Vaikas grįžęs iš mokyklos:

• Tėti, kodėl negalit man nupirkti naujo telefono, mano klasėje pats prasčiausias, visi turi naujus?

Beveik visos sistemos yra kažkiek atsparios stresui. Didinant streso (ar šiaip iš išorės veikiančio faktoriaus) kiekį vyksta sistemos adaptacija tol, kol stresas tampa per didelis ir sistema sugriūna. Ilguoju laiku išlieka tai, kas prisitaiko ir adaptuojasi. Svarbu tiek evoliucijai, tiek sveikatoje, tiek vaikų auklėjime, tiek investicinio portfelio priežiūroje.

Pasak N. Taleb „Antifragile”, reikia siekti sistemų, kurios veikiamos streso stiprėja. Man ši knyga buvo viena labiausiai patikusių ir labiausiai mane pakeitusių. Išskirtinai N. Taleb pirmos kelios knygos – atveria akis, pradedi kitaip žiūrėti į pasaulį. Galima jam nepritarti Twitter karuose, nevertinti jo arogancijos ir (ne)tolerancijos), bet minčių sukelia gerų.

Auklėdamas savo vaikus dažnai susiduriu su jų noru lygintis tarpusavyje (tiek šeimoje, tiek su draugais, tiek su kitais, matomais gatvėse). Jaučiu, kad ir pats toks esu (tikrai buvau), bet valingai siekiu, tokiu nebūti. Kodėl?

Šiuolaikinėje visuomenėje aukštinamas perteklius. Daiktų, spalvų, draugų, reputacijos, paspaustų Like socialinėje erdvėje. Perteklius – tai ta iš išorės veikianti jėga, kuri sukelia mums adaptaciją (čia ir yra bėda). Nepaisant pertekliaus dydžio, mes jam adaptuojamės. Reikia naujo automobilio, daikto, telefono, batų, kelionės. Kiekvienas naujas dažnai patiriamas jausmas, daiktas, vaizdas – tampa norma. Kiekviena naujovė atneša ne tik geras emocijas, bet ir neigiamas. Telefonas sugenda/sudūžta, draugas nusiperka naujesnį, geresnį.. Automobiliui valkata subraižo dureles raktu, reikia vežt į servisą, brangsta Kasko, brangsta kuras, reikia padangų. Kelionės metu kažkas Bankoke sumaišo/pavagia bagažą, reikia naujų rubėlių, o dydžių nėra, vaikai suserga rotavirusu – praleidi visas ekskursijas, o žmona apsinuodija alkoholiu, nes nu all included. Nauja pažintis darbe/mieste, nauja apkrova. Bet gi susitvarkysi.

Ilgą laiką atlaikom tą nesibaigiantį augimą, kol jį lydinčios neigiamos emocijos/potyriai nulaužia mūsų sistemą (Blue Screen of Death), tada reikia poilsio, pastangų susiprasti.. Dažnai daug kas griūna. Išsiskiria „tobulos” šeimos, prarandami darbai, sugadinami santykiai su artimiausiais žmonėmis. Visur skubama, kol nebereikia niekur skubėti.

Apsidairykite aplink, kas jūsų nuomone iš tiesų laimingiausi žmonės? Kodėl tiek daug „laimingų-garsių-turtuolių” vieniši, išsiskyrę po tris kartus, irzlūs, geriantys, nagli, nemandagūs? Kodėl jiems tiek daug turint, reikia dar? Visur yra išimčių, bet dažniau tikrai laimingi žmonės ne(be)siekia aplinkinių pripažinimo. Nes jie ir taip laimingi. O laimė sudėtingas dalykas, kurį reikia užsidirbti! Ji šiaip sau neatsiranda. Jau apie tai rašiau viename iš pirmų savo įrašų (daug apie tai domėjausi, kai šeimoje buvo itin skaudus periodas, kiekvieną kartą iš naujo perskaitęs ką rašiau, prisimenu skausmą ir išgyvenimus, kodėl tuo metu tiek apie laimę skaičiau, jeigu neskaitėte – perskaitykite, ten daug kam tiks). Norintiems daugiau apie laimę paskutiniu metu, – https://worldhappiness.report/ed/2021/.

Jau paaiškinau, kodėl perteklius mano nuomone nėra gerai. Dar pridėsiu pavyzdžių: maisto perteklius – nutukimas, diabetas, aukštas kraujospūdis. Net ir ląstelės lygyje – perteklius sąlygoja didesnę pažaidų išlikimo tikimybę (onkologija, ankstesni senėjimo procesai). Alkoholio perteklius, komforto perteklius (t.y. neužsigrūdinimas).. Mintis maždaug aiški.

Nepriteklius – panašus dalykas. Pernelyg didelis nepriteklius – sistemą sugriaus. Mes jam neprisitaikysime. Nesant pakankamai maisto – badaujant ilgą laiką, negrįždami procesai. O miego trūkumas? O pinigų trūkumas? Komforto trūkumas?

Galbūt tiek perteklius, tiek nepriteklius yra kartais gerai, kartais blogai.. Individualu. Filosofija. Gal kažkam daiktų perteklius yra jo gyvenimo prasmė. Tokių žmonių savo aplinkoje vengiu.

Geriausia tai, – kad mes galime susikurti „valdomą” nepriteklių, kuris bus naudingas, mes jo veikiami stiprėsime. Kalorijų nepriteklius – būsime kūdesni, sveikesni. Protarpinis badavimas – autofagija, skatinanti ląstelių su pažaidomis naikinimą. Komforto nepriteklius (šaltas dušas, kiek mažiau rūbų sluoksnių, kietesnis čiužinys, mažiau važiavimo automobiliu) – gerųjų riebalų kiekio padidėjimas kūne, sveikesnis stuburas, daugiau laiko būsime lauke (įrodyta, kad žmonės praleidžiantys daugiau laiko gamtoje yra laimingesni). Ir t.t.

Net darbų, reikalų, užimtumo nepriteklius yra gerai. Įvairūs mentoriai, koučeriai, guru ir panašiai ypač akcentuoja – sakyk viskam TAIP. Jie klysta. Daugiau skaitytų, taip nesakytų. Dažniau sakykit NE! Žmonės retai įsivaizduoja, kad neįtempta dienotvarkė yra gerai. Kam kyla klausimų, siūlau paskaityti (šis tinklapis ir šiaip labai vertingas resursas, jau keli metai esu jo ištikimas skaitytojas).

Pinigų, daiktų nepriteklius irgi gerai. Vien dėl asmeninių finansų kontroliavimo, išmetamų daiktų kiekio mažinimo. Galima pereiti nuo kiekybės link kokybės. Didėjant pajamoms, santaupoms mes galima pastoviai gerinti savo gyvenimo kokybę ir vistiek jausti kontroliuojamą, „saugų” nepriteklių. Realiai nematau minusų, kodėl tai galėtų būti blogai.

O svarbiausia – su(si)kuriamas saugus nepriteklius leidžia nesilyginti!!! Žinai ką turi, žinai kiek gali. Nereikia kitų nuomonės apie tavo darbą, automobilį, telefoną, rūbus, keliones. O jeigu ją išgirsti, ji netinka tavo gyvenimui, gali ją ignoruoti. Juk pats kontroliuoji savo aplinką! KONTROLIUOJI! Kaip gali norėti su kažkuo lygintis, kai tu pats pasirenki kaip gyveni? Manau mano pagrindinė mintis pakankamai aiški. Per ilgą laiką, sistema veikiama streso stiprėja. Aš pats pasirenku, kokio dydžio stresas mane veikia, todėl pastoviai stiprėju. O Jūs?

O kaip sunku visą šią demagogiką perteikti savo vaikams! Jiem neaišku, kodėl neperki, nors gali. Kodėl nevalgai, nors skanu. Kodėl? Ilgas darbas, daug kantrybės ir begalybė pavyzdžių. Po truputį mano vyriausias vaikas pradeda suprasti, gal svarbu galimybės, o ne turėjimas. Kad svarbiausia – artimiausi žmonės, potyriai, gebėjimai, teigiamos emocijos. Bet vis išlenda,- „nupirk man planšetą, batus, telefoną, kepurę, slides, riedučius, riedlentę, o kodėl ne elektrinė?”..

Juk mes visi siekiam būti laimingi (o ne tik turtingi, ar tik gražūs, ar tik gerbiami, ar tik garsūs..).