Protarpinis badavimas

Kelis kartus esu bandęs badauti. Tiksliau, tikriausiai jau penki metai, po mėnesį per metus griežtai to laikausi. Dėl kelių priežasčių. Svarbiausios būtų dvi: svorio kontrolė ir autophagy (diskutuoti galima, bet man labai logiška ir priimtina).

Manau, kad nemažai daliai žmonių tai išlieka nežinoma. Siūlau susipažinti. Tikrai verta. Sutaupo pinigų, būni sveikesnis, lieknesnis, gyvensi ilgiau, mažėja vėžio rizika, geresnė atmintis ir nuotaika. Ir ugdo valią!

Norėjau daug parašyti lietuviškai, bet yra tiek daug nuostabių, paprastai parašytų angliškų puslapių kad manau užteks nuorodos į vieną gerą.

Pradžiamokslis

Po to susidomėję, suras daug daug kur ir ką paskaityti. Rekomenduoju, jeigu nežinai kas yra intermittent fasting.

Prie šito dar labai tinka mažai angliavandenių turinti dieta. Arba norint greitesnio svorio metimo – ketogeninė dieta. Geras poilsis, padorus aktyvumas, protarpinis badavimas, mažai angliavandenių turinti subalansuota dieta = sveikas, jaunai atrodantis, energingas kūnas ir protas.

Kas yra laimė?

Kelis kartus stebėjau diskusiją, kai protingi ir iš šono stebint – laimingi, žmonės neranda sutarimo, kas yra laimė. Patys pagalvokit, kas gi ta laimė? Ar laimė, kai alkanas randi maisto? Ar laimė, kai nusiperki naujus batus? Ar laimė, kai tavo vaikas sėkmingai padeklamuoja 16 eilučių eilėraštį ant scenos? O gal kai atlieki savo darbą ant tiek gerai, kad net pats savimi stebiesi..

Būtent dėl to, kad tiksliai nežinau, kas yra laimė, prieš gerą mėnesį nusprendžiau pažiūrėti ką rašo mokslininkai. Kelis momentus užsirašiau.. Padriką straipsnių ir minčių kratinį pateiksiu ir jums. Visų nuorodų į literatūros šaltinius nedėsiu, nes nėra tokio tikslo, bet keletą paminėsiu.

Labai įdomus puslapis. Pasaulio laimės apžvalga. Kiekvienas galite pasižiūrėti, tikrai gana smagu Lietuvą matyti gana aukštai. Bet jų duomenys tokie statistiniai, šalti, paremti bendru vidurkiu. O kaip apie asmeninę laimę? Kokie komponentai ją sudaro?

Laimės apibrėžimas. Trumpai apibrėžti neišeina, bet dauguma psichologų laimę aprašo, kaip trijų komponentų visumą: gausa pozityvių minčių, emocijų ir potyrių, nedidelis kiekis negatyvių, bei daug pasitenkinimo savo gyvenimu. Šiuos tris komponentus turintis žmogus – dažniausiai jaučiasi laimingas ir jo tą laimę galima daugiau ar mažiau išmatuoti spec. psichologiniais testais. Gal ir nelabai tiksliai, bet ne apie tai kalbam. Įdomiau, kas tuos tris komponentus sukuria. Kaip gauti daugiau pozityvių, mažiau negatyvių emocijų ir potyrių ir jaustis „pasitenkinusiu“ (satisfied).

Nemaža dalis mokslininkų išskiria trumpalaikę laimę (tokią labiau apčiuopiamą) ir ilgalaikę – kurią vadina prasme (meaning). Pvz. Trumpalaikės laimės – alkanas, pavalgiau, laimingas. Suplyšo batai, nusipirkau naujus, laimingas. Supaprastinant – norų įgyvendinimas (need reduction). Ilgalaikė laimė – kai elgesys, veiksmas ar kažkoks poelgis sukuria šleifą pozityvių jausmų ir atsiminimų, besitęsiantį ilgesnį laiką, vis sukuriantį gerų emocijų. Pvz. išmokius vaiką groti pianinu, kiekvieną kartą, kai dalyvaujame koncerte – jaučiamės laimingi arba žemiškiau, dalyvaujame kasmet „Darom“, rūšiuojam atliekas, neperkam vienkartinių maišelių, kompostuojam – jaučiamės prisidedantys prie pasaulio švarinimo ir gelbėjimo.. Arba kaip kai kurie ponai padarė – rašo nemokamai apie investicijas, šviesina tautą, padeda susivokti ir atrasti sveiką protą finansuose tokiems kaip aš. Šie du skirtingi komponentai yra vienodai svarbūs. Nes gali būti, kad būdamas turtingas, pastoviai tenkindamas savo primityvius norus, nesijausi tiek laimingas, kaip norėtum. Kartais, kai norų tenkinti negali, o labai nori – kyla priešprieša, stresas, linkstama į depresiją.

Istoriškai – laimės terminas kilo nuo termino sėkmė (happiness ir luck). Senovinėje Norvegų kalboje – hap = sėkmė (naudojama ir dabar.. EN –perhaps, happenstance). Senovėje žmonės tikėjo ir manė, kad laimė pačiam žmogui nepaklūsta, čia daugiau sėkmės reikalas (ją galėjo pakeisti dievai, likimas ir t.t.). Šiuolaikiniai žmonės galvoja kitaip. Dar filosofai Sokratas ir Platonas atakavo teiginį, kad likimas įtakoja laimę, jie svarstė, kad laimę susikuriame patys. O kaip? Šį klausimą kelia visos religijus ir visi „gyvenimo vadovai“. Aš visai pritariu istorikui Darrin M. McMahon ir manau, kad laimė – tai nėra vienkartinis jausmas ar procesas. Tai gerai gyvenamo gyvenimo produktas. Laimė neatsitinka. Reikia sunkiai ir ilgai dirbti, treniruoti save, kad ją užsidirbti. Aristotelis aprašė laimė, kaip gyvenimą pagal savo vertybes (dorybes, virtue). Buda sako, kad visi galime būti laimingi, bet žmonės gyvena kančiose, nes nepakankamai išnaudoja savo turimus resursus.

Jeremy Bentham 18 amžiuje prilygino laimę – malonumui (happiness ir pleasure), “The greatest happiness for the greatest number. The greatest good for the greatest number.” Malonumas yra tik viena sudėtinė dalis, bet tai iš viso nėra emocija. Laimė yra rodiklis gero, pilnaverčio gyvenimo. Nemaža dalis filosofų nesutinka su religijų „fizine“ vieta laimei, kad ir krikščionių dangumi. Lyg buvimas ten ir matymas iš aukšto, pragarą – būtų laimė (Thomas Aquinas says it is like being “drunk on God”––it’s so great that you’ll be able to look down and see people suffering in hell, which will add to your own pleasure.) Juk malonumas tai tik vienas iš trijų laimės komponentų (teigiamos emocijos).

Laimė – pasiekimas (achievement). Nuo Aristotelio laikų – laimė yra kažkas, ką užsidirbi būdamas geru žmogumi, atlikdamas gerus darbus, pasiekdamas meistriškumą įvairiuose gyvenimo aspektuose. Šiuolaikiniai žmonės laimę supranta kaip geltoną veiduką su plačia šypsena. O reikėtų suprasti, kaip visa apimantį gyvenimo būdą (lifestyle), kurio metu laimė – šalutinis produktas. Tu turi apie ją galvoti, dirbti to linkme. Yra ne kartą įrodyta, kad laimingiausi žmonės yra tie, kurie nesifokusuoja ties savo pačių laime, o tiesiog gyvena savo principų ir vertybių vedini, bei stengiasi daryti gerus darbus kitų žmonių naudai. Šiaip reiktų žiūrėti plačiau ir toliau. Neverta savo laimės matuoti pagal kaimyną. Pasaulyje pilna vietų, kur kaimynai būtų kitokie. Jeigu jūsų kaimynas turi naujausią BMW, bet yra irzlus, agresyvus vairuodamas, savaitgaliais arba po darbo gausiai vartoja alkoholį, kad atsipalaiduotų, šiukšlina gamtoje, nes jam px, prastų mašinų vairuotojai yra lūzeriai ir apskritai, eilėje jis nelaukia, tai nepanašu, kad jis yra labai laimingas. Išorinis spindesys yra viena, o ką jis jaučia savyje yra kita. Nors psichologai kalba, kad labai riboto intelekto žmogus gali būti labai laimingas užtikrinęs tris savo poreikius (pavalgyti, pasidauginti, pašikti..) Ir iš tikrųjų, manau visi artimųjų tarpe pažįstate žmonių, kurie turi daug turto, bet yra nelaimingi. Nemaža dalis jų stengiasi demonstruoti savo materialų turtą, o susitikus pasikalbėti – arba pasakoja, ką pirko, kur buvo, arba skundžiasi dėl vienokių ar kitokių dalykų… Pvz. šiais metais toooks brangus Kasko..

Kokie yra šiuolaikinio žmogaus lūkesčiai? Kaip mes suprantame asmens sėkmę? Namas, du automobiliai ir atostogos užsienyje? Koks siauras požiūris… Bet yra ir kitokių žmonių, kurie išlipa iš visuomenės bendro suvokimo, padeda ir kitiems susiprasti (kad ir pvz. BM, galbūt to pats nenorėdamas). Šiaip laimė labai priklauso nuo žmogaus tikslų ir norų. Jeigu jis nori prisigerti ir voliotis iki kito ryto, kai vėl ims bambalį ir prisigers, sunku apibrėžti ar jis laimingas… Dažniausiai visiems aplinkui aišku, kad ne, nors pats veikėjas gali sakyti priešingai. Laimė turbūt ir objektyvus ir subjektyvus reiškinys. Juk religijoje, pvz krikščionių – kentėjimas yra kažkas gilaus, kažkas tokio… O laimė – paviršutiniška ir paprasta. Nusipirk coca-colos, nusipirk masažą – tu jau laimingas. Ar ne?

Realiai, mokslas kalba ką kitą. Tik 10% laimės sudaro tokie dalykai, kaip mokslas, universitetas, santuoka, automobilis, rūbai… 50% – genetika. Juk galimas polinkis į depresiją arba maniją. Optimizmas paveldimas apie 25%.. Likę 40% priklauso nuo to, kaip mes interpretuojame pasaulį. T.y., priklauso nuo mūsų pačių suvokimo. (Sonya Lyubomirsky – 50%/10%/40% formulė). Šiuos 40% mes galime valdyti, keisti. Išmokti. Išdirbti laimės suvokimą.

Budizme, judaizme ir krikščionybėje yra skelbiama, kad kartais reikia „išeiti į pasaulį ir palengva tapti geriausia savo versija“ pvz. padedant kitiems.

Lotynų kalboje – vargšas (en. poor) yra miser. Iš čia atsiranda nelaimingas (en. miserable). Romėnai žinojo, kad būti bėdžiumi – prastas reikalas. Pinigai padaro žmones laimingesniais. Aišku, galima nesutikti, bet tiesos yra (iš dalies). Tą suprato ir Aristotelis. Laimė – prabanga. Tu pradedi galvoti apie laimę tik tada, kai pasirūpini visais baziniais poreikiais. Tačiau, pinigų nereikia tiek, kiek jūs tikriausiai galvojate. Pvz. JAV atliktų tyrimų metu nustatyta, kad laimės pojūtis praktiškai nebedidėja viršijus 75.000 dolerių per metus pajamas (6.250 per mėnesį). T.y. Lietuvoje 33.750$ arba 30.405 EUR (2533 EUR per mėnesį) – duomenys pagal perkamąją galią.. Naudojausi duomenimis iš čia ir čia (įdomu pasilyginti, ar ne? Pasirodo, visai neblogai Lietuvoje mes gyvename). Tebunie skaičiai ir ne visai tikslūs, bet ne tame esmė. Mintį suprasite.

Daniel Kahneman ir Angus Deaton atliko tyrimą, kurį publikavo Proceedings of the National Academy of Sciences U.S.A. 2010 metais. Jie padalijo laimę į emocinį gerbuvį (t.y. laimingas veidelis arba susiraukęs) ir į fizinį gerbuvį (turtas, galimybės ir t.t.). Jie nustatė, kad viršijus 70.000$ pajamas per metus, jam didėjant nebėra jokio emocinio gerbūvio gerėjimo. T.y. žmogus nesijaučia laimingesnis, pasiekiamas plato. Kitavertus fizinis gerbūvis – plato niekada nepasiekia. Kuo esi turtingesnis, tuo fizinis gerbūvis (gyvenimas) gerėja. Todėl negalima sakyti, kad pinigai nenuperka laimės. Pinigai, pasirodo laimę nuperka. Tik ne visą visą laimę, o jos dalį. Tą, kuri išlieka neilgai. Bet pinigai atveria laisvę ir galimybes užsidirbti ir kitus laimės komponentus.

Žmonės facebook’e ir intagram’e įprastai nerašo, „Atsikėliau. Išsivaliau dantis. Pasidariau kavos. Dalis kavos nukrito šalia puodelio, reik išvalyt. Išgėriau kavą, bet puodelyje liko kavos tirščių, reikia išsiplauti. Išvariau į darbą, autike buvo daug žmonių, gavau stovėti šalia seno dieduko, kuris neturėjo visų dantų, buvo labai arti manęs ir smirdėjo šlapimu. Blah blah, blah. . . , tada toliau dirbau ir vakare grįžau namo.” Būna viena kita panaši istorija. Bet didžioji dalis kelia savo geriausias dienas, nuostabiausias nuotraukas, prabangą ir turtus atspindinčius vaizdus. Na arba savo vaikus. Šitą aš suprantu.. Bet mes tada matome visą šitą briedą ir galvojame “Na mano gyvenimas kur kas prastesnis. Aš dirbu ta patį (geriau/blogiau), kodėl man taip neišeina.. Kas man negerai?“. Ir nors suprantam, kad čia tik momentas, akimirka, pasamonėje kyla noras save lyginti su tuo visuomenei priimtinu standartu, kuris rodomas viešai ir visai neatspindi realybės. Ir reikia save įtikinti, kad tai nėra tai, ką matome. Tik maža dalis pozityvių postų ar vaizdų yra ne apie pinigus ar su jais susijusius dalykus. Turtas = sėkmė = populiarumas = laimė? Tai ar pinigai perka laimę? Šiuose įrašuose švenčiama sėkmė, pasisekimas, tai prilyginama laimei. Momentinė gera emocija.

Psichologai teigia, kad gyvenimas šiaip yra nesėkmių, bandymų ir klaidų ciklas, kol kažkas ką darome pagaliau pavyksta. Nepavyko, padarei išvadas, pavyko. Tada vėl nepavyko, darai išvadas. Tai yra normalu. Taip išmokstame vaikščioti, važiuoti dviračiu, skaityti, kalbėti ir t.t. Nesėkmes galima ir reikia švęsti (be torto ir žvakučių, bet savyje – dabar jau žinau, ko reikia, kad kitą kartą pavyktų.) Juk pvz. įvairių su technika ar technologijomis susijusių sričių žmonės nori kuo greičiau sulaukti, kol kažkas (veiksmas) nepavyks. Jie padarys išvadas, pakitimus, žinos priežastį, kodėl nepavyko, pasimokys iš nesėkmės ir galiausiai aplenks konkurentus. Reikia būti optimistais.

Papildomas pliusas būnant optimistu - ilgesnis gyvenimas (yra ne vienas ir ne du geri straipsniai, su padoriai pagrįstais įrodymais, kad optimistai gyvena ilgiau ir dažniau pasiekia 85+ metų amžių).

Taip. Mes visą laiką bandome save lyginti. Jeigu lyginame save su tais, kuriems kažkas geriau sekasi – galbūt rasime įkvėpimo tobulėti. Jeigu lyginsime save su tais, kuriems kažkas prasčiau sekasi – rasime priežastį būti dėkingais. Bet žmonės daug dažniau lyginasi su tais, kurie „aukščiau“ ir akcentuoja tai, ką tie „aukščiau“ turi, o jie neturi. Palyginimas su tais kur „žemiau“ ar su tai, ką jie turi, o tie „žemiau“ neturi, nedaro tokios įtakos gyvenime. Kuo mes labiau save su kažkuo lyginame, tuo labiau fokusuojamės ties tai, kuo mes prastesni, mažesni, biednesni ir panašiai, kas nėra geras receptas pasitenkinimui ir geroms emocijoms.

Dr. Ebby Elahi yra pasakęs, “Jeigu tu žiūri į savo gyvenimą per stiklą, kuris mažina – matai daugiau ir susikuri vaizdą, kai kasdieniai svyravimai aukštyn-žemyn pasidaro dulkėmis po tavo kojomis, tavo ilgame ir gražiame gyvenimo kelyje“.

Dr. Martin Seligman laimę sudėliojo kaip mnemoniką PERMAPositive emotions, engagement, positive relationships, meaning, and accomplishment/achievement.

Nemažai mokslinių straipsnių demonstruoja, kad sėkmingi ir laimingi žmonės klasifikuojami, kaip „davėjai“ (“givers”).

Dr. Martin Seligman, pozityvios psichologijos pionierius aprašė tris laimės dimencijas: malonus gyvenimas (the Pleasant Life), kai užtikrinti visi baziniai poreikiai; geras gyvenimas (the Good Life,) kai tu kurybiškai panaudoji savo stiprybes ir vertybes; ir prasmingas gyvenimas (the Meaningful Life), kai savo vertybes, stiprybes panaudoji kažkam daug didesniam negu esi pats – panaudoji savo jėgas prasmingam tikslui siekti.

Apibendrinant, trumpas guideline, kad būtum laimingesnis:

  • Daryk daugiau gerų darbų kitiems. Nėra net diskusijų, kad tai ką padarome gero kitam, sukuria daugiau „laimės“, negu tai ką padarome sau.
  • Leisk pinigus ir laiką pojūčiams ir potyriams, o ne daiktams. Angliškai skamba daug gražiau – spend time and money on doing things rather than owning things.
  • Savo darbą (ten kur praleidi vos pusę savo gyvenimo) pakeisk arba papildyk į tokį, kur būtų priimtini siekiai, tikslai ir prasmė. Tam, kad norėtum eiti į darbą, o ne kas rytą save verstum eiti ten, kur tau negera. Norėk būti geru specialistu, meistru, „reference tašku“. Kuo labiau jausiesi geras savo darbe, kuo labiau kiti tave vertins, tuo labiau tau jis patiks ir tuo laimingesnis būsi jį dirbdamas.
  • Kuo daugiau tau patinkančių ir artimų žmonių „įvelsi“ į savo gyvenimą, tuo labiau laimingas jausiesi.
  • Mindfullness. Vienas šiuo metu labai populiarus žodis, bet toks teisingas. Paskaitykite čia, labai daug ir gražiai parašyta.

Dar viename labai įdomiame straipsnyje apie žmogaus laimę ir jo socioekonominį statusą atlikta daugelio įvairių publikacijų apžvalga ir reziumuota:

  • Geresnis socioekonominis statusas įtakoja didesnę gyvenimo trukmę, geresnę sveikatą ir daugiau laimės (testais įvertinamos)
  • Subjektyvus socialinis statusas dažnai priklauso nuo socioekonominio statuso
  • Pajamų nelygybė pablogina socialinę nelygybę vertinant gyvenimo trukmę sveikatą ir laimę.

Laimei irgi galioja socialinis gradientas, kai laimė labiau įtakojama sociometrinių faktorių (pvz. kitų žmonių pagarba, pačio pasitenkinimas ir žinojimas, kad esi savo srities meistras – specialistas – guru), negu socioekonominiai faktoriai (pvz. pajamos). Vis dėlto svarbūs yra ir pinigai!

Šiuolaikiniuose darbuose apie žmogaus socialinę motyvaciją aprašomi trys universalūs, nepakeičiami psichologiniai poreikiai: kompetencija (meistriškumo jausmas), autonomija (pasirinkimo, laisvos valios, laisvės, noro jausmas) ir sąryšis (ryšio, bendrumo jausmas). (Knyga)

Pinigai svarbu, ju reikia tiek, kiek reikia. Laimę reikia užsidirbti, ji iš niekur neatsiras. Dirbk tau patinkantį darbą. Būk gerbiamas, laisvas. Turėk draugų. Lavink ir treniruok kūną ir protą. Suderink visa tai ir būsi laimingas.

Kaip ir sakiau, daug palaidų teiginių. Bet tikuosi kažką patogaus sau radote.

  • Haidt, J. 2006. The Happiness Hypothesis: Finding Modern Truth in Ancient Wisdom. New York: Basic Books.
  • Lyubomirsky, S. 2014. The Myths of Happiness: What Should Make You Happy, but Doesn’t, What Shouldn’t Make You Happy, but Does. New York: Penguin Books.
  • Lyubomirsky, S. 2008. The How of Happiness: A New Approach to Getting the Life You Want. New York: Penguin Books.
  • McMahon, D.M. 2013. Divine Fury: A History of Genius. New York: Basic Books.
  • McMahon, D.M. 2005. Happiness: A History. New York: Atlantic Monthly Press.
  • Schwartz, B. 2015.Why We Work. New York: Simon & Schuster.
  • Schwartz, B. 2004. The Paradox of Choice: Why More Is Less. New York: Harper Perennial.
  • Schwartz, B.&K. Sharpe. 2011. Practical Wisdom: The Right Way to Do the Right Thing. New York: River head Books.
  • Seligman, M.E.P. 2004. Authentic Happiness: Using the New Positive Psychology to Realize Your Potential for Lasting Fulfillment. New York: Atria Books.
  • Verveer, M. & K. Azzarelli. 2015. Fast Forward: How Women Can Achieve Power and Purpose. Boston: Houghton Mifflin Harcourt.

Šaltas dušas..

Pokyčiai gyvenime ateina, kai mažiausiai to tikiesi.

Papildomas šeimos narys visada sukelia rūpesčių. Pradedi planuoti ar tilpsi bute, ar visi patogiau sėdės automobilyje.. Tačiau didesnių problemų su buitimi nekyla, kol vaikas vienas arba du. Du vaikai puikiai telpa į lengvąjį automobilį, jiems pakanka vieno papildomo kambario (t.y. paprastai pakaktų 2-3 kambarių buto).. O trys? Trys jau netelpa į mažą miesto automobilį (vaikas priekyje + mama ir dvi kėdutės gale arba mama priekyje ir 3 kėdutės gale.. Praktiškai visi mažesni automobiliai tampa labai nebepatogūs). Trys vaikai nenoriai gyvena viename kambaryje (vyresnioji nori skaityti, ruoštis namų darbus, mažoji tuo metu drąsko jos lapus, o mažiausioji – rėkia, nes alkana).

Bet man trečias vaikas labiausiai pakeitė mano požiūrį į gyvenimą. Iki tol, kažkaip negalvojau, kiek aš gyvensiu, kaip vaikai mokysis ir už ką valgys. Atrodė viskas pakankamai paprasta ir aišku. Aš dirbu, uždirbu, sutaupau, aprengiu juos, pavalgydinu, sumoku už būrelius ir t.t. Trečias vaikas gimė anksčiau. Streso ir įtampos šeimoje buvo daug. Žmonai smarkiai sutriko sveikata, reikalingas ilgalaikis gydymas (nemažai papildomų išlaidų). Vaiką irgi reikia sekti, stebėti, atlikti tyrimus.. Sunaudojama daug resursų (laiko, pinigų). Pradėjau galvoti, ar tikrai galiu toliau taip lengvabūdiškai nieko nedaryti, pasyviai stebėti, kaip bėga mano gyvenimas.. Išsigandau, kad vaikams gali būti sunku, jeigu mano sveikata sušlubuos,, Juk aš išlaikau žmoną ir tris vaikus. Pagalbos iš artimųjų nelabai būtų, jau artėja laikas, kai aš ir mano žmona turėsim rūpintis savo senstančiais tėvais. Pradėjau keistis. Daugiau judėti, mažiau ėsti, skaityti etiketes ant produktų, galvoti apie tai, ką veikiu kiek kitu kampu.

Pats dirbu sveikatos srityje, pastoviai bendrauju su žmonėmis, kurie sportuoja, šneka apie ilgą gyvenimą, diskutuoja apie mitybą, papildus, programas ir t.t. Turiu gana gerą bazę vertinti šią informaciją, todėl kartais girdžiu, kaip jie pasakoja apie žmonių perkamą ir naudojamą absoliutų briedą, bet jie vedami neaiškių įsitikinimų moka didelius pinigus (influencerių, reklamos įtaka) ir tikisi efekto. Kuo brangiau – tuo efektyviau (placebo)… Pvz. protarpiniai sportininkai perka chondroitinsulfato preparatus, o jie net nėra absorbuojami žarnyne.. Bioptron lempos, vandenilio peroksidas („ozonas“), lazeriai, teipai, magnetai.. Nemaža dalis preparatų neveikia, arba veikia prasčiau negu placebo.

Jau kurį laiką rytais ir vakarais prausiuosi po šaltu dušu. Kodėl? Nes susitikęs su vienu draugu, kuris visą gyvenimą daro tik tai, kas jam patinka ir įdomu (nes senokai nebeturi problemų su pinigais), t.y. dirba tik kiek nori ir ką nori, sportuoja, rūpinasi savo sveikata ir pastoviai tobulėja. Paskutinis jo projektas – gyventi 140 metų. Jau gerus penkis metus skaito mokslinę literatūrą, domisi, seka apie longevity rašančius žmones. Jis supranta ir tiksliai žino, kas atsitinka nuo momento kai atsikandam batono, iki to laiko, kai to batono likučiai pašalinami iš organizmo. Nuostabu jį pažinti ir sekto jo visuomeninę veiklą, kuri kuo toliau, tuo labiau populiarėja. Tai vat, paskutinių jo organizuotų mokymų metu, išgirdau kviestinio lektoriaus pasakojimą apie šalto dušo (a rba apskritai šalčio) naudą. Ne viskuo patikėjau, bet paskatino pasiskaityti.

Pasiskaitymo rezultatais noriu pasidalinti.

Puikūs apžvalginiai straipsniai Scientific Evidence-Based Effects of Hydrotherapy on Various Systems of the Body, What is the biochemical and physiological rationale for using cold-water immersion in sports recovery? A systematic review , Effects of Cold Water Immersion and Contrast Water Therapy for Recovery From Team Sport. Yra ir daugybė kitų straipsnių (tiek populiariaus – supaprastinto tipo (pvz. šitas), tiek ir profesionalių gero dizaino mokslinių studijų, konkrečiam efektui tyrinėti.. Jeigu neįdomu medicininiai terminai, išvados – gale.

  • Padidėja arterinis kraujo spaudimas ir širdies susitraukimų dažnis
  • Gerėja tiek sisteminė kraujotaka , tiek ir mikrocirkuliacija (išsiplečia paodžio kraujagyslės, kad būtų užtikrinama pakankama giliau esančių audinių temperatūra)
  • Jeigu LABAI jau šalta ir ilgai užtrunka šalčio poveikis, sulėtinama smegenų kraujotaką (aptempsta akyse, galima net nualpti)
  • Labai smarkiai aktyvėja kvėpavimas (nuo 11-16l/min iki 31-66l/min), dėl to smarkiai sumažėja plaučių PCO2
  • Sumažėja odos temperatūra, bet šerdinė (core) temperatūra keičiasi tik apie 0,1°C.
  • Šalto dušo metu ~50% daugiau sunaudojama deguonies (O2)
  • Bendras kraujo plazmos antioksidantų kiekis padidėja (deja tik, ~35 minutes po dušo)
  • Sumažėja šlapimo rūgšties, askorbo rūgšties, glutationo ir 4-hydroxynonenalio (HNE) konc. Padidėja oksiduoto glutationo konc.
  • Padidėja noradrenalino ir kortizolio konc.
  • Ilgalaikėje perspektyvoje – padidėja bendras kiekis glutationo, katalazės, superoksido dismutazės.
  • Sumažėja insulino konc.
  • Padidėja prolaktino bazinė konc.
  • Turi antipsichotinį poveikį (kaip švelnus elektrošokas)
  • Turi analgezinį poveikį (stress induced analgesia)
  • Turi antidepresinį poveikį (šaltis sukelia didelį kiekį impulsų iš periferinių receptorių į smegenis). Šitas patiko, paskaitykite čia.
  • Greitesnis atsistatymas po sporto, krūvio, ypač raumenims. Sumažina pervargimą
  • Stimuliuoja imunitetą. Šitas įdomus – nuoroda į pilną straipsnį
  • Rašo, kad padeda tapti atsparesniems vėžiui (logiška, antioksidacinis poveikis + skatinamas imunitetas = priešvėžinis efektas). O jeigu dar pridėti ir intermittent fasting su savo autophagy?
  • Stabdo plikimą?

Apibendrinant – kai šaltas vanduo paliečia odą, vyksta šalčio šokas (cold shock) – staigus ir didelis įkvėpimas su visom iš to kylančiomis pasekmėmis: hiperventiliacija, hypokapnija, tachikardija ir hipertenzija. Išsiskiria noradrenalinas, kortizolis (šitie du hormonai atsakingi už būklę fight or flight). Siunčiama daug signalų į smegenis iš temperatūros receptorių. Aktyvėja kraujotaka, kyla spaudimas, daugiau kraujo teka audiniuose (palaikoma pastovi temperatūra), dėl to naudojam daugiau deguonies. Tampam žvalesni (juk patyrėm stresą – čia, kai vairuoji ir nori miego ir vos nenuskrendi nuo kelio.. Kurį laiką nesinori jokio miego..).

Per ilgą laiką – organizmas tampa labiau atsparus šiam šalčio stresui (grūdinasi) – daugiau riebalų virsta iš baltųjų į ruduosius, kurie gerina atsparumą šalčiui, naudodami papildomą, mūsų sukauptą energiją (greitina riebalų deginimą). Toleruojamo streso fone, kūnas gamina daugiau antioksidantų, tampa atsparesnis.

Jeigu sugebi iškęsti – stiprėja valia, tampi labiau savimi patenkintas. Gali būti savimi patenkintas.

Šiaip pakankamai nemažai pliusų. Dalis aprašytų reiškinių neturi tikrai statistiškai patikimų įrodymų, bet pakanka ir tų, kurie juos turi. Nurodytuose straipsniuose gausu tolimesnių nuorodų, jeigu norėtumėte pasiskaityti plačiau.

Kitą kartą aprašysiu protarpinį badavimą (Intermittent fasting).

Vėlyva pradžia

Atrodo, kad niekada neturėjau pinigų.

Kaip ir daugelis žmonių mano šeimoje. Tėvai dirbo paprastus darbus (samdomais darbininkais) mažame mieste, visada uždirbdavo kiek mažiau negu valstybės vidurkis. Taupė visada. Praktiškai nieko nesutaupė.

Po to prasidėjo tėvo žalingi įpročiai. Taupymas šeimoje visai sustojo.. Jokio biudžeto, jokio išlaidų planavimo. Visą laiką nuo algos, iki algos. Ir augančiam vaikui, tai atrodė normalu.

Augant realiai nieko netrūko (kai pagalvoji), išskyrus pinigų ir viso, kas su tuo susiję. O to paaugliui labai reikėjo, todėl kai tik būdamas devyniolikos metų uždirbau pirmą atlyginimą, nusipirkau rūbų (2004). Vėliau dirbdamas sunkiai (dėl to kentėjo mokslo rezultatai universitete), įsigijau gerą kompiuterį, naujausią mobilų telefoną, madingų batų ir rūbų. Pasilikdavau pinigų maistui ir pramogoms. Dirbdamas pastoviai mokiausi (tik šiek tiek daugiau, negu reikėjo, kad neišmestų). Ir savaitgaliais taškiau sunkiai, kartais su prakaitu (ir krauju) uždirbtus pinigus. Ir taip du metus.. Pastoviai neturėjau pinigų.

Supratęs, kad šitaip neprasigyvensiu – 2006 susiradau pastovų darbą, su mažiau negu vidutiniu atlyginimu, bet smarkiai lengvesnį, suderinamą su mano mokslais. Dirbau dar 3 metus, kai pagalvoji – uždirbau pragyvenimui ir automobiliui (įsigijau tikrai ne pagal kišenę – pirkau naujesnį ir geresnį, kad sutaupyčiau ant remonto..). Pastoviai neturėjau pinigų.

Suradau antrą pusę. Baigęs mokslus, mečiau seną darbą, pradėjau dirbti pagal specialybę (žemiausiose pareigose). Per tris metus sutaupiau pradiniam buto įnašui, vedžiau, susilaukiau vaiko. Dar du metus dirbau, mokėjau buto įmokas, pakankamai gerai gyvenau, todėl taupiau.. Kad įsigyčiau didesnį automobilį. Antrą kartą nusipirkau ne pagal savo galimybes (šį kartą džipą, juk vaikui reikia erdvės, komforto ir saugumo). Automobilis pastoviai gedo. Žmona dirbo paprastą darbą. Nusipirkom antrą automobilį (šį jau pagal išgales). Tuo metu mūsų abiejų atlyginimas buvo pakankamai neblogas. Keliavom. Pastoviai neturėjom pinigų.

Po kiek laiko gimė antras vaikas.. Toliau dirbau. Per kelis metus nusipirkau sklypą, pasistačiau sodybą (iš algos). Pradėjau taupyti didesniam butui. Pradėjau kažkiek skaityti apie šeimos biudžetą, elgesį su pinigais, radau Mr. Money Mustache tinklapį, kelis panašius, domėjausi. Tačiau jų pasaulis atrodė toks tolimas, nepasiekiamas. Po kurio laiko sužinojom, kad žmona laukiasi trečio vaiko. Paskubomis, prieš nepilną mėnesį, įsigijome didesnį butą (paėmę didelę paskolą). Dviem mėnesiais anksčiau laiko gimė trečias vaikas. Daug papildomų, neplanuotų išlaidų. Pinigai išseko.

Tėvystės atostogų metu radau http://balticmustache.lt/ svetainę. Paskaičiau, patiko. Ten pastebėjau ir kitus, panašiai kaip ir svetainės autorius mąstančius ir besielgiančius žmones (honestfire, stoic, Povilas Panavas ir kt.). Dar labiau patiko. Protingi komentarai, gera kultūra, praktiškai jokios kritikos, normali diskusija. Kažkaip ir tas Mr. MM pasaulis nebepasirodė toks tolimas.

Pažaidžiau su skaičiuoklėmis.

Nusprendžiau – sieksiu FIRE (vėlyvos, nes man labai labai patinka mano darbas, savaitę nebuvęs darbe – noriu nuvažiuoti vien pabendrauti su kolegomis). Tiksliau, sieksiu gyventi pagal FIRE principus. Mažiau išleisiu, protingiau paskirstysiu, smarkiau taupysiu. Investuosiu. Pasitariau su žmona, ji mane palaiko (su vaikais nesitariau, bijau).

Kad tikrai nesustočiau, rašysiu blogą. Manau, kad tai padeda save motyvuoti.

Pirmas mano žingsnis – mano šeimos dabartinio turto įvertinimas (networth). Pasinaudojau aruodas.lt (ir jo analogų) pagalba, įvertinau savo butą 210 000 ir sodybą 70 000 (abu nupiginu dar 10%, objektyvumo vardan). Kilnojamas turtas ~8000 (ko gero smarkiai daugiau, bet objektyvumo vardan kaina sumažinu, ne esmė). II pensijų pakopa – 7580, III – 521. Grynieji 500 ir investicijos 0. Dar kažkiek grynųjų yra sąskaitose bankuose, bet ten toks ne esminis kiekis. Toks šiai dienai paveikslas.

Paveikslas gana pilkas, todėl ryškiai nuspalvinau..

Dar yra SEB investicinis gyvybės draudimas (po 36 eurus kas mėnesį. Didžioji suma nueina už draudimą, kaupiasi labai mažai. Sukaupta nuo 2012 metų ~ 1200 eurų, tai reikalui esant, susimokėjus GPM galima atsiimti.) Kadangi šeima didelė, mano nelabai kompetetinga nuomone, šis draudimas kol kas reikalingas, nors suprantu, koks jis brangus). Kai turėsiu „pagalvę“, ir bent dviejų išlaidų dydžio portfelį pagalvosiu dar kartą.

Po turto suskaičiavimo, reiktų žinoti, kiek aš gaunu pajamų (dirbu per 4 darbus, 1 pagrindinis ir trys – kada pakviečia). Išlaidų niekada nesekiau..Kyla šios užduotys artimiausiam laikui:

  • Sekti pajamas ir išlaidas Monefy programėlėje.
  • Sukaupti kelių mėnesių išlaidų „pagalvę“
  • Pagal išlaidas sudaryti tikėtiną retirement budget
  • Pagal retirement budget numatyti tikėtiną portfelio dydį, kuris galėtų generuoti pakankamai pasyvių pajamų mano šeimos pragyvenimui. Apie tai, kitą kartą.
https://rootofgood.com/

Dar vienas svarbus reikalas, parduoti turimą džipą, nusipirkti miniveną arba didesnį universalą, kad būtų patogu ir ekonomiška keliauti penkiese.

Tiek šiam kartui. Gal turite pastebėjimų?