Šaltas dušas..

Pokyčiai gyvenime ateina, kai mažiausiai to tikiesi.

Papildomas šeimos narys visada sukelia rūpesčių. Pradedi planuoti ar tilpsi bute, ar visi patogiau sėdės automobilyje.. Tačiau didesnių problemų su buitimi nekyla, kol vaikas vienas arba du. Du vaikai puikiai telpa į lengvąjį automobilį, jiems pakanka vieno papildomo kambario (t.y. paprastai pakaktų 2-3 kambarių buto).. O trys? Trys jau netelpa į mažą miesto automobilį (vaikas priekyje + mama ir dvi kėdutės gale arba mama priekyje ir 3 kėdutės gale.. Praktiškai visi mažesni automobiliai tampa labai nebepatogūs). Trys vaikai nenoriai gyvena viename kambaryje (vyresnioji nori skaityti, ruoštis namų darbus, mažoji tuo metu drąsko jos lapus, o mažiausioji – rėkia, nes alkana).

Bet man trečias vaikas labiausiai pakeitė mano požiūrį į gyvenimą. Iki tol, kažkaip negalvojau, kiek aš gyvensiu, kaip vaikai mokysis ir už ką valgys. Atrodė viskas pakankamai paprasta ir aišku. Aš dirbu, uždirbu, sutaupau, aprengiu juos, pavalgydinu, sumoku už būrelius ir t.t. Trečias vaikas gimė anksčiau. Streso ir įtampos šeimoje buvo daug. Žmonai smarkiai sutriko sveikata, reikalingas ilgalaikis gydymas (nemažai papildomų išlaidų). Vaiką irgi reikia sekti, stebėti, atlikti tyrimus.. Sunaudojama daug resursų (laiko, pinigų). Pradėjau galvoti, ar tikrai galiu toliau taip lengvabūdiškai nieko nedaryti, pasyviai stebėti, kaip bėga mano gyvenimas.. Išsigandau, kad vaikams gali būti sunku, jeigu mano sveikata sušlubuos,, Juk aš išlaikau žmoną ir tris vaikus. Pagalbos iš artimųjų nelabai būtų, jau artėja laikas, kai aš ir mano žmona turėsim rūpintis savo senstančiais tėvais. Pradėjau keistis. Daugiau judėti, mažiau ėsti, skaityti etiketes ant produktų, galvoti apie tai, ką veikiu kiek kitu kampu.

Pats dirbu srityje, kur pastoviai bendrauju su žmonėmis, kurie sportuoja, šneka apie ilgą gyvenimą, diskutuoja apie mitybą, papildus, programas ir t.t. Turiu gana gerą bazę vertinti šią informaciją, todėl kartais girdžiu, kaip jie pasakoja apie žmonių perkamą ir naudojamą absoliutų briedą, bet jie vedami neaiškių įsitikinimų moka didelius pinigus (influencerių, reklamos įtaka) ir tikisi efekto. Kuo brangiau – tuo efektyviau (placebo)… Pvz. protarpiniai sportininkai perka chondroitinsulfato preparatus, o jie net nėra absorbuojami žarnyne.. Bioptron lempos, vandenilio peroksidas („ozonas“), lazeriai, teipai, magnetai.. Nemaža dalis preparatų neveikia, arba veikia prasčiau negu placebo.

Jau kurį laiką rytais ir vakarais prausiuosi po šaltu dušu. Kodėl? Nes susitikęs su vienu draugu, kuris visą gyvenimą daro tik tai, kas jam patinka ir įdomu, sportuoja, rūpinasi savo sveikata ir pastoviai tobulėja. Jau gerus penkis metus skaito mokslinę literatūrą, domisi, seka apie tai rašančius žmones. Jis supranta ir tiksliai žino, kas atsitinka nuo momento kai atsikandam batono, iki to laiko, kai to batono likučiai pašalinami iš organizmo. Nuostabu jį pažinti ir sekti jo visuomeninę veiklą, kuri kuo toliau, tuo labiau populiarėja. Tai vat, jo mokymų metu, išgirdau pasakojimą apie šalto dušo (arba apskritai šalčio) naudą. Ne viskuo patikėjau, bet paskatino pasiskaityti.

Pasiskaitymo rezultatais noriu pasidalinti.

Puikūs apžvalginiai straipsniai Scientific Evidence-Based Effects of Hydrotherapy on Various Systems of the Body, What is the biochemical and physiological rationale for using cold-water immersion in sports recovery? A systematic review , Effects of Cold Water Immersion and Contrast Water Therapy for Recovery From Team Sport. Yra ir daugybė kitų straipsnių (tiek populiariaus – supaprastinto tipo (pvz. šitas), tiek ir profesionalių gero dizaino mokslinių studijų, konkrečiam efektui tyrinėti.. Jeigu neįdomu medicininiai terminai, išvados – gale.

  • Padidėja arterinis kraujo spaudimas ir širdies susitraukimų dažnis
  • Gerėja tiek sisteminė kraujotaka , tiek ir mikrocirkuliacija (išsiplečia paodžio kraujagyslės, kad būtų užtikrinama pakankama giliau esančių audinių temperatūra)
  • Jeigu LABAI jau šalta ir ilgai užtrunka šalčio poveikis, sulėtinama smegenų kraujotaką (aptempsta akyse, galima net nualpti)
  • Labai smarkiai aktyvėja kvėpavimas (nuo 11-16l/min iki 31-66l/min), dėl to smarkiai sumažėja plaučių PCO2
  • Sumažėja odos temperatūra, bet šerdinė (core) temperatūra keičiasi tik apie 0,1°C.
  • Šalto dušo metu ~50% daugiau sunaudojama deguonies (O2)
  • Bendras kraujo plazmos antioksidantų kiekis padidėja (deja tik, ~35 minutes po dušo)
  • Sumažėja šlapimo rūgšties, askorbo rūgšties, glutationo ir 4-hydroxynonenalio (HNE) konc. Padidėja oksiduoto glutationo konc.
  • Padidėja noradrenalino ir kortizolio konc.
  • Ilgalaikėje perspektyvoje – padidėja bendras kiekis glutationo, katalazės, superoksido dismutazės.
  • Sumažėja insulino konc.
  • Padidėja prolaktino bazinė konc.
  • Turi antipsichotinį poveikį (kaip švelnus elektrošokas)
  • Turi analgezinį poveikį (stress induced analgesia)
  • Turi antidepresinį poveikį (šaltis sukelia didelį kiekį impulsų iš periferinių receptorių į smegenis). Šitas patiko, paskaitykite čia.
  • Greitesnis atsistatymas po sporto, krūvio, ypač raumenims. Sumažina pervargimą
  • Stimuliuoja imunitetą. Šitas įdomus – nuoroda į pilną straipsnį
  • Rašo, kad padeda tapti atsparesniems vėžiui (logiška, antioksidacinis poveikis + skatinamas imunitetas = priešvėžinis efektas). O jeigu dar pridėti ir intermittent fasting su savo autophagy?
  • Stabdo plikimą?

Apibendrinant – kai šaltas vanduo paliečia odą, vyksta šalčio šokas (cold shock) – staigus ir didelis įkvėpimas su visom iš to kylančiomis pasekmėmis: hiperventiliacija, hypokapnija, tachikardija ir hipertenzija. Išsiskiria noradrenalinas, kortizolis (šitie du hormonai atsakingi už būklę fight or flight). Siunčiama daug signalų į smegenis iš temperatūros receptorių. Aktyvėja kraujotaka, kyla spaudimas, daugiau kraujo teka audiniuose (palaikoma pastovi temperatūra), dėl to naudojam daugiau deguonies. Tampam žvalesni (juk patyrėm stresą – čia, kai vairuoji ir nori miego ir vos nenuskrendi nuo kelio.. Kurį laiką nesinori jokio miego..).

Per ilgą laiką – organizmas tampa labiau atsparus šiam šalčio stresui (grūdinasi) – daugiau riebalų virsta iš baltųjų į ruduosius, kurie gerina atsparumą šalčiui, naudodami papildomą, mūsų sukauptą energiją (greitina riebalų deginimą). Toleruojamo streso fone, kūnas gamina daugiau antioksidantų, tampa atsparesnis.

Jeigu sugebi iškęsti – stiprėja valia, tampi labiau savimi patenkintas. Gali būti savimi patenkintas.

Šiaip pakankamai nemažai pliusų. Dalis aprašytų reiškinių neturi tikrai statistiškai patikimų įrodymų, bet pakanka ir tų, kurie juos turi. Nurodytuose straipsniuose gausu tolimesnių nuorodų, jeigu norėtumėte pasiskaityti plačiau.

Kitą kartą aprašysiu protarpinį badavimą (Intermittent fasting).

Vėlyva pradžia

Atrodo, kad niekada neturėjau pinigų.

Kaip ir daugelis žmonių mano šeimoje. Tėvai dirbo paprastus darbus (samdomais darbininkais) mažame mieste, visada uždirbdavo kiek mažiau negu valstybės vidurkis. Taupė visada. Praktiškai nieko nesutaupė.

Po to prasidėjo tėvo žalingi įpročiai. Taupymas šeimoje visai sustojo.. Jokio biudžeto, jokio išlaidų planavimo. Visą laiką nuo algos, iki algos. Ir augančiam vaikui, tai atrodė normalu.

Augant realiai nieko netrūko (kai pagalvoji), išskyrus pinigų ir viso, kas su tuo susiję. O to paaugliui labai reikėjo, todėl kai tik būdamas devyniolikos metų uždirbau pirmą atlyginimą, nusipirkau rūbų (2004). Vėliau dirbdamas sunkiai (dėl to kentėjo mokslo rezultatai universitete), įsigijau gerą kompiuterį, naujausią mobilų telefoną, madingų batų ir rūbų. Pasilikdavau pinigų maistui ir pramogoms. Dirbdamas pastoviai mokiausi (tik šiek tiek daugiau, negu reikėjo, kad neišmestų). Ir savaitgaliais taškiau sunkiai, kartais su prakaitu (ir krauju) uždirbtus pinigus. Ir taip du metus.. Pastoviai neturėjau pinigų.

Supratęs, kad šitaip neprasigyvensiu – 2006 susiradau pastovų darbą, su mažiau negu vidutiniu atlyginimu, bet smarkiai lengvesnį, suderinamą su mano mokslais. Dirbau dar 3 metus, kai pagalvoji – uždirbau pragyvenimui ir automobiliui (įsigijau tikrai ne pagal kišenę – pirkau naujesnį ir geresnį, kad sutaupyčiau ant remonto..). Pastoviai neturėjau pinigų.

Suradau antrą pusę. Baigęs mokslus, mečiau seną darbą, pradėjau dirbti pagal specialybę (žemiausiose pareigose). Per tris metus sutaupiau pradiniam buto įnašui, vedžiau, susilaukiau vaiko. Dar du metus dirbau, mokėjau buto įmokas, pakankamai gerai gyvenau, todėl taupiau.. Kad įsigyčiau didesnį automobilį. Antrą kartą nusipirkau ne pagal savo galimybes (šį kartą džipą, juk vaikui reikia erdvės, komforto ir saugumo). Automobilis pastoviai gedo. Žmona dirbo paprastą darbą. Nusipirkom antrą automobilį (šį jau pagal išgales). Tuo metu mūsų abiejų atlyginimas buvo pakankamai neblogas. Keliavom. Pastoviai neturėjom pinigų.

Po kiek laiko gimė antras vaikas.. Toliau dirbau. Per kelis metus nusipirkau sklypą, pasistačiau sodybą (iš algos). Pradėjau taupyti didesniam butui. Pradėjau kažkiek skaityti apie šeimos biudžetą, elgesį su pinigais, radau Mr. Money Mustache tinklapį, kelis panašius, domėjausi. Tačiau jų pasaulis atrodė toks tolimas, nepasiekiamas. Po kurio laiko sužinojom, kad žmona laukiasi trečio vaiko. Paskubomis, prieš nepilną mėnesį, įsigijome didesnį butą (paėmę didelę paskolą). Dviem mėnesiais anksčiau laiko gimė trečias vaikas. Daug papildomų, neplanuotų išlaidų. Pinigai išseko.

Tėvystės atostogų metu radau http://balticmustache.lt/ svetainę. Paskaičiau, patiko. Ten pastebėjau ir kitus, panašiai kaip ir svetainės autorius mąstančius ir besielgiančius žmones (honestfire, stoic, Povilas Panavas ir kt.). Dar labiau patiko. Protingi komentarai, gera kultūra, praktiškai jokios kritikos, normali diskusija. Kažkaip ir tas Mr. MM pasaulis nebepasirodė toks tolimas.

Pažaidžiau su skaičiuoklėmis.

Nusprendžiau – sieksiu FIRE (vėlyvos, nes man labai labai patinka mano darbas, savaitę nebuvęs darbe – noriu nuvažiuoti vien pabendrauti su kolegomis). Tiksliau, sieksiu gyventi pagal FIRE principus. Mažiau išleisiu, protingiau paskirstysiu, smarkiau taupysiu. Investuosiu. Pasitariau su žmona, ji mane palaiko (su vaikais nesitariau, bijau).

Kad tikrai nesustočiau, rašysiu blogą. Manau, kad tai padeda save motyvuoti.

Pirmas mano žingsnis – mano šeimos dabartinio turto įvertinimas (networth). Pasinaudojau aruodas.lt (ir jo analogų) pagalba, įvertinau savo butą 210 000 ir sodybą 70 000 (abu nupiginu dar 10%, objektyvumo vardan). Kilnojamas turtas ~8000 (ko gero smarkiai daugiau, bet objektyvumo vardan kaina sumažinu, ne esmė). II pensijų pakopa – 7580, III – 521. Grynieji 500 ir investicijos 0. Dar kažkiek grynųjų yra sąskaitose bankuose, bet ten toks ne esminis kiekis. Toks šiai dienai paveikslas.

Paveikslas gana pilkas, todėl ryškiai nuspalvinau..

Dar yra SEB investicinis gyvybės draudimas (po 36 eurus kas mėnesį. Didžioji suma nueina už draudimą, kaupiasi labai mažai. Sukaupta nuo 2012 metų ~ 1200 eurų, tai reikalui esant, susimokėjus GPM galima atsiimti.) Kadangi šeima didelė, mano nelabai kompetetinga nuomone, šis draudimas kol kas reikalingas, nors suprantu, koks jis brangus). Kai turėsiu „pagalvę“, ir bent dviejų išlaidų dydžio portfelį pagalvosiu dar kartą.

Po turto suskaičiavimo, reiktų žinoti, kiek aš gaunu pajamų (dirbu per 4 darbus, 1 pagrindinis ir trys – kada pakviečia). Išlaidų niekada nesekiau..Kyla šios užduotys artimiausiam laikui:

  • Sekti pajamas ir išlaidas Monefy programėlėje.
  • Sukaupti kelių mėnesių išlaidų „pagalvę“
  • Pagal išlaidas sudaryti tikėtiną retirement budget
  • Pagal retirement budget numatyti tikėtiną portfelio dydį, kuris galėtų generuoti pakankamai pasyvių pajamų mano šeimos pragyvenimui. Apie tai, kitą kartą.
https://rootofgood.com/

Dar vienas svarbus reikalas, parduoti turimą džipą, nusipirkti miniveną arba didesnį universalą, kad būtų patogu ir ekonomiška keliauti penkiese.

Tiek šiam kartui. Gal turite pastebėjimų?