Vasaris

Trumpiausias metų mėnuo, tai nereiškia, kad mažiau intensyvus. Nemažai dirbau, dėl to mažiau buvau su šeima. Automatiškai smarkiai mažiau laimės gyvenime. Antra vertus, šį mėnesį padariau kelis charity darbus, kas suteikia kažkiek pasitenkinimo savimi, ilguoju periodu..

Buvo ir eilinė konferencija, skaičiau pranešimą. Visai neblogai sekėsi. Planuose dar didelis renginys, kur teks kiek daugiau pasidarbuoti. Net nežinau ar to laukiu. Pinigais neapmokamas darbas. Smarkiai irgi nepatobulėsiu. Tampi tik kiek žinomesnis ir prieš savo tiesioginę valdžią geriau atrodai (nežinau, ar man tai svarbu, tikriausiai nelabai).

Buvo sušlubavusi sveikata, tai buvo gana sunku, kai skauda galvą, bet vaikus migdyt vistiek reikia. Pats jų tiek prisidariau 🙂

Nemažą dalį laiko darbe turėjau nuobodžiai klausyti ar laukti, kol kažkas kalba. Tai galėjau daugiau paskaityti. Gaila, kad negaliu tokiu atveju išsitraukti ausinių. Daug skaičiau apie portfelio rizikos valdymą (bazinius dalykus). Kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių.

Pardaviau savo BullionVault turimą auksą. Persiunčiau į SEB sąskaitą. Už parsiuntimą nuskaičiavo 10 eurų. Viso buvau padaręs pavedimų už 2300. Sąskaitoje grįžo 2368 EUR. Tai 68 EUR pliuso ir dar išlaidos 5 mėn. po 3,62 EUR už saugojimą ir 1% komisinis už pirkimą/pardavimą (viso išlaidų 39,94 euro). Kiekvienas veiksmas – atskiras email. Viskas surašoma aiškiai, randama greitai. Tikrai labai skaidru ir saugu. Visi žingsniai profesionalūs ir aiškūs. Labai patiko. Tikrai 100% rekomenduoju.

Tai kodėl atsisakiau? Nes 8PSG ETC nuleido TER nuo 0.29% iki 0.24%, o prieš du mėnesius ir iki 0.19%. AUM 7B+. Gaunasi kiek pigiau negu BullionVault, nes nėra 3,62 EUR/mėn. saugojimo mokesčio. Primenu, kad BullionVault taiko 0,12% per mėnesį mokestį (minimumas – 4$, per metus – 48$). Turint aukso už 25264$, visais atvejais labiau apsimoka BullionVault. Aišku ETC pardavus atsiranda capital gains, nes nebe fizinis auksas (investicinis auksas – ne VP, o daiktas, jam taikomas GPM nuo 2000 eurų, asmeniui), ETC pelnas apmokestinamas, kaip ir kitų VP. Papildomas ETC pliusas – galiu lengviau rebalansuoti. Anyway, BullionVault – geras reikalas. Jeigu kas nori saugiai laikyti fizinį auksą keliose vietose pasaulyje, rekomenduoju. 8PSG nuo vasario 28 sujungiamas su SGLD. TER išliks toks pats, tik justetf.com dar neatnaujino. Kaip analogai, yra ir Amundi physical gold su 0.15% TER (bet mažesniu AUM) ir iShares ETC su tokiu pačiu TER.

Padariau atskiras grafas Išlaidoms ir pajamoms, bei portfeliui. Kam įdomu, galės pažiūrėti. Atskiruose įrašuose nebent pakomentuosiu didesnius pokyčius.

Kiekvieną mėnesį įdėsiu savo Interactive Brokers portfelio mėnesio pokyčio kreivę. Palyginsiu su S&P500. Bus labai įdomu stebėti, kiek atsilieku (t.y. kiek kainuoja mano noras mažinti riziką).

Šį mėnesį portfelyje įvyko keli pokyčiai.

  • Pardaviau AGGH – pelnas 12,88 EUR
  • Pardaviau IWDA – pelnas 83,58 EUR
  • Pardaviau BullioVault auksą – pelnas 68 EUR
  • Pardaviau IWDP – pelnas 8 EUR
  • Pardaviau IS0E – nuostolis 6,6 EUR
  • Pardaviau IUS3 – nuostolis 2,8 EUR
  • Viso pelno 163 EUR
  • Papildžiau IB sąskaitą, pirkau daugiausiai IS04, tada 8PSG (dabar SGLD) ir VWCE.

Tada prasidėjo COVID-19 reikalai ir atpigo akcijų ETF, o penktadienį – ir aukso ETC. Obligacijos gražiai pabrango. Specialiai kažkokių portfelio pokyčių nedariau. Kitą mėnesį tikriausiai pirksiu daugiau VWCE (juk atpigo!). Nemanau, kad šis virusas turėtų ilgam labai pakenkti pasaulio ekonomikai. Žmonija tikrai atlaikys ir po to pirks su dar didesniu užsidegimu. Turbūt labiau jaudintis reiktų dėl Sirijoje vykstančių dalykų.

Paskutinės savaitės grafikas. Portfelis atpigo 🙁
Šį mėnesį praradau 30 eurų.
Šių metų pelnas ~17 eurų (IRR/MWR 0,42%). Pirmą pavedimą į IBKR padariau 2019-10-11, skaičiuojant nuo to laiko, turiu 87 eurus pliuso 🙂
Palyginimui – jeigu būtų tik VWCE arba S&P 500 indeksai, būtų 9% kritimas. Kas beje irgi nėra nieko baisaus.

Esu visai patenkintas savo portfeliu. Aišku nesmagu, kai nuo 2020-02-20 iki 2020-02-28 prarandi 450 eurų, bet tai nevaro į neviltį. Galiu neuždirbti (nesu pavydus, nebus apmaudu, kai kiti džiaugsis dideliu uždarbiu), bet nenoriu prarasti.

Tad, toliau dirbu, domiuosi. Kelias dar labai tolimas.

Portfelio sudarymo strategija #2

Nemažai skaičiau paskutinį mėnesį. Tikrai kilo daug minčių. Norėčiau ir Jūsų smegenims padėti kiek paskaičiuoti.

P.S. Jeigu esi kietas matematikas ar ekonomistas, tikėtina, kad praktiškai nieko naujo nerasi.

Visai (ne)apgaulingas klausimas #1.

Įsivaizduokime, kad pirmais metais mūsų portfelis pabrango 10%, o kitais atpigo 10%. Kokia galutinė mūsų portfelio vertė?

Skaičiuojam:

  • Pirmais metais turim 100 eurų, pridedam 10% = 110 eurų;
  • Antrais metais turim 110 eurų, atimam 10% = 99 eurai.

Išvada? Kad praėjus dviems metams, praradom pinigus. Nors abiem atvejais pokytis atrodo, kad buvo vienodo dydžio. Svarbu tai suprasti.

Teisingas ir kitas variantas, jeigu pradžioje prarandam 10%, o po to uždirbam. Vistiek lieka tik 99 eurai.

Visai (ne)apgaulingas klausimas #2

Pirmais metais mūsų investicinis portfelis praranda 50% vertės, antrais – uždirba net 100%. Kiek turėsim pinigų?

  • Pirmais metais turim 100 eurų, prarandam 50% = 50 eurų;
  • Antrais metais turim 50 eurų, pridedam 100% = 100 eurų.

Išvada? Praėjus dviems metams, turim tiek pat, kiek turėjom.

Jeigu prarandi pusę pinigų, reikia likutį padvigubinti, kad turėtum kiek turėjai.

Kaip jums atrodo, ar prarasti 50% ir uždirbti 100% yra visada vienoda tikimybė/galimybė?

Išvada: ilguoju periodu, labiau verta kiek įmanoma sumažinti praradimus (kas yra labai priimtina ir mano asmenybei, sunkiau valdyčiau emocijas didelių praradimų atveju)

Visai (ne)apgaulingas klausimas #3

Vienu atveju mes du metus iš eilės uždirbame po 25%. Kitu atveju pirmus metus uždirbame 50%, o antrus – neuždirbame nieko. Kuri situacija mums naudingesnė?

Pirma situacija: Pirmi metai 100 + 25% = 125; Antri metai 125 + 25% = 156 eurai.

Antra situacija: Pirmi metai 100 + 50% = 150; Antri metai 150 + 0% = 150

Išvada? Stabilus nedidelis augimas, dažnai yra geriau negu rizikinga, smarkiai kintanti grąža. Gerai, jeigu pasiseks. Bet ar norim savo gyvenimo santaupas palikti sėkmei?

Kol kas nepulkite komentuoti, kad viską jau mokykloje žinojot. Skaitykit toliau.

Pažaiskim

Pirmas žaidimas:

Turim savo pinigus (pvz. savo investicinį portfelį) – 100 eurų. Metam monetą. Jeigu skaičius – laimit 50% statymo, jeigu herbas – pralošiat 40% statymo. Sutinkat?

Minia šaukia: Tik idiotas nesutiks! Gi tikimybė laimėti ar pralaimėti tokia pati, t.y. 1/2 – 50%. O laimėjimas ir pralaimėjimas skiriasi net 10%.

Rezultatų lentelė po 1 žaidimo

Atrodo fantastika. Vidutiniškai turime (150+60)/2 = 105 eurus po 1 žaidimo.

Antras žaidimas:

Tos pačios taisyklės. Bet žaidžiame kol aš pasakysiu, kad sustojam. Sutinkat?

Minia vėl šaukia: Tik idiotas nesutiks! Gi tikimybė laimėti ar pralaimėti tokia pati, t.y. 1/2. O laimėjimas ir pralaimėjimas skiriasi net 10%. Pats rodei, kad vidutiniškai po žaidimo turėsim 105 eurus !!! Imk mano pinigus!

Rezultatų lentelė po 2 žaidimų.

Jau po 2 žaidimų, tikimybė, kad Jūs turėsit daugiau negu pradinį portfelį – tik 25%. O, kad pralošit pinigus – 75%. Kame reikalas? Įsivaizduokime, kad čia buvo Jūsų šeimos investicinis portfelis. Nejauku? Kai skaičiau, man buvo nejauku. Nes ne iš karto supratau, kodėl čia taip..

Paskaičiuokim vidutinį laimėjimą: (225+90+90+36)/4 = 110,25 eurai vienam žaidimui. Čia aritmetinis vidurkis. Bet tikimybė vienam žaidžiančiam turėti pliusą tik – 25%. Kažkas nesusideda. Juk metant monetą laimim net 50% kartų, o pelnas didesnis nei galimas pralaimėjimas.

Tarkim, kad tikimybė, kad iškris herbas ir skaičius visiškai vienoda, = 50%.

Tikimybė laimėti 150 (+50%) yra 50%, laimėti 60 (-40%) irgi 50%

Pristatau – geometrinį vidurkį.

Geometric Mean Return Formula
Geometrinio vidurkio formulė. Excel formulė – GEOMEAN(a;b;..;n)

n – periodų (metimų, žaidimų, metų) skaičius, r – grąža.

Šiuo atveju geometrinis vidurkis = √((1+50%)*(1+(-40%)))= √(1,5*0,6) ≈ 0,95

Spėkit, kas bus jeigu toliau mėtysime monetą ir kiekvieną kartą žaisime iš visų pinigų? Kiekvieno metimo rezultatas artės prie geometrinio vidurkio, t.y. galimi laimėjimai pasiskirstys aplink geometrinį vidurkį.

Žaidžiam 20 kartų. Galimų laimėjimų pasiskirstymas. Paaiškinimas, kaip suskaičiuojama – žemiau.
Laimėjimų pasiskirstymas grafiškai, po 20 žaidimų.

Aritmetinis vidurkis išlieka teigiamas, bet geometrinis (tas, kuris šiuo atveju pritaikomas realybėje) po 20 metimų bus ≈ 0,95^20 ≈ 0,35. Tai reiškia, labiausiai tikėtina, kad po 20 metimų, būsite praradę ~ 65% pinigų.

Laimėjimai pasiskirsto panašiai į abi puses, logaritminės kreivės principu. Kadangi geometrinis vidurkis visada mažesnis už aritmetinį, didžioji dalis pralošia, mažoji dalis laimi. Bet laimėjimai dideli.

Investuojant – kiekviena diena (ar kitas laikotarpis, pvz. metai) – naujas „metimas“. Ilguoju laikotarpiu, akcijos, obligacijos generuoja grąžą – tikimybė „laimėti“ didesnė, negu pralaimėti. Tam, kad ilguoju laiku turėtume teigiamą investicijos (kaip ir žaisto žaidimo) grąžą, geometrinis laikotarpių grąžos vidurkis turi būti daugiau negu 1.

Kas nesuprato/neįsitikino – siūlau pažaisti Excelyje.

Trečias žaidimas:

Statymas tik po 100 eurų, t.y. kiekvieno žaidimo metu – žaidžiama iš 100 eurų. Viso turim 10 000 eurų (pvz. paveldėjom portfelį). Tikymybė laimėti ir pralaimėti tokia pati. Laimėjimo ir pralaimėjimo dydis toks pat (+50% ir -40%). Žaidžiam?

Minia tyli. Juk praeitame žaidime viską parodei.. Vėl bandai apgauti?

Kadangi vėl kartojame panašų žaidimą, Jūs turite būti atsargūs. Tačiau šiame žaidime, laimėjimas ar pralaimėjimas neperkeliamas į kitą žaidimą. Nes žaidžiame ne iš visų pinigų. T.y. Jeigu laimėjai, nestatai viso laimėjimo (150 eurų), o tik 100 eurų. Laimėjimai ir pralaimėjimai sumuojasi.

Kada žaidime laimejimai ar pralaimėjimai pridedami/atimami – reikia pasikliauti aritmetiniu vidurkiu. Šį žaidimą žaisti apsimoka. Aritmetinis laimėjimo vidurkis yra +5 eurai per žaidimą. Šis žaidimas yra tas, apie kurį Jūs iš pat pradžių pagalvojote, kai siūliau žaisti #2 žaidimą..

Išvada: Kai laimėjimas/pralaimėjimas pridedamas arba atimamas – skaičiuojant galimą grąžą reikia pasikliauti aritmetiniu vidurkiu, kai dauginamas – geometriniu vidurkiu.

Primenu: Geometrinis vidurkis visada yra mažesnis už aritmetinį.

Antro ir trečio žaidimo esminis skirtumas – statomos sumos skirtumas. Pasimuliuokit Excelyje.

Išvada: Svarbu investuojant – nesudėti visų kiaušinių į vieną krepšį.

Ketvirtas žaidimas:

Taisyklės, kaip #2 žaidimo (to, kur žaisti neapsimoka), aš pasakau, kada baigiam žaisti, Jūs tik pasirenkate statymo dydį (Pvz. 5% turimų pinigų, arba 100%). Žaidžiam?

Minia galvoja..

Šis žaidimas labai panašus į #2. Bet yra kažkas, kas panašu ir į #3. Ar įmanoma išvengti #2 žaidimo neigiamo (<1) geometrinio vidurkio ir siekti teigiamo aritmetinio (>1)? Pasirodo taip.

Statykite <50% turimų pinigų, ir turėsite teigiamą geometrinį vidurkį. Statykite 25% ir tikimybė laimėti bus pati didžiausia.

Optimaliausias statymo dydis nustatomas pasitelkiant Kelly kriterijų (yra keli būdai suskaičiuoti).

Kelly kriterijus (Statymo %) = pW/pL – (1 – pW)/A,

Kai pW tikimybė laimėti (0,5), A laimėjimas (+50%) ir pL pralaimėjimas (-40%)

Statymo % = 0,5/0,4-(1-0,5)/0,5 = 25%

Statant 25% turimų pinigų ir nesikeičiant žaidimo sąlygoms, pasiekiamas didžiausias geometrinis vidurkis = 1,006231.

Išvada: Statymo dydis keičia ilgalaikę grąžą.

Statant 25% – kuo ilgiau žaisim, tuo daugiau šansų, kad turėsim pelno.

Svarbu investuojant: norint bent kiek prognozuojamų rezultatų, reiktų riboti rizikingų investicijų dalį.

P.S. Kelly – turi ir nemažai minusų. Bet esmę parodo. Labai faina ir gana supaprastinta paskaita, ką sudomino Kelly kriterijus, rekomenduoju.

E. Thorp straipsnis – kas jau stipriau supranta matematiką (man per daug high end). Dar viena „high end“ straipsnis-knyga.

Penktas žaidimas:

Taisyklės kaip #4 žaidimo, tik žaidžiam dviem monetom.

Jeigu su viena žaisti darant dalinius statymus apsimoka – turėtų apsimokėti ir su dviem, taip? Tikrai taip.

Geriausias rezultatas – naudotis #4 žaidimo rezultatais. Kiekvienam žaidimui – 25% pinigų (t.y. iš viso, per du žaidimus bus statoma 50%).

Papildomai rezultatus pagerins ir abiejų žaidimų pinigų „dalijimasis“. T.y. viename laimėjus, kitame pralaimėjus – perkelti pinigus iš laimėjusio, pralaimėjusiam (portfelio rebalansavimas).

Geometrinis tokio žaidimo vidurkis = pirmo metimo geometrinis vidurkis * antro žaidimo geometrinis vidurkis = 1,0125.

Išvada: Kuo daugiau vienas nuo kito nepriklausomų“žaidimų“ vyksta tuo pačiu metu, tuo labiau geometrinis vidurkis artėja prie aritmetinio (praktikoje – svarbu nesusipainioti. Pavyzdys neveiks su dviem koreliuojančiais ETF, kad ir pvz. IWDA su VWCE), kai yra aukšta koreliacija – „nauda“ žaisti kelis vienu metu vykstančius „žaidimus“ mažėja. Juk brangstant IWDA, tikėtina, kad brangs ir VWCE (ir atvirkščiai), – nebus vienas nuo kito nepriklausomi žaidimai. Todėl verta pasidomėti, kokios turto klasės viena su kita koreliuoja priešingai (neigiama koreliacija).

Svarbu investuojant: šio žaidimo pavyzdžiu pagrįsta skirtingų, nekoreliuojančių turto klasių sukuriama mažesnė rizika, bei portfelio rebalansavimo nauda.

Nepaisant galimų matematinių modelių, svarbu suprasti, kad visada yra didelė rizika prarasti pinigus.

Nėra tikrai saugių priemonių

„It’s not supposed to be easy. Anyone who finds it easy is stupid.“

Charlie Munger

Aštuoniasdešimt septyni procentai Fortune 500 kompanijų, kurios buvo reitinge 1955 metais, šiuo metu neegzistuoja.

S&P 500 indekso kompanijos pastoviai keičiasi..

Nemaža dalis investuotojų galvoja, kad pačios didžiausios kompanijos = pačios stabiliausios. Jie galvoja klaidingai.

table 1 companies exiting and entering_smaller454
table 3 different top 12_smaller702

Dar jeigu suprasime, kad praktiškai VISOS USA akcijų rinkos augimą sudarė apie 4% kompanijų augimas.. Ir, kad 58% USA kompanijų akcijų neduoda didesnės grąžos negu USA obligacijos (ilgu periodu).. Siūlau pasiskaityti šį PDF.

Beje, obligacijos irgi nėra saugios. Pasižiūrėkite wikipedia, kiek valstybių bankrutavo arba „nurašė“ savo skolas. Tokiu atveju, obligacijos tikriausiai tiesiog „išnyksta“.

Tai darom – Buy & hold.

Tikrai? Tik BUY and HOLD? Akcijų ir obligacijų?

Mano visiškai nekompetetinga nuomone – Tikrai taip. Tik ne pavienių kompanijų ar obligacijų, apie kurias nieko nežinom (o jeigu žinom, tai tikriausiai vistiek ne buy and hold iki gyvenimo galo, o aktyviai sekam ir domimės), o indekso ETF, kurį kažkas prižiūri. Išmeta vienas kompanijas (kurios bankrutuoja ar yra sujungiamos), įtraukia kitas. Taip automatiškai rebalansuojam ir diversifikuojam savo portfelį, vienu metu žaidžiam „daugiau“ žaidimų, artėjam nuo geometrinio iki aritmetinio tikėtinos vidutinės grąžos vidurkio.

Dar, visada lieka žemė ir auksas. Žemę išlaikyti gali būti brangu, nes pvz. keistis mokesčiai. O auksas – nekuria pridėtinės vertės. Bet juk diversifikuoti galima..

Mano ateities portfelis

Kuo labiau skaitau, tuo labiau suprantu, kad įvairūs backtest – mažai ko verti prognozuoti ateities grąžą. Bet vertinti tam tikro potencialią portfelio elgseną įvairiomis situacijomis – galima.

Kadangi iš visų biržose prekiaujamų turto klasių, istoriškai akcijos duoda didžiausią pelną, jos turi būti mano portfelyje. Deja, individualios akcijos – turi per didelę riziką. Pavienės USA akcijos Sharpe rodiklis ~0,28 (skaičiuojant nuo 1940 metų). Šią riziką sumažina daugelio akcijų ETF, (STDEV sumažėja nuo ~30% už pavienę akciją iki ~16% už S&P 500 ETF)..

Pasirinkimas #1 – VWCE (didelis, platus akcijų ETF, istorinis volatility ~12%)

Norime toliau išlaikyti kiek įmanoma didesnį portfelio pajamingumą, bet sumažinti riziką. Tam mums reikia priešingą koreliaciją turinčios turto klasės, kuri irgi būtų pakankamai pajaminga per ilgą laiką. Panašu, kad geriausias pasirinkimas – ilgalaikės obligacijos. Dažniausiai neigiama koreliacija su akcijomis. Pakankamas pelnas per ilgą laiką.

Pasirinkimas #2 – IS04 (ilgalaikės USA obligacijos, istorinis volatility ~10,5%)

Auksas mažai koreliuoja tiek su akcijomis, tiek su obligacijomis (ilgalaikė koreliacija arti 0 viskam). Dar auksas turi nemažą pajamingumą per paskutinius 50 metų. Aukso grąža mažesnė negu akcijų, bet didesnė negu ilgalaikių obligacijų.

Pasirinkimas #3 – 8PSG (fizinio aukso ETC, su mažu TER)

Dabar išlieka tik klausimas, kaip „maišyti“ šiuos tris vienas su kitu nelabai koreliuojančius komponentus, kad išlaikyti tiek pakankamą grąžą, tiek mažą bendrą portfelio volatility.

Kadangi istoriškai, šios trys turto klasės ir sukūrė didžiausią grąžą, man asmeniškai svarbiausia išlaikyti mažą portfelio svyravimą. Vienintelis dalykas ko aš nenoriu – prarasti didelės portfelio dalies ir negalėti nieko padaryti. Gera žinia ta, kad krizės užsitęsia. Todėl pakankamai greitai reaguojant, galima turėti tik ribotą nuostolį (aišku taip sumažinama ir potencialaus didesnio pelno galimybė).

Grąžos ir rizikos vertinimui dažnai naudojamas Sharpe rodiklis. Didžiausias jo pliusas – paprastumas.

Kiekvieną mėnesį skaiciuosiu ir stebėsiu savo trijų pasirinkimų grąžą ir volatility (STDEV), skaičiuosiu portfelio Sharpe rodiklį. Jau pasidariau Excel lentelę, patestavau kelis mėnesius atgal. Pagal Kelly kriterijų skaičiuosiu, kokiu santykiu, labiausiai apsimoka „statyti“ artimiausiu metu – t.y. kada turėsiu didžiausią bendrą portfelio grąžą ir mažiausią bendrą portfelio volatility. Stebėjimus fiksuosiu. Jeigu teorija veiks – pritaikysiu praktikoje. Jaučia dūšia, kad veiks. Gana smarkiai ribosiu savo galimą pelną esant tik augimui, bet gana gerai apsisaugosiu nuo didesnių nuostolių.

Portfoliovisualizer rodo, kad vien tik laikant visų trijų komponentų po 33% ir juos rebalansuojant, volatility sumažinamas kartais. O ir nuostoliai lyginant su S&P 500 nėra tokie dideli (po 2000). Žiūrint atgal nuo 1972 – labai didelis skirtumas, net nepadorus. Bet aš nedarau tokio didelio backtest, nes netikiu, kad dabar yra tokios pat sąlygos investuoti, kaip 1972-1999. Dabar juk viskas kitaip, rizika kitokia, informacija keičiamasi daug greičiau, nieko nepriprognozuosi. 1972 toks veikėjas kaip aš, net nebūtų turėjęs galimybės investuoti.. Man svarbiausia – mažesnė rizika, su pakankama grąža (didesne negu terminuotas indėlis).

Papildomas pasiskaitymas..

Apie tikimybes (Autorius – puikus, daug skaičiau jo kitų pasisakymų. Atsisiunčiau kelias knygas, tikrai visas skaitysiu) https://medium.com/incerto/the-logic-of-risk-taking-107bf41029d3

Ergodicity tyrėjas: https://www.nature.com/articles/s41567-019-0732-0 Naujas straipsnis, visiškai naujas požiūris į ekonomiką.

Truputis supaprastintai apie ergodicity (pavyzdys apie monetų mėtymą): http://squidarth.com/math/2018/11/27/ergodicity.html ir grafinės iliustracijos http://squidarth.com/math/2019/04/13/ergodicity-animated.html

Kelly kriterijus: https:;//en.wikipedia.org/wiki/Kelly_criterion

Plačiau pastudijuoti: https://www.math.ust.hk/~maykwok/courses/ma362/Topic2.pdf

Pats Sharpe apie portfelio struktūrą: https://web.stanford.edu/~wfsharpe/mia/rr/mia_rr5.htm#two

Pačio Sharpe blogas: https://web.stanford.edu/~wfsharpe/

Puikus puslapis, didžioji dalis minčių iš jo. https://breakingthemarket.com/stochastic-efficiency-is-real-and-its-spectacular/

Na, man daug kas čia buvo nauja. Jaučiuosi – truputį daugiau žinantis ir suprantantis, bet kilo dar daugiau klausimų. Tikiuosi, kam nors buvo naudinga.

Portfelio sudarymo strategija

Portfelis. Ar tikrai turi būti sudarytas tik iš 1/2/5/99 dalių?

Internete gana daug straipsnelių apie portfelio sudarymą. Jau kurį laiką skaitau ir matau, kaip didžioji dalis rekomendacijų baigiasi ties Akcijų ETF X%/Obligacijų ETF Y%. Na, dar primesk aukso 5%, nes nu jeigu krizė. Arba akcijos lygu 100 minus amžius, kas lieka obligacijos. Nesutinku. Nebe šiais laikais.

Nors internete ir yra portfelio back test priemonių. Jos gana ribotos, nes vertina tik tam tikrą laiko tašką, nerodo dėsningumų, nesuvidurkina duomenų. Aš norėčiau sudaryti portfelį taip, kad jis nepriklausomai nuo ekonominio ciklo fazės būtų generuojantis pakankamai pinigų ilguoju laiku (bent 3 metų).

Pavyzdys. Žmonės paskutiniu metu vis kalba, kad akcijos ilguoju laiku apsimoka labiausiai. Sako nereik tų obligacijų, aukso.. Sakykime 1986 (back test nuo 1972, bet iki 1986 nėra Global-Ex-Us duomenų) metais, nutariu investuoti 10000$, plius kas mėnesį papildomai investuodamas po 500$ (tuo metu, tai dideli pinigai!). Investuoju į tris visiškai skirtingus portfelius.

  • Vienas – tipinis World akcijų ETF (56% USA/44 Ex-USA akcijų, na tipo IWDA)
  • Antras – tik ilgalaikės USA obligacijos
  • Trečias – pusė portfelio USA ilgalaikių obligacijų, kita pusė – World akcijų ETF

Po 33 metų norėtųsi matyti didelį skirtumą, taip? Juk akcijos per tokį laiką tikrai bus pelningesnės.. Ne. Pažiūrėkit rezultatus, pamatysite. Tai tik dar kartą parodo, kad vien tik akcijų ETF – nėra visada gerai. Panašiai ir tik akcijų+obligacijų ETF. Kažką darinant, spėliojant – įmanoma gauti portfelį, kuris istoriškai būtų tik iš akcijų (ar akcijų/obligacijų) ir būtų „the best“. Bet aš norėčiau tokio portfelio, kuris nepriklausomai nuo mano investavimo pradžios, nuo sustojimo investuoti (FIRE taško), t.y. bet kuriuo įmanomu atveju, duotų grąžą nuspėjamai (ar su tam tikru svyravimu, per kuo trumpesnį laiką).

Kai dar pradedi skaičiuoti SWR (safe withdrawal rate), tai pvz. išėjus į retirement 2008, pradėtum nuiminėti po ~4% nuo total stock portfelio, katastrofa.. Aišku apsaugotų, pasispaustum. Bet nesispausi gi 7 metus.. Ar jeigu kas atsitiktų?

Kaip jau minėjau praeito mėnesio poste, kurį laiką žaidžiau su PorfolioCharts instrumentu Portfolio Matrix. Jis palygina tavo sukurtą ir kitų protingų žmonių siūlomus portfelius, skirtingose šalyse (įskaito namų valiutos/pirkimo santykį ir adjustin’a portfelį pagal infliaciją). Puslapyje esantys instrumentai leidžia vertinti portfelių elgesį nepriklausomai nuo investavimo pradžios (ar 1986, ar 2001, ar 2007..), gali būti pasiruošęs bet kokiems atvejams. T. y. Skaičiuoja absoliučiai visus įmanomus investavimo startuos ir finišus.

Dėliodamas savo potencialų portfelį norėjau, kad geriausi rezultatai būtų Baseline LT/ST Return, Safe WR, Perpetual WR, Longest Drawdown, start date sensitivity. Negaliu prisiimti labai didelės rizikos.

Kas vistiek tiki, kad pure akcijos yra geriausias reikalas ilguoju periodu, siūlau paskaityti šitą straipsnį. Gražiai paaiškinta, kodėl vien tik akcijų ETF yra blogai (negerai). Ir visiems, kurie sako ir rašo, kad 100% akcijų portfelis yra visada pelningas, gražiai paaiškinama, kodėl ne. Vidurkiai, vidurkiams nelygu. Ypač, kai kalbama apie SWR (safe withdrawal rate).

Man patinka gyvenime pritaikoma matematika, skaičiavimai, paprasta statistika, todėl šis puslapis labai arti širdies. Ir autoriaus paskaičiavimai tikrai patinka (nupirksiu jam kavos).

Norėjau suvokti ar mano turimas portfelis smarkiai nuvertės blogu metu (drawdown instrumentas), ar svarbu, kada aš išeisiu į retirement (start date sensitivity instrumentas). Instrumentai paaiškinti, verta pasigilinti. Labai labai rekomenduoju paskaityti šitą nuorodą. Čia paaiškina, kaip nesvarbu standartinis nuokrypis (pagal jį vertinamas volatility). Ir kaip svarbu Ulcer index investuotojo psichologijai.

Vos tik sutikau permanent portfolio idėją, svarsčiau, apie aukso/akcijų/obligacijų koreliaciją. Maniau, kad turint smarkiai volatile priemonę, pvz. akcijų ETF ir kitą smarkiai volatile priemonę, pvz. auksą, žinant, kad jos nekoreliuoja viena su kita, arba koreliuoja priešingai (pvz. iš dalies – obligacijos akcijoms), vertinant, kad ilguoju laiku vistiek yra teigiama grąža iš abiejų – turėtų būti galimybę išnaudoti tą volatility (LT – kintamumas?). Ir kaip nustebau, kai praeitą mėnesį radau Equalizer (dėl jo šiaip ir radau portfoliocharts svetainę, ieškojau google ar yra koks instrumentas, sudedantis skirtingus volatility į vieną). Šiame instrumente parodoma, koks portfelio sudėtinių dalių volatility, jos tiesiog sudedamos vienoje plokštumoje. Tada tiesiog vertini, kiek laiko būna pliusas/kiek minusas (arba kam įdomu – Area Under a Curve). Galima sudaryti portfelį, kuris turi nemažą volatility ir išlieka gana geram pliuse, tai pvz. autoriaus siūlomas Golden Buttefly. Aš norėčiau didesnės Baseline LT grąžos, todėl kiek kitaip susidėliojau.

Mano portfelis kažkada atrodys maždaug šitaip.

Manau, reikia rasti balansą, kad visur būtų gerai.
Pvz. Italijoje mano portfelis būtų nuostabus 🙂

Paskaitykite, kiek svarbi šalis, kurios infliacija naudojama skaičiavimams. Labai geras resursas šis puslapis.

Mano portfelis su ETF Tickeriais. Nesu dar tikras, ar jau visiškai šitaip ir bus. Bet toliau skaitysiu, skaičiuosiu. Gal ką keisiu.

  • Akcijos 40% (Bet preliminariai 30% VWCE (ar IWDA+EMIM) + 10% VBR (Small cap value USA, ar analogas))
  • Obligacijos lieka 25% (10% ilgalaikės USA – IS04, 10% ilgalaikės EU – IBGL, jau turimos 5% AGGH)
  • 15% REIT (tikriausiai 5% Baltic Horizon, 10% globalių, pvz. IWDP)
  • 20% Auksas (BullionVault)

Kokia Jūsų portfelio sudarymo strategija? Kas Jums svarbiausia: vidutinė grąža, ilgalaikė grąža ar portfelio nuspėjamumas?

Pažaiskite, pasidalinkite mintimis!

Gruodis

Labai gražus medis

Šį mėnesį išlaidas skaičiavau daug kruopščiau (ne tik kam ir kur išleidau, o kodėl išleidau ir ar tai buvo tik mano asmeninės išlaidos, ar kitų šeimos narių poreikiams). Jau kelis kartus su pažįstamais ir net su virtualiais draugais diskutavom, kodėl mano tokios didelės išlaidos. Bandžiau krapštyti galvą, teisintis ir suktis. Faktai – kur kas geriau, negu tuščios kalbos.

Trumpai – didelė šeima, didelės išlaidos. Jeigu nori suteikti savo vaikams patogią ir saugią aplinką – tai kainuoja. Jeigu nori. kad jie progresuotų – tai kainuoja. Ypač, jeigu pats turi mažiau laiko, nesi ypač protingas/motyvuotas/gabus. Viską ką turiu, pasiekiau dideliu ir sunkiu darbu. Tikėtina, kad lygiai taip pat, teks elgtis ir mano vaikams.

Skaičiai: mano asmeninės išlaidos šį mėnesį: Maistui – 160 eurų (čia dar su pliusu). Mobilus – 20, apranga – 34 (pirkau iš second hand kelis marškinius), 50 eurų mokslui (dalyvavimas konferencijoje), 50 eurų kurui, 36 eurai sveikatai, 116 eurų mokesčiams (čia ir visi didelio buto, ir sodybos, savo sunku išskirti), 14 eurų automobiliui, 21 euras – maistui ne namuose, 6 higienos prekėms. Ir 657 būsto paskola (4 kambarių naujo buto – ko tikrai nereiktų vienam asmeniui). Viso asmeninių išlaidų 1164 eurai. Na dar pridėkim kelis šimtus dovanoms. Anyway, mažoji mano asmeninio uždarbio dalis. FIRE pasiekti neužtruktų.

Ar tai verta? – Mano nuomone ne.

Žinau, kad gyvendamas nenoriu/neturiu vargti – kuo dažniau ir daugiau teigiamų emocijų, tuo geriau man ir tuo laimingesnis jaučiuosi. Patogus, šviesus ir erdvus butas – netoli darbo ir vaikų mokymosi įstaigų, parduotuvių, centro – pliusas. Nekenčiu kamščių, sėdėti auto. Bet didelio miesto šurmulys man artimas ir patinka (o poilsiui nuo jo,- turiu vienkiemį). Mano trys vaikai, – man – teigiamos emocijos (išskyrus šiokį vakarą, kai ilgai neina miegoti ir rėkia, ir gal vėliau, kai paaugs bus blogiau?). Juk tikrai nėra geresnio jausmo, kai mano vidurinioji atbėga per visą darželio kiemą ir rėkia „Tėti, tėti!“, o pribėgusi apsikabina kojas ir siekia mano veido – pabučiuoti. Arba kai savaitgalį ryte, atlekia į miegamąjį ir žadina. Šeima rulez.

Ir banalus komfortas man reikalingas (gal aš dar „nesusitupėjau“). Nekenčiu, kai lagina kompas. Nekenčiu, kai telefono baterija greitai išsikrauna. Nenoriu gyventi šalia pilnų atvirų konteinerių, kai smirda išeiti į balkoną (taip jau gyvenau), nekenčiu statyti automobilio kiemuose, kur kas kartą vyksta kova už vietą. Mėgstu gerus batus. Ir šiaip – nekenčiu, kai buitis – trukdo mėgautis gyvenimu. Noriu daryti, jausti, kurti, džiaugtis aplinka ir aplinkiniais. Yra du metodai kaip tą daryti. Arba pakeisti save, savo savybes, suvokimą, norus. Arba pakeisti aplinką. Kadangi save keisti labai sunku ir tai trunka ilgai, o jaustis gerai aš noriu jau dabar – savo aplinką esu pritaikęs sau. Ir esu tuo labai patenkintas. Jeigu tektų dabartiniame bute gyventi iki mirties (po tikėkimės ~40-50-60-70 metų) – būčiau visai patenkintas. Ar būtumėt patenkinti Jūs, gyvendami ten, kur dabar gyvenate?

Plius, save palengva keičiu. Mažina nereikalingo komforto kiekį aplink. Gal, kai paaugs vaikai, išsikraustysiu ir mažą namuką/butuką, kur dviese su savo senute lauksim, kada atsidarys šalia esanti poliklinika. Gal.. O gal ir ne, gal norėsiu slidinėti, wake’inti, nardyti, keliauti, groti ir šokti. Ateitis – fainas reikalas 😉

Pajamos

Viso pajamų: 6289 eurai (mūsų abiejų, su dalimi būsimo sausio atlyginimo)

Išlaidos

Viso išlaidų per mėnesį: 2874,86 eurai

Išdaidos gana didelės, nes buvo šventės (duh). Todėl grubiai +100 maistui (negu normaliai), +239 eurai išleisti dovanoms (gana nedidelės, nes dalį seniau gautų dovanų – perdovanojau, visokie kuponai ir pakvietimai įvairioms pramogoms).

+186 už eurus nupirkau ir pakabinau 5 (taip, penkis, plius dar su naujomis energiją taupančiomis lemputėmis) šviestuvus bute. Iki šiol gyvenome su paprastomis lemputėmis ant laidelio. Labai esu tuo patenkintas, nes dėjau daug darbo ir pastangų, perkalbėti žmoną, kad nors ir tik vieną kartą perkame butui naujus šviestuvus, mums jų nereikia ypatingo dizaino ar „brand name“. Dabar kai jie jau kaba – ji man pritaria (sako labai gražu ir pigesni). – Ar kas išviso kada nors žiūri į šviestuvus?

Žinoma +50 eurų namų puošimui buvo visai netikėtos išlaidos, bet žmona pati tai padarė. Nieko negalėjau pasakyti 🙂

P.S. Čia įeina visa 650 eur/mėn. paskola už butą.

Trumpai: +575 neplanuotų, neracionalių išlaidų. Suma sumarum – gana neblogas mėnesis.

Investicijos

  • 500 eurų BullionVault auksui (galvoju reikės kiek didinti)
  • Nutraukta SEB gyvybės draudimo sutartis, pinigai (viso 1166 eurai (kas liko, atskaičius 15% GPM)) perkelti į IBKR
  • Nupirkta 200 AGGH vnt. už 1038 eurus (diversifikuotos obligacijos)
  • Papildomai į IBKR pervesti 834 eurai. Nupirkta 13 vnt. WVCE ETF už 995 eurus
  • 50 eurų INVL mano III pensijų pakopa
  • 30 eurų INVL žmonos III pensijų pakopa
  • 60 eurų SEB vaikų fondui (po 30 dviem vaikam)

Portfelis

Pasidomėjau vaikų sąskaitomis, į kurias pervedame po 30 eurų kas mėnesį (dviems vaikams). Tai iš viso ten sukaupta 690+1680=2370 eurų. Peržiūrėjus, pinigai investuoti į obligacijas (~96%). Per 6 metus, per kuriuos yra investuojama – jie prarado 60 eurų (~2,5% – mokesčiams). Skaičiavau ar būčiau geriau pasiekęs kredito unijose – taip. Bet pridėjus gautą GPM lengvatą – atperka. Išlieka ant 0. Kadangi nuimti pinigus – reikėtų grąžinti GPM, po pasitarimo su žmona – nuspręsta dviejų vaikų pinigus toliau kaupti SEB vaikų sąskaitose. Trečiam vaikui – kaupsiu IB sąskaitoje (AGGH obligacijų pavidalu, po 30 eurų kas mėnesį). Tai portfelis „netikėtai“ padidėja 2370 eurų verte (mišrus obligacijų – praktiškai ETF).

Supaprastinsiu savo portfelio atvaizdavimą (reikia man pačiam).

Unijas keliu prie CASH.

Savo III pakopos pensijos pinigus – nurodysiu prie akcijų ETF (sudėtis juk tokia ir yra).

P2P – nutrauksiu. Yra įmesta 300 eurų, apie kuriuos turbūt pamiršiu. Kai „sueis“ terminas, pervesiu prie CASH.

Kaip ir minėjau anksčiau, portfelis laikui bėgant – turėtų artėti prie gana modifikuoto „permanent portfolio“ sudėties. Man jis patinka, nes puikiai elgiasi visais įmanomais scenarijais. Gal ir neuždirbsiu MAX, bet ramybė kainuoja neuronus. O jų su amžiumi ir taip mažėja 🙂 Labai domina ir „Golden butterfly„. Ką pastebiu, tai geriausiai ilgu laiku stovi tie – kurie turi sudėtyje aukso ir obligacijų. Kuo mažiau koreliuoja portfelyje esantys assets, tuo smagiau jis elgiasi, kai kažkuris vienas iš jų sminga.

Jis sudarytas vadovaujantis šiuo principu:

  • Prosperity: stocks (akcijų ETF, ?REIT)
  • Recession: cash (or commonly short term treasuries) – (unijos, trumpalaikės obligacijos)
  • Inflation: gold (fizinis auksas, aukso ETF)
  • Deflation: long term treasuries (ilgalaikės obligacijos).

Norėčiau atskirai pridėti REIT (ilguoju laiku – nelabai koreliuoja su beveik niekuo). Manau, jam skirsiu gan didelę dalį portfelio. Jau kelis kartus rašiau, kad tiksliai nesusidėliojau, kaip ir kas – bet artėju link to. Kol kas apie tai, trūksta žinių, neskubu. Pirmas žingsnis turbūt bus, kai Swedbank atidarys nemokamą vietinių akcijų pirkimą, ta paimsiu Baltic Horizon (arba IB pirksiu diversifikuotą REIT ETF).

Kurį laiką žaidžiau su Portfolio Matrix (ir Jums siūlau!). Galutiniai skaičiai galėtų būtų panašūs į šiuos:

  • 40% akcijų ETF
  • 25% obligacijų ETF
  • 15% aukso
  • 20% REIT ETF (vietoj CASH). Čia galėtų būtų p2p ar dar kas.

Kol portfelis mažas, balansuoti smarkiai nereikia. Kai bus žinių – judėsiu link tikslesnių skaičių. Kol kas perku auksą, akcijų ir obligacijų ETF.

Laisvalaikis

Mokausi groti pianinu. Nuo „Du gaideliai“, „Twinkle, twinkle“, „Happy birthday“ iki dieviškai nuostabios „Ludovico Einaudi – Una Mattina ar Nuvole Bianche“ ar net „Ed Sheeran – Perfect“. Asmeninis progresas lėtas, bet šiaip jausmas nuostabus. Žinių apie muziką pas mane 500% daugiau, negu buvo prieš mėnesį. Ir dar liko nerealūs plotai tobulėjimui. Fun!

Vaikams labai patinka, motyvuotai mokosi. Geriausias resursas vaikams mokytis pianinu – Hoffman Academy Tiesiog tobulas būdas mokytis. Jeigu būtų daugiau panašaus lygio resursų, tikrai daugiau vaikų/žmonių būtų motyvuoti mokytis, tobulėti. Viskas pateikiama lengvu, pozityviu, pusiau žaidimo stiliumi. Vaikai patys prašosi. Jeigu Jus mokykloje vertė (kaip ir mane), tai čia reikia vien pažiūrėti, kad pamatytumėte, kaip galima mokyti skatinant ir ugdant. Progresas nerealus. 6 metų vaikas žino klavišus, randa garsus, skaito natas, groja dviem rankom (aišku super paprastus kūrinėlius), per vieną mėnesį (22 pamoka). Prisėda vos 15-20 minučių per dieną. Yra galimybė premium membership, bet aš kol kas naudojuosi tik free. Apie premium dar pasvarstysiu (vien dėl pagarbos autoriui).

Aš pats galiu rekomenduoti Piano for all Udemy kursą (orig. puslapis) – pigiausias ir tikrai geras būdas legaliai gauti gerą resursą mokymuisi (greitai groti). Dar turiu bazinę knygą – Willard A. Palmer Adult All-In-One Course 1 knygą. Ji gana gera (man, visiškam nuliui, – pats tas). Bandžiau ir kelis app’us (tikriausiai visus populiaresnius Yousician,). Visai patiko flowkey. Tik ji gana brangi, tai pasinaudojau, kol nemokama. Gal kada nusipirksiu membership, bet kol kas dar anksti. Reikia solidesnių basic skills.

Web novel – parašiau pilnai gerus 3 chapterius. Dar kokiems 5-6 sudėliojau planą. Manau, kai turėsiu kokių 15-20, pradėsiu uploadinti į kažkurią iš platformų (tikėtina Royalroad). Smagu, tik mažai randu laiko. „Įsijausti“ prireikia laiko, bet manau, lėtai, lėtai – bet judėsiu į priekį.

Planai 2020

Pirkiniai:

  • bute įrengti vaikui kambarį (baldai) (~300 eurų),
  • kėdutė prie pianino (50-100 eurų),
  • sodyboje – terasa (<500-1500 eurų – neįsivaizduoju dar kainos, darysiu pats),
  • pabaigti tvorą (~150 eurų – darysiuos pats),
  • dažyti dvi namo sienas (nelabai įsivaizduoju kainos, manau iki 500 eurų – darysiuos pats),
  • savaitės atostogos prie jūros (tarkim 500-800 eurų),
  • viena ar dvi savaitgalio kelionės į užsienį (po ~300 eurų),
  • išsamios sveikatos patikros programos (1000 eurų visiems metams).

Planai/Iššūkiai:

  • Kiekvieną dieną patirti 3x daugiau teigiamų emocijų, nei neigiamų (darbas su savimi) – svarbiausias metų tikslas
  • Taupyti bent 50% šeimos pajamų
  • Kiekvieną dieną skirti bent 10-15 minučių finansiniam raštingumui
  • Kiekvieną dieną rasti 1h vaikams (3x po 20 mins). Savaitgalį – daugiau
  • Kartą per mėnesį išeiti kažkur dviese, tik su žmona
  • Numesti bent 10 kg svorio
  • Išmokti bent 5 man patinkančias dainas sugroti pianinu
  • Parašyti bent 15-20 chapterių web novel
  • Geriau miegoti
  • Tobulinti speed reading (gal kada parašysiu, kaip sekasi)
  • Tęsti šaltą dušą. Maudytis eketėje!
  • Kas tik šaus į galvą!

Linkėjimai

Ačiū, kad netyčia (ar tyčia) užklydote į šį puslapį. Linkiu Jums gerų metų, šilumos ir supratimo namuose, ramybės ir kritinio mastymo stresinėse situacijose, iššūkių ten, kur jų reikia ir svarbiausia – sveikatos. Rūpinkitės savimi!

Ateitis

Kelias namo..

Šiandien šeštadienis. Siūbuoju į priekį ir atgal, kartu su žmona ir savo trim vaikais ant supynių sodyboje, žiūriu kaip rudens nuspalvinti medžiai meta šešėlį ant ežero, į kurį leidžiasi saulė. Gera šiandien diena buvo. Nupjoviau žolę, toliau savarankiškai bandžiau tverti tvorą aplink dalį sklypo, dažiau smėlio dėžę, supynes ir kelis suoliukus, tikrai daug laiko buvau su vaikais, išsimaudžiau ežere (8° vandens temp.). Buvo atvykę giminės ir draugai. Ta proga pavalgiau už praėjusią savaitę (ir dar už ateinančią į priekį, ačiū nuostabiai gaminančiai uošvienei). Ryt vėl nebloga diena, toliau smagiai darbuosiuos kieme, eisiu su vaikais į mišką pasivaikščioti, susitinku su gerais draugais. Valio. Gal dar vakare įjungsiu TV, pažiūrėsiu kokį filmą su šeima. Bet poryt – pirmadienis.

Poryt – sunkus darbas iki nakties. Ir taip kiekvieną darbo dieną nuo pirmadienio 6:45 iki penktadienio 21h (o kartais ir ilgiau). Kad ir kaip man patiktų mano darbas, laisvalaikis man patinka labiau. Turiu gana daug hobių, tikrai norėčiau dirbti mažesnę dienos dalį.

Jeigu turėčiau daugiau laisvo laiko, aš :

  • Dar daugiau skaityčiau (kasdien skaitau po 1-2 valandas. Kai stoviu prie raudono šviesoforo, kai valgau pietus ar vėlyvą vakarienę, kai klausau nuobodžių kalbų per susirinkimus darbe. Norėčiau skaityti 3-4 valandas kas dieną. Kiekvieną dieną išleidžiama tiek knygų, kiek ko gero per gyvenimą neperskaitysiu, bet bandyti reikia!
  • Rašyčiau web novel (fiction, o gal net ir knygą). Tai sena mano svajonė, kuriai tikriausiai skirčiau 1-2 valandas per dieną. Po kurio laiko tikrai taptų ir papildomų pajamų šaltinių. Esu prieš kelis metus parašęs apie 40 puslapių angliškos fantasy, patalpinau mėgėjų puslapyje, visai buvo geri atsiliepimai. Dar dabar prisimenu, kaip smagu buvo skaityti komentarus su pasiūlymais.
  • Sportuočiau. Dabar mano sportas – lipimas laiptais ir vaikščiojimas darbe (stengiuosi visada viršyti 10000 žingsnių per dieną). Norėčiau kiekvieną dieną daryti mankštą ryte, apie 30 minučių ir intensyviai sportuoti apie 1 valandą vakare. Geriausiai, jeigu tai būtų galima padaryti su šeima ar draugais. Visai patiktų važiuoti į baseiną su visa šeima arba eiti šokti su žmona. Labai norėčiau kiekvieną savaitę nors vieną kartą su šeima nueiti į baseiną, 2-3h. Ir dabar nueinu, bet labai retai. Nes reikalai.. Renkuosi kitą laisvalaikį su šeima. O baseinas būtų sveika!
  • Mokyčiausi groti pianinu. Dar viena sena svajonė. Artimiausiu metu planuoju įsigyti skaitmeninį pianiną, pradėti mokytis savarankiškai, kartu su vyriausiu vaiku. Žmona moka groti, padėtų. Jeigu vaikui patiktų, eitume pas mokytoją. Gerai pianinu grojantys žmonės man visada atrodė super patrauklūs ir šaunūs. Tam skirčiau po valandą kas dieną.
  • Keliaučiau. Gal ne tiek po tolimą užsienį (esu tikrai nemažai keliavęs, daug su darbo reikalais, nemažai, kai buvau studentas), labiau patiktų vaikščioti ar važinėti dviračiu po Lietuvos miškus, pajūrį, artimus kraštus. Gal ne kiekvieną dieną, bet bent savaitgaliais. Ir „hikint“ su vaikais. Žmona norėtų pakeliauti po pasaulį. Patogiai. Tam reiktų ir laiko ir pinigų. Kiek? Manau tiek pat, kiek reikia gyvenimui Lietuvoje. Mes tikrai neprašom taurės Dom Perignon pasitinkant mus viešbutyje. Mano žmona kategoriškai atsisako emigruoti (man buvo planų ir pasiūlymų, su keliais kartais didesne alga – savo rankose laikiau pasiūlymą, kur buvo 5500 eurų bazinis atlyginimas, plius priedai už papildomą krūvį, realiai per 200 valandų darbo mėnesį (1,25 etato) ~7500-9000 eurų, priklausomai nuo naktinių, savaitgalinių ir šventinių valandų). Kai po ilgos diskusijos namuose buvo pasiūlyta važiuot vienam ir negrįžti, supratau žmonos poziciją 🙂
  • Eičiau į teatrą. Ir dabar einu, bet labai retai. Norėčiau dažniau. Ir į kino teatrą norėčiau. Einu ko gero 1 kartą per metus.. Ir į visokius koncertus norėčiau, bent kelis kartus per metus (į didelį, masinį festą?). Manau į savaitę 1 išėjimas „pasikultūrinti“ būtų pakankamai. Jeigu ne draugai, kurie gyvena mieste ir galimybė eiti į renginius, pilnai svarstyčiau galimybę gyventi mažame miestelyje. Na ir žmonos noras, bei galimybės vaikų lavinimui.
  • Gaminčiau maistą. Norėčiau rasti laiko pasigaminti sveiko naminio maisto. Žmona tą daro puikiai, bet vienam nuolat gaminti nėra lengva. Negaliu sakyti, kad man tai patinka, bet norėčiau dalintis daugiau buities darbų. Kai pareinu namo po 12-14h darbo dienos, nebesinori nieko gaminti. Tinka pica, kiaušinienė ar virti grikiai. O būna kad darbe praleidžiu ir po pusantros paros. Tada suryju viską ką randu šaldytuve ir griūnu į lovą. Pusė valandos per dieną.
  • Dirbčiau sau patinkantį darbą. Tą patį, kurį ir dabar dirbu. Tik norėčiau dirbti 4-6h į dieną, arba 2-3 ilgas dienas per savaitę. Iš esmės galėčiau ir dabar susimažinti krūvį, bet šeimą išlaikau aš, žmona pajamų dabar beveik neturi. Gyventi norisi patogiai. Neramu dėl ateities, santaupų neturiu, paskola didelė. Pardavęs butą, sodybą galėčiau nusipirkti namą kur mažesniame miestelyje, bet santaupų padoriai gyventi ilgam neužtektų. Todėl reikia dirbti. Būtų smagu dirbti kartu su bendraminčiais, gal būt pačiam sau (privatus konsultacijų versliukas).

Tam, kad galėčiau daugiau laiko skirti tiems tikslams, man reikia įgyvendinti šiuos finansinius uždavinius :

  • Grąžinti buto paskolą (174000 eurų) – tada turėsiu 4 kambarių būstą Vilniaus centre, savo 5 asmenų šeimai ir poilsiui sodybą (ji ir šiuo metu be paskolos) 30 km atstumu nuo buto vasarai ir savaitgaliams. Poilsiui kaimo sodybose ar pajūryje prie vandens man vasarą nei laiko, nei pinigų leisti nereikia, nes visa tai turiu šalia miesto. Draugai ir vaikų draugai atvažiuoja pas mus, vasarą ko gero keliaujame mažiau, negu kitais metų laikais. Gyvenu ten. kaime, beveik pastoviai nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio. Bent jau nuo trečiadienio iki pirmadienio ryto (su visomis gyvenimo kaime peripetijomis). Vien ko vertas miegas atvirais langais, kai girdi medžius, vėją ir t.t (įeina ir tolimas traukinio audimas, ir greitkelis Vilnius – Kaunas už kelių kilometrų, ir bumčikai vieną kitą kartą per vasarą, prie netoliese esančio kito ežero.)
  • Nuosavas verslas su draugu/draugais – konsultacinė veikla (asmeniškai reikia sutaupyti apie 30000-40000 eurų). Tęsti tai ką darau dabartiniame darbe, bet be daugybės vedėjų, viršininkų ir „viršaičių“. Būtų daugiau pinigų už praleistą laiką ir mažiau streso, bei trumpesnė pati darbo diena. Progresuoti specialybėje, gal neprogresuočiau taip sparčiai, bet pakankamai to progreso man ir dabar. Norėtųsi tiesiog mėgautis tuo, ką darai gerai (tą darau ir dabar, bet labai nemažai darbo gaunu „iš oro“, kurio neturėčiau daryti).
  • Šeimai reikalingi du automobiliai. Vienas – 4 varomų, skirtas važiuoti į sodybą, kai kelias ypač blogas ir retkarčiais mieste. Dabar turiu Subaru Forester XT (labai patenkintas, tik benzino kaina nepatinka). Laikysiu kol supus arba susprogs. Saugumas ir t.t nelabai svarbu, nes važinėjama mažu greičiu, netoli. Antras – taupus ir talpus minivenas. Tolimesniems reisams. Tokį turiu, bet labai jau seną. Per 4-5 metus norėtųsi pasikeisti į naujesnį, saugesnį. Autostrados ir užsienio keliams. Čia svarbu ekonomija ir saugumas. Manau reikėtų kokių 15000 eurų.
  • Portfelis generuojantis apie 2000 eurų grynųjų, susimokėjus mokesčius, pridedant infliaciją. Pensijiniame amžiuje Sodros pensija + mano portfelis, turėtų pakakti oriam gyvenimui, patenkinama mano šeimos norus. Jeigu anksčiau – realiai skaičiuojant, tokia suma sunkiai pasiekiama – reikalingas apie 600 000 eurų portfelis (gana konservatyviai skaičiuojant). Tai aišku labai svyruotų. Bet vis dar dirbant (mažesniu krūviu), dviese kartu su žmona, portfelio dydis smarkiai sumažėja. Nežadu nustoti dirbti, nes man tai patinka. Manau dirbdamas puse etato, pasirinkdamas kur geresnės sąlygos ir dabar sugebėčiau uždirbti 1000 eurų. Manau, kad sugebėsiu ir ateityje (o gal ir daugiau). Žmona – nori dirbti kiek mažiau, bet nors 1-2 dienas per savaitę iš namų išvažiuoti norėtų.

Reikalavimai portfeliui: stabilus, saugus. Man labai patinka obviousinvestor.com portfelis. Šiuo metu tik pradedu domėtis, planuoti, skaityti. Aišku, paskutiniu metu beveik visi blogerių rodomi rezultatai – maloniai nuteikia. Nėra žinoma, kaip bus ateityje, bet toks stabilus kaip obviousinvestor portfelis – nėra dažnas. Jis 25% portfelio skiria pasaulio akcijoms, 25% obligacijoms (ar panašiai), 25% REIT, 25% auksui. Šiuo metu (kol nesu tikras, kur tiksliai investuoti, pinigus nukreipiu į kredito unijas, su ~1,8% palūkanomis. Mano būsto paskolos bendra kaina 2,01%. Jeigu kaupti tik kredito unijose, tai labiau apsimoka greičiau grąžinti būsto paskolą. Turiu generuoti daugiau negu 2% 🙂

Po ilgų pokalbių su žmona (o ji labai svarbus koordinatorius ir mūsų bendro ir laimingo gyvenimo planuotojas), sutarėme, kad svarbiausia – balansas ir pakankamai nedidelė rizika (geriau neuždirbti tiek daug, bet didelės dalies portfelio netekti nesinori). Mums abiems labai svarbu – politinė rizika. Nėra mūsų mažoje šalelėje labai jau stabili padėtis. Su antra puse sutarta – 25% portfelio skiriama pasaulio akcijoms (arba panašiai), 25% fiziniam auksui (arba ETF, bet labiau renkamės fizinį – diversifikuojant saugojimo vietas). 25% REIT arba analogas (svarstome ir su NT dirbančius P2P). Ilgalaikėms obligacijoms skirti 25% šiuo metu nesinori (panašiai gerumo, kaip ir kredito unijose). Tai mano pasiūlymas buvo skelti šiuos pinigus į dvi dalis, vieną jų mesti į P2P, kitą- į kredito unijas. Juk tiek nemažai žmonių rodo puikius P2P rezultatus, norisi „atsiriekti“. 🙂

Svajonė ir tikslas taupymui būtų pastoviai skirti 2000 eurų per mėnesį (pagal mano planus, realu bus nuo gruodžio mėnesio). Per metus turėčiau sutaupyti 24000 eurų.. Po metų – analizuoti, perskirstyti ir esant reikalui strategiją pakeisti.

2000 eurų kas mėnesį paskirstyčiau:

  • 500 eurų fiziniam auksui (arba jo ETF, dar reikia pasigilinti – turiu laiko). Bet linkstu prie fizinio.
  • 500 eurų pasaulio akcijų ETF (reikia išsirinkti kuris ETF, gal Vanguard FTSE All-World, o gal du: pvz. iShares Developed + Emerging ETF, pagalvoti, nuspręsti pagal TER ir brokerio pirkimo/pardavimo kainą – tikriausiai IBKR)
  • 500 eurų REIT (ETF arba P2P su NT). Manau per pusę.
  • 500 eurų P2P/Kredito unijoms. Manau per pusę.

Dar galutinis planas nesusidėliojo, nes žmona norėtų labiau investuoti į maistą, energiją ir auksą.

Planas toks. Reikia, kad susigulėtų. O tada liks tik imtis veiksmų 😉