Atrodo, kad niekada neturėjau pinigų.

Kaip ir daugelis žmonių mano šeimoje. Tėvai dirbo paprastus darbus (samdomais darbininkais) mažame mieste, visada uždirbdavo kiek mažiau negu valstybės vidurkis. Taupė visada. Praktiškai nieko nesutaupė.

Po to prasidėjo tėvo žalingi įpročiai. Taupymas šeimoje visai sustojo.. Jokio biudžeto, jokio išlaidų planavimo. Visą laiką nuo algos, iki algos. Ir augančiam vaikui, tai atrodė normalu.

Augant realiai nieko netrūko (kai pagalvoji), išskyrus pinigų ir viso, kas su tuo susiję. O to paaugliui labai reikėjo, todėl kai tik būdamas devyniolikos metų uždirbau pirmą atlyginimą, nusipirkau rūbų (2004). Vėliau dirbdamas sunkiai (dėl to kentėjo mokslo rezultatai universitete), įsigijau gerą kompiuterį, naujausią mobilų telefoną, madingų batų ir rūbų. Pasilikdavau pinigų maistui ir pramogoms. Dirbdamas pastoviai mokiausi (tik šiek tiek daugiau, negu reikėjo, kad neišmestų). Ir savaitgaliais taškiau sunkiai, kartais su prakaitu (ir krauju) uždirbtus pinigus. Ir taip du metus.. Pastoviai neturėjau pinigų.

Supratęs, kad šitaip neprasigyvensiu – 2006 susiradau pastovų darbą, su mažiau negu vidutiniu atlyginimu, bet smarkiai lengvesnį, suderinamą su mano mokslais. Dirbau dar 3 metus, kai pagalvoji – uždirbau pragyvenimui ir automobiliui (įsigijau tikrai ne pagal kišenę – pirkau naujesnį ir geresnį, kad sutaupyčiau ant remonto..). Pastoviai neturėjau pinigų.

Suradau antrą pusę. Baigęs mokslus, mečiau seną darbą, pradėjau dirbti pagal specialybę (žemiausiose pareigose). Per tris metus sutaupiau pradiniam buto įnašui, vedžiau, susilaukiau vaiko. Dar du metus dirbau, mokėjau buto įmokas, pakankamai gerai gyvenau, todėl taupiau.. Kad įsigyčiau didesnį automobilį. Antrą kartą nusipirkau ne pagal savo galimybes (šį kartą džipą, juk vaikui reikia erdvės, komforto ir saugumo). Automobilis pastoviai gedo. Žmona dirbo paprastą darbą. Nusipirkom antrą automobilį (šį jau pagal išgales). Tuo metu mūsų abiejų atlyginimas buvo pakankamai neblogas. Keliavom. Pastoviai neturėjom pinigų.

Po kiek laiko gimė antras vaikas.. Toliau dirbau. Per kelis metus nusipirkau sklypą, pasistačiau sodybą (iš algos). Pradėjau taupyti didesniam butui. Pradėjau kažkiek skaityti apie šeimos biudžetą, elgesį su pinigais, radau Mr. Money Mustache tinklapį, kelis panašius, domėjausi. Tačiau jų pasaulis atrodė toks tolimas, nepasiekiamas. Po kurio laiko sužinojom, kad žmona laukiasi trečio vaiko. Paskubomis, prieš nepilną mėnesį, įsigijome didesnį butą (paėmę didelę paskolą). Dviem mėnesiais anksčiau laiko gimė trečias vaikas. Daug papildomų, neplanuotų išlaidų. Pinigai išseko.

Tėvystės atostogų metu radau http://balticmustache.lt/ svetainę. Paskaičiau, patiko. Ten pastebėjau ir kitus, panašiai kaip ir svetainės autorius mąstančius ir besielgiančius žmones (honestfire, stoic, Povilas Panavas ir kt.). Dar labiau patiko. Protingi komentarai, gera kultūra, praktiškai jokios kritikos, normali diskusija. Kažkaip ir tas Mr. MM pasaulis nebepasirodė toks tolimas.

Pažaidžiau su skaičiuoklėmis.

Nusprendžiau – sieksiu FIRE (vėlyvos, nes man labai labai patinka mano darbas, savaitę nebuvęs darbe – noriu nuvažiuoti vien pabendrauti su kolegomis). Tiksliau, sieksiu gyventi pagal FIRE principus. Mažiau išleisiu, protingiau paskirstysiu, smarkiau taupysiu. Investuosiu. Pasitariau su žmona, ji mane palaiko (su vaikais nesitariau, bijau).

Kad tikrai nesustočiau, rašysiu blogą. Manau, kad tai padeda save motyvuoti.

Pirmas mano žingsnis – mano šeimos dabartinio turto įvertinimas (networth). Pasinaudojau aruodas.lt (ir jo analogų) pagalba, įvertinau savo butą 210 000 ir sodybą 70 000 (abu nupiginu dar 10%, objektyvumo vardan). Kilnojamas turtas ~8000 (ko gero smarkiai daugiau, bet objektyvumo vardan kaina sumažinu, ne esmė). II pensijų pakopa – 7580, III – 521. Grynieji 500 ir investicijos 0. Dar kažkiek grynųjų yra sąskaitose bankuose, bet ten toks ne esminis kiekis. Toks šiai dienai paveikslas.

Paveikslas gana pilkas, todėl ryškiai nuspalvinau..

Dar yra SEB investicinis gyvybės draudimas (po 36 eurus kas mėnesį. Didžioji suma nueina už draudimą, kaupiasi labai mažai. Sukaupta nuo 2012 metų ~ 1200 eurų, tai reikalui esant, susimokėjus GPM galima atsiimti.) Kadangi šeima didelė, mano nelabai kompetetinga nuomone, šis draudimas kol kas reikalingas, nors suprantu, koks jis brangus). Kai turėsiu „pagalvę”, ir bent dviejų išlaidų dydžio portfelį pagalvosiu dar kartą.

Po turto suskaičiavimo, reiktų žinoti, kiek aš gaunu pajamų (dirbu per 4 darbus, 1 pagrindinis ir trys – kada pakviečia). Išlaidų niekada nesekiau..Kyla šios užduotys artimiausiam laikui:

• Sekti pajamas ir išlaidas Monefy programėlėje.
• Sukaupti kelių mėnesių išlaidų „pagalvę”
• Pagal išlaidas sudaryti tikėtiną retirement budget
• Pagal retirement budget numatyti tikėtiną portfelio dydį, kuris galėtų generuoti pakankamai pasyvių pajamų mano šeimos pragyvenimui. Apie tai, kitą kartą.

Dar vienas svarbus reikalas, parduoti turimą džipą, nusipirkti miniveną arba didesnį universalą, kad būtų patogu ir ekonomiška keliauti penkiese.

Tiek šiam kartui. Gal turite pastebėjimų?