Portfelio sudarymo strategija

Internete gana daug straipsnelių apie portfelio sudarymą. Jau kurį laiką skaitau ir matau, kaip didžioji dalis rekomendacijų baigiasi ties Akcijų ETF X%/Obligacijų ETF Y%. Na, dar primesk aukso 5%, nes nu jeigu krizė. Arba akcijos lygu 100 minus amžius, kas lieka obligacijos. Nesutinku. Nebe šiais laikais.

Nors internete ir yra portfelio back test priemonių. Jos gana ribotos, nes vertina tik tam tikrą laiko tašką, nerodo dėsningumų, nesuvidurkina duomenų. Aš norėčiau sudaryti portfelį taip, kad jis nepriklausomai nuo ekonominio ciklo fazės būtų generuojantis pakankamai pinigų ilguoju laiku (bent 3 metų).

Pavyzdys. Žmonės paskutiniu metu vis kalba, kad akcijos ilguoju laiku apsimoka labiausiai. Sako nereik tų obligacijų, aukso.. Sakykime 1986 (back test nuo 1972, bet iki 1986 nėra Global-Ex-Us duomenų) metais, nutariu investuoti 10000$, plius kas mėnesį papildomai investuodamas po 500$ (tuo metu, tai dideli pinigai!). Investuoju į tris visiškai skirtingus portfelius.

  • Vienas – tipinis World akcijų ETF (56% USA/44 Ex-USA akcijų, na tipo IWDA)
  • Antras – tik ilgalaikės USA obligacijos
  • Trečias – pusė portfelio USA ilgalaikių obligacijų, kita pusė – World akcijų ETF

Po 33 metų norėtųsi matyti didelį skirtumą, taip? Juk akcijos per tokį laiką tikrai bus pelningesnės.. Ne. Pažiūrėkit rezultatus, pamatysite. Tai tik dar kartą parodo, kad vien tik akcijų ETF – nėra visada gerai. Panašiai ir tik akcijų+obligacijų ETF. Kažką darinant, spėliojant – įmanoma gauti portfelį, kuris istoriškai būtų tik iš akcijų (ar akcijų/obligacijų) ir būtų „the best”. Bet aš norėčiau tokio portfelio, kuris nepriklausomai nuo mano investavimo pradžios, nuo sustojimo investuoti (FIRE taško), t.y. bet kuriuo įmanomu atveju, duotų grąžą nuspėjamai (ar su tam tikru svyravimu, per kuo trumpesnį laiką).

Kai dar pradedi skaičiuoti SWR (safe withdrawal rate), tai pvz. išėjus į retirement 2008, pradėtum nuiminėti po ~4% nuo total stock portfelio, katastrofa.. Aišku apsaugotų, pasispaustum. Bet nesispausi gi 7 metus.. Ar jeigu kas atsitiktų?

Kaip jau minėjau praeito mėnesio poste, kurį laiką žaidžiau su PorfolioCharts instrumentu Portfolio Matrix. Jis palygina tavo sukurtą ir kitų protingų žmonių siūlomus portfelius, skirtingose šalyse (įskaito namų valiutos/pirkimo santykį ir adjustin’a portfelį pagal infliaciją). Puslapyje esantys instrumentai leidžia vertinti portfelių elgesį nepriklausomai nuo investavimo pradžios (ar 1986, ar 2001, ar 2007..), gali būti pasiruošęs bet kokiems atvejams. T. y. Skaičiuoja absoliučiai visus įmanomus investavimo startuos ir finišus.

Dėliodamas savo potencialų portfelį norėjau, kad geriausi rezultatai būtų Baseline LT/ST Return, Safe WR, Perpetual WR, Longest Drawdown, start date sensitivity. Negaliu prisiimti labai didelės rizikos.

Kas vistiek tiki, kad pure akcijos yra geriausias reikalas ilguoju periodu, siūlau paskaityti šitą straipsnį. Gražiai paaiškinta, kodėl vien tik akcijų ETF yra blogai (negerai). Ir visiems, kurie sako ir rašo, kad 100% akcijų portfelis yra visada pelningas, gražiai paaiškinama, kodėl ne. Vidurkiai, vidurkiams nelygu. Ypač, kai kalbama apie SWR (safe withdrawal rate).

Man patinka gyvenime pritaikoma matematika, skaičiavimai, paprasta statistika, todėl šis puslapis labai arti širdies. Ir autoriaus paskaičiavimai tikrai patinka (nupirksiu jam kavos).

Norėjau suvokti ar mano turimas portfelis smarkiai nuvertės blogu metu (drawdown instrumentas), ar svarbu, kada aš išeisiu į retirement (start date sensitivity instrumentas). Instrumentai paaiškinti, verta pasigilinti. Labai labai rekomenduoju paskaityti šitą nuorodą. Čia paaiškina, kaip nesvarbu standartinis nuokrypis (pagal jį vertinamas volatility). Ir kaip svarbu Ulcer index investuotojo psichologijai.

Vos tik sutikau permanent portfolio idėją, svarsčiau, apie aukso/akcijų/obligacijų koreliaciją. Maniau, kad turint smarkiai volatile priemonę, pvz. akcijų ETF ir kitą smarkiai volatile priemonę, pvz. auksą, žinant, kad jos nekoreliuoja viena su kita, arba koreliuoja priešingai (pvz. iš dalies – obligacijos akcijoms), vertinant, kad ilguoju laiku vistiek yra teigiama grąža iš abiejų – turėtų būti galimybę išnaudoti tą volatility (LT – kintamumas?). Ir kaip nustebau, kai praeitą mėnesį radau Equalizer (dėl jo šiaip ir radau portfoliocharts svetainę, ieškojau google ar yra koks instrumentas, sudedantis skirtingus volatility į vieną). Šiame instrumente parodoma, koks portfelio sudėtinių dalių volatility, jos tiesiog sudedamos vienoje plokštumoje. Tada tiesiog vertini, kiek laiko būna pliusas/kiek minusas (arba kam įdomu – Area Under a Curve). Galima sudaryti portfelį, kuris turi nemažą volatility ir išlieka gana geram pliuse, tai pvz. autoriaus siūlomas Golden Buttefly. Aš norėčiau didesnės Baseline LT grąžos, todėl kiek kitaip susidėliojau.

Mano portfelis kažkada atrodys maždaug šitaip.

Manau, reikia rasti balansą, kad visur būtų gerai.
Pvz. Italijoje mano portfelis būtų nuostabus 🙂

Paskaitykite, kiek svarbi šalis, kurios infliacija naudojama skaičiavimams. Labai geras resursas šis puslapis.

Mano portfelis su ETF Tickeriais. Nesu dar tikras, ar jau visiškai šitaip ir bus. Bet toliau skaitysiu, skaičiuosiu. Gal ką keisiu.

  • Akcijos 40% (Bet preliminariai 30% VWCE (ar IWDA+EMIM) + 10% VBR (Small cap value USA, ar analogas))
  • Obligacijos lieka 25% (10% ilgalaikės USA – IS04, 10% ilgalaikės EU – IBGL, jau turimos 5% AGGH)
  • 15% REIT (tikriausiai 5% Baltic Horizon, 10% globalių, pvz. IWDP)
  • 20% Auksas (BullionVault)

Kokia Jūsų portfelio sudarymo strategija? Kas Jums svarbiausia: vidutinė grąža, ilgalaikė grąža ar portfelio nuspėjamumas?

Pažaiskite, pasidalinkite mintimis!

20 minčių apie “Portfelio sudarymo strategija

  1. Geras straipsnis, daug nežinojau 🙂 mėgstu ir aš su skaičiais pažaisti, mėgstu įvairius grafikus, bet turiu kažkokį keistą gut feeling, kad iš to mažai naudos tebus ateityje. Kurdami ateities portfelius remiamės istoriniais duomenimis, kurie realiai yra paremti istoriniais įvykiais ir žmogaus veikla. Būtų įdomu išgirsti kokio istoriko nuomonę, kiek yra tikėtina, kad istorija pasikartos? 🙂

    Galiausiai patys veidmainiaujame. Portfelį sudarome pagal istorinius duomenis ir tikimės, kad istorija pasikartos, o kai kalbame apie ateitį, tobulėjimą, technologijas ar mediciną, tai sakome, kad pakeisime pasaulį, gyvensime geriau, viskas bus kitaip nei dabar. Įdomių minčių kyla supaprastinus klausimą iki minimumo: kas labiau tikėtina, ar kad istorija pasikartos, ar kad pasaulio evoliucija sustos? Retorinis aišku šitas klausimas, bet vertas dėmesio. Nes kad ir kaip atrodo užtikrintai mes viską sugalvojame, galiausiai ima ir nutinka kažkas naujo bei netikėto 🙂

    1. Ačiū už tokį gražų komentarą. Sutinku, istorija turbūt nesikartos. Tobulėja viskas, ypač kas susiję su investavimu.. Jis niekad nebuvo toks prieinamas kiekvienam ir populiarus, ir paprastas, kaip dabar. Comission free brokeriai, P2P, platformų kokių tik nori. Aišku didėja rizika būti apgautam.
      Ir neigiamų palūkanų atrodo nebuvo..

      Bet pamodeliuoti laike vistiek galima ir reikia. Portfoliocharts.com priemonės vizualiai padeda susivokti, suprasti kas ir kaip vyksta, duoda didesnį supratimą. Kodėl svarbu diversifikuoti, skirtingose turto klasėse. Ne šiaip taip darai, nes kažkas sakė ar skaičiau, o pradedi suprasti, kodėl 🙂 Nesinori reklamuot, bet kaip nemokamas instrumentas super.

  2. Geras straipsnis. Tik pradedantiems ir nesusipažinusiems su PortfolioCharts sunku bus kiek sunku suprasti. Savu laiku A. Milevskis yra daręs modelius šia tema ir iš esmės akcijos + bondai lyginant su akcijos ir bondai plius REIT ir auksas rodė praktiškai identiškus rezultatus analizuojamu laikotarpiu. Tiesa aukso turintis portfelis buvo kiek stabilesnis ir mažiau jo vertė šokinėjo. Aš kažkaip su laiku norėčiau praktiškai išsibandyt kelias strategijas. Kol galima dar prikaupt NT, tada, kai jau galima bus be GPM pardavinėt, paleist rimčiau po kokia 50-70 t. į kelis portfelius: pvz. indeksinis, dividendinis ir pan.

    1. Aha. Ačiū 🙂

      Na, grąža generuojama gal ir vienoda skirtingų turto klasių (pvz. bonds su akcijom, vs mišinys), bet stabilumas skiriasi. Chart
      Pvz. Šiame paveikslėlyje – trys vienodai žmogui uždirbę portfeliai. Grąža ilguoju laiku nesikeitė, t.y. Kiek buvo, tiek liko. Kurie Jums psichologiškai patraukliausias?
      Man tas geltonas 🙂 Tokio ir norėčiau.

  3. „Kokia Jūsų portfelio sudarymo strategija? Kas Jums svarbiausia: vidutinė grąža, ilgalaikė grąža ar portfelio nuspėjamumas?”

    Mano strategija paprasta. Perku nupigusias dėl skandalų arba prasto finansinio rezultato pasaulinio lygio kompanijas (Johnson&Johnson, 3M, PepsiCo, ir t.t.) kurios moka dividendus ir nuolat juos kelia. Rizika skaidau per skirtingus sektorius. Šios strategijos malonumas prasideda tik po ilgo laiko kai dividendinis pajamingumas iš 5% tampa 20-30% (nes dividendai nuolat keliami). Rinkos volatilumas nejaudina, nes gaunu pastovų cashflow. Keep it simple 🙂

    1. Ačiū labai. Visada įdomi kitokios strategijos besilaikančio žmogaus nuomonė.
      Pats, tiesą pasakius sunkiai suprantu dividend growth investavimą, nors nemažai skaičiau.
      Esant pensijoje, paversti kaip pajamų šaltiniu – puiku. Bet tikėtis augimo tokį laiką, abejoju.

      Pvz. Ar investuoti praeitais metais į dividendų kompaniją JNJ ar pvz. Tsla ar AAPL. Rizika skiriasi? Skiriasi. Pelnas irgi skiriasi. Čia eilinis stock pickinimas. Plius dividendai yra kompanijos augimo stabdymas. Todėl per 5 metus bus viskas ok, bet per ateinančius 30, nemanau. Tie dividendai kompaniją tiesiog stabdys. Aišku sunku sakyti, kai AAPL ir Microsoft yra dividendų kompanijos. Bet vien mokesčiais pralaimima. Dividendų apmokėjimas 15%, accumulating ETF – tik jo TER. Po to kiši apmokėtus dividendus į tas pačias kompanijas. Geriau jau Drip arba accumulating ETF.

      Bet čia mano asmeninė nuomonė. Ji yra visiškai nekompetentinga.

      Artėjant FIRE, didinsiu dividendų kompanijų ir ETF kiekį. Man dividendų kompanijos patinka, kad neturi TER, tik dividendų apmokestinimą, todėl gali tiesiog laikyt, nieko neparduot. Bet artimuoju laiku, nesuprantu, kaip gali aplenkti indeksą (nebent skiri daug laiko ir žinai ką darai).

      Aš laiko skirti negaliu, dirbu ir būnu su šeima max kiek galiu.

      Pasižiūrėsim po 5 metų, o po to po 25 🙂

      1. Aš kai rinkausi strategiją daug domėjausi apie visokius variantus, tai mano sprendimas gerai apgalvotas. Dėl augimo, tai klysti. Geros dividendinės kompanijos lenkia s&p500 indeksą.

        https://www.dividendchannel.com/drip-returns-calculator/ čia gali pasitikrinti jeigu bus noro. Netgi elektros tinklai pvz. Southern Company (SO) aplenkia S&P500 indeksą (+be dividendų reinvestavimo). Tai aš gaunu du pliusus, tai kad auga dividendai ir po 20 metų galiu tikėtis ne 4-5%, o 20-30%, nes kompanijos kurias turiu nuolat kelia dividendus (W. Buffet iš coca-cola gauna kiek atsimenu 60% dividendų) ir plius prieaugis kuris man visiškai nedomina, nes aš nesiruošiu parduoti, bet kaip bonusas. Bet taip tai stock pick’inimas, bet Giem Jūs juk renkatės kokį pianiną pirkti arba kokia investavimo strategiją naudoti ir kaip matau įdedate nemažai tam darbo, tai analogiškai ir čia viskas taip pat.

        Dar noriu pasakyti, kad stebiu nemažai pavyzdžių kurie naudoja dividend growth investing strategiją per Youtube jau gan ilgai ir man patinka jų rezultatai. Jie rodo viską nuo A iki Z, kiek gauna dividendų, kaip auga portfelis, kaip jis konkuruoja su indeksais ir t.t. Dabar labai labai daug informacijos šia tema. Nelabai noriu plėstis, nes atrodys, kad bandau kažką įrodyti.

        Dar palaikau Karolio mintį, kad nereikia obligacijų portfelyje, vietoj jų aš naudoju reguliuojamus elektros tinklus (kurie net lenkia indeksus). Aukso irgi neturiu, nes jis nemoka dividendų. P2P bandžiau, man asmeniškai nepatiko ir per daug rizikinga. Dėl ETF, tai tikrai puikus įrankis daugumai žmonių. Bet man nepatinka, kad ten patenka stipriai pervertintos įmonės, o aš perku tik nuvertėjusias įmones. Ir dar ETF strategijoje didelė rizika dėl infliacijos ir vidutinio rinkos prieaugio pokyčio, ilgajame laikotarpyje net mažas pokytis gali nutolinti Jūsų FIRE. Kiek atsimenu šiame video apie tai kalbama su skaičiavimais https://www.youtube.com/watch?v=MyocvVPBp3Q&t=162s (rusų kalba)

        „Pasižiūrėsim po 5 metų, o po to po 25” – Būtent 🙂

      2. Ačiū už tokį gražų ir informacijos pilną komentarą. Tikrai skirsiu laiko peržiūrėti nurodytus resursus.
        Apie save – kol negaliu daugiau laiko skirti mokymuisi, tai pasiliksiu prie ETF. Kai sukaupsiu daugiau žinių, gal ką keisiu. Dabar tikrai nežinočiau kokias akcijas pirkti. Tam reikia jau daugiau pasidomėti, nesijaučiu norintis skirti tiek laiko ir pastangų. Plius reikia gal kiek didesnio pradinio biudžeto, nes reikalinga diversifikuoti. Sakyčiau tobulas vidurkis yra ir indeksų, ir dividendus mokančių kompanijų akcijų turėjimas. Gal jeigu padarys tą investicinę sąskaitą, kur nebus mokesčių, bus vertinga įsigyti pavienių akcijų.

        Net neabejoju, kad tiek žinodamas – pasieksite puikių rezultatų. Juk žinote, ką darote. Ir pinigai savi. Kad tokia taktika turi prasmės – net neabejoju. Juk, sakoma kad Wall Street biržose nebūna eilių prie indeksų, o akcijas gaudo. Ir pardavimo volume skiriasi kartais.

        Kiek žmonių, tiek teorijų. Internete gausu info ir apie indeksų pliusus ir apie akcijų. Ir nėra vienos tiesos, todėl pasirinksiu tą, kurie paprastesnis ir reikalauja mažiau laiko.

        Dabar esam po 11 metų augimo. Praktiškai visi uždirbo. Visi gudrūs (ir aš jų tarpe), kas bus ateityje, nežinau.

        Obligacijų reikia, kai esi indekso investuotojas. Bent jau praeityje praktiškai visada mišrus portfelis buvo efektyvesnis saugesnis ir uždirbo stabiliau, jeigu turėjo obligacijų (ir iš dalies aukso).

        Perkant dividendų akcijas tikrai nematyčiau prasmės turėti aukso ar obligacijų. Juk skirtingi tikslai.

        Anyway, labai įdomu 🙂

  4. Įkišiu savo trigrašį. Jei viskas kyla, tik skirtingas prieaugis %, o dabar pinga tik…pinigai, bet obligacijos pabrangti beveik nebegali, o atpigti (kylant palūkanoms) – ženkliai. Klausimas ir sau, ar nevertėtų didinti grynųjų dalies, laukiant kažkokio lemtingo įvykio ar tendencijų pasikeitimo, tai lyg irgi balansuotų portfelį? Nes nei viename modelyje nėra nurodomi grynieji, kaip portfelio dalis. Mano portfelis dividendinis + reit. Čia panašiai kaip NT vertės svyravimai mažai domina, kol parduoti neketini, svarbiau nuompinigiai

    1. Ačiū.
      Na pinigus spausdina ir spausdino. Nuo to aš mažai apsaugotas. Per ilgą laiką brango viskas. Ta prasme net mūsų šalyje, už tą patį pinigų skaičių, galima nusipirkti mažiau.
      Cash šiuo metu sudaro 30%+ mano nedidelio portfelio. Ko gero mažės. Laikant cash – jis nuvertėja, laikant jį bet kuriuo kitu pavidalu – reikia prisiimti riziką.
      Todėl ir siūloma investuoti pagal DCA principą.
      Bet kokiu atveju, ačiū labai už komentarą.

  5. USA akcijų rinkos pelningumas (čia ne apie kainų didėjimą, bet įmonių pelnus kaip tokius) padidėtų tik ženkliai kritus akcijų kainoms, analogiškai su obligacijomis. O dabar akcijų kainos – raketa į dangų. Pelningumas mažas, man tai nepatinka. Ir visada reikia tikėti artėjimo vidurkio link taisykle. Europos akcijos mažiau pervertintos tai vienos turi artėti prie kitų, kalusimas kurios. Mano nuomone kažkada USA kris, kol Europa stagnuos. Man dar labai nepatinka valiutinė rizika. Puikiai pamenu eurusd beveik 1,6 siekė. Jei kam tuo metu reikėjo gyventi Europoje pensijoje pardavinėjant amerikietiškus aktyvus pirktus esant daug stipresniam usd… Nesaldu. Mano pirmosios investicijos buvo į vyriausybės vertybinius popierius dar ano tūkstantmečio pabaigoje, būdavo netoli 10%, o prie esamų palūkanų normų tenka labiau tikėti akcijomis tegul ir pepsi, o obligacijos turėtų būti išskirtinai trumpo laikotarpio. Jei pasirinkti turėti kažkiek aukso tai gal verta bent 10 uncijų (monetų pavidalu) turėti fiziškai. Jau grynai nuo karo ar itin juodų arba keistų šalies, žemyno, pasaulio įvykių. Pvz https://en.m.wikipedia.org/wiki/Gold_Reserve_Act

  6. Praktiškai su viskuo sutinku, išskyrius dėl obligacijų (nora gali būti, kad aš tiesiog klystu). Obligacijos aišku išbrangę. Bet siūlau paskaityti https://portfoliocharts.com/2019/05/27/high-profits-at-low-rates-the-benefits-of-bond-convexity/ Kaip tik esant žemiems interest rate, apsimoka LONG.
    Dar, mes neperkame obligacijos su DABARTINIU rate, mes perkam pvz. prieš 2-5 metus buvusią, kur dar buvo 3%. Long term obligacijų ETF „atsiskiedžia” grąža. Netampa neigiama. Plius bent kažkiek priešinga koreliacija akcijoms.

    Bet kokokiu atveju, pinigų prispauzdinta daug. Pažįstu nemažai žmonių, kurie sėdi ant maišo pinigų ir laukia, kol bus krizė. Pirks NT, atpigusias akcijas.

    Čia vienas iš daugelio straipsnių, kurie lygina indeksų ir pavienių akcijų pirkimą (tame tarpe ir dividend growth). Niekas nesako, kad tai blogai, bet yra kitokia rizika. Plius tam reikia žinių ir skirti laiko. https://earlyretirementnow.com/2018/06/13/good-and-bad-reasons-to-invest-in-individual-stocks/

    1. Atrodo visi sėdi su pinigais ir laukia. Tad galima tikėtis aukšto palaikymo, mažo kritimo ir ilgo stagnavimo. Iki kol išneš viską iki rimtesnės krizės (monetary reset arba panašiai) 🙂

      Čia galima prisiminti istoriją apie Romos imperijos žlugimą. Long story short, iš pradžių karą ir socialines išlaidas finansavo aukso monetomis, vėliau monetomis, kuriose 20/80 vario/aukso, dar vėliau proporcija vario ir aukso apsivertė, kol galiausiai monetose liko tik maža dalis aukso. Dingo pinigai, atsirado valiuta. Vienintelis skirtumas, tai kad nespausdino, o liejo monetas ir taip didino cirkuliuojančios valiutos kiekį (velocity). Taip „atsitiko” milžiniškas kainų kylimas. Galiausiai Romos valdžia ėmė kontroliuoti kainas, kad sustabdyti infliaciją (panašiai, kaip Berlyne su NT nuomos kainomis dabar). At the end, žmonės ir verslai nustojo dirbti, nes nebeapsimokėjo pirkti žaliavų ir tada boom. Imperija žlugo.

      Kas be ko, tiesiogiai tapatinti Romos ir dabartinės situacijos negalima. Bet labai norisi, nes viskas panašu. Vienintelis įdomus skirtumas, kad dabar neturime rimtesnės infliacijos net ir daug kartų padidinus valiutos kiekį (money supply). Pinigų judėjimas (velocity) realioje ekonomikoje vis dar labai mažas, nes pinigai nusėdo pas turtinguosius ir finansų rinkose, o ne pas paprastus žmones. Tai klausimas ar prispausdinti pinigai pasieks vartotojus. Jeigu taip, tada ir pamatysime rimtesnį pokytį ir galėsime džiaugtis arba liūdėti dėl savo portfelio strategijų 🙂

      1. Dėkui už informaciją. Labai įdomu, nebuvau apie tai skaitęs.

        Na bet kokiu atveju, mažai ką galime pakeisti, tad vistiek laikomės kažkokios strategijos ir gyvenam, nes laikas ne visada ne mūsų naudai 🙂

  7. Nėra absoliučiai jokios logikos dėti obligacijų į portfelį. Obligacijų pirkimas yra elwmentarus ekonomikos neišmanymas.

    1. Ačiū už komentarą.
      Gal galite paaiškinti plačiau? Tikrai nesakau, kad išmanau ekonomiką ar finansus.

      Bet numetus tokį sakinį irgi nieko nepasakote. Kaip tai pagrįsti?

      1. Tai yra taip vadinamas Equity Premium Puzzle, aprašyta R.Mehra ir E. Prescott’o (pastarasis po to dar ir Nobelį už tai gavo) – vienas iš pagrindinių klausimų į kuriuos neturi atsakymo dabartinė ekonomikos teorija. Risk free valstybinės obligacijos turi tokią žemą grąžą palyginus su akcijomis, kad joks risk aversion negali pagrįsti investavimo į jas. Ekonomistai sako kad racionalus.žmogus, homo economicus, niekada nepirktų obligacijų, bet jos vistiek yra aktyviai perkamos.

        Labai paprastai parašyta čia – https://www.investopedia.com/terms/e/epp.asp

      2. Kad susidaryti vaizdą –

        „To quantify the level of risk aversion implied if these figures represented the expected outperformance of equities over bonds, investors would prefer a certain payoff of $51,300 to a 50/50 bet paying either $50,000 or $100,000”

Leave a Reply

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.