Ką keistum savo darbe?

Paskutiniu metu vis daugiau ieškoma informacijos ne apie techninę investavimo pusę, o apie filosofinius ar psichologinius aspektus. Vieną tokį aspektą šiandien nuspręndžiau ir paliesti (jis man pačiam labai aktualus).

Dialogas su savimi apie darbą

Apie esamą situaciją

A: Klausyk.. Atrodo visai neblogai uždirbi. Ką tu ten tokio dirbi?

Giem: Dirbu su žmonėmis. Konsultuoju, sprendžiu kai kurias jų problemas (gana retas, bet labai specifines). Trumpai – esu aukšto lygio siauros srities specialistas (jaučiasi visai kietas)

A: Ėėė.. Eilinis specialistas uždirba kokius 600-2500 eurų, priklausomai nuo srities. Pas tave mačiau ir būna ir 4000+.. Tu gal programeris?

Giem: Ne, ne programeris..

Šitoj vietoj noriu truputį išsiplėsti.

Uždarbis priklauso nuo darbo pobūdžio, darbo rinkos paklausos ir pasiūlos, kompetencijos ir laiko, efektyviai praleisto darbe.

Per ilgą laiką – didini kompetenciją, didėja alga. Jeigu dar žinai, kad paklausa yra, o pasiūlos nelabai – galimybę uždirbti daugiau sau padidini. Todėl reikią įgyti gebėjimų ir žinių, kurias turi mažai žmonių. Aš iš viso dirbu jau 17 metų, konkrečiai savo srityje – 12. Todėl jeigu skaitytojas dirba savo srityje 3-5 metus, bet nėra patenkintas savo atlyginimu, nesustok ir ateityje tikrai bus geriau!

Apie perspektyvas

A: Aha. Supratau. Laikai save senuku (juokauja). O kokios perspektyvos?

Giem: Jokios. Esu savo srities viršuje. Per artimiausius 5 metus algos didėjimą matau minimalų (infliacijos dydžio). Realiai tik keli kolegos Lietuvoje (mano labai siauroje srityje) uždirba daugiau (kai pajamos susiję tik su specialybe), bet jie ir dirba daugiau. Aš savaitgalius stengiuosi leisti namuose.. Arba turiu tapti amoralus ir pradėti neadekvačiai plėšti iš klientų, arba kažką turiu keisti. Planuoju keisti.

A: Duok gal kokį pavyzdį, ką tu nori keisti..

Giem: Įsivaizduokime du Lietuvos žmones: eilinį odontologą ir eilinį verslininką. Kuris bus turtingesnis? Vidutiniškai turtingesni bus odontologai. Po to tikėtina, kad sektų verslininkai (Ne visi verslininkai turi milijonines įmones, juk kai kurie verslininkai pvz. tik dalį laiko verslauja ir pardavinėja savo 4 vištų kiaušinius, kitą laiką dirba pvz. odontologo padėjėjais..). O jeigu pasižiūrėtume, kurioje specialybėje daugiau milionierių? Tai atrastume, kad verslininkų tarpe jų tikriausiai būtų gerokai daugiau.

Odontologas savo turtus užsidirba per ilgą gyvenimą, gręždamas skyles dantyse. Lygiai taip pat mechanikas autoservise pinigus „krauna“ keisdamas šarnyrus, chirurgas – operuodamas apendicitus, mokytojas – mokydamas nemotyvuotus vaikus, policininkas – gaudydamas vagis, kasininkas – sunkiai atidirbdamas ilgas valandas. Kuo daugiau dirbsiu, tuo daugiau uždirbsiu..

Pastebite: turimi pinigai = darbo laikas * darbo užmokestis + kompetencija/patirtis/poreikis

A: Tai čia tavo situacija?

Giem: Taip. Na, o pvz. verslininkai, rašytojai, filmų kūrėjai, dainininkai, menininkai, investuotojai uždirba pagal kiek kitą principą. Jie irgi labai sunkiai ir ilgai dirba. Bet jie turi galimybę uždirbti daug (ta prasme, daug!).

Nassib Taleb irgi rašo, kad rašytojas parašęs vieną labai sėkmingą knygą, gali išpopuliarėti ir praturtėti (Joanne Rowling ir jos Harry Poter. Po pirmos knygos buvo BOOM, po to ji toliau gerai ir daug dirbo, bet jau honorarai buvo kiti).

Lygiai taip pat filmų kūrėjai ar aktoriai gali nepaisant labai sunkaus ir ilgo darbo niekada neišpopuliarėti, sunkiai verstis visą gyvenimą.. O gali pasisekti ir jie šoks į didžiuosius ekranus ir gerbėjų minios stumdysis prie jų limuzino durų, kad paliestų jų švarko rankovės kraštą.. Ar eilinis naujas reperis, kurį išsirinks Drake ir pakvies prisijungti prie jo naujo kūrinio, nes jam patiko reperio kedai.. Manau, mintį supratote.

Pats Nassim Taleb nurodo, kad nemaža dalis aktorių išpopuliarėjo ne dėl gebėjimo vaidinti, o dėl to, kad jiems tiesiog pasisekė (Siūlau paskaityti Fooled by Randomness).

Pastebime: turimi pinigai = darbo laikas * darbo užmokestis + kompetencija/patirtis/poreikis * atsitiktinė (ar ne visai) galimybė

Tai aš savo visus pinigus uždirbu pagal pirmą planą. Tiesiog sunkiai ir ilgai dirbu. Norėčiau dirbti trumpiau, bet tada uždirbčiau mažiau. Bazinė alga nėra maža, bet viskas ką uždirbu virš 1800-2000 eurų (1 mano darbo etatas pagrindinėje darbovietėje, 12-14 eurų per valandą) yra papildomų pastangų ir papildomo laiko praleisto darbe dėka.

Paskaičiuojam: jeigu noriu ~4000, tai dirbu du etatus. Kiek darbo trukmę sumažina tai, kad papildomame darbe dirbu už didesnį valandinį uždarbį – 22-24 eurus per valandą. Tikrai nemažai žmonių dirba gerokai brangesniu tarifu, bet trumpesnį laiką.. O esu gavęs laišką, kad nustočiau puikuotis savo atlyginimu (dėl to prie mėnesio apžvalgų nebenurodau pajamų/išlaidų, jos – atskirame puslapyje).

Apie planus uždirbti daugiau

A: O ar planuoji uždirbti daugiau? Jei taip, tai kaip?

Giem: Norėt noriu, artimuoju periodu tikrai nepavyks. O ateityje norėčiau savo darbui pritaikyti to pačio Nassim Taleb Barbell strategiją.

„If you know that you are vulnerable to prediction errors, and accept that most risk measures are flawed, then your strategy is to be as hyper-conservative and hyper-aggressive as you can be, instead of being mildly aggressive or conservative.“

Nassim Taleb

Pagal šią strategiją didžiają savo darbo laiko dalį skirti darbui, kuris apmokamas pagal pirmu pavyzdžiu iliustruotą formulę ir nedidelę laiko dalį skirti rizikingai, gal net ir blogai apmokamai, bet turinčiai galimybę „sprogti“. Šitą visą reikalą, tai norėčiau pridėti prie savo artimosios ateities planų.

Planas: Skirti 90% (ar 99%) darbo laiko, darbui generuojančiam gana stabilias nemažas pajamas + 10% (ar 1%) darbui, kuris suteiks man tą nedidelę galimybę man tapti milijonieriumi.

Esmė tame, kad nepabandęs – nepadarysiu.

A: O tai ką tu darysi.. Ta prasme tas 10% (ar 1%) darbo laiko..

Giem: Dar tikrai nežinau. Turiu šiokių tokių planų. Pirma – po truputį rašysiu savo fantasy stiliaus istoriją (jau 8 chapteriai). Antra – padėsiu žmonai dirbti srityje, kuri apmokama pagal antrą pavyzdį. Trečia – ruošiuosi pradėti dirbti „ant savęs“ (tokia galimybė įmanoma, reikia tik nemažai pradinių investicijų ir komandos. Potencialų partnerį turiu).

A: ..

Giem: Kaip daugiau uždirbti planuojate Jūs? Gal kas turit gerų pasiūlymų/pastebėjimų? 🙂

Linear Growth vs. Exponential Growth - Chris Danilo

11 minčių apie “Ką keistum savo darbe?

  1. Puiki tema. Šiais laikais conservative + aggressive karjeros prasme galima net sujungti. Beveik visų profesijų atstovai gali prisijungti prie jau kažką šiek tiek įrodžiusio startuolio. Ar tu mokslininkas, ar vadybininkas, ar IT’šnikas, beveik visą laiką gali rinktis tarp Danske Bank’o ar fintech’o, tarp ThermoFisher’io ar mažos įmonėlės ir taip toliau. Seniau toks pasirinkimas reiškė lygtį tarp PINIGAI DABAR vs. PINIGAI VĖLIAU, bet dabar ir Lietuvoje startupai jau turi investuotojų lėšų, tad sugeba mokėti gerą algą jau dabar, tuo pačiu gaunant įmonės akcijų, opcionų ar šiaip statesnę karjeros trajektoriją.

    Aš panašiai ir padariau. Žinau, kad kitur šiuo metu gaučiau kažkiek daugiau ir vis pradeda lįsti ši pagunda į galvą, bet pasirinkau rizikingesnę įmonę su galimybe tapti akcininku, jeigu jau viskas klostysis gerai. Labai savęs nenuskriaudžiau, bet susimokėjau 10-20% premium’ą mažesnės algos išraiška, suteikiant sau pamatuotą viltį greitai praturtėti ateityje.

    Be abejo, diversifikacija prastoka, nes visi kiaušiniai gaunasi viename krepšyje (vienoje įmonėje), bet niekas netrukdo vistiek tuos papildomus 10% skirti kažkam kitam jeigu tik yra fantazijos 🙂

    1. Ačiū už komentarą.

      Labai įdomu. Šaunu, kad tamsta turėjai tokią galimybę ir ja pasinaudojai. Tikiu, kad tikrai pasiseks.

      Aš vis ruošiuosi atlikti kažkokius veiksmus, kad tą galimybę padidinti, nes dabar ji išskirtinai maža 🙂 Gal labiau realu žmonai suteikti tokią galimybę. Žiūrėsiu, nes tai liečia mus abu.

  2. Puiki įdėja straipsnį parašyti dialogo forma. Čia kaip investavime – bazė indeksiniai fondai, o apie 10% skirti rizikingiems finansiniams instrumentams. Visur galima pritaikyti šį principą 🙂

  3. Ačiū už komentarą.

    Kažkaip natūraliai kilo idėja ir parašiau prisėdęs. O idėja kilo kalbant su kolega darbe 🙂

  4. Už algą neišdirbau nei 24 mėnesių, įskaitant studijų laiku. Man labai aiški buvo Kyosaki „pinigų srauto kvadrantas“, pagal ją aš verslininkas, bet ne investuotojas/verslo sistemų kūrėjas. Mano paties gyvenimas labiausiai priklausė nuo sėkmės. Apsisprendimą nesigilinti į darbus pagal studijų kryptį nulėmė atsitiktinė pažintis, kita (girtuokliaujant) pažintis suvedė dar su vienu žmogumi, kuris laikui bėgant buvo labai sėkmingas, ir gyvenimas persisuko neįtikėtinai. Artimųjų buvau gąsdinamas nestabilumu. Bet man patiko pradžia, patiko galimybė išrašius vienintelę sąskaitą uždirbti tūkstančius, turėti labai laisvą laiką, mažai atsakomybės ir daug triukšmingų naktų baruose. Per tai vos nepraradau šeimos. Visumoje sėkmė mano gyvenime daugiau suteikė nei darbštumas, įsigilinimas, atsidavimas. Tokius tokie supa, todėl nesureikšminu mokslo įtakos finansinei sėkmei.

    1. Ačiū labai už komentarą.

      Turbūt todėl svarbu kažkiek vietos sėkmei palikti. Gal paims ir pasiseks. 🙂

  5. įdomu skaityt tamstos blog’ą. pas mane kol kas ne 10%, o net visi 25% (Spotify, Zoom, Netflix ir kiti velniai) – bet su laiku mažės, nes vis daugiau užims ETFs. ačiū už NNOX idėją 🙂

    1. Ačiū už komentarą.

      Na sumažėti gali arba jeigu pigs, arba jeigu kitų finansinių priemonių padaugės. Linkiu antro varianto 🙂

      Kitavertus, žmonės kalba, kad laimėtojams reikia leisti ir toliau laimėti.

    2. Labai įdomu, ar pirkote Nnox? Aš pirkau, kaip ir sakiau. Tik gaila, kad ne tada kai rašiau, o tada kai gavau algą 🙂

      Edit. Svyravimai tai jomajo 🙂

Leave a Reply

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.