Kaip neišleisti pinigų sportui (sveikatai gerinti)?

Sporto klubo narystė, baseino narystė, firminiai rūbai ir batai, naujausias Garmin Epix Pro Sapphire Titanium laikrodis, Strava premium, mokami bėgimai, asmeniniai treneriai, kineziterapeutas ir kalnai maisto papildų, dietos specialistų sudarytų meniu ir pan. Ne.. Viso šito tikrai nereikia norint būti sveikesniu ir tvirtesniu. O dažnam atrodo, kad jeigu jau daryt, tai daryt „normaliai”.

Jeigu esat žmogus, kuriam sporto reikia socialiniais tikslais – šis įrašas nelabai jums. Jeigu sportuojate sveikatai – galit bandyt skaityti toliau. Rašliava grynai mano asmeninės patirties ir aplinkinių žmonių stebėjimu grįsta blevyzga. Ne mokslas čia ir ne mokslininkas aš, o savo sveikatą gerinantis, youtube žiūrintis ir pubmed skaitantis veikėjas. Esmė, kad esu labai atsargus, nenoriu susižeisti, užsigauti ar kitaip save stabdyti gyvenime, be to prieš nieką nesiekiu pasirodyti, tai mano gal kiek kitoks požiūris. Gal kam bus verta.

Įžanga apie mano sveikatą

Pradėdamas, dar kartą norėčiau pabrėžti, kad nesu profesionalas kuris turi teisę mokyti žmones sportuoti ar gyventi sveikai. Kai buvau vaikas – daug sportavau, buvau „lean fit” sudėjimo, aukštas, tvirtas, greitas ir stiprus. Vėliau, teko daug mokytis, dirbti. Atsirado pirmi pinigai, pradėjau baliavoti. Daug draugų, merginų, pagundų, o laiko mažai, prioritetai susidėliojo taip, kad ilgą laiką pastoviai neteisingai maitinausi (ėdžiau vakare prieš miegą), gėriau (kavos, energetinių gėrimų ir daug daug alkoholio), praktiškai nieko sistemingai nesportavau ir visaip kitaip visiškai nesirūpinau sava sveikata (ir vis dar epizodiškai tą darau). Atsiradus šeimai (o vėliau vaikams), mečiau buitinį alkoholizmą, pradėjau kiek geriau valgyti, bet vis tiek sveikata – ne prioritetas. Stengiausi daugiau uždirbti, leisti laiko su žmona ir vaikais (vis dar svarbiau negu sportas). Tai tęsėsi tol, kol pradėjau susidurti su gana rimtomis sveikatos problemomis, kurios man sukėlė daug skausmo, kainavo labai daug laiko ir dar daugiau pinigų.

Kai dėl savo ilgamečio ydingo elgesio netenki galimybės gyventi įprasto bendraamžiams kasdienio gyvenimo, tenka atidėti/prarasti pelningus darbus, praleisti vaikų renginius, kentėti stiprų skausmą, elementarūs veiksmai sukelia bejėgiškumo jausmą ir turi dažnai prašyti pagalbos, jautiesi prastai. O kad taip nebūtų, tiesiog reikia truputį pasirūpinti savimi. Čia kaip lėktuve, deguonies kaukę užsidėk sau, po to savo vaikui..

Ir kas blogiausia, viskas taip aišku, taip paprasta, kad didžioji dauguma viską žinom, suvokiam, bet nedarom. Neėsk, daugiau judėk ir bus daugiau/mažiau gerai. Bet to nedarom. Tik nedidelė dalis žmonių pastoviai sportuoja. Kaip taisyklė tie, kas turi daugiau pinigų, išsilavinimo ar laiko (pinigų).

Todel jei jau ištraukėme laimingą bilietą gimdami be genetinės predispozicijos kokiai tai patologinei būklei (aš pasirodo ištraukiau ne visai laimingą, turiu paveldimų problemų), galime prevencijos priemonėmis statistiškai reikšmingai ir patikimai pagerinti savo šansus ilgai ir sveikai gyventi. Kas penkta moteris ir kas šeštas vyras Lietuvoje nutukę. Galite pažaisti lentelėje. Kuo mažiau uždirba – tuo labiau nutukę. Kuo mažiau išsilavinę, tuo labiau nutukę. Gali būti, kad tiesiog nėra laiko sportuoti, kai reikia sunkiai dirbti, vardan maisto ir būsto. Bet ar tikrai? Nes žalingų įpročių procentas ten irgi didesnis, tikėtina, kad prioritetų klausimas..

Kai pradėjau domėtis investavimu, pinigais, laimingesniu gyvenimu, labai daug kur skaičiau ir apie sveikatą. Pradžioje galvojau, kad keistoka skirti tiek daug laiko sau, sportui, maistui, miegui, kai galima daugiau (už)dirbti, būti su šeima ar patirti teigiamus dalykus. Deja, su sveikata, kaip ir su investavimu – nėra nieko svarbiau negu pastovumas. Investuodamas nedidelę dalį uždarbio per daugybę metų – tikrai sukaupsi pakankamai reikšmingą sumą, tas pats ir su sveikata ir sportu, skirk kelias valandas per savaitę ir per daugybę metų bus ženklus skirtumas.

2022 rudenį pradėjau aktyviau sportuoti, pradžioje labai paprastai, lengvai, tausojančiai. Siūlau ir Jums.

Sportas

Ar sportui reikia pinigų? Reikia. Bet ne tiek kaip atrodo. Reikia, kad būtų laiko, o laikas pinigai. Todėl jeigu turi laiko kokybiškam miegui, turi būstą virš galvos, kokybiško ir sveikesnio maisto ir adekvačiai pasirūpinai savo šeima, laikas bent kažkiek sportuoti.

Sportas, kaip pramoga, ir sportas, kaip sveikatos šaltinis – skirtingi dalykai. Pirmuoju, mes dažnai varžomės, rizikuojame. Antruoju – svarbiausia, pats procesas, kad tęstųsi kuo ilgiau, metų metais, nepatiriant traumos. Žaisti futbolą, krepšinį, padėlį, tenisą ar vaikščioti Vingio parke – smagu, nebloga pramoga ir atgaiva galvai. Ar tai sistemingai gerina sveikatą? Gal..

Man labai patiko šios knygos aprašomi sporto principai. Autorius žinomas, daug nemokamo turinio youtube, tiesiog vardą ir pavardę suveskite paieškoje. Apie šį vyruką man papasakojo vienas fainas ir puikiai fiziškai atrodantis senas (amžiumi) šeimos gydytojas, tad net medikai jį žino! Tikėtina, kad šie bendri principai senai visiems žinomi, bet man labai patiko paaiškinimas ir pati idėjos struktūra. Logiška, paprasta ir suprantama.

Reziumuojant: keturios sveikatinančio sporto grupės.

  1. Bendra kardiovaskulinės sistemos kondicija, gerinama pastovaus tempo kardio (steady state cardio). Elementaru ir pigu. Galime bėgti, minti dviratį, greitai eiti ar plaukti. Nėra absoliučiai jokio skirtumo, svarbu, kad veikla tęstųsi bent 30 mins, širdies darbas būtų pastovus, ne per daug intensyvus, kad galėtume ramiai kalbėtis su šalia esančiu asmeniu. Taip per savaitę 2-3 kartai ir jau gyvenam ilgiau, širdies ir kraujagyslių sistemą adaptuojasi prie nedidelių apkrovų. Nemokamas ilgesnis gyvenimas, grynas pelnas! Norint, galima ir ilgiau tą daryti. Nauda sveikatai – didelė, galimybė susitraumuoti – pakankamai maža. Praktiškai nemokama.
  2. VO2 Max gerinanti veikla. Čia gal kiek sudėtingiau ir skamba labai protingai. Bet tikrai taip nėra. Trumpai – intensyvios veiklos ir poilsio intervalai (pvz. HIIT). Tiesiog bent vieną kartą per savaitę reikia užsiimti veikla, kuri būtų pakankamai sunki, kad mums trūktų kvapo. Svarbiausia – saugi veikla, nesusitraumuoti. Galima sprintuot bėgant, ar greit minti dviratį, bet taip gali ką susižeisti, jei nesi pakankamai gerai treniruotas. Mano vienas vyresnis kolega darbe renkasi kiek greitesnį lipimą laiptais ar į statesnį kalniuką. Man irgi labai patiko (bėgti į kalniuką). Daug mažesni (kartais atrodo vos judi) greičiai, mažesnė rizika traumai, o oro trūksta tuojau pat. Siekiam stipraus širdies darbo, kad kaltų gana smarkiai, veiksmą pasirenkame tokį, kad galėtume tęsti 3-5 minutes, nedarome super spintų, kurie trunka 15 sek. (ne Fartlek’ai). Tokius sunkius intervalus atliekame pvz. 4 kartus per treniruotę, „surinkdami” kokių 20 mins intensyvios veiklos laiko. Įkalbinau ir žmoną, tai pvz. ji lipa ir leidžiasi viena koja nuo žemės ant kėdės arba daro pritūpimo-šuoliuko derinį. 4 minutės intensyvios veiklos, 4 poilsio, 5 kartus. Ir savaitei užtenka. Turint laiko – geriau būtų daugiau, bet laiko kol kas daugiau nėra, o ir nėra pati maloniausia veikla. Aukštą VO2 max turintys žmonės ilgiau gyvena sveiki. Duomenų daug, tiek youtube, tiek pubmed.. Pvz. Net ir ligoniams vertinga. Nemokama veikla. Lengviau susitraumuoti, todėl reikia apgalvoti ir pasiruošti.
  3. Jėgos sportas. Keliam svorius. Pritūpimus, prisitraukimus ir atsispaudimus darom. Kitaip tariant, bėgant laikui po truputį vis daugiau ir daugiau apkrauname skirtingas raumenų grupes. Didinama raumenų masė (arba stabdomas jų netekimas, jei jau esame vyresni). Nieko nedarant, jau nuo 27-28 metų pradedame netekti dalies raumenų (3+% per 30-40m amžiaus tarpą, greitėja iki 8+% per 70-80m). Palaikyti raumenų masei pakanka vieno karto per dvi savaites (kiekvienai raumenų grupei). Jeigu norime augti, reikia jau daugiau. Bet mažiau, nei daug kam atrodo. Pasirodo, kad išliktume stiprūs, nereikia per savaitę 3-4 kartus eiti į sporto salę po 1-2 valandas. Pakanka kokios pusės ar vienos valandos per savaitę, tik reikia padirbėti gana intensyviai ir sunkiai. Ir tikrai galima viską atlikti namuose. Be išlaidų. Reikia grindų ir kažko, ant ko galime prisitraukti (tinka net ir stalas, durys..). Šiaip praktiškai pakanka 5 pratimų. Ši kategorija gal kiek „brangesnė” pinigine prasme, nes smagiau eiti į sporto salę ar bent jau turėti kažkiek inventoriaus namuose, bet šiais laikais mėnesio neribota narystė sporto klube (Lemon Gym ar GymPlius) kainuoja 10-35 eurus per mėnesį.. Kitavertus tikrai galima pakeisti kitais pratimais, turint pvz vieną girą ar hantelį, šokinėjant sunkia šokdyne, atliekant pratimus su savo svoriu, tereikia noro.
  4. Stabilumas ir mobilumas. Kad nekristume, kad turėti pilną judesių amplitudę, kad išvengti traumų, kad išliktume lankstūs, mobilūs. Asmeniškai – neįpratau, nes nepatinka. Bet kažkiek pavyksta daryti mini mankštą ryte. Dauguma pratimų ant vienos kojos ar svorį laikant vienoje rankoje. Atsistojimai, įtūpstai, lipimas ant kėdės viena koja, lėtas nusileidimas, pratimukai su gumomis, stovėjimas ant balansinės lentos ar pagalvės. Joga. Pilates. Kalanetika. Kas tik nori. Kokios 1h per savaitę užtenka. Nekainuoja nieko. Pats, tai atlieku kelis tempimo pratimus kiekvienos jėgos treniruotės gale ir po bėgimo.

Mano rutina

Kardio + VO2 Max

Bėgu. Jeigu esu mieste – Vingio parke arba palei Nerį, apie 20-30 km per savaitę. Dažniausiai per 3 kartus. Vienas ilgesnis lėtas bėgimas savaitgalį (12-15 km 6:00-6:30/km), vienas trumpesnis (dažniausiai 6-8 km su 4 ar 5 km tempo 4:30-5:00/km, arba tiesiog įkalnės bėgimas) ir vienas VO2 max bėgimas, kai bėgu 5 intervalus po 4 minutes 4:00/km + 4 minutes ilsiuosi 6:30-7:30/km. Kažkas apie 2-3-4h per savaitę, kai puikus oras, svyruoja nuo oro, darbotvarkės ir vaikų užimtumo.

Noriu pabrėžti, kad pradėjau nuo ėjimo/bėgimo ciklų. T.y. bėgu lėtai kol galiu, pvz. 500m, po to einu kol pailsiu, ir vėl bėgu kol galiu. Užtrukdavau 20-30 mins ir galvodavau, kad sprogsiu nuo įtampos. Po mėnesio jau buvo smarkiai lengviau.

VO2 Max treniruotes pradėjau gal po pusės metų nuo sportavimo pradžios. Jeigu esu ne namuose ar labai blogas oras, kartais renkuosi šokdynę, ypač VO2 Max treniruotėms. 4 mins greitai, 4 mins lėtai arba iš viso stoviu vietoje arba 16kg giros siūbavimą (kettlebell swings).

Jėgos sportas

Dvi-trys treniruotės sporto salėje po 45-60 mins. Turiu gavęs nemokamą GymPlius abonementą metams. Pagrinde sudėtiniai pratimai: prisitraukimai, mirties trauka, pritūpimai, štangos stūmimas gulint, kėlimas stovint, štangos pritraukimas (barbell rows). Turiu silpnų grandžių – tai papildomai darau peties sąnario stiprinimo pratimų su gumomis, hanteliais, stiprinu kelius, čiurnas, nes yra disbalansų. Nugarai kartais skiriu vos ne visą treniruotę. Turiu susidaręs programą, seku ją su nemokamu app. fitnotes. Kartais sportuoju namuose, atsispaudimai, prisitraukimai, pritūpimai ir giros kilnojimas.

Stabilumas

Aš renkuosi rytais daryti kelias minutes tempimo pratimus (saulės pasveikinimas, kelis pagrindinius tempimus kojoms,) kabėjimą ir truputį Animal Flow pratimų.

Po sunkesnių treniruočių atlieku kineziterapinius pratimėlius tai raumenų grupei, kurią sunkiau varginau, plius pastoviai gale – pratimai silpnoms vietoms, laikysenos stabilizatorių stiprinimą, nes ilgai sėdžiu prie kompo (kaklas, riešai, užpakalinė delta, tarpmentiniai raumenys, apatinė trapecija, serratus anterior, peties ir klubo rotatoriai, tibialis posterior, peroneus longus). Tikrai laikui bėgant stiprėja ir mažiau apie save primena. Nugaros neskauda jau beveik du metus (o esu kreipęsis net pas neurologus/neurochirurgus dėl išvaržų ir stuburo „nestabilumo” ir gavęs rekomendaciją „dekompresijai ir fiksacijai”).

Mano rezultatai

Nusipirkau aš ir laikrodį bėgimui, ir kedus (dvi poras), 16 kg girą, kelias gumas tempimui, skersinį ant durų, sporto aprangos ir t.t. Nėra sportas visai nemokamas. Bet norint sportuoti – pinigai nėra priežastis to nedaryti.

Pinigai, pinigais, bet numečiau nemažai svorio (viso apie 20kg per 2 metus nuo max), sustiprėjau ir tikrai geriau jaučiuosi (bei atrodau). Mažiau prakaituoju ramybėje 🙂 Pats sau labiau patinku. Vis dar turiu tėvelio pilvuką, bet net vaikai sakė, kad tėvas visai neblogai atrodo, o tas svarbu. Geriausia investicija. Geresnė negu į ETF. Dar morėčiau numesti 10kg, bet labai jau reikia dietos laikytis. O skaniai valgyt (ir gaminti) mėgstu.

Kai pradėjau sportuoti, vienas prisitraukimas buvo, – peties skausmas. Dabar du kartus per savaitę darau 4×8. Sekantis žingsnis – 4×12, tada pradėsiu kabintis papildomą svorį. Jėgos sportuose dar nepavijau savęs jaunystėje, jau gal ir nepavysiu. Bet savijauta geresnė, negu prieš du metus. Pakelti, pastumti, patraukti galiu daugiau, jaučiuosi stiprus ir nebijau, kad suskaus nugarą, pakėlus kuprinę..

Taip bėgti, kaip dabar galiu – net kai buvau vaikas negalėjau. Sekantis žingsnis – baigtas maratonas (trumpesnes distancijas jau esu nubėgęs) kitais metais. Bet čia tik savo ego patenkinti, sveikatai to nereikia. Ištvermės tikrai turiu daugiau. Laikrodis rodo gražų VO2 Max kreivės kilimą per du metus, kas yra prognostinis ilgesnio gyvenimo rodiklis. Valio!

Delnais žemės patogiai nepasiekiu, bet judu link to, trūksta labai nedaug. Pagerėjo laikysena.

Toliau – svarbu nepatirti traumos, sistemingai judėti ir progresuoti. O žmogus nuostabus padaras – gana greitai ir lengvai adaptuojasi prie krūvio ir streso. Tas adaptacijas bandysiu iššaukti savo kūnė ir toliau.

Įdomu ar investuojanti populiacija sportuoja?

Pokyčiai per 2023

Puikūs metai. Visapusiškai. Sveikata pagerėjo, pinigų pakanka, santykiai su žmona pilnaverčiai, su vaikais – žaismingai artimi, atostogų pakanka, hobiai toliau domina. Kad tik toliau panašiai būtų..

Darbas

Pasinaudojau proga ir mokausi naujos specialybės. Ji kiek praplečia mano dabartinės profesijos galimybes. Nėra labai naudinga artimuoju metu finansiškai, nes mokslai kainuoja daug laiko ir nemažai pinigų, bet leidžia kiek kitu kampu pažiūrėti į kasdienybę darbe, potencialiai leidžia ir papildomą pajamų srautą ateityje (mažai susijusį su dabartiniais darbais, t.y. „diversifikuoju darbus”). Gausiu diplomą, galėsiu reikalui esant papildomai darbintis specialistu 🙂

Nežinau ar kada dirbsiu pagal ją, bet tikrai įgytus techninius įgūdžius panaudosiu dabartiniame darbe. Jie palengvina mano darbą (padės specifiškai, techniškai), sutaupys nemažai laiko, nes anksčiau tekdavo naudotis šių kvalifikuotų specialistų pagalba, dabar pats susitvarkysiu.

Piniginiai reikalai

Naujas NT,- su žmona nusipirkome naują NT objektą, nedidelį žemės ūkio paskirties žemės sklypą su gana dideliu plotu miško. Miškas gražus, fainas. Giminės ten grybauja 🙂 Nieko su juo nedarysime, pasyviai tiesiog bus žemės plotas, malkų giminės pasidarys, prižiūrės kažkiek, jei koks sausuolis atsiras. Pajamų artimiausius 10-15 metų (ar dar daugiau) negeneruos, dar kirtimui per jaunas, tačiau ateityje tikimės neblogos grąžos, nebūtinai finansinės. Pušys tiesios, didelės, jų daug, tik jaunos dar, todėl miškų įmonės nesiūlė daug pinigų, nepirko. O mes dar negalvojame, ką darysime, ar tai mišką iškirsti, ar parduoti, ar tiesiog auginti toliau medžius. Bet labai labai gražu. Vaikams labai patiko vaikščioti. Vienas net sakė, kad nori ten gyventi..

Pasitaikė tikrai gera proga, netoli giminių sklypų, pažįstamos apylinkės ir gera kaina (labai 😎). Gana netoli nuo miesto, privažiavimas prastas, bet gražu. Finansiškai tikrai prastas sprendimas šiam momentui, nes galima buvo tiesiog grąžinti būsto paskolos dalį, bet pasitarę, nenorėjome, kad kažkas kitas nupirktų ir ateityje išpjautų. Esu ten vaikystėje grybus rinkęs, vietas žinau. Bus malkų 🙂 O ir žemės plotas pakankamas sodybai kokiai (norint parduoti), tik patvarkyti dokumentus reikia. Giminės sakė prižiūrės, parinks sausuolius, praretins krūmus, pagražins kiek turės laiko.

Yra viena labai labai graži vieta: pieva apaugusi retais krūmais, keli ąžuolai, seniau ten buvusios sodybos ribose, ant gana aukštos kalvelės, į visas puses atviras vaizdas – gražus pušynas, jokių žmonių, kaimynų. Vakarų pusėje tolimas vaizdas, saulė leidžiasi į mišką, pušys auga keliais aukštais, dėl esančių kalvelių miške, tai tikrai įdomiai atrodo.. Buvome ten kelis kartus rudenį, fantastiška panorama.

Investicinis portfelis po truputį didėja. Kas mėnesį pervedu po dalį atlyginimo, už didžiąją dalį perku ETF. Nedidelė dalis eina į kazino, pavienėms akcijoms. Šiaip šiais metais portfeliui pataupiau kiek mažiau nei pernai, bet pakankamai. Ypač vertinant, kad papildomai nemažą dalį pervedžiau už būsto paskolą (ta prasme daugiau negu reikėjo, bandau paskolą atiduoti greičiau), pirkau sklypą, dirbau mažiau ir atostogavau daugiau. Bet balansas teigiamas ir jeigu taip dar bent penkiolika-dvidešimt metų, jau bus pakankamai daug pinigų, kad darbai liktų tik hobiu. Prie to prisidėjo ir nebloga šių metų investicijų grąža (po kelių metų asmeninio portfelio atsilikimo nuo rinkos, ar net kritimo).

Po truputį įsisuka žmonos darbai. Tai irgi prisideda prie labiau subalansuoto šeimos biudžeto ir laisvalaikio.

Kelionės ir atostogos

Šiais metais daug atostogavau. Per šiuos metus gausis 7 pilnos savaitės, plius dar 5 pavienės dienos (tokie mini pailginti savaitgaliai, tarp šventinių dienų ir savaitgalių). Tai beveik kiekvieną mėnesį, kai tik geresnis oras, turėjau po savaitę poilsio.

Manau, tiek daug atostogauti – vienas geresnių mano sprendimų. Išsimiegojimas, sportas ryte, laikas su šeima, ramūs pasivaikščiojimai vakare, be streso, kad ryt daug reikalų. Neįkainojama.

Žinoma, per pajamos tikrai kirto, o ir išlaidų daugiau, bet turėjau daug laiko vaikams, sportui ir žmonai. Kitais metais bandysiu suktis panašiai. Vaikai auga, nori įvairesnių, aktyvesnių pramogų. Pagaliau bus galima rimčiau (ne dvi-tris valandas, o pvz. aštuonias-dešimt) aktyviai pasivaikščioti kalnuose užsienyje, detaliau patyrinėti Lietuvos regioninius parkus, stovyklauti gamtoje.

Jau pradedame su žmona dėliotis atostogas, tai jeigu viskas pasiseks, turėsiu tarp 7 ir 9 savaičių. Tik dar reikia darbus pastumdyti. Esam numatę bent 3 keliones, dvi trumpesnes, vieną ilgesnę. Good life.

Sportas

Paskutinių trijų mėnesių vidurkis – virš valandos per dieną skirta sportui. Toliau darau rytais mankštą, daugiau tempimo pratimus, po truputį iš medinio žmogaus tampu eilinio žmogaus lankstumą ir mobilumą turinčiu. Dar labai daug silpnų vietų, potrauminių komplikacijų. Bet lėtai ir užtikrintai judu link beskausmio judesio.

Jėgos sportą (treniruotes) derinu su ištvermės sportu. Tokia graži kombinacija. Turiu aiškią ir paprastą programą, kurią susidariau pats. Tris jėgos treniruotes per savaitę, skirtingas, kad nebūtų nuobodu, bet iš kompleksinių, sudėtinių pratimų, tad pakanka apkrovos visoms raumenų grupėms. Bent kartą-du per savaitę bėgu, vieną kartą ilgiau, lėčiau, kitą kartą intervalus ar greičiau. Kartą važiuoju dviračiu ar irkluoju. Kartą ar du – plaukiu.

Gerėja įvairūs rodikliai, gal kitais metais ir kokį masinį bėgimą ilgesnį pabandysiu, nors nelabai mėgstu (bet jau galėsiu) su draugais šalia bėgti.

Sveikinimas

Apibendrinant, metai puikūs. Daug keliaujant, vis stipriau jaučiu, kad Lietuva – puiki vieta gyventi. Saugu, švaru, darželiai ir mokyklos nuostabūs, miestai maži ir patogūs. Žmonės pakankamai draugiški ir šilti (netikit, pagyvenkite Suomijoje). Gal trūksta saulės ir kalnų, bet iki jų ne taip toli. Sveikatos sistema prieinama ir kokybiška. Mieste turime restoranų, kurie nieko nenusileidžia vakarų šalių restoranams. Kalba graži ir įdomi. Tampame patrauklūs didelei daliai pasaulio.

Branginkime savo šalį, kol ją turime laisvą. Švęskite kartu su artimaisiais, mėgaukitės būdami (geriausiai gyvenančios) Lietuvos piliečiais.

Šilto Kūčių vakaro artimųjų apsuptyje, smagių Kalėdų su draugais, saugių ir įdomių kitų metų!

Svarbiausia turto klasė*

Dažnai pradedantieji investuotojai (kaip aš), gilinasi, analizuoja, skaičiuoja ir modeliuoja įvairių turto klasių istorines grąžas. Žinios gerai. Gebėjimas naudotis paieška, Excel ir portfoliovisualizer – irgi neblogai. Tačiau dažnai užmirštame svarbiausią turto klasę (ypač gyvenimo pradžioje/pirmoje pusėje).

Alga/Pajamos už parduotą asmeninį laiką

Galima daug visko modeliuoti, tačiau gyvenimo pradžioje ir dažnais atvejais – viso gyvenimo metu, didžiausią piniginę grąžą duoda alga/darbo pajamos. Jeigu tiksliau – tai yra asmeninis laikas, kurį parduodame už pinigus.

Šis laikas galėtų būti panaudojamas miegui, sportui, valgiui, pasivaikščiojimams, vaikų auklėjimui, draugų lankymui ar keliavimui. Tačiau pirmadienį-penktadienį, 8-17h (ar panašiai), parduodame gražiausius gyvenimo metus už pinigus. Ir galime sau meluoti, kad darbas – kaip hobis, jis patinka, save ten realizuojame, nes na jis patinka, dirbti visą laiką norėjosi..

Ne! Tikriausiai tiesiog susiformuoja nesąlyginis refleksas. Sakysite, kad nebūtų darbo – nebūtų pakankamai socialinės aplinkos, bendravimo, tikslų ar panašiai? Pažiūrėkite pro langą, kaip socialiai laiką leidžia mažamečiai, kaip jie betarpiškai bendrauja, kokių trumpalaikių tikslų prisikuria. Tik augant, bręstant prasideda atsakomybės jausmo paisymas, vis didesnis ribų laikymasis ir savikontrolės formavimas.

Atlyginimas, tai ne kokį skaičių pasaulyje neribotų pinigų uždirbame.
Atlyginimas, tai kaip brangiai parduodame savo ribotą laiką!

Todėl alga ar pajamos, turėtų būti parduoto laiko apskaitos vienetas, ne „uždirbtų” pinigų. Kaip ir tas pats, bet visai kitu kampu. Pradedi kitaip žiūrėti į atliekamus darbus, ypač jeigu jie beprasmiai.

Kada jau pinigų pakanka?

Kai nedalyvauji „žiurkių” lenktynėsi ir nesilygini su kitais. Tada pinigų pakanka. Kai „neflipini” automobilių, butų, parkingų. Kai nereikia geriausio telefono, kai negeri brangiausio gėrimo restorane, kai nesirengi brangiausiais batais, kuriuos įperki. Net ir artimiausioje aplinkoje nuolat regiu ne pagal išgales gyvenančius, vis skubančius ir blogai miegančius, nelaimingus žmones. Kodėl?

Kai vaikštai miške – pinigų pakanka. Kai sporto salėje prakaituoji – pinigų pakanka. Kai sėdi apkabinęs žmoną – pinigų pakanka. Kai vaikai žaidžia su tavimi šaškėmis – pinigų pakanka.

Padėk telefoną, išjunk Instagram/Facebook ar kt., gyvenk tikrą gyvenimą. Pinigų pakanka.

Esi sotus, laisvas, saugus ir sveikas? Tu laimingesnis negu didžioji dalis pasaulio, tu esi top 10%. Nepakanka? Tik todėl, kad nori lygintis su pirmais 10%.

Svarbiausia turto klasė – Jūsų laikas

Todėl savo laiko optimizavimui, planavimui, naudojimui, modeliavimui – skirkite didžiąją energijos dalį, skiriamą investicijų planavimui. Taupykite laiką – dažnai pasikartojančius ilgus darbus, stenkitės automatizuoti, modifikuoti, keisti kitais – nebent jie tikrai teikia malonumą.

Daug laiko reikalaujančius paprastus darbus, stenkitės trumpinti (indų plovimas, skalbimas, grindų siurbimas, žolės pjovimas, daržų laistymas) – tam yra kažkiek pinigų kainuojančios, tačiau laiką taupančios priemonės – indaplovės, dulkių siurbliai, geresnės žoliapjovės ir kt. Sakysite nesąmonė, visi turi? Aha, tikrai nemažai artimoje aplinkoje žmonių, kurie neturi vieno, kito ,o kartais ir kelių, mums įprastų prietaisų. Ir dažnai ne dėl kainos..

Aišku daikto kainos/kaštų paskaičiavimai reikalingi (kiek savo laiko parduoti/kad kažkiek laiko sutaupyti), tačiau neperkant super brand pavadinimų, šiais laikais galima naudotis daugybe kasdienybę gerinančių prietaisų.

Tas pats darbe, kiek už mane jaunesnė karta (20-30m. asmenys) ypač dažnai rašo žinutes, elektroninius laiškus. Paskambinkit! Susirašinėjimas laiškais su klientu – turbūt kokių 50 kartų ilgiau negu pokalbis telefonu. Paskambinai, sutarei detales, surašei į laišką – nusiunti peržiūrai ir patvirtinimui. Kartais net juokinga, kai savaitę laiko derinamas pvz. eilinis įmonės pirkimas. Plius jei esate pardavėjas, paskambinus – daugiau šansų padaryti pardavimą, negu parašius email (kuris atsiduria spam).

Kažką dažnai dirbi su Word/Excel – išmok makrokomandas. Daug rašai kompiuteriu – išmok tą daryti nežiūrėdamas į klaviatūrą, greitai ir tiksliai, atsipirks!

Neturi teisių – išsilaikyk! Lietuvoje automobiliu dažnai viskas greičiau. Taupyk laiką. Gyveni rajone, važinėji į darbą valandą priekin, valandą atgal? Pagalvok ar verta, o gal geriau gyventi šalia darbo? Ilgai lauki lifto – užbėk laiptais! Lauki eilėje kasoje su duonos kepalu – naudokis savitarna!

Daug daug panašių sprendimų, su siekiu taupyti savo vienintelį tikrai ribotą resursą, ko gero brangiausią turtą – laiką, padės rasti daugiau laiko veikloms, kurios tikrai svarbios/patinka. O jeigu esate žmogus, kuriam nereikalingos išskirtinės etiketės, ženklai ar modeliai – ir sunkiai dirbti tiek daug nereikės.

Kitavertus.. Baigiu bambėti.

Skirkit laiką tam, kas teikia malonumą. Kad ir kas tai bebūtų.

Einu iki McDonald’s.



2023 vasara

Sveikata

Laikausi plano ne tik tvarkydamasis su šeimos finansais, bet ir sveikatos reikaluose.

Esu rašęs, kad kartą per metus kartu su žmona, atliekame profilaktinius kraujo tyrimus. Artėja laikas šioms išlaidoms. Žiūrime į tai, kaip į asmeninį draudimą. Juk drausdami automobilį nelaukiame autoįvykio, tai ir čia, – atlikdamas planinį ir išsamų sveikatos patikrinimą, nesitikiu rasti rimtų bėdų, tačiau jas radęs – tikiuosi, bent jau turėsiu laiko jų sprendimo paieškoms. Giminėje daug paveldimų ligų, vėžio atvejų – reikia tikrintis.

Reguliariai sportuoju. YTD grąža: minus 12kg. Esu labai, labai patenkintas. Ypač, kad sumažėjo kūno riebalų masė, padidėjo raumenų, o vandens, kaulų ir kt. išlaikiau stabilią. Yra ir daug lydinčių pokyčių – pagerėjusi savijauta, geresnis miegas (nors visada buvo neblogas), daugiau pasitikėjimo, teigiamas pavyzdys vaikams, geresnė išvaizda, retesnis nuovargio jausmas, atnaujinti specifiniai gebėjimai (pusiausvyra, balansas, mobilumas ir lankstumas, jėga) – tam tikrų pratimų metu. Planuose dar apie 10-15 kg netektis, bet ši turėtų užtrukti daugiau nei metus-pusantrų. Nenoriu smarkiai didinti fizinio krūvio, nes ir dabar sveikatos/laiko resursai spaudžia, o ir skanus maistas patinka.. Greitai numesti ir išlaikyti retam pavyksta, o mano planai ilgalaikiai. Todėl toliau svorį mesiu lėtai ir saugiai.

Kažkada minėjau, kad jaunystėje esu stipriai ir ilgai sportavęs, turiu nemažai specifinių su sveikata ir žmogaus kūnu susijusių žinių, tai nuo to laiko, kai sustojau sportuoti iki šiol sportui labiausiai trūko valios. Pernai metų pradžioje smarkiau pašlijus sveikatai, ilgai kentėjau, daug išleidau pinigų ir ištaškiau artimųjų laiko, kol pasveikau, gydytojas griežtai per konsultaciją paskyrė valios kelias injekcijas, tai iki dabar pakanka. Šiaip reguliariai ir įvairiai sportuoti visiems rekomenduoju. Tik svarbu išvengti traumų, kad būtų malonu ir tas sportas tęstųsi ilgai ilgai. Jeigu nerandate laiko rimtam sportui (kaip aš) – tiesiog darykite mankštą namuose rytais (prieš einant į dušą), taip nereiks niekur važiuoti, rengtis ir sutaupysite laiko 🙂

Psichologinė sveikata puiki – daug skaitau, būnu gamtoje, vaikštau miškais ir parkais su šeima. Labai gera skaityti ar šiaip žiūrėti į dangų gamtoje, savame hamake, su arbatos/kavos termosiuku, kuris užsidaro aklinai ir neišbėga pargriautas. Nežinau, kaip iki šiol tokio neturėjau. Ir hamako, ir termosiuko.

Buitis

Žmogaus galva – įdomus daiktas. Atrodo, tik baigi vienas statybas, planuoji kitas. Sodyboje – tik baigiau sandėlio ir pirties įrengimą, jau norisi kubilo, sienas šiltinti, aplinką smarkiai grąžinti ir puoselėti. Stabdo tik laiko trūkumas (ir šiek tiek skūpumas).

Nusipirkau naują automobilį. Ne labai brangų, ne patį pigiausią. Vaikai sėdi trim eilėm – galim ramiai važinėtis. Jau susukau 20 000 km, esu labai patenkintas. Tiek komfortu, tiek sąnaudomis. Ramiai važiuojame ilgas distancijas. Šiems metams dar suplanuoti du vizitai prie jūros, Lietuvoje ir Lenkijoje.

Buvau atostogauti (jau viso tris sav.), kartą užsienyje, kartą Lietuvoje. Buvo šalta, tai teko daug keliauti. Per keliones suprantu, kad tikrai nesinori į darbą 🙂 Vasarą dar turiu dvi sav. atostogų liepą, vieną savaitę rugsėjo pradžioje, dvi savaites lapkritį ir laisvą tarpušventį žiemą. Daug daug atostogų šiais metais. Tikiuosi ir kitais metais kažkaip panašiai susidėliosiu. Smarkiai gerėja gyvenimo kokybė. Kažkiek susistumdau darbus, kartais dieną ar dvi per savaitę padirbu atostogų metu, bet šeima labai patenkinta.

Sakoma, kad niekas neatsimins, kad taip ilgai leidai laiką darbe, išskyrus antrą pusę ir vaikus. Darau išvadas.

Pinigai

Pinigų pakanka tiek gyvenimui, tiek santaupoms. Tęsiu kasmėnesinį investavimą į VWCE ETF IB. Pabrangus daliai turėtų pavienių akcijų iš ženklaus minuso iki nedidelio pliuso, – jas pardaviau ir nusipirkau VWCE ETF. Nedidelę dalį VWCE ETF nusipirkau ir Swedbank’e (kiek erzina dideli komisiniai, 5000 eurų pirkimo pavedimui – 12+ eurų komisiniai), čia daugiau žmonos psichologinei ramybei.. Ji jaudinasi, kad labai jau ženkli mūsų santaupų dalis – IB sąskaitoje. Kas kelis mėnesius perkame Swedbank’e. Esame susitarę, kad kai tiek mano, tiek jos Swedbank bus VWCE už 30 000 eurų, nebedidinsime. Antroji pusė norėtų nupirkti kokį NT objektą nuomai (garažą, komercinės paskrities patalpas ar butą prie jūros).

Realiai pastoviai investuojame apie 30% metinių šeimos pajamų (čia be būsto paskolos grąžinimo), didžioji dalis eina į IB, nedidelė dalis į žmonos III pakopą, Swedbank sąskaitą, nedidelė pinigų dalis skiriama visų trijų vaikų sąskaitoms papildyti. Šiaip viskas pagal planą (gal kiek atsiliekame, bet vasarą mažiau dirbu/mažiau uždirbu). Mano pajamos cikliškai didžiausios rudenį ir žiemą.

„Finansinę pagalvę” laikau unijose ir terminuotuose indėliuose. Šiuo metu kiek didesnė dalis, nei reikia. Kažkaip nepervedžiau į IB, padėjau indėlį.

Reziumė

Gyvenimas geras. Tereikia mokėti juo mėgautis. Užtrunka laiko, kol tai supranti. Paprasta, tai ne prasta. Šiaip tikriausiai dauguma jau žino, bet nežinantiems – labai rekomenduoju sprendimo blogą.

Mano (dabartinis) asmeninis algoritmas geresniam gyvenimui: sveikesnis maistas (ir optimalus jo kiekis), ilgesnis ir kokybiškesnis miegas (grynas oras), aktyvesnis laisvalaikis (daugiau sporto), daugiau laiko gamtoje, daugiau laiko su antrąja puse, vaikais, tėvais ir artimiausiais draugais, protingas darbo/poilsio rėžimas. O pinigų/daiktų visada bus daugiau, negu reikia.

Visai, kaip fitneso influenceris parašiau 🙂

Pinigai pensijoje

Kiek pinigų pakanka pensijoje? Kiek reikia susitaupyti, kad užtektų? Ar reikia sukaupti maksimaliai daug ir mirti su apvalia sąskaita? Palikti viską vaikams? Mano pamąstymai šiuo klausimu..

Vaikams didelių turtų paveldėti nereikia

Savo atžalas ruošiu įdomiam, iššūkių pilnam gyvenimui. Nenoriu, kad jie viską gautų lengvai. Anksčiau rašiau, kad nepriteklius – skatina, perteklius slopina. Mes su žmona vaikams kuriame jaukius namus, kurie jų visą laiką lauks (kad ir kas nutiktų), investuojame į jų sveikatą, įgūdžius ir išsilavinimą (išlaidų čia praktiškai neribojame), ruošiame savarankiškam gyvenimui (reikės sunkiai mokytis ir dirbti).

Mano nuomone, tikra laimė – palengva augti, nugalėti negandas, siekti ir pasiekti, vis turint didesnių tikslų ir svajonių. Turėti viską čia ir dabar – bėda, nes nesant fantazijos, ties tuo progresas ir baigsis. Nuo mažens vaikams kartoju, kad jie yra atsakingi už savo gyvenimą. Ar tai būtų žaislų dalybos, ar socialiniai klausimai mokykloje.. Galiu padėti, patarti, bet už juos sprendimų nedarysiu (stengiuosi, kiek tik galiu). Ir dažnai nustembu, kai tikrai maži, gyvenimo dar nematę žmogeliukai – nuostabiai išsisuka iš jiems aktualių problemyčių.

Dėl šių priežasčių, neplanuoju per gyvenimą sukaupti didelių turtų, kuriuos mano vaikai paveldės ir galės mėgautis mano sukauptu kapitalu. Taip, svarstome, kad padėsime susimokėti už mokslus, galbūt prisidėsime perkant pirmą nekilnojamą turtą (čia jeigu viskas bus gerai – sveikata etc.). Gal liks butas, sodyba, dar kažkas – ką bus galima parduoti, nuomoti ar panašiai, bet netikiu, kad investicinėje sąskaitoje paliksiu milijonus.

Man didelių turtų nereikia

Abu su žmona nesame super išlaidūs. Gyvename pakankamai plačiai, leidžiame sau daug (sakyčiau kiek daugiau, nei vidutinė Lietuvos šeima), bet neturime prabangių automobilių, nesirengiame vardiniais rūbais, pastoviai nevakarieniaujame restoranuose. Mūsų automobiliai taupūs ir tokie, kurių reikia mūsų reikmėms, o ne pasirodymams. Rūbai švarūs ir patogūs, neišsiskiriantys. Būti nepastebimam/nematomam – vertybė, o ne problema. Didžiausia dalis mūsų išlaidų skiriama būstui, maistui ir vaikų reikmėms (būreliams/išsilavinimui). Kas lieka, keliauja į santaupas. Taip, einame į koncertus, keliaujame po Lietuvą ir artimas šalis su automobiliu, kartą/du skrendame atostogoms, tačiau ir ten nesitaškome. Mėgaujuosi patiriamomis emocijomis parke, miške, prie jūros ar sodyboje. Vaikai nuolat stebima savo pasiekimais, ar tai piešiniai, ar muzika, ar eilės, ar užsienio kalbų mokymasis, ar konstrukcija iš Lego detalių. Didžioji dalis džiaugsmą teikiančių potyrių ir emocijų – nekainuoja.

Man pakanka tų pinigų, kuriuos dabar uždirbu. Idealiu atveju norėčiau, kad visą laiką galėčiau sau leisti tiek, kiek dabar leidžiu, todėl laimingas ateities turėtų gauti pajamas lygias inflation-adjusted dabartinė alga, iki pat mirties. Toks modelis man priimtinas ir siektinas. Taip, senatvėje nebereikės mokėti savo būsto paskolos, gal automobiliui išleisiu mažiau, bet padidės išlaidos sveikatos priežiūrai, odontologui, rekreacijai. Ir anūkams!

Vienodas pinigų srautas iki mirties

Pamodeliuokim.

Prielaidos

Infliacijos dydis = algos augimas = išlaidų augimas per metus = investicijų grąža = Sodros mokamos pensijos augimas per metus

Sodra moka apie 30% gaunamos algos (pirma + antra pakopos, - papildomai nieko nepervedant), indeksuojama su algos, infliacijos, investicijų augimo greičiu

Sutaupomas pastovus procentas pajamų per metus

Teoretinis modelis, šeima uždirba pvz. 2000 eurų algos per mėnesį į rankas, 24000 per metus (čia dabartiniu metu). Dirba nuo 25 metų, iki 65 metų (skaičiuosim ir kasmetinį atlyginimo augimą). Sodra toliau moka tarkim apie 30% buvusio uždarbio pensiją iki mirties. Vidutiniškai vyrai gyvena 71,2, moterys 80,9 metus (2023), tebunie bendras vidurkis 76,05 metai. Reiškia teoretinis žmogus dirbantis 40 metų, pensijoje praleis apie 11,05 metus. Modeliui supaprastinti tarkim, kad atlyginimo augimo, išlaidų, infliacijos ir investicijų grąžos dydžiai vienodi.

Jeigu asmuo pensijoje iki mirties (minėto vidurkio – 76,05 metų) nori gyventi nekeisdamas savo išlaidų, visą gyvenimą turi taupyti apie 12% savo uždarbio ir investuoti į grąžą generuojančias turto klases.

Jeigu gyventų ilgiau – turėtų arba išleisti tik tiek, ką duoda Sodros pensija, arba turėti savų pinigų (skirti didesnę dalį santaupoms). Žinoma, galime skaičiuoti, kad investicijos augs greičiau negu infliacija ar išlaidų pragyvenimui augimas. Bet čia jau spėjimas.

Pvz. Jeigu taupytų 20% savo pajamų 40 metų, pinigų pakaktų iki 85 metų amžiaus.
Pvz. Jeigu taupytų 25% savo pajamų 40 metų, pinigų pakaktų iki 92 metų amžiaus.
Pvz. Jeigu taupytų 30% savo pajamų 40 metų, pinigų pakaktų iki 99 metų amžiaus.
Pvz. Jeigu taupytų 40% savo pajamų 40 metų, pinigų pakaktų iki 125 metų amžiaus.

O jeigu dirbti trumpiau? (FIRE mėgėjams)

Tarkim aš nenoriu dirbti ir taupyti 40 metų (iki pvz. 70 metų amžiaus). Pajamos pakankamai didelės, o išlaidos mažos, kad sutaupyčiau 30-40% pajamų per mėnesį.

Prielaidos

Sodra nemoka pensijos nuo išėjimo iš darbo laiko, iki pensijos laiko (65m). Tebūnie - pensijos dydis išlieka 30% tikėtino atlyginimo dydžio (tęsiant planuotą augimą).
Situacija, kai taupoma nuo 30 metų amžiaus, 30 metų, po 30% pajamų. Tokiu atveju santaupos baigiasi 83 metais. Toks lyg ir balansas tarp taupymo ir išlaidavimo.
Dirbama nuo 30 metų, 25 metus (iki 55 metų, nuo 55 iki 65 neuždirbama nieko), taupant po 40% pajamų. Sodra moka nuo 65 metų. Pinigai baigsis 84 metų amžiaus.
Dirbama nuo 25 metų, 25 metus taupant po 40% pajamų (t.y. dirbama iki 50 metų, nuo 50 iki 65 – neuždirbama nieko, po to gaunama tik Sodros pensija). Pinigai baigsis 74. Toks labai jau FIRE variantas, Anksti baigiasi pinigai, rizikinga situacija, bet laisvo laiko tiek, kad reiktų sugalvoti, ką veikti. Dar vaikai nebūtų suaugę, o jau nebedirbtum. Negaliu pasakyti, kad norėčiau, bet fanų yra.

Dar keli tokie labai optimistiniai variantai, kai pasiekiama 7% investicijų ilgametė grąža, o kiti faktoriai išlieka, kaip ankstesnių skaičiavimų metu.

Dirbama nuo 30 metų, 25 metus laiko, taupant po 30% pajamų, su 7% investicijų grąža. Pinigai baigiasi 103 metų.
Dirbama nuo 30 metų, 25 metus laiko, taupant po 25% pajamų, su 7% investicijų grąža. Pinigai baigiasi 83 metų.

Modelis kurį taikyčiau savo šeimai

Dabartinės šeimos pajamos - 5000 per mėnesį/60000 per metus

Dirbama nuo 30 iki 50 metų pilnu krūviu, po to jis mažinamas

Nuo 50 iki 60 - pusė krūvio

Nuo 60 iki 65 - ketvirtis krūvio

Taupom 35% pajamų iki pat 65 metų (mūsų beveik 5 metų santaupų vidurkis)
Man labai priimtinas variantas. Santaupos baigiasi 79 metų. Čia skaičiai dviems žmonėms, vienam mirus – išlaidos tikėtina, kad mažės – santaupų užteks ilgesniam laikui.

Norint visai nedirbti nuo 50 iki 65, o santaupomis mėgautis iki 79 metų, reiktų 20 metų taupyti po 48% pajamų.

Reziumė

Ignoruojant infliaciją, algos augimą, išlaidų augimą, investicinę gražą (visa laikom lygiais dydžiais), svarbiausi faktoriai, lemiantys senatvės pinigų srautus – darbo trukmė metais ir sutaupomų pajamų procentas.

Norint pensijos metu gyventi, kaip dabar gyvenate, reikia 40 metų taupyti bent po ~12% pajamų (ir santaupas investuoti).

Norint anksčiau nustoti sunkiai dirbti – reikia taupyti daugiau.

Jeigu pasiekiama geresnė investicijų grąža – labai smagu, galima anksčiau sustoti sunkiai dirbti.

Deja, labai labai svarbu – sekos rizika, kuri šiuose skaičiavimuose nevertinta. Artėjant pensijai – tikrai svarbiau tampa pinigų neprarasti, negu juos smarkiai auginti – tampa aktualu fiksuoto pajamingumo turto klasės.

Managed futures ETF (Valdytojo prižiūrimų ateities sandorių ETF) vaidmuo portfelyje

Praeiti 2022 metai buvo blogi tiek akcijų ETF (~-20%), tiek obligacijų ETF (~-15%), tiek aukso ETF (~-1%). Neblogai pasirodė žaliavos ir grynieji. Žaliavų ETF istoriškai praktiškai negeneruoja ilgalaikio pelno, jei nėra panaudojami portfelyje rebalansavimui (apie žaliavų ETF problemas paskaitykite čia). Dažniau žaliavos, jų ateities sandoriai ar ETF naudojami spekuliuoti kaina (su visomis iš to einančiomis problemomis – mokesčiais, pirkimo ir pardavimo laiko spėjimu ir tt.). „Buy and hold” principus mėgstantiems ir taikantiems – žaliavos nėra tokios patogios. Tas pats ir su valiutomis, kai kurie investuotojai spekuluoja valiutų kainomis, tačiau retas jas portfelyje laiko ilgam ir tikisi kainos augimo.

Ar esate girdėję apie valdytojo prižiūrimus ateities sandorių fondų ETF? 2022 metais 20 populiariausių šios turto klasės fondų vidutinė grąža buvo ~18%.

Kas yra tas valdytojo prižiūrimas ateities sandoris?

Ateities sandoriai (futures) buvo sukurti dar prieš 150 metų. Pagrindinis (ir tuomet vienintelis) jų tikslas – gamintojų ir vartotojų patiriamos kainos rizikos mažinimas (valdymas). Ateities sandoriais prekiaujama biržose. Šiuo metu pakankamai paprastai galima įsigyti akcijų, obligacijų, valiutų ar žaliavų ateities sandorių per brokerį. Ateities sandoriai yra likvidūs, jais lengva išnaudoti svertą („leverage”). Svarbu nepainioti ateities sandorių su pasirinkimo sandoriais (opcionais – „options”). Toks kelių/keliolikos ateities sandorių portfelis (ar tai akcijų, ar valiutų, ar žaliavų etc)., kurį prižiūri profesionalus valdytojas, įvilktas į likvidų ETF pavidalą – valdytojo prižiūrimas ateities sandorių ETF, angliškai įprastai vadinamas tiesiog managed futures (toliau MF).

Kokia nauda investuoti į valdytojo prižiūrimus ateities sandorius – MF (portfelio atžvilgiu)?

Valdytojo prižiūrimi ateities sandoriai (MF ETF ar fondas) – finansinė priemonė, dažnai nekoreliuojanti arba neigiamai koreliuojanti (koreliacija ~0 ar neigiama) su akcijomis ir/ar obligacijomis. Esant padidėjusiam kintamumui biržoje, istoriškai valdytojo prižiūrimas ateities sandorių portfelis (MF ETF ar fondas) turėdavo neigiamą koreliaciją su akcijomis ir/ar obligacijomis. Kuo tai gerai – skaitykite čia, o apie dviejų ar daugiau nekoreliuojančių turto klasių rebalansavimo naudą – čia. Ši turto klasė smarkiai išpopuliarėjo per 2021 ir 2022, kai generavo gerą grąžą. Crypto irgi išpopuliarėjo, kai generavo gerą grąžą, tai nėra puikus dalykas, tas populiarumas.

Kokią portfelio dalį skirti šiai turto klasei?

Internete nemažai informacijos, kokią gi portfelio dalį skirti kito asmens/įmonės aktyviai valdomiems (ar griežtai algoritmo apibrėžtų taisyklių pagalba vykdomų sprendimų) ateities sandorių fondams. Atsakyti galima cituojant Yogi Berra ar Albertą Einšteiną, „Teoriškai skirtumo tarp praktikos ir teorijos nėra. Praktikoje – yra.”

Penkių didžiausių pensijų fondų US portfelių alokacijos.

Yra daug priežasčių, kodėl ši turto klasė gali būti nemėgiama, tačiau statistiškai pagristai ir empiriškai, ypač po 2022 metų, neturėtų likti daug argumentų „prieš” šią turto klasę.

  • Kadangi ateities sandorių fondai/ETF potencialiai diversifikuoja portfelį, statistiškai reikėtų portfelyje skirti tokį svorį, kuris duotų naudos jam kylant ir jo negailėti, krentant. Tiesa, beveik niekas neskiria tokio svorio, kurį rekomenduoja portfelio optimizavimo priemonės (pvz. „efficient frontier” geriausiam Sharpe/Sortino). Kaip rašoma – jeigu portfelyje absoliučiai viskas kyla, tai blogai diversifikuotas portfelis.
  • Nepaisant visų potencialių pliusų ilguoju laiku, ši turto klasė gali būti nepavydėtinai nesmagi trumpuoju-vidutiniu laiku. Svarbu atitinkamas svoris portfelyje.
    • Pakankamai didelis svoris, kad būtų jaučiamas efektas – kai to reikia (rebalansuojant, nukritus akcijoms/obligacijoms).
    • Bet ne per didelė, kad nesukeltų ilgalaikių galvos skausmų, kai akcijos/obligacijos augs, o ateities sandoių fondas – kris ar nekils.
  • Psichologiškai geriausias svoris portfelyje – kurį galima ramiai toleruoti, jam krentant
  • Didžiąjai daliai investuotojų optimaliausia turėti apie 10% portfelio (nors statistiškai potencialiai rekomenduojama daugiau, 20-35%, kai kada ir 35%).
  • Dažniau šis 10% – „paimamas” iš obligacijų dalies portfelyje (tikėtina, iškreipia terminas nuo 2008 iki 2022).
Auspice portfolio efficient frontier skaičiavimai.

Šios turto klasės poveikis subalansuotam portfeliui

Lentelėse pateikti duomenys rodo, kad didinant MF dalį portfelyje, gerėja Sharpe ir Sortino rodikliai (deja, jų mes negalima išsigryninti, tai – portfelio rizikos valdymui vertingas rodiklis), todėl lentelėse didesnė negu 25% alokacija MF nevertinta (nors Sharpe/Sortino gerėjo ir toliau).

Šaltinis: Morningstar Direct. Data as of 9/30/22.

Toliau demonstruojama MF nauda esant padidėjusiam kintamumui (volatility) (99-00, 2007-2009, 2021-2022 metais)

Šaltinis: Morningstar Direct. Data as of 9/30/22.

Duomenys gana įdomus. Net maža 5% alokacija MF ETF, portfelio nuosmukį gerino apie 2.3%, – vietoj to, kad netekti 20.2%, netektumėm viso labo 17.9%. 10% alokacija būtų „sutaupiusi” ketvirtadalį nuostolio!

Kodėl MF gerina Sharpe/Sortino rodiklius?

Nes turi neigiamą koreliaciją tuo metu, kai didelis kintamumas ir mums reikalinga turto klasė, kurią rebalansuodami galime parduoti ir pirkti atpigusių akcijų ETF.

Šaltinis: Morningstar Direct. Data as of 9/30/22.
Šaltinis: Morningstar Direct. Data as of 9/30/22.

Kokius MF ETF įmanoma įsigyti?

Šie ETF jau kuris laikas parduodami USA biržose, o Europoje – gana naujas reikalas (pvz. https://www.imgp.com/). Europoje šie fondai kol kas mažai valdo turto, todėl nežinau ar juos verta čia įsigyti, tuo labiau valdymo ir kiti mokesčiai ženkliai didesni.

US listinguojamų MF ETF įsigyti galima (visiškai legaliai) optionų pagalba. Pvz. parduodam PUT opciono kontraktą centu daugiau, negu jo vertė (į minusą) ir pirkėjas pasinaudoja teise parduoti 100 MF ETF akcijų. Sandoris nesiskaito ETF pirkimo/pardavimo sandoriu (brokeris leidžia jam įvykti, nereikia KID), o opciono kontrakto įvykdimu. Tokiu būdu įgytas ETF akcijas parduoti bus galima įprastai, jos mokės dividendus ir t.t. Aišku ilguoju laikotarpiu lieka nepatogu „padidinti” poziciją kitu, negu 100 akcijų skaičiumi (sukasi gana didelės sumos), lieka estate tax nepatogumas ir pan.

Konkretūs ETF, kuriuos galima įsigyti opcionų pagalba

Man patinka COM, kuris seka Auspice Broad Commodity Index. Rezultatus galima apžvelgti nuorodose. Indeksas seka žaliavas pagal trend ir momentum strategijas ir gali būti long arba flat (short nėra) tam tikrą žaliavą. Žaliavos svoris parenkamas ir rebalansuojamas pagal kintamumą, kad balansuoti indekso portfelio bendrą kintamumą (siekiamas ~12% kintamumas). Žaliavos perkamos ateities sandorių būdu, naudojant svertą, todėl praktiškai visą laiką didžioji ETF esančių lėšų dalis – trumpalaikėsi obligacijose (šiuo metu ši dalis pasyviai „uždirba” ~4,5%). Savo portfelyje neturiu standartinių žaliavų ETF, tik VWCE esančias įmones, kurios jas išgauna/parduoda etc. Nedidelė dalis skirta šiam ETF – leidžia man naudotis žaliavų teikiamomis naudomis (anti-infliacija etc.)

KMLM yra kitas populiarus ETF, seka KFA MLM Index (šis indeksas egzistuoja nuo 1988). Graži prezentacija čia. Jis seka 11 žaliavų, 6 valiutų ir 5 obligacijų ateities sandorius.

Svoriai parenkami pagal kintamumą, modifikuojami pagal trend (nuo -100% iki +100%), naudojamas 3x svertas ir rebalansuojama mėnesio pradžioje (gali vėluoti į pokyčius). Detalesnis modelis pasiekiamas dokumentacijoje ir prezentacijoje.

DBMF – tikriausiai didžiausias panašus ETF. Jis seka SG CTA Index. Šio fondo idėja – atstoti rizikos fondą, netaikant rizikos fondų valdymo mokesčių (2%/20%). Jie analizuoja 20 US didžiausių ir sėkmingiausių rizikos fondų (hedge funds) duomenis ir bando juos sekti pasyviai, ETF pavidalu, netaikydami didelių mokesčių („tik” 0,85%). Detaliau čia.

Visų trijų ETF grąža per paskutinius kelis metus čia.

Aukščiau esančiuose resursuose gamina rasti ir išsamesnių back-test. Jų yra reddit’e, ir dar redddit’e.

Reziumė

Tikrai nerekomenduoju niekam bėgti pirkti minėtos turto klasės ar šių ETF. Tuo labiau tą daryti opcionų pagalba. Bet žinoti, kad tokia turto klasė egzistuoja, yra kas valdo žaliavų/valiutų/obligacijų ateities sandorių portfelį ir jį apvelka ir patiekia kaip ETF vartotojams – įdomu ir naudinga. Jeigu sudeginsite savo pinigus, būsite patys kalti, čia kaip pirkti no name shitcoin iš no name crypto exchange. Jūsų pinigai – jūsų sprendimai 🙂

Mano nuomone, šios turto klasės pliusai:

  • Pakankamai pigi ir paprasta portfelio diversifikacija valiutomis, žaliavomis, obligacijomis ar (DBMF atveju – ir kt. turto klasėmis)
  • Dažnai – neigiama MF koreliacija su akcijomis/obligacijomis
  • Patogus ETF pavidalas (deja, US listinguojamas)
  • Nereikia spekuliuoti, nes tai už vartotoją daro ETF valdytojas, sekantis atitinkamą indeksą
  • Jeigu apie tai sužinai po 2022 – gali būti populiarus 🙂

Minusai:

  • Populiaresni ir likvidesni ETF listinguojami tik US (o EU – maži, nepopuliarūs, dideliais valdymo mokesčiais, trumpa istorija). Yra ir kitų, be mano minėtų (daug mutual funds, Simplify CTA ETF, RSBT ETF, HFND ETF ir kitų)
  • Sunku įsigyti, dar sunkiau rebalansuoti
  • Dažnai pelną moka dividendų pavidalu (mokesčiai), kai kam čia gal pliusas
  • Estate tax klausimas
  • Didelis populiarumas – potencialiai mažina strategijos grąžą
  • Trumpa pačių ETF istorija, nors pačios turto klasės istorija ilga
  • Sudėtingesnė strategija, nereiškia, kad bus geresnė. Gal pelningiau tiesiog pirkti VWCE ir mėgauti gyvenimu? Risk/return profilis kol kaupi, nėra toks svarbus.

Juk žinojimas jėga.

2022 ruduo/žiema

Sportas

Stiprūs rudeniniai pokyčiai asmeniniuose reikaluose! Pradėjau reguliariai sportuoti. Ne dėl svorio ar grožio, o dėl sveikatos. Pagaliau susitvarkiau turimas bėdas (beveik) ir gavau gydytojo leidimą aktyviau prakaituoti. Tai jau gerus tris mėnesius laikausi gražaus grafiko ir deginu susikaupusias perteklines žiemos atsargas (prieš žiemą).

Pirmi keli mėnesiai – bendram fiziniam pasiruošimui, kitaip – „senjorų” sportas salėje. Apšilimas, tempimo pratimai, lengvas cardio, keli stambiąsias raumenų grupes apkraunantys pratimai – be jokio skausmo. „Bodyweight” ar kitaip vadinama „calisthenics”, žinoma be visų super triukų, kurie atrodo neįmanomi.. Po truputį, galėsiu didinti krūvį. Nekeičiant dietos, per tris mėnesius krito apie 4-5 kg svorio. Manau toliau – kritimas smarkiai lėtės.

Kaip kažkas iš Lietuvių blogerių jau rašė, filosofija sportuojant = investuojant. Svarbiausia žinoti tikslus, per ilgą laiką jų siekti. Galima kiek ir papramogauti, bet reikia vengti risk of ruin.

Šiuo metu esu labai prastos fizinės formos, nepadarau nei vieno prisitraukimo, nors jaunystėje visai lengvai juos dariau. Tikriausiai tie plius 30kg riebalų, per paskutinius penkiolika metų nepadėjo. O ir jėgos pratimų jokių nedarydavau. Galiu daryti atsilenkimus, pritūpimus, bėgti, šokinėti ir panašiai, bet prisitraukti nei kaip. Turiu tikslą – 5 prisitraukimai iki pavasario. Ir gal minus 10kg?

Apie sveikatą, mitybą, sportą žinių netrūksta. Vaikystėje-paauglystėje sportavau pramogai, bet gana intensyviai, praktiškai profesionalioje priežiūroje. O ir kartūs mokslai kažkiek susiję. Be to laikui bėgant labai daug esu skaitęs apie kūno „basic science”, žinau nemažai apie audinių struktūrą ir savybes, biomechaniką (kinematiką, kinetiką), profesionalaus sproto principus ir kūno rengybą.. Daugiausiai skaityta, kaip treniruotis ir išvengti traumų – „ilgalaikis ir sveikątinantis, o ne žalojantis sportas”.

Bet susidaryti programą, turint specifinių sveikatos bėdų nebuvo lengva. Daug iš šono žiūrint nuobodžių ir lengvų pratimų, siekiant sustiprinti silpnas vietas. Sunku sukaupti didelį pratimų „tūrį”, kai turi ribotai ir laiko sportui, ir sveikatos. O adaptacijai skatinti reikia pakankamo krūvio ir streso. Ties adaptacija, silpnųjų vietų stiprinimu ir dirbu. Gal pavasarį jau būsiu labiau pažengęs sportuotojas 🙂 Kai epizodiškai sportuoju Impuls sporto salėje, jaučiuosi lyg ne reikiamoje vietoje atsidūręs, čia kaip su savo automobiliu Vokiečių gatvėje 🙂 Kitavertus stebiu labai labai daug žalojančio tipo sporto, kai prastenės nei aš fizinės būklės žmonės, siekia neprotingų trumpalaikių tikslų, pažeisdami pečių, kelių sąnarius ir pan.

Pinigai

Pinigų šiuo metu turiu pakankamai, tai tik esant galimybei – dirbu kiek mažiau. Vasarą daug laiko leidau su vaikais. Kuo jie vyresni – tuo įdomiau ir įvairesnės mūsų veiklos. Tikiu, kad paauglystėje ir vėliau, jų noras būti kartu su manimi sumažės, tai bandau naudotis proga. Padedu žmonai buityje, vežioju vaikus, nes žmona bando kiek daugiau dirbti. Rudenį gal kiek mažiau, nes pats pradėjau sportuoti, daugiau darbinių reikaliukų, plius patys vaikai – užsiėmę, lavinimo įstaigos, būreliai, susitikimai, draugai..

Asmeninis IBKR portfelis buvo perkopęs gana svarbią psichologinę ribą – 100k. Po to gana smagiai nukrito ir tada pakilo, dabar vėl nukrito ir vėl tikiuos sieks tos ribos. Kartais kiek pergyvenu, kad esu virš 10% minuse, nuo investuotos pinigų sumos. Daugumą pinigų įnešiau, kai technologijų akcijos buvo brangios. Turiu ir rizikingų akcijų, biotechnologijų akcijų, kurios labai smarkiai kritę. Kol jos tęsia, kad darę – neparduosiu, kitavertus suprantu kad prisipirkau labai brangiai. Laukti gali tekti ilgai 🙂

Smagu, kad ir antra pusė prisideda prie taupymo ir investavimo. Daugiau dirba, daugiau uždirba – kaupiasi ir jos sąskaitose pinigėliai. Aišku žmona labai pergyvena dėl karo, infliacijos ir panašiai. Tai didesnę dalį asmeninių santaupų laiko bankų sąskaitose.

Abu turime sukaupę po „pagalvę”. t.y. po tris mėnesius šeimos išlaidų. Aš dar pusę metų šeimos išlaidų turiu padalinęs kredito unijose (kurios beje kelia indėlių palūkanas) ir brokerio sąskaitoje skirtingomis valiutomis. Gana ramiai žiemosime.

Eiliniame gyvenime – praktiškai visiškai savęs nevaržome ir vistiek pakanka pinigų santaupoms. Norime smarkaus maisto – einam. Važiuojam prie jūros pažiūrėti į bangas? Važiuojam. Nuotykiai, emocijos, potyriai – prioritetas. Aktyvus laisvalaikis su šeima, kad vaikai eitų miego tik grįžę namo, siekiamybė.

Lieka pinigų, gal todel, kad susiformavę bazinės išlaidos – buto paskola ir automobilio lizingas, maistas, būrėliai/auklės ir pramogos.. Prabangos prekių ir paslaugų mums nereikia.

Aš rengiuosi vienodai jau daug metų, tie patys džinsai ir marškinėliai (tikiuosi, kad pilvo apimtis pavasarį jau bus kita). 10 marškinėlių per metus, vieni ar dveji džinsai, vieni batai per metus. Kitiems aprangos vienetams – smulkmenos. Dažnai perku iš Decathlon ar sporto prekių parduotuvių, komplektus. Visos mūsų 5 asmenų aprangos/avalynės išlaidos šiais metais – 1200 eurų. Žmona daug rūbų keičiasi su giminėmis, draugėmis. Vaikams atitenka išaugtiniai kolegų, draugų, giminių vaikų rūbai. Naujų daug pirkti netenka. Automobiliams išleidžiama 300-350 eurų per mėnesį, čia su lizingo įmokomis, kuro pirkimu ir viskuo kitu.

Kitavertus vasarą ir rudenį teko ir paišlaidauti, buvome keliuose koncertuose, šventėse, turime bilietus ir ateityje vyksiantiems renginiams. Nemažai giminės/draugų balių, kur kainavo ir pasipuošti ir „dovana”. Tai santaupų procentas nėra labai geras. Sutaupėm apie 30%-35% pajamų. Blogu oru, sutaupysime daugiau, nebus brangių atostogų ir balių (vestuvių ir pan.). Na, išskyrus Kalėdų periodą 🙂

Daug pinigų skiriu sveikatos reikalams. Odontologai, profilaktinės med. patikros (kraujo tyrimai), konsultacijos dėl turimų bėdų. Vaikai irgi nėra visiškai sveiki, visi gavo dovanų mano genetikos (autoimuninės kilmės ligos).. Vaikų gydymas nėra brangus, per per 3 – kai sudedi akinukai, kremukai, vaistukai, dantukai.. Daug džiaugsmo, daug ir išlaidų.

Laisvalaikis

Esu gerokai atitolęs nuo šio blogo, retokai pasijungiu ir prie portalų, kur rašoma investavimo temomis. Labai jau šiais metais daug chaoso ir pokyčių. Skaitau daug mokslinės fantastikos, grožinės literatūros, vieną kitą straipsnį ar knygą apie dominančius dalykus (pvz. kritiką apie kvantinę mechaniką, fusion energy, maisto gamybą, sveikos mitybos principus, vėžio gydymą biologiniais preparatais).

Buvau savaitę išvykęs mokytis į komandiruotę užsienyje, dar vieną suplanavau pavasarį. Kursai – savo lėšomis, nepigūs. Tikiuosi, kad pritaikysiu praktikoje, materializuosis padidėjusiomis pajamomis (pavasarinius tai tikrai pritaikysiu).

Laukiu švenčių. Dar įkris kelios algos, įdomu ar šiais metais pasieksiu, pernai investuotą sumą.

Dividendų iš JAV mokesčiai

Po praėjusio įrašo ir kilusios diskusijos, man parūpo dividendų iš JAV apmokestinimo tvarka. Kadangi dividendus išmokančių akcijų seniau nelabai turėjau, tai nelabai ir gilinausi. O JAV ETF irgi dėl žinomų priežasčių neturiu.

Todėl kilo klausimas: ar nebereikia mokėti GPM nuo iš JAV gaunamų dividendų, jeigu pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, užpildžius W8-BEN, JAV pasilieka 15% withholding tax, o ne 30%. Nes man (ir keliems kitiems), atrodė, kad tuos 15% kuriuos „sutaupom” JAV, reikia susimokėti deklaruojant mokesčius.

Pasirodo, kad Lietuvoje – GPM mokesčio mokėti nebereikia.

Valstybinei mokesčių inspekcijai



2022-07-05

DĖL gyventojų pajamų mokesčio





Klausimas: Laba diena,

Iškilo klausimas dėl iš JAV gaunamų dividendų apmokestinimo.

Lietuvos pilietis turi JAV akcijų ir gauna paskirstytą pelną (dividendus), pvz. 100$.
Lietuva ir JAV turi Sutartį dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo.
Išmokėdama dividendus JAV pritaiko withholding tax (standartiškai 30%, tačiau užpildžius W8-BEN formą, JAV ir Lietuvai turint Sutartį dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo – 15%).
Tokiu atveju Lietuvos piliečio sąskaitoje atsiduria 85$.
Pagal GPM įstatymo VII skyriaus 37 straipsnį (Pajamų, gautų užsienio valstybėse, dvigubo apmokestinimo panaikinimas): “Užsienio valstybėje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą nuo toje valstybėje gautų palūkanų, dividendų ir honorarų nuolatinis Lietuvos gyventojas gali atskaityti iš šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto pajamų mokesčio sumos. Šios dalies nuostatos taikomos tik tuo atveju, kai yra pateikti įrodymai apie užsienio valstybėje per tą mokestinį laikotarpį gautas pajamas ir nuo jų sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą.”
Taip gaunasi, kad Lietuvos piliečiui nereikia mokėti GPM mokesčio, pateikus duomenis apie pritaikytą US withholding tax 15% mokestį.

Klausimas:
Ar galite patvirtinti, kad Lietuvos piliečiui nebereikia mokėti 15% GPM mokesčio, nuo gautų 85$ dividendų, jeigu pateikiami reikalingi duomenys įrodantys, kad JAV pritaikė 15% mokestį?


Ačiū labai už skirtą laiką

Pagarbiai,

Liepos gale gavau atsakymą:

ATSAKYMAS Į KLAUSIMĄ APIE NUOLATINIO LIETUVOS GYVENTOJO IŠ JAV GAUTUS DIVIDENDUS

 

Gerbiamas,

 

Nuolatinio Lietuvos gyventojo dividendai, gauti iš užsienio valstybių, su kuriomis Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis (toliau - DAIS ), Lietuvoje apmokestinami pajamų mokesčiu vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) bei DAIS nuostatomis.

Lietuva taiko DAIS (mokestinę sutartį) su JAV. Pagal DAIS nuostatas, nuo nuolatiniam Lietuvos gyventojui (Lietuvos rezidentui) JAV išmokamų dividendų gali būti išskaičiuojamas 15 procentų pajamų mokestis. Gyventojų gautiems dividendams Lietuvoje pagal GPMĮ taip pat taikomas 15 procentų pajamų mokesčio tarifas.

Pagal GPMĮ 37 straipsnio 1 dalį, nuolatinis Lietuvos gyventojas iš užsienio valstybės, su kuria Lietuva yra sudariusi ir taiko DAIS, gavęs dividendus, nuo kurių užsienio valstybėje buvo išskaičiuotas pajamų mokestis, iš pagal GPMĮ apskaičiuotos pajamų mokesčio nuo tokių pajamų sumos gali atskaityti (atimti) užsienyje išskaičiuotą pajamų mokesčio sumą, kurią užsienio valstybė turėjo teisę imti remdamasi DAIS nuostatomis.

Taigi, kai iš JAV įmonės gauti dividendai pagal DAIS nuostatas yra apmokestinti pajamų mokesčiu JAV, tai, vadovaujantis GPMĮ 37 straipsniu, tarptautinis dvigubas apmokestinimas Lietuvoje naikinamas taikant atskaitymo (kredito) metodą, t. y. JAV nuo dividendų sumokėtas pajamų mokestis (bet ne didesnis kaip 15 proc., t. y. apskaičiuotas taikant Lietuvos ir JAV DAIS 10 straipsnyje nustatytą tarifą) gali būti atskaitomas (atimamas) iš Lietuvoje apskaičiuotos (GPMĮ nustatyta tvarka) mokėtinos pajamų mokesčio sumos, tenkančios toje užsienio valstybėje gautoms pajamoms.

Kartu su Deklaracija gyventojas privalo pateikti dokumentą (išduotą, pavyzdžiui, dividendus išmokėjusios įmonės ar JAV mokesčių administratoriaus, ar banko (per kurį dividendai gauti) - kaip tarpininko, ar kt.), įrodantį, kad kalendoriniais metais iš JAV gauti dividendai toje užsienio valstybėje buvo apmokestinti pajamų mokesčiu (ir kokio dydžio mokesčiu). Nepateikus tokio dokumento prie Deklaracijos, dvigubas dividendų apmokestinimas nenaikinamas ir nuo dividendų sumos reikia sumokėti pajamų mokestį Lietuvoje.

Pagal paklausime pateiktą pavyzdį, iš JAV gauti dividendai (visa suma 100 Eur) bei nuo jų JAV išskaičiuotas 15 proc. pajamų mokestis (15 Eur) turi būti deklaruojami pasibaigus metams, iki kitų metų gegužės 1 d. pateikiamoje Metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formoje (toliau - Deklaracija) F dalyje. Kartu su Deklaracija reikia pateikti dokumentą (išduotą, pavyzdžiui, dividendus išmokėjusios įmonės), įrodantį, kad gauti dividendai JAV buvo apmokestinti pajamų mokesčiu (ir kokio dydžio mokesčiu). Tokiu atveju, kai JAV pagal DAIS nuostatas dividendai buvo apmokestinti 15 proc. pajamų mokesčio tarifu, tai, panaikinus tokių pajamų dvigubą apmokestinimą, Lietuvoje nuo tokių pajamų mokėtina pajamų mokesčio suma nesusidaro.

Tačiau, nepateikus tokio dokumento (įrodančio, kad gauti dividendai JAV buvo apmokestinti 15 proc. pajamų mokesčiu), dvigubas dividendų apmokestinimas Lietuvoje nenaikinamas ir nuo dividendų sumos (nuo 100 Eur) reikės sumokėti pajamų mokestį Lietuvoje.

Informuojame, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) teikiamas paaiškinimas mokesčių mokėtojui neturi teisės akto galios ir išreiškia kompetentingos valstybės institucijos nuomonę mokesčių įstatymų ar kitų teisės aktų reglamentuojamais klausimais.

 

Dėkojame, kad kreipiatės. 

 

 

Pagarbiai

X X             

Mokesčių informacijos departamento

Gyventojų pajamų ir žemės mokesčių skyriaus

vyriausioji specialistė





Savarankiškai aktualią informaciją VMI administruojamų mokesčių klausimais, seminarų medžiagą, paaiškinimus ir komentarus galite rasti adresu www.vmi.lt. Pasikonsultuoti su VMI specialistais Jus dominančiais mokesčių klausimais galite telefonu 1882 arba +370 5 260 5060. Telefonu suteikta konsultacija yra lygiavertė rašytinei, nes pokalbiai yra įrašomi ir saugomi 5 metus.

Dar vienas klausimas aiškus.

VWCE vs konkurentai?

Skaitinėjau apie VWCE ETF. Matau, kad seka FTSE All World indeksą, kurį sudaro 4133 akcijos. O pats VWCE savo sudėtyje (justetf.com) turi tik 1390 akcijų. Galvoju, kad kažkas įdomaus. Nutariau, kelintą kartą daugiau pasiskaityti apie plačiai diversifikuotus indeksus ir juos sekančius ETF.

Indeksai

Realiai yra du mums aktualūs stambūs indeksų tiekėjai. FTSE ir MSCI.

Dar yra S&P (ir jų) Global BMI indeksas (S&P Global Broad Market Index, seka apie 14000 akcijų), tačiau nėra jį sekančių ETF.

Sekantys paveikslėliai trumpai parodo, ką seka indeksai, apie kuriuos toliau kažkiek rašysiu.

MSCI ACWI + Frontier
MSCI ACWI
FTSE indeksai
Trumpai reziumuoju lentelėje.
Lentelė reziumuojanti rezultatus.

Labiausiai norėtųsi pirkti ACWI IMI arba FTSE Global all cap indeksų ETF.

Realiai MSCI ACWI ~= FTSE ALL World.

ACWI ir FTSE All World trūksta small cap (7,6T $), micro cap (1,7T $) ir frontier akcijų (0,1T $), kas sudaro apie 10% pasaulio GDP. Nesant gero ir pigaus varianto – gana paprasta šį trūkumą išspręsti tiesiog perkant vieną iš daugelio Small Cap ETF (pvz. ~10% portfelio).

Indeksus sekantys ETF

ETF lentelė.

Peržiūrėjau ETF tiekėjų puslapiuose esančią informaciją, surašiau pagrindinius duomenis į lentelę. Galiu pasakyti, kad justetf.com akcijų skaičių ETF, labai dažnai nurodo klaidingai (arba ETF tiekėjai meluoja savo puslapiuose).

MSCI ACWI indeksą seka trys mums lengvai prieinami ETF, iš kurių be konkurencijos laimi iShares ETF, su 0,2% TER (Lyxor 0,45%, SPDR 0,4%, be to ir sudėtis mažesnė). Atkreipiu dėmesį į indekso ir ETF sekamų akcijų skirtumą. ETF tiekėjai naudoja „sampling” metodą, kai perka labiausiai indekso sudėtį reprezentuojančias akcijas, todėl dalis akcijų lieka „nenupirktos”. Tik „full replication” metodu, perkamos visos indekso sudėtyje esančios akcijos.

Galima stebėti, kad MSCI World indeksas (developed pasaulio Big ir Mid cap akcijos) sekamas geriausiai. Tikriausiai ir likvidumas, ir sudėtis pasaulio GDP dalyje – pakankamai reikšminga, kad ją ETF tiekėjas lengvai atkartotų.

Specialiai įtraukiau ir VT (US listinguojamą ETF, kurio „negalime” pirkti). Po to parašysiu, kodėl net ir esant TER 0,07%, jį pirkti mums neapsimoka.

ETF Tracking Difference (TD)

Indekso atkartojimas vertinamas žiūrint ETF fondo tracking difference ir tracking error. Mums aktualiau tracking difference (TD). Jį galima tiesiog pasižiūrėti https://www.trackingdifferences.com/

Kartais tracking difference gali būti didesnis, negu TER, kaip pvz. iShares MSCI ACWI ETF atveju. TER 0,2%, o TD vidurkis ~0,25%. Kiti ACWI ar ACWI IMI indeksus sekantys ETF irgi turi gana didelius TD.

ACWI TD

MSCI World TD praktiškai nesiskiria ir yra labai mažas.

FTSE All World indeksą sekantys ETF atrodo pakankamai gerai. Vertinant, kad jie seka tą patį, ką ir MSCI ACWI – jų TD mažesni ant 0,1-0,2% per metus.

ETF mokesčiai

Visų pirma mokame pirkimo/pardavimo mokesčius brokeriui. Čia daugiau mažiau viskas aišku.

Didžioji dalis Europos rinkai skirtų ETF netaiko pelno mokesčio (capital gains), todėl mums nėra svarbu nagrinėti (ypač Airijoje listinguojamų).

Svarbu ETF domicilė, pagal kurią ETF fondas moka mokesčius nuo gaunamų dividendų iš ETF sudarančių akcijų. Svarbu, kad US turi withholding tax, kuri be tarpusavio sutarčių yra 30%. Ji gali/yra taikoma dviejuose lygiuose. L1TW ir L2TW.

Plačiau skaityti bogleheads wiki. Vizualiai – schemoje.

Mokesčių taikomų ETF, schema

Lietuva turi sutartį su US, todėl mums US withholding mokestis mažesnis – 15% (analogiškai, kaip ir Airijoje). O čia informacija, kodėl Airija tokia gera domicilė – nuoroda.

Kai USA listinguojamas ETF gauna dividendus taiko 0% withholding tax US akcijoms ir apie 10% exUS akcijoms (L1TW). Toliau US listinguojamas ETF per brokerį išmoka dividendus ETF savininkams ir sulaiko dar 30% withholding tax (arba 15%, turint tarpusavio sutartį ir užpildžius W8-BEN formą) – (L2TW).

Airijoje listinguojamas ETF sumoka 15% mokesčius nuo US įmonių sumokamų dividendų ir apie 10% nuo exUS įmonių mokamų dividendų (L1TW). Toliau ETF per brokerį išmoka dividendus ETF savininkams (netaikydamas jokio papildomo mokesčio) (L2TW).

Taip gaunasi, kad VWRL (VWCE dividendus išmokantis analogas) su 0,22% TER kainuoja tiek pat ar net kartais pigiau negu VT su 0,07% TER – priklausomai, kiek moka dividendų per metus.

TWR = (YIELD × L1TW) + ((YIELD × (1 – L1TW) – TER) × L2TW)

Rezultatai

Vertinant, kad US listinguojamiems ETF dar taikoma ir estate tax, nematau prasmės pirkti VT (VT mums galima „pirkti” opcionų pagalba, parduodant PUT arba perkant CALL, parduoti galima paprastai).

// Korekcija – Komentaruose Buliausanatomija parašė korekcijas. Jos yra teisingos. Ačiū Jam!

Aptikau įraše viena faktinę klaidą. Teigiate, kad VT brangiau nei VWRL – tai nėra teisybė. Nelabai supratau, kaip apskaičiavote skaičius lentelėje. Bet situacija tokia:

Tarkim, per metus vienai akcijai VT gavo 2000 USDdividendų. 1000 USD gauta JAV, dar 1000 USD kitose šalyse. Kiek gaus galutinis investuotojas gyvenantis Lietuvoje ir turintis W8-BEN sutartį ?

Iš 1000 JAV gautų dividendų 15% bus nuskaičiuota ir investuotojas gaus 850 USD. Nuo jų nebereikės mokėti Level 3 tax, nes LT-JAV turi dvigubo pajamų apmokestinimo išvengimo sutartį.
Iš 1000 non-US dividendų bus nuskaičiuota 10% Level 1 tax, lieka 900 USD. Ši suma bus dar apmokestinama 15% ir lieka 765 USD. Nuo kurių vėl papildomai nereikės LT nieko mokėti (GPM deklaracijoje užtenka nurodyti, kad pajamos jau buvo apmokestintos ir pridėti Interactive Broker išrašo nuotrauką).
Taigi, iš viso Lietuvoje gyvenantis investuotojas gaus 765+850 = 1615 USD.

O kaip su VWCE ?
VWCE irgi gauna 2000 USD, po 1000 USDJAV ir lakusiame pasaulyje.
JAV dividendai apmokestinami 15% ir lieka 850 USD, bet kadangi čia dar tik Level 1 tax apmokestinimo lygis – šių 850 USD negalima įtraukti į GPM deklaraciją, kaip jau užsienyje apmokestintų pajamų.
Likusio pasaulio dividendai apmokestinami taip pat abiem atvejais – apie 10% jų prarandama.
Viską sudėjus, investuotojas gauna 850+900 = 1750 USD į savo kišenę. Daugiau nei pirmu atveju ? Daugiau. Bet dabar dar reikės sumokėti 15% GPM (1750*0,15=262.5) ir liks 1750-262.5=1487.5 USD.

Taigi, investuoti į JAV akcijas visada pelningiau tiesiogiai, per US listinguojamus ETF. Tačiau, kaip pastebėjote, susiduriama su Estate Tax problema.

ETF backtest

Curvo

Pasinaudojau nuostabiu Curvo resursu. Testavau nuo 2018 01 iki 2022 04. Tiesiog kas mėnesį investuojant po 1000 eurų, pirkimas kainuoja 1,85 euro.

2 metų backtest rezultatai

Rezultatai, kokių ir tikėjausi. Skirtumas – mažas. MSCI World – laimi, nes mažiausia diversifikacija, sudaro realiai didelės ir vidutinės kapitalizacijos įmonės iš išsivysčiusių šalių, mažesnis TER ir TD. Didėjant diversifikacijai, didėja TER ir TD.

Nuo 2006 01 iki 2022 04. Tos pačios prielaidos.

17 metų backtest rezultatai

Išvada

VWCE – puikus ETF. Nepaisant to, kad kiek brangesnis negu pvz. SPDR MSCI World – SPPW, sudėtyje turi emerging markets. Išsivysčiusių šalių didelės kapitalizacijos įmonės nuo 2006 augo gerai, tas matosi ir rezultatuose. Kas bus ateityje – nežinau, todėl pats ir toliau rinksiuosi VWCE, nes jis suteikia didesnę diversifikaciją.

Analogiškai galima rinktis SPPW + 10% Emerging markets ETF (TER 0,15-0,18%). TER bus kiek pigiau negu VWCE, bet emerging markets dideli TD, tai bendrą rezultatą reiktų skaičiuoti (manau vien dėl transakcijų mokesčių ir rebalansavimo laimėtų 100% VWCE).

Aš asmeniškai toliau kas mėnesį perku VWCE, papildomai pagadindamas rezultatus su pavienėmis akcijomis ar kitais fondais. Čia dėl kazino efekto.

Vaikai, tikslai ir skaičiai

Šis įrašas ilgai kabėjo nebaigtas. Norėjau labiau sistematizuoti, pateikti „moksliškiau”, su nuorodomis į straipsnius ar studijas. Kadangi taip ir neprisiverčiau išpuoselėti, tiesiog paspaudžiau „Publish”. Net nelabai žinojau, ar verta dalintis, nes nėra visai susiję su finansais. Galbūt labiau su mano asmeniniu ir kintančiu požiūriu į mano šeimą, vaikus, jų tikslų ieškojimą ir radimą, motyvacijos skatinimą ir mokymo(si) niuansus. Asmeniška čia informacija, bet gal kam bus įdomu/artima.

Vaikų tikslai

Jaučiu, kad mano vaikai labai greitai auga ir vis dažniau nežinau, kaip su jais elgtis. Ar dažnai konfliktuoju? Taip! Nesu „minkšto” charakterio, esu reiklus sau. Labiausiai erzina nepastovumas. Formuojasi vaikų charakteriai, asmenybės, daugėja socialinių problemų, stebiu, kaip pasikeičia jų prioritetai, norisi prisidėti, bet netapti demonu, kuris nurodinėja ir draudžia jiems malonumus, versdamas daryti nenorimas veikas. Būna ir ginčų, pykčių. Kaip ir didelė dalis suaugusiųjų – noriu savo vaikams gero, todėl kartais sprendimus priimu vietoje jų ir verčiu juos mokytis/groti/tvarkytis/nesipykti ir t.t. Suprantama?!

Anksčiau jau viešai aprašiau, kaip pats suprantu laimę (čia). Kad pinigai = laimė, tai tikrai ne, bet įtakos turi. O ir pinigų, ir laimės daugiau, kai dirbi ir gyveni taip, kaip patinka. Akcentas ties dirbi ir patinka. Dažnai darbas nesusijęs su patinka, nes dirbti nuobodu/sunku/nesinori. Dažnai patinka tai, kas visiškai nesusiję su darbu.

Kad gyventum taip, kaip nori – turi žinoti ko tiksliai nori. Aplink daugybė žmonių, kurie nežino ko nori. Man artimiausių žmonių tarpe tokių apstu. Blaškosi po mokslus, darbus, šalis. Neranda savęs. Atrodo gyvena pertekliuje, bet vis kažko trūksta, irzlūs, pavargę ir depresuoti.

Dažnai (tas artimas) žmogus nori būti „sėkmingas” ir laimingas. Mano nuomonė, čia skirtingi dalykai, bet jaustis „sėkmingu” yra laimės dalis. Puikią santrumpą, kaip būti „sėkmingu” radau Richard St. John’o TED. kalboje (3 minutės).

Aš – laimingas. Ypač paskutiniu metu. Noriu, kad ir mano vaikai tokie būtų. Pastebiu, kad jiems dažnai trūksta motyvacijos. Jie dažnai nežino ko nori. Suprantu, kad jie vis dar nelabai turi tikslų. Juk viskas easy, viskas čia ir dabar pasiekiama. Noriu padėti jiems išsikelti ir sekti tiek artimų, tiek tolimų tikslų.

Daugybė straipsnių, knygų abstrakčiai siūlo siekti savo svajonių, tikslų, norų. O jei pats nežinai, ko nori? Jei būdamas vaiku, bėgai tėvų rodoma kryptimi ir pačiam nereikėjo rinktis? Jeigu asmenybė nėra tvirta ir linkusi eiti lengviausiu keliu, ji ir links ten kur kas pastums ar vėjas nublokš. Nesvarbu kiek tau metų.

Kaip žinoti vaikų norus/tikslus?

Pirma ir svarbiausia taisyklė – neapgaudinėti savęs. Nekopijuot kitų sėkmės/laimės/gyvenimo. Nesistengiu vaikams visą laiką paaiškinti ir pagrįsti, kodėl kažkas nepasisekė, būna tiesiog nepasiseka. Iš nesėkmių galima mokytis. Iš nesėkmių reikia įprasti mokytis.

FAIL = First Attempt In Learning..

Mano (turbūt ir kitų tėvų) vaikams labai trūksta motyvacijos. Kartais bandau ją pagrįsti prognozuodamas ateitį (jeigu nesimokysi – negausi gero darbo) – kas yra nesamonė. Sunku susivaldyti. Kartais skatinu dovana (jeigu perskaitysi iki Kalėdų visas Hario Poterio knygas, gausi naują telefoną (nes seną sudaužė/pametė – šiuo metu neturi, o labai nori)), kas mano nuomone irgi ne visada gerai. Patirti emocijas, siekti, dirbti už dovaną nėra gerai. Lyg ir patys galėtų siekti kažko? Kaip man skatinti daryti tai, kas jiems patinka? Kaip man nustoti juos apgaudinėti, kad jeigu mokysis, gaus gerą darbą? Tikėtina, kad statistiškai patikimai šansų gauti gerą darbą turi tie, kas geri mokosi, bet aš noriu, kad mano vaikai būtų laimingi, o ne turėtų gerą darbą.

Ok, tai pirma užduotis, išsiaiškinti ko tie mano vaikai nori (artimieji ir tolimieji tikslai) ir išmokyti juos surasti/suprasti, ko jie nori (artimiausiu metu). Po to, jų kažkaip siekti.

Instead of focusing on what’s next , let’s get back to what’s first

Nepamenu kur perskaičiau, studijų metu pats rašiau, o dabar savo vaikams (ir draugams, kurie blaškosi) siūlau vesti teigiamų emocijų žurnaliuką. Kaip jau esu rašęs, neigamas emocijas atsimename ilgiau, todėl reikia stengtis, kad būtų kuo daugiau teigiamų (3x). Gyvenimas gali būti kaip siurprizas. Reikia daug bandyti, klysti, rinktis. Net ir niūriausius asmenis teigiamos emocijos anksčiau ar vėliau aplankys. O joms aplankius – galima vienu ar dviem sakiniais užsirašyti su tuo susijusiį veiksmą/įvykį (pvz. iš mano vaikų rašliavos „Po koncerto man draugai plojo, jaučiausi kieta”, „išmokau važiuoti dviračiu be papildomų ratukų, užaugau”, „Mama apsiverkė iš džiaugsmo, kai jai padarėm vaisių ir uogų kokteilį jos dienos proga, buvo labai šilta širdelėje”, „Tėtis nufotografavo ir pagyrė mano piešinį”) ir kt..

Kartais per dieną mano vaikai užsirašo po kelis sakinukus, o kartais per mėnesį nieko. Pradžioje pasiūliau sąlygą, kad būtų aprašyas veiksmas sukėlęs teigiamas emocijas ir jeigu sugeba, – jausmas ar žodis, – apibūdinantis emociją, nors detaliau aprašo tik vyriausias vaikas, kitiems reikia padėti. Tradicija namuose jau beveik du metus. Tiesa kas keli mėnesiai reikia priminti.. Vyresnysis rašo pats, mažiems reikia padėti. kartais pakanka paklausti, ar kažką šiandien užrašom, tada jie puola pasakoti..

You like what you do, or you don’t. The end.

Vienintelis dalykas, ką pastebėjau – tai, kad kuo įvairesnė ir neįprastesnė veikla, tuo dažniau užsirašo. Kartais pakanka sekmadienio blynų su šeima, o kartais reikia maudynių užsienyje.

Nevengiame aptarti ir nesėkmių. Kuo dažniau klysta ar neskausmingai nusivilia, tuo geriau supranta, kas teikia teigiamas emocijas, tačiau nesėkmių neužrašinėjame, jas žodžiu analizuojame ir padarę išvadas užmirštame, nors labai jau norėtųsi priminti (pvz. „Nulipk nuo sofos, nes vėl sudaužysi puodelį”, „Pameni, kaip verkei, kai neišmokai eilėraščio ir prieš klasę buvo gėda”..). Kartais klystu, akcentuoju neigiamas emocijas. Vaikai būna pyksta, atstumia, kartais bando gintis. Bet juk aš nenorėjau pulti..

Įprastai, mes galime prisiminti tik kelis epizodus, kai jautėmės gerai. Žurnaliuko vertė ta, kad galima susistematizuoti. Kokių veiksmų metu, su kokiais žmonėmis ir t.t. Plius, kai vaikai jaučiasi blogai, po nesėkmių, pavartom ir paskaitom – prisimename teigiamas emocijas. Labai aiškiai pastebim, kad daiktai retai sukelia tas emocijas, kurios užrašomos. Veikiau su naujais daiktais susiję potyriai, įgūdžiai. Gal kai paaugs, bus dar kitaip. Panašus sprendimas padėjo mano giminaičiui mesti nepatinkantį darbą ir visiškai keisti sritį. Labai jaučiasi, kad mano vyriausias vaikas daug teigiamų emocijų patiria mene. Muzikuodamas, piešdamas (dar ir sekasi). Antroje vietoje – žaidimai su draugais, trečioje – poilsis su šeima. Buitis ir kasdienybė – nei kart nesukėlė teigiamų emocijų 🙂 Todėl nelabai svarbu ar prabangus būstas, ar naujas automobilis, ar didelis televizorius.. Mano vaikams dėl šių dalykų nei karto nekilo teigiamos emocijos..

Dar savo vyresniąjam vaikui siūliau vesti idėjų žurnaliuką (telefone). Kilo mintis kaip kažką išspręsti? Kažkas labai nepatiko, keistum? Užrašyk. Dienoraščio rašyti dar nenori, gal anksti, laikui bėgant įkalbėsiu. Idėjas užrašinėja į Google calendar.

Šiaip būtų vertinga ir man (nors aš ir taip dažnai užrašau emocijas, mintis, darbus ir idėjas dienoraštyje/dienotvarkėje).. Mano bėda – beveik nieko nedarau, ką užrašau.. Tokie reikalai, kaip kad: „Žiauriai užknisa LinkedIn paieška ir sugalvojai, kaip automatizuoti?”, „Nesinori kiekvieną dieną pildyti tų pačių formų rankomis (gal jau verta parašyti tas word vba makrokomandas)?”, „Kodėl autoservisas negali atsiųsti SMS, kai sutvarko automobilį, vis bando skambinti..?”, „Kodėl gmail vis dar nėra galimybės sukurti katalogų grupuoti naujai ateinantiems laiškams pagal siuntėjo adresą ar filtrą?” Etc. etc. Didelė dalis tokių idėjų bevertės ir niekad nebus įgyvendintos, bet dalis – gali tapti antru pajamų šaltiniu, verslo idėja ar patarimu. Esmė, kad šios idėjas parodo, kas pastoviai sukasi mintyse. Padeda suprasti, kas patinka/nepatinka, ko nori. Vyresnysis vaikas prirašęs tiek visko, kad per filmus tokios fantastikos neparodo 🙂

Kai kalbam apie tikslus ir norus, smagu per ilgesnį laiką suprasti vaikų asmenybės tipus. Vienur stabdai, kitur stumi. Kaip kas dieną kartu leidžiant laiką vaikai keičiasi ir atsiskleidžia.

The shortest route to the good life involves building the confidence that you can live happily within your means

Po Bronson

Kaip siekti tikslų (kaip mokytis)

Leisdamas laiką, su savo vaikais (kaip esu rašęs, su kiekvienu – stengiuosi praleisti bent po 20 minučių laiko), tuo laiku nesimokom, nebent to nori vaikas, todėl bandau sudominti, sukelti nuostabą ir smalsumą. Išsikeliam ir susidėliojam tikslus, susidarom planą, kaip jų siekti. Kai smalsu, įdomu, nuostabu, malonu – kyla motyvacija. Kai yra motyvacija, galima dirbti. Nori būti muzikos mokytoju – reikia pačiam išmokti groti. Nori daug keliauti – pradžioje išmok pasaulio šalis..

Man labai patinka angliškas žodis „grit„. Tiesioginio vetimo nesugalvoju, bet kažkas panašaus į mental ištvermę. Pats labai vertinu šią savybę, stengiuosi ugdyti vaikuose. Deja sunkiai dirbti dažnai nėra malonu, sunku jaustis gerai, kol dirbama, bet pabaigus – smagu. Abu su žmona labai stengiamės girti ir džiaugtis baigtais vaikų darbais. Už pusę piešinio ar nepilnai sutvarkytą kambarį daug pagyrų nebus. Vaikai žino, kad labai vertiname jų indėlį į buitį, ypač jeigu savo noru kažką padaro. Kartais ima pyktis, kai pvz. persodina gėles žiemą, ar mano baltus marškinius išplauna su dantų pasta, bet irzliai aiškinu gyvenimo tiesas, tik padėkojęs už baigtą darbą.

By three methods we may learn wisdom: First, by reflection, which is noblest; Second, by imitation, which is easiest; and third by experience, which is the bitterest.

Confucius

Mano nuomone, labai svarbu vaikui pabrėžti, kad svarbiausia lygintis su savimi, koks buvai vakar, o ne su kažkuo kitu – šiandien. Gebėjimai, žinios – auga eksponentiškai, kai nuosekliai juos tobulini.

Man patinka ir pačiam, ir vaikams siūlau taikyti Pareto taisyklę. 80% rezultato, 20% pastangų. Nereikia to suprasti labai jau paraidžiui (ar paskaičiui), bet nevisada reikalingos maksimalios pastangos, nes tobulumui ribų nėra, o ar tikrai reikia tobulai susitvarkyti žaislus? Rūbus? Desktop’ą? Ruošti namų darbus, laikyti egzaminus? Svarbu vaikui leisti suprasti, kad nereikia darbų daryti atmestinai, reikia tiesiog kai nereikia, nesiekti maksimalaus rezultato (kartais geriausia – „Good enough”), pvz. praktinis pavyzdys: jeigu reikia nupiešti klientui įmonės logotipą, nebūtina per 1h piešti vieną tobulą, kartais geriau pasiūlyti 4 nepilnai pabaigtus (kas gali būti vertingiau/protingiau/lanksčiau), jis pasirinks vieną labiausiai patikusį, kurį vėliau ir pabaigsi.

Kai mokausi su vaikais, labai stengiuosi nesukelti neapykantos dalykui, kurį mokausi. Ar tikrai visi mėgom matematiką mokykloje? Daliai, tai buvo visiška nesąmonė ir košmaras. Man nelabai patiko, bet turėjau puikią mokytoją, kuri stengėsi sudominti. O va mano žmona nekentė, nesuprato, todėl viską išmokdavo mintinai. Meilės matematikai nėra ir dabar. Siekiu, kad vaikai norėtų mokytis. Naudojuosi tokiais nuostabiais resursais, kaip Zearn, Beast Academy, Third Space Learning ar Khan Academy Kids.

Mokymosi metu, labai akcentuoju, kad vis po truputį pridedant žinių, gebėjimų prie jau esamų – vyksta augimas. Vaikai (ir ne tik) labai mėgsta realius pavyzdžius, kaip kažkas veikia. Geriausiai tokie – kurie veikė, kai pats mokiausi, net su mano ribota motyvacija. Nesitikiu, kad mano vaikas viską supras iš pirmo karto. Dažnai kartojam tą patį, tik stengiuosi turinį pateikti skirtingai – kalba, vizualiai (žaidimai). Pvz. Daugybos/dalybos mokėmės perrašinėdami lenteles su pagaliukais, po to su skaičiais, po to garsiai kartodami, ir praktiškai – su degtukais žaisdami parduotuvę. 10 dėžučių pakako ir pažaisti, ir pasimokyti. Įvairiai pateikta informacija, ją kartojant – išlieka ilgiau.

Atmintis

Ypač daug pastangų iš manęs reikalauja „pamokos” pradžia, nes per pirmas sekundes/minutes stengiuosi sudominti dalyku. Siekiu „Aha!”. Labai padeda žaidimai. Nuostabus pavyzdys buvo gaublio ir youtube filmukų derinimas, kai mažieji beda pirštu į gaublį, vyriausias youtube ieško informacijos ir papasakoja ką randa mažiesiems ir man. Pats daug sužinojau. „Pasaulio pažinimas” ar geografija.. Suradom ir didžiausias šalis, ir ilgas upes, ir dykumas..

Kiekviena, kad ir trumpa, pamokėlė yra bent kažkiek naudinga. Net ir kartojimas (kas yra nuobodu). Tik reikia stengtis per daug neužsibrėžti. Vaikai pagal amžių dėmesį laiko labai trumpai. Pas mus eilinė pamokėlė namuose trunka nuo 5 iki 15 mins MAX. Pastebėjau, kad net ir kai vaikas nori toliau mokytis, vėliau supyksta/pavargsta/tampa irzlus ir priekabus. Tokiu atveju, einam žaisti.

Dažnai grįžtam prie jau buvusių temų, jas „pagilinti”. Žmogus mokosi, prie jau esančių žinių „prilipdydamas” naują informaciją (tas pats ir su gebėjimais). Kuo daugiau žmogus mokosi, tuo labiau fiziškai kinta jo smegenų struktūra, „adaptuojasi” prie reikalavimų (neuroplastiškumas). Esmė, kad visas šis procesas vyksta lėtai, todėl dažnos, trumpos, asociatyvios pamokėlės su vis kažkuo naujo – tobulina visą sistemą. Praktiškai „antifragile” sistema. Dozuotas stresas.

Sunkiausia – nevengti sunkumų. Kartais būna temos, kurios nuobodžios ar tikrai sunkios. Vaikas pasirenka „iškalti”. Tokias temas atidedu ir vis primenu. Labai užknisa pačiam, bet be pykčių vis pakartojant, po kurio laiko išmoksta ir juokiasi, kai prisimenam, kaip buvo sunku. Kartais mano teikiami praktiniai pavyzdžiai nevisai suvokiami, tai bandau sukti uodegą. Leidžiu vaikams pajausti, kad ir aš daug ko nežinau, bet galiu sužinoti. Apskritai, nėra gėda leisti vaikui laimėti (jeigu tik sugeba ir stengiasi). Jeigu nesiseka, stengiames identifikuoti – kodėl. Kai jau žinom, taisom. Buvo tikrai sunku išaiškinti, kas tie pirminiai skaičiai. Panašiai ir su neigiamais skaičiais. Tiesa pastebėjimas – penkiametis niekaip nepagauna, kas tas neigiamas skaičius..

Leisdamas laiką su vaiku, mokydamas(-is), gali jį labiau pažinti. Akimirkos kartu – brangios. Stebėti progresą – gera.

Nereikia ir persistengti su mokymu. Aš dirbu, kad sukelčiau smalsumą, kad žinios žavėtų. Genijų neruošiu, ašarų vengiam. Visa kita jeigu nori būti geriausias ar auginti „geriausius” – puiki nuoroda apie reikalingas pastangas https://fs.blog/deliberate-practice-guide/

Ir galiausiai viską reziumuojantis filmukas. Nuostabus.