Rugpjūtis (2020-08)

„A portfolio is like a bar of soap.. The more you handle it, the smaller it gets“

Rugpjūčio grafikas
Rugpjūčio grafikas
Grafikas nuo portfelio sukūrimo
Grafikas nuo investavimo pradžios

Mėnuo geras. Daug sutaupiau, todėl galėjau daug ir investuoti. Praktiškai visi pinigai investuoti į akcijų fondus (apie tai toliau). Nors ir gana smarkiai krito portfelio obligacijos (-7,2%), kiek smuko auksas (-0,2%) portfelis toliau išlieka teigiamas, +0,93% per mėnesį yra tikrai puikus rezultatas (nors SP500 vedinas kelių technologijų kompanijų nulėkė į aukštumas, mano portfelį aplenkė kartais, žmonės rašo, kad geriausias SP500 rugjūtis nuo 1984?)

Kai aplink esantys žmonės, investuojantys „va bank“ (kaip ir aš), skaičiuoja didelius uždarbius (žiūri į TSLA, AAPL, AMZN ir pan.), giriasi, kaip jiems „dirba“ investicijos, kad jeigu taip ir toliau, tai galės tuoj visai nebedirbt, – tokia „defensive“ portfelio sudėtis, kaip mano – tikras išbandymas. Ypač jeigu tie žmonės žino, kad aš irgi bandau po truputį investuoti.

Tokio pokalbio pavyzdys:

  • A: Ei, kaip investicijos?
  • B: Visai gerai.
  • A: Nu nu, tai pasakok, kiek užvirinai?
  • B: Tai žinok maždaug apie nulį.. Gal procentas šį mėnesį bus..
  • A: Procentas? Tai kokio, atsiprašau, šūdo ten prisipirkai?
  • B: Na, aš mažiau rizikuoju, turiu obligacijų..
  • A: Tai, kad viskas kyla, kokia čia gali būti rizika? Indeksai kyla, akcijos kyla.. Man rodos tu kažką netaip supranti..
  • B: Kiek paskaitau žinių (nelabai reikalingo triukšmo gyvenime), tai vis dar COVID siaučia, atvejų daugėja, žmonės daug kur nedirba, restoranai, viešbučiai, kelionių verslai užsidarę, lėktuvų skraido mažai, turizmo pasaulyje mažai, politinė rizika ir šalia mūsų ir pasaulyje, JAV rinkimai neaiškūs, JAV rinkas stumia kelios technologijų kompanijos.. Kažkaip nežinau, man norisi mažiau rizikuoti. O ir procentas per mėnesį, puikus rezultatas.
  • A: Tai kai taip galvoji, tai ir sėdi basas. Pas mane TSLA 400% per metus, AAPL 60%. Viskas kyla. Tu tiek nesiparink. Kas čia iš viso gali būti blogai?
  • B: ..

Portfelio sudėties keitimas

Seniau rašiau, kad portfelio dalį, kuri mėnesio eigoje labiausiai kinta (didžiausias volatility) mažinu, kuri stabiliausia – didinu, pagal tikėtiną ateities grąžą.

Labai grubiai – balansavimui naudoju geometrinius vidurkius akcijoms – SP500 1/PE, obligacijoms – obligacijų kupono grąžą, auksui – istorinę aukso grąžą (nuo 2000, su auksu šiaip sunkiausia) ir žiūriu pagal Kelly kriterijų, koks šių trijų komponentų mix man geriausias (optimalus). Nėra labai jau puiki ta strategija, reiktų gal pasirinkti kitus duomenis, bet man pakanka.

Dažnai nieko nekeičiu, nes su sekančiu eiliniu mėnesio pirkimu – artinu portfelio sudėtį link optimalios. Tačiau vertinant retrospektyviai, tiek kovo mėnesį, tiek rugpjūčio mėnesį – nemažai potencialaus pelno praradau, nes nerebalansavau portfelio laiku. Kodėl? Nes neturiu susirašęs taisyklių, kada reiktų rebalansuoti mėnesio viduryje. Stengiuosi kažkokius veiksmus atlikti tik tada, kai perku vienetus (~ 15 mėnesio dieną). O sprendimus kažką daryti priimu rašydamas mėnesio apžvalgą.

Kaip aš realiai pasielgiau? Nebuvau dar pilnai susidėliojęs raštu, kaip skaičiuoju portfelio dalių santykius, todėl elgiausi paprastai. Pirkau tą, kas labiausiai nupigo..

Jeigu žiūriu į portfelį du kartus per mėnesį (mėnesio gale ir kito 15 dieną), turėjau elgtis taip: Vasario mėnesio pabaigoje, aiškiai mačiau kas vyksta su akcijomis, obligacijomis. Akcijų kintamumas buvo labai didelis, turėjau „nusimesti“ didžiąją dalį akcijų, pirkti gana stabilias obligacijas arba palikti grynuosius. Kovo mėnesio pabaigoje – reikėjo parduoti dar ir obligacijas (jų kintamumas buvo irgi didžiulis), pirkti tik tikrai tuo metu labai stabilų auksą. Balandžio mėnesio pabaigoje – kadangi kintamumas „nusistovėjo“, reikėjo pirkti visko pagal proporcijas atitinkančias kintamumą, vis didinant akcijų dalį (nes jų ilgalaikė geometrinė grąža didžiausia – esant vienodam kintamumui, turi užimti didžiausią portfelio dalį). Nesielgdamas taip, kaip būtų optimalu – praradau nemažą dalį pelno (neišsigelbėjau nuo volatility drag), „nepagavau“ jokios grąžos. Kiek skaičiavau, tai apie 20% nuo tuo metu buvusios sumos. Siūlau pasiskaityti čia.

Noriu pabrėžti, kad tokia strategija aš ir investuoju. Obligacijų ir aukso kiekis portfelyje nedidėjo (sumažėjo), akcijų – padidėjo. Nemažai minuso – dėl euro sustiprėjimo dolerio atžvilgiu. Nuo praeito mėnesio, doleris krito dar ~2% euro atžvilgiu. Viso ~12-14%.

Reiktų susirašyti taisykles ant popieriaus, kad kitą kartą – rebalansuodamas portfelį pasielgčiau taip, kaip tuo metu reikia. Ir dar paskaičiuoti, kokia potenciali to kaina (mokesčiai, komisiniai). Kitą mėnesį tikiuosi, jos bus.

Naujovės portfelyje

CEF

Praeitą mėnesį nemažai rašiau apie closed end fondus (CEF). Tai va, prisipirkau aš jų. Kol kas nėra didelės naudos, bet ilguoju periodu tikiuosi daug. Rizika: sumažintas portfelio saugumas (nes mažėja diversifikacija, daugiau valiutos rizikos – nes į CEF investuoju USD). Pliusas: padidinta potenciali grąža.

Pirkau šiuos CEF: TDF, BST, BSTZ, BME, BMEZ, RNP, UTF, UTG, HQL, AIO. Plane dar keli: EOS, ACV, JOF, JEQ, BHK. Apie fondus informacijos daugiau galima rasti https://www.cefconnect.com/ ir https://seekingalpha.com/ Mano pirktų fondų sąraše, nemaža dalis lenkia SP500 per paskutinius 10 ir 20 metų. Gal kam bus įdomu, man patiko. Noriu perspėti, kad šie fondai yra aktyviai valdomi, jų mokesčiai – smarkiai didesni negu pasyvių ETF. Jie yra kur kas rizikingesni, nes dažnai naudoja finansinį svertą. Jie moka dividendus, kas papildomai kainuoja deklaruojant pajamas 🙂 Patiko, kad galėjau investuoti į tuos sektorius, kurie mano nuomone dabar verti investicijų. Pliusas ir tai, kad yra viešai rodomi šių fondų valgytojai, turintys ilgametį gerą rezultatą.

Akcijos

Esu nusižiūrėjęs kelias įmones, kurios bus mano rizikingos investicijos. Šiuo metu apie jas pasiskaitinėju, užklausiau pažįstamų, kurie toje srityje dirba, ką apie jas galvoja. Viena jų – Nanox. Planuoju sekančio pirkimo metu į ją investuoti 2% savo portfelio (500 EUR).

Ir toliau labai domina SDGR, LVGO/TDOC. Po truputį toliau skaitau, seku.

Su rugsėjo 1!

Visus nuoširdžiai sveikinu su rugsėjo 1!

Nežinau kaip Jums, bet man dabar atsiranda daug malonių buities reikalų 🙂 Mokykla, darželis, būreliai, konkursai, pasirodymai ir t.t. Tikėkimės virusas mūsų visų neužpuls. Sėkmės.

Liepa (2020-07)

Liepa buvo gera. Graži ta vasara Lietuvoje. Savaitgaliais aplankiau kelis mažus miestelius (Molėtai, Druskininkai, Birštonas, Anykščiai). Sutvarkyti, tylūs, ramūs, švarūs! Fantastika. O gamta.. Jeigu nesate išvažinėję Lietuvos mažų kurortinių miestelių, labai rekomenduoju! Prie jūros šiais metais tikriausiai nevažiuosiu, sunkiai mano mažiausi ištveria ilgesnes keliones.

Šiaip dirbau daug, bet kiekvienas vakaras sodyboje – kaip mini atostogos. Tai lėtinio nuovargio nėra. Grynas oras, vaikai basi ant žolės, ant griliaus kepa daržovės 🙂

O koks gražus liepą kiekvienas ankstyvas rytas! Rūkas virš ežero, stirnos po langais. Man patinka vasara.

Portfelis

Portfelio dinamika

Portfelyje esminių pokyčių nebuvo. Per mėnesį portfelis uždirbo tik 0,24%, dėl kelių priežasčių: nesėkmingai pastačiau stop loss kelioms akcijoms (paaiškinta toliau), kiek pakeičiau portfelio sudėtį, tai buvo daugiau komisinių, portfelis ir šiaip gana stipriai atsilieka nuo SP500. Antravertus, 12 * 0,24% jau 2,88%. Kas yra daugiau negu terminuotas indėlis! Geras rezultatas!

Šį mėnėsį daug sutaupiau, todėl investuota suma buvo didesnė nei praeitais mėnesiais. Tikiuosi ir ateityje pavyks tokį santykį palaikyti (gana stipriai abejoju, bet kol galiu – stengsiuosi). Dirbu kiek daugiau negu norėčiau, nes neramina padėtis dėl Covid, nelaukiu vėl karantino.

Metų grafike portfelis atrodo puikiai, nuo portfelio sukūrimo – irgi puikiai. Jeigu SP500 toliau taip augs, greitu laiku turėtų aplenkti mano portfelį ir pradėti tolti. Tokia yra mažesnės rizikos kaina.

Valiutos rizika

Dar pastebėjimas: SPY vasario mėnesio aukščiausia kaina – 339$, šiuo metu – 326,5$. T.y. šiuo metu tik 3,7% nuo aukščiausios visų laikų kainos. VWCE dabartinė kaina 71,44 EUR, aukščiausia vasario mėnesio kaina – 82,06 EUR. T.y. net 13% nuo aukščiausios kainos. Atrodo VWCE atsilieka ant beveik 10% nuo SPY.. Vien liepą VWCE pigo nuo 73,02 EUR iki 71,44 EUR (VWCE liepą – nuostolingas 2,2%, mano portfelis – pelningas 0,24%), tad gal neverta portfelio ir lyginti su SPY?

O to tikėtina priežastis: 1 EUR šiuo metu 1,18$. Visus 2019 ir 2020 EUR USD santykis buvo mažesnis (mano labai trumpas investavimo laikotarpis – nepilni metai, EUR USD santykis buvo ~1,07-1,10). Gaunasi, kad kai anksčiau investavau, aš už pigesnius eurus prisipirkau akcijų ETF (kurio sudėtyje didžioji dalis – USA akcijų, už tuo metu brangius dolerius), kuris brango, bet kartu brango ir euras, todėl mano akcijų ETF man procentaliai pabrango mažiau, negu amerikos investuotojams.

Kitavertus – dabar, aš už ~7-9% brangesnį eurą, galiu nusipirkti akcijų ETF vienetų, kuris savo sudėtyje turės daugiau akcijų už pigius dolerius.

Jeigu domina, kodėl taip yra, pasiskaitykite apie currency risk ir currency hedged ETF. Įdomu, nes pvz. SGDL ir XAD1 seka aukso kainą (ji juk vienoda), tik XAD1 yra EUR-hedged. Pasižiūrėkit, kaip skiriasi jų grąža!

Bet kokiu atveju, portfelis kol kas lenkia tiek 100% SPY, tiek 100% VWCE, tai psichologiškai visai smagu. Su atsilikimu nuo SPY esu susitaikęs. Labai įdomu, kaip bus ateityje!

Įkalbėjau žmoną investuoti

Po mano ilgų ir įkyrių įkalbinėjimų ir diskusijų su žmona, ji savo Swedbank sąskaitoje savarankiškai (!!!) nusipirko Baltic Horizon akcijų už 250 eurų ir atsidėjo dar 250 eurų Telia akcijoms (pirks kitą savaitę). Pagal mūsų dabartinį susitarimą, ji planuoja kas mėnesį už 250-500 eurų pirkti Baltijos šalių įmonių akcijas. Ji bus atsakinga už mūsų Baltic portfelį 😀

Rugpjūtį numatoma daugiau išlaidų, mažiau pajamų, tai investuosime smarkiai mažiau. Bloge toliau iš esmės rašysiu daugiau apie savo InteractiveBrokers portfelį, Swedbank palieku žmonos priežiūrai.

Apie aktyviai valdomus fondus

Apie CEF (closed end funds)

Paskutiniu metu daugiausiai skaičiau apie įvairius aktyviai valdomus fondus, jų ilgalaikės grąžos lyginimą su tuo pačiu SP500. Juk kiek kartų skaitėme, girdėjome, kad tik dalis aktyviai valdomų fondų, ilguoju laiku lenkia SPY ETF.

Bet nustebau radęs yra ir tokių, kurie ne tik, kad neatsilieka, bet dar ir garantuoja papildomas pastovias pajamas (dividendus). Tai artėjant laikui, kai reikės gyventi iš investicijų, apie tokius reikės domėtis kiek daugiau. Pvz. QQQX fondą sudaro Nasdaq-100 indekso (QQQ ETF) akcijos, o dividendai generuojami parduodant call opcionus. Gaunasi kiek prastesnė grąža negu pačio Nasdaq-100 indekso, bet su papildomu opcionu pajamingumu – lenkia SP500. Norint gauti analogiškas pajamas standartiniu atveju, reikėtų pardavineti savo turimą accumulating ETF (nes net ir distributing tipo populiariausių ETF dividendai sudaro tik apie 0,6-3%), o QQQX šiuo metu – 6,39%. QQQ ETD – 0,6%, SPY – 1,75%. Kaip alternatyva – visai įdomu. Svarbiausia, kad apie CEF fondus iki šiol skaičiau labai mažai. Mintyse lyginau juos su pavienėmis akcijoms, turėjau kažkokią išankstinę nuomonę, kad aktyviai valdomas – nebus pelningesnis. Paskaičius – CEF fondai turi savo minusus ir pliusus. Po truputį skirsiu laiko paanalizuoti daugiau. Galbūt galima kai kuriuos CEF panaudoti, vietoj kažkurio ETF.

Apie Tail risk fondus

Norėčiau prieiti prie tail risk fondų, pvz. Marko Spitznagelio Universa arba Cambria Tail ETF, kurie „saugo“ nuo didelių kritimų. Yra kelios studijos, kurios rodo, kad ilgalaikis šių fondų efektas nėra geras (per brangus draudimas), bet turėti alternatyvą būtų įdomu. Kai kurie autoriai rašo, kad banalus TIPS fondas ar obligacijų ETF apsaugo panašiai, kaip ir tail risk fondas.

Universa minimali investuojama suma – 50M (teisingai perskaitėte), o TAIL ETF – yra tik USA ir profesionaliems investuotojams skirtas ETF, iš Europos eiliniam veikėjui neprieinamas. Tikriausiai reiktų daugiau paskaityti, gal galima savarankiškai rollint OTM put opcionus. Aišku per daug saugotis nėra gerai. Juk portfelis ir taip sudarytas iš obligacijų, aukso ir akcijų. Jeigu būtų tik akcijų ETF, tai tada manau kažkokios apsaugos reikėtų.. Tiksliai dar neskaičiavau, kiek viskas kainuotų. Rimčiau backtest irgi nedariau. Verta pažiūrėti ateityje, kai portfelis bus kiek solidesnis.

Vėl investavimo klaida

Turėjau ir visai netikėtą nesėkmę. Kaip minėjau praeitą mėnesį, nusprendžiau dalį pinigų skirti pavienėms akcijoms. Tai nusipirkau aš SDGR ir LVGO (abi yra super super perspektyvos akcijos ilguoju laiku). Kadangi neblogai pakilo, pastačiau IB Stop loss, ant pelno ribos (apie 10% pigiau, negu kainavo tuo metu). Kad net ir krentant akcijai, nebūtų minuso. Ir spėkit kas buvo.. Tą dieną pasvyravo kažkiek USA rinka, kažkas skubiai pardavė LVGO smarkiai pigiau, ir mano 4 akcijas, kurios užsidarė ties 112$ pardavė už 100$. O kitą dieną LVGO atsidarė jau vėl 109$. Tai toks kainos pokytis ne per trading hours man kainavo visai nemažai. Šiandien LVGO jau beveik 130$. Ir kils iki kosmoso per ateinančius metus.

Lygiai taip pat pardavė ir mano SDGR. Per naktį dėl netikėto pardavimo netekau viso apie 60$. Būčiau nestatęs Stop loss, būčiau beveik nepastebėjęs kainos pokyčio. Čia tik susvyravo per naktį.. Žemyn, aukštyn.. Žiauriai susinervinau. Norėjau save apsaugoti, o pasidariau tik blogiau. Tai iš karto mažina norą pavienių akcijų turėjimui, spekuliavimui 🙂

Arba reikia stop loss nenaudoti.. Dabar LVGO akcijos pabrango tiek, kad jau nebesinori jų dabar pirkti, nors žinau, kad ateityje abi tikrai bus vertos smarkiai daugiau. SDGR technologijos lenkia dabartį metais, o LVGO iki šiol įsisavino tik 1% rinkos (likusi – praktiškai laisva). LVGO gali tapti medicinos Amazon akcija. Jeigu nors kiek kris – reiks pirkti (bet gali niekad ir nebenukristi). Abi įmonės nepapuola į populiarius ETF.

Šiaip pamoka gera. Gerai, kad stop loss nėra ant pagrindinių pozicijų, nes jas pasiruošęs laikyti ilgam. O didelis ir netikėtas kainos pokytis gali „išmušti“ saugiklius.

Buitis

Priaugau svorio. Daug valgau, mažai judu. Negerai. Reikia pradėti daryti mankštą, bet labai noriu rytais miego. Ką daryti?

Skaitau daug, rašau mažai. Negerai. Akys pavargsta nuo ekranų. Stengiuosi mažinti.. O rašyti į sasuvinį nepatinka.

Sodyboje nėra pianino. Negroju. Negerai.

Labai gerai leidžiu laiką. Gerai. Čia reikia ir dėti akcentus!

Geros likusios vasaros!

Ką keistum savo darbe?

Paskutiniu metu vis daugiau ieškoma informacijos ne apie techninę investavimo pusę, o apie filosofinius ar psichologinius aspektus. Vieną tokį aspektą šiandien nuspręndžiau ir paliesti (jis man pačiam labai aktualus).

Dialogas su savimi apie darbą

Apie esamą situaciją

A: Klausyk.. Atrodo visai neblogai uždirbi. Ką tu ten tokio dirbi?

Giem: Dirbu su žmonėmis. Konsultuoju, sprendžiu kai kurias jų problemas (gana retas, bet labai specifines). Trumpai – esu aukšto lygio siauros srities specialistas (jaučiasi visai kietas)

A: Ėėė.. Eilinis specialistas uždirba kokius 600-2500 eurų, priklausomai nuo srities. Pas tave mačiau ir būna ir 4000+.. Tu gal programeris?

Giem: Ne, ne programeris..

Šitoj vietoj noriu truputį išsiplėsti.

Uždarbis priklauso nuo darbo pobūdžio, darbo rinkos paklausos ir pasiūlos, kompetencijos ir laiko, efektyviai praleisto darbe.

Per ilgą laiką – didini kompetenciją, didėja alga. Jeigu dar žinai, kad paklausa yra, o pasiūlos nelabai – galimybę uždirbti daugiau sau padidini. Todėl reikią įgyti gebėjimų ir žinių, kurias turi mažai žmonių. Aš iš viso dirbu jau 17 metų, konkrečiai savo srityje – 12. Todėl jeigu skaitytojas dirba savo srityje 3-5 metus, bet nėra patenkintas savo atlyginimu, nesustok ir ateityje tikrai bus geriau!

Apie perspektyvas

A: Aha. Supratau. Laikai save senuku (juokauja). O kokios perspektyvos?

Giem: Jokios. Esu savo srities viršuje. Per artimiausius 5 metus algos didėjimą matau minimalų (infliacijos dydžio). Realiai tik keli kolegos Lietuvoje (mano labai siauroje srityje) uždirba daugiau (kai pajamos susiję tik su specialybe), bet jie ir dirba daugiau. Aš savaitgalius stengiuosi leisti namuose.. Arba turiu tapti amoralus ir pradėti neadekvačiai plėšti iš klientų, arba kažką turiu keisti. Planuoju keisti.

A: Duok gal kokį pavyzdį, ką tu nori keisti..

Giem: Įsivaizduokime du Lietuvos žmones: eilinį odontologą ir eilinį verslininką. Kuris bus turtingesnis? Vidutiniškai turtingesni bus odontologai. Po to tikėtina, kad sektų verslininkai (Ne visi verslininkai turi milijonines įmones, juk kai kurie verslininkai pvz. tik dalį laiko verslauja ir pardavinėja savo 4 vištų kiaušinius, kitą laiką dirba pvz. odontologo padėjėjais..). O jeigu pasižiūrėtume, kurioje specialybėje daugiau milionierių? Tai atrastume, kad verslininkų tarpe jų tikriausiai būtų gerokai daugiau.

Odontologas savo turtus užsidirba per ilgą gyvenimą, gręždamas skyles dantyse. Lygiai taip pat mechanikas autoservise pinigus „krauna“ keisdamas šarnyrus, chirurgas – operuodamas apendicitus, mokytojas – mokydamas nemotyvuotus vaikus, policininkas – gaudydamas vagis, kasininkas – sunkiai atidirbdamas ilgas valandas. Kuo daugiau dirbsiu, tuo daugiau uždirbsiu..

Pastebite: turimi pinigai = darbo laikas * darbo užmokestis + kompetencija/patirtis/poreikis

A: Tai čia tavo situacija?

Giem: Taip. Na, o pvz. verslininkai, rašytojai, filmų kūrėjai, dainininkai, menininkai, investuotojai uždirba pagal kiek kitą principą. Jie irgi labai sunkiai ir ilgai dirba. Bet jie turi galimybę uždirbti daug (ta prasme, daug!).

Nassib Taleb irgi rašo, kad rašytojas parašęs vieną labai sėkmingą knygą, gali išpopuliarėti ir praturtėti (Joanne Rowling ir jos Harry Poter. Po pirmos knygos buvo BOOM, po to ji toliau gerai ir daug dirbo, bet jau honorarai buvo kiti).

Lygiai taip pat filmų kūrėjai ar aktoriai gali nepaisant labai sunkaus ir ilgo darbo niekada neišpopuliarėti, sunkiai verstis visą gyvenimą.. O gali pasisekti ir jie šoks į didžiuosius ekranus ir gerbėjų minios stumdysis prie jų limuzino durų, kad paliestų jų švarko rankovės kraštą.. Ar eilinis naujas reperis, kurį išsirinks Drake ir pakvies prisijungti prie jo naujo kūrinio, nes jam patiko reperio kedai.. Manau, mintį supratote.

Pats Nassim Taleb nurodo, kad nemaža dalis aktorių išpopuliarėjo ne dėl gebėjimo vaidinti, o dėl to, kad jiems tiesiog pasisekė (Siūlau paskaityti Fooled by Randomness).

Pastebime: turimi pinigai = darbo laikas * darbo užmokestis + kompetencija/patirtis/poreikis * atsitiktinė (ar ne visai) galimybė

Tai aš savo visus pinigus uždirbu pagal pirmą planą. Tiesiog sunkiai ir ilgai dirbu. Norėčiau dirbti trumpiau, bet tada uždirbčiau mažiau. Bazinė alga nėra maža, bet viskas ką uždirbu virš 1800-2000 eurų (1 mano darbo etatas pagrindinėje darbovietėje, 12-14 eurų per valandą) yra papildomų pastangų ir papildomo laiko praleisto darbe dėka.

Paskaičiuojam: jeigu noriu ~4000, tai dirbu du etatus. Kiek darbo trukmę sumažina tai, kad papildomame darbe dirbu už didesnį valandinį uždarbį – 22-24 eurus per valandą. Tikrai nemažai žmonių dirba gerokai brangesniu tarifu, bet trumpesnį laiką.. O esu gavęs laišką, kad nustočiau puikuotis savo atlyginimu (dėl to prie mėnesio apžvalgų nebenurodau pajamų/išlaidų, jos – atskirame puslapyje).

Apie planus uždirbti daugiau

A: O ar planuoji uždirbti daugiau? Jei taip, tai kaip?

Giem: Norėt noriu, artimuoju periodu tikrai nepavyks. O ateityje norėčiau savo darbui pritaikyti to pačio Nassim Taleb Barbell strategiją.

„If you know that you are vulnerable to prediction errors, and accept that most risk measures are flawed, then your strategy is to be as hyper-conservative and hyper-aggressive as you can be, instead of being mildly aggressive or conservative.“

Nassim Taleb

Pagal šią strategiją didžiają savo darbo laiko dalį skirti darbui, kuris apmokamas pagal pirmu pavyzdžiu iliustruotą formulę ir nedidelę laiko dalį skirti rizikingai, gal net ir blogai apmokamai, bet turinčiai galimybę „sprogti“. Šitą visą reikalą, tai norėčiau pridėti prie savo artimosios ateities planų.

Planas: Skirti 90% (ar 99%) darbo laiko, darbui generuojančiam gana stabilias nemažas pajamas + 10% (ar 1%) darbui, kuris suteiks man tą nedidelę galimybę man tapti milijonieriumi.

Esmė tame, kad nepabandęs – nepadarysiu.

A: O tai ką tu darysi.. Ta prasme tas 10% (ar 1%) darbo laiko..

Giem: Dar tikrai nežinau. Turiu šiokių tokių planų. Pirma – po truputį rašysiu savo fantasy stiliaus istoriją (jau 8 chapteriai). Antra – padėsiu žmonai dirbti srityje, kuri apmokama pagal antrą pavyzdį. Trečia – ruošiuosi pradėti dirbti „ant savęs“ (tokia galimybė įmanoma, reikia tik nemažai pradinių investicijų ir komandos. Potencialų partnerį turiu).

A: ..

Giem: Kaip daugiau uždirbti planuojate Jūs? Gal kas turit gerų pasiūlymų/pastebėjimų? 🙂

Linear Growth vs. Exponential Growth - Chris Danilo

Birželis (2020-06)

Portfelis

Šį mėnesį gavau papildomo darbo, tai investavau kiek daugiau, negu praeitais mėnesiais. Portfelį papildžiau 2200 EUR.

Pirkau VWCE, IS04, SGLD.

Pirkau ir kelias įmonių akcijas. Kelias akcijas ir pardaviau (spekuliavau), esminio pokyčio čia nebuvo, išnaudoju InteractiveBrokers 10$ mokestį ant komisinių..

Portfelis truputį aplenkė SP 500, tačiau atsiliko nuo VT (USA akcijų ETF) ir EFA (Pasaulio Large ir Mid Cap akcijų, išskyrus USA ir Kanados akcijas, ETF). Šiaip esu labai patenkintas tokiu rezultatu. Portfelis tikrai mažai rizikingas (net jau su nedidele dalimi skirta rizikingoms akcijoms ir opcionams).
Nuo portfelio sukūrimo (realiai, nuo 2019-10)
Mažesni nuostoliai = didesnis pelnas. Įdomu, kaip bus po kokių 5-10 metų.

Mano strategijos pokyčiai

Po ilgesnių svarstymų, nuspręndžiau portfelį papildyti nedidele dalimi sidabro ETC VZLC ir Preferred akcijų ETF PRFE. Kartu šie du portfelio komponentai sudarys po ~2% portfelio svorio.

Sidabro ETF dalis bus iš portfelio aukso ETC SGLD dalies, o Preferred akcijų dalis – iš portfelio ilgalaikių obligacijų IS04 ETF dalies.

Kodėl sidabras?

Pinigų vertei išlaikyti, šiuo metu istoriškai pigus, naudojamas medicinos ir farmacijos pramonėje, saulės baterijose ir t.t. Nemažai skaičiau, lyginausi, nedidelę dalį pinigų laikyti sidabro ETC visai sutinku. Portfelio vertę jis keis mažai, bet fizinis metalas – ne popierinis pinigas (anti infliacija). Galima būtų tiesiog palikti šią dalį auksui, tačiau šiuo metu auksas brangus, tik nedidelė jo dalis naudojama pramonėje (pagrinde investicijoms ir juvelyriniams dirbiniams). Sidabras šiuo metu pigus ir jo panaudojimas kasmet didėja. Tikiuosi, kad vertė smarkiai nesikeis. Sidabro ilgalaikė koreliacija ~0,17 su USA akcijomis SP 500 (SPY), ~ -0,15 su USA ilgalaikėmis obligacijomis (TLT) ir ~0,87 su aukso ETF (GLD). Pozicijos portfelyje tikslas – vertės išsaugojimui.

Preferred akcijos?

Preferred akcijų ETF – akcijų ir obligacijų ETF hibridas. Preferred akcijos turi ribotą upside, tačiau turėtų būti kiek saugesnės, negu common akcijos. Įmonės bankroto atveju – preferred akcininkai eina iš karto po kreditorių, prieš bendrus akcininkus. Mano pasirinktas Preferred akcijų ETF PRFE perka tik didelių ir pakankamai saugių įmonių preferred akcijas. Šiuo metu distribution yield apie 4,84%. Tikėtina, kad ilguoju laiku – išmokos bus kiek didesnės negu obligacijų ETF. Šio Preferred akcijų ETF koreliacija yra ~0,43 su SP 500 (SPY) ir -0,11 su ilgalaikių USA obligacijų ETF (TLT). Pozicijos portfelyje tikslas – vertės išsaugojimui, gana didelės obligacijų dalies sumažinimui ir pakeitimui, kiek didesnę potencialią grąžą turinčiu, kiek saugesniu negu akcijos instrumentu.

Portfelio struktūra

Portfelis gana stabiliai išgyvena gana įdomų laiką. Kaip ir minėjau, mažesni praradimai = didesnis potencialus pelnas per ilgą laiką. Kaip NNT rašė, potencialiai dar labiau padidinti tikėtiną grąžą galima su „barbell portfolio“ portfelio turto klasių alokacija. 90% portfelio – saugiose, mažai rizikingose pozicijose, be sverto (pvz. USA ilgalaikėse obligacijose, su 2% grąža). 10% – labai agresyviose, potencialiai smarkiai rizikingose pozicijose, galimai išnaudojant svertą. Bėda ta, kad jis šią strategiją rekomendavo, kai USA ilgalaikės obligacijos išmokėdavo apie 5% metinę grąžą. Dabar, tik obligacijose laikyti didžiąją portfelio dalį – nemanau, kad racionalu. Pats akcijų/obligacijų/aukso mišinys, su kiek keičiamais svoriais (pagal volatility), portfelį labai stabilizuoja. Tokį mažą volatility portfelį – laikysiu, stabilia barbell portfelio dalimi.

Mano 90% portfelio stabilią dalį ir toliau sudarys:

  • VWVE, SGLD, IS04 – 86%
  • plius nuo praeito mėnesio VZLC ir PRFE – dar po 2%

Likę 10% – bus skiriama pavienėms akcijoms ir opcionams. Nemažą dalį jau užima IVZ ir ET, kurias pirkau nupigusias. Kol kas – neplanuoju parduoti, nebent kažkas keistųsi. Tai pažaidimui ir tikrai rizikingoms pozicijoms šiuo metu lieka – ~3-4% portfelio, t.y. ~600-800 eurų. Didėjant portfeliui, aišku, kad ši dalis didės.

Šiuos 3-4% sudarys opcionai, pagrinde Tech ir Pharma/Biotech Small/Micro įmonių akcijos. Pharma man artima, esu turėjęs ilgą ir artimą kontaktą su šia sritimi, daug domėjausi, skaičiau, turiu pažinčių.. Tikiuosi, kad turiu labai labai nedidelį edge, kurį gal pavyks panaudoti ir šių rizikingų akcijų pirkimas bus kiek mažiau rizikingas, negu ruletė (pvz. bus kaip ruletė be 0). Domėjimuisi investavimu šiaip skiriu tikrai per daug laiko, tačiau šiuo metu tai laikau savo nauju hobiu. Hobis gali ir kainuoti 🙂 Plius mokymosi procese nedidelės klaidos – normalu.

Kiek mažiau paskutiniu metu skaitau grožinės literatūros, daugiau – apie investavimą, matematiką. Ar tikrai verta? – Nežinau, bet tikrai įdomu ir tikiuosi, kad ilgalaikėje perspektyvoje – bus naudinga. Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi.

Laisvalaikis

Puikus mėnuo.. Nuostabus oras, daug maudynių, nesveiko maisto (šašlykai), žolės pjovimo ir t.t. Realiai, nieko labai naujo. Sodyboje meistrauju. Karantinui pasibaigus – gana nemažai susitinkame su draugais ir artimaisiais.

Ta proga, linkiu Jums geros vasaros!

Portfelio rebalansavimas

Kuo daugiau skaitau ir domiuosi, tuo labiau į investavimą žiūriu, kaip į atsitiktinių įvykių seką. T.y. Nepaisant jokių įmanomų kriterijų, „fundamentalų“, naujienų ir pan. turto klasės kaina svyruoja daugiau, mažiau atsitiktine tvarka. Čia labiau aktualu, kalbant apie visos rinkos „judesį“.

Jau rašiau apie turto klasių koreliacijos įtaką grąžai. Koreliacija praktiškai nesukurs jokios papildomos, teigiamos įtakos, jeigu portfelis nebus rebalansuojamas. Iš karto kyla klausimas, kodel?

Pradėkime nuo terminų..

Pagrindai

Akcijų grąža ir jos pokyčio vertinimas

Yra trys dažniausiai naudojami grąžos tipai (supaprastintai – vidurkiai), skirti aprašyti akcijos vertės pokyčiui. Jie nėra lygūs!

Arithmetinis grąžos vidurkis > geometrinis grąžos vidurkis >= log (logaritminis) grąžos vidurkis

Tai yra svarbu, nes tik logaritminė grąža yra teisinga numatomos ilgalaikės grąžos sąmata. Kitaip sakant, aritmetinė ir geometrinė grąža neteisingai pervertins numatomą ilgalaikį turto augimą.

  • Arithmetinis vidurkis – vienas periodas, nėra vertinamas sudėtinis faktorius (sumuojama), diskretus
{\frac  {x_{1}+x_{2}+\cdots +x_{n}}{n}}.
  • Geometrinis vidurkis – keli ar daug periodų, vertina sudėtinį faktorių (dauginama), diskretus
{\sqrt[ {n}]{x_{1}\cdot x_{2}\cdots x_{n}}}.
  • Logaritminis vidurkis – begalybė periodų, vertinamas sudėtinis faktorius, nenutrūkstantis
{\displaystyle R_{\mathrm {log} }=\ln \left({\frac {V_{f}}{V_{i}}}\right)}

Pavyzdys: Investicijos vertė yra 11$, pradinė investicija – 10$. Excel įrašome =LN(11/10) ir gauname atsakymą 9.53%. Čia yra logaritminis investicijos grąžos vidurkis (už visą terminą). Jeigu turime logaritminę gražą (r) ir norime surasti galutinę investicijos vertę, taikome Excel funkciją =EXP(r)* pradinė investicija

Pavyzdys 2: Investicijos vertė padvigubėja, jeigu jos aritmetinė grąža yra +100%, o logaritminė grąža yra ln(200/100) = ln(2) = 69.3%.

Lentelė iš Wikipedijos. Siūlau ją pastudijuoti kiek ilgiau. Logaritminis vidurkis simetriškas. Pvz. Portfelis x2 ir portfelis ÷2, bus 69.31% pokytis į abi puses.

Daugiau apie vidurkius siūlau pasiskaityti Wikipedijoje čia ir čia (matematinis įrodymas, kad geometrinis ir aritmetinis vidurkiai skiriasi).

Žmonės dažniausiai gyvenime naudoja aritmetinį vidurkį. Kiek rečiau naudojamas geometrinis vidurkis (pvz. CAGR), o logaritminis vidurkis naudojamas dar rečiau. Kalbant apie investicijos grąžą, reikėtų daugiau naudoti geometrinį arba logaritminį vidurkį.

Investuojant, naudinga žinoti, kad apytikslis geometrinis/logaritminis grąžos vidurkis, gali būti surastas žinant aritmetinį vidurkį ir standartinį nuokrypį (deviaciją) arba variaciją.

  • Geometrinis/logaritminis grąžos vidurkis ~= Aritmetinis vidurkis – .5 * variacija
  • .5 * variacija yra žinoma kaip kintamumo sukeliamas apytikslis nuostolis (volatility drag), apie kurį kalbejau čia ir čia.
  • Variacija = standartinis nuokrypis²
  • Noriu pabrėžti, kad kuo didesnė variacija, tuo mažiau tikslus skaičiavimas

Dar šiek tiek apie aritmetinio ir logaritminio grąžos vidurkio skirtumus.

Tradiciškai, aritmetinis vidurkis žymimas R, o logaritminis vidurkis r. Juos galime surasti naudodami šias formules.:

Rt = (Pt – Pt-1) / Pt-1 = Pt / Pt-1 – 1

rt = log(Pt / Pt-1) = log(Pt) – log(Pt-1)

kai Pt yra kaina laike t. Surandame grąžą, t.y. pokyčio greitį per laiką, nuo laiko t-1 iki laiko tlog – natūralus logaritmas.

Šie du tipai skiriasi, kai juos sudedame.

  • Aritmetinis vidurkis patogus sudedant skirtingas portfelio dalis
  • Logaritminis vidurkis (grąža) – patogus sudedant grąžą laike

Aritmetinis portfelio vidurkis – svertinė portfelio dalių aritmetinių vidurkių suma.

Logaritminis vidurkis (grąža) tam tikram laikui – laiko atkarpų logaritminių grąžų suma. Pvz. logaritminė metų grąža, bus lygi visų dienų logaritminių grąžų sumai (o naudojant aritmetinius vidurkius – nebus), siūlau pasižiūrėti video.

Paaiškinimas, kodėl kalbant apie grąžą per laiką, turėtų naudojama logaritminė grąža. Ir pliusai, ir minusai.

Daug kur vietoj logaritminės grąžos naudojama geometrinė grąža (vidurkis). Tai darome dėl kelių priežasčių: paprasčiau suprasti ir interpretuoti, lengviau suskaičiuoti, paprasčiau vertinti sudėtinį momentą. Bet vėl reikia pabrėžti, kad kalbant apie laiką – teisingiau naudoti logaritminę grąžą. Šaltiniai (1), (2), (3), (4). Statistiniam Lietuvos investuotojui, patariu tiesiog visais atvejais naudoti geometrinį vidurkį (pakanka).

Portfelio grąža (arba pvz. akcijų indekso grąža)

Portfelio grąžą sudaro du komponentai:

Aritmetinis svertinis portfelį sudarančių akcijų logaritminių grąžų vidurkis + “papildomas augimo greitis” (aka „excess growth rate“EGR). Apie tai jau kalbėjau čia.

EGR = (svertinė vidutinė akcijų variacija - portfelio variacija) / 2

Portfelio variacija = svertinė vidutinė akcijų variacija * vidutinė akcijų tarpusavio koreliacija

Pastebėjimai:

  • Jeigu visi portfelio komponentai turėtų koreliaciją lygią 1, tai portfelio variacija būtų lygi jį sudarančių akcijų variacijų vidurkiui
  • Jeigu turėtume dviejų akcijų portfelį ir jų koreliacija būtų -1, tai portfelio variacija būtų 0. Įsivaizduokite, kad turite 50% SP500 indekso ir 50% priešingo SP500 indekso. Kaina niekada nesikeistų (verinant, kad nėra papildomų mokesčių), nepaisant kokio dydžio būtų SP500 variacija.
  • Vidutinei koreliacijai esant < 1,  portfelio koreliacija turi būti mažesnė, negu vidutinė svertinė jį sudarančių akcijų variacija..

Esminė įžvalga: Kuo mažesnė vidutinė portfelį sudarančių komponentų koreliacija, tuo didesnis skirtumas tarp portfelio ir jį sudarančių akcijų svertinės vidutinės variacijos!

  • EGR portfelio grąžą padaro didesnė negu jo komponentų grąžos vidurkis. Nes portfelio variacija < svertinė vidutinė portfelio komponentų variacija
  • EGR padidina portfelių su maža koreliacija grąžą
  • EGR padidina portfelio su didele komponentų variacija grąžą

SP500 CAGR duomenys iš čia.

Nuo 2000 iki 2019, SP500 su dividendais geometrinė vidutinė grąža yra 6,01% per metus
Be dividendų – 3,99% per metus.

Standartinis nuokrypis (variacijos šaknis) – 17-18%.

Vidutinės SP500 indeksą sudarančios akcijos standartinis nuokrypis (kintamumas. standartinė deviacija, ar variacijos šaknis) – 33-35%. Akcijos kintamumą galite pasižiūrėti brokerių pateikiamoje informacijoje apie akciją.

Portfelio grąžos simuliacija Excel

Noriu pasiūlyti pažaisti su skaičiuokle, kurią specialiai padariau, kad būtų lengviau įsivaizduoti portfelio ir pavienės akcijos grąžos skirtumus (ir dar vėliau – portfelio rebalansavimo naudą).

Įsivaizduokime, kad perkame 1 ar daugiau hipotetinių vidutinių akcijų, iš SP500 indekso, kurios tarpusavyje koreliuoja labai gerai (koreliacija artima 1) už 10 000 eurų. Skaičiuojant su vidutine grąža, kintamumu – po 30 metų turėsite 12 289 eurus.
Jeigu tų pačių akcijų būtumėte nusipirkę už 56% pinigų, o likusius 44% laikę grynais kišenėje, kasmet rebalansuojant po 30 metų turėtumėte 16 721 eurus.
Jeigu akcijų būtųmėte pirkę tik už 42% pinigų, o likusius būtumėte padėje į kredito uniją su 1,6% palūkanomis, jūsų portfelis po 30 metų būtų vertas 21 475 eurus.

Ar galite įsivaizduoti situaciją, kai rizikuojate daugiau negu dvigubai mažesne suma, o galutinė pinigų suma po 30 metų tampa 72% didesne? T.y. 58% mažesnė rizika, su papildomu 72% pelnu?

Noriu atkreipti dėmesį į laukelį – portfelio kintamumas. Stebėkite, kaip jis keitėsi. Tik akcijų – jis buvo 33%, su 44% cash – 18,5%, su 58% indėliu – 13,8%.

O jeigu už visus būtume nusipirkę SP500 indekso? Portfelio vertė būtų 38 077 eurai. Ir šiuo atveju jokia grynųjų ar indėlio dalis nepadidina galutinės portfelio vertės. Portfelio kintamumas 18%. Nepaisant to, kad didinant grynųjų dalį – mažėja portfelio kintamumas, didinamas Sharpe rodiklis, tačiau portfelio galutinė vertė mažėja.

Jeigu anksčiau esančiuose pavyzdžiuose nebūtų taikytas rebalansavimas, rezultatai būtų kitokie. Tiesiog akcijų ir cash dalys, būtų kaip du atskiri portfeliai.

Pvz. turime tik akciją, su 4% aritmetine grąža per metus (šį kartą, be dividendų – kad man būtų lengviau skaičiuoti), 33% kintamumu. Paskaičiavę matome, kad kuo ilgiau investuojame, tuo daugiau pinigų netenkame. Ką daryti?
Tiesiog sumažinę akcijų dalį, laikydami grynus kredito unijoje su 1,6% palūkanomis ir nerebalansuodami, jau turime daugiau pinigų, negu tik investuodami į gana rizikingas akcijas. Jeigu rebalansuojam?
Rebalansuodami – gauname pelno! Iš karto kyla klausimas, ar įmanoma rasti optimalų portfelio dalių santykį? Atsakymas – įmanoma.
Aiškumo vardan, grafiškai pavaizdavau, kaip surasti optimalius svorius akcijoms ir gryniesiems, su pateiktais parametrais (Akcijų aritmetinė grąža 4%, kintamumas 33%, palūkanos už grynuosius 1,6%)
Maksimalus pelnas, su minimalia rizika. Rebalansuodami sumažiname portfelio kintamumą, sumažiname netektis, išsaugome potencialą portfelio augimui. Tikiuosi, pakankamai aiškus pavyzdys.

Santykis tarp kompanijos kapitalizacijos dydžio, logaritminės grąžos ir variacijos

Atrodytų keistas pavadinimas ir dar keistesnis lyginimas, bet tai yra gana aktualu.

  • Yra kelis kartus įrodyta, kad individualios akcijos logaritminė grąža per metus nesiskiria nei didelės kapitalizacijos įmonių, nei mažos (Large caps vs small caps)
  • Individualių akcijų variacija smarkiai skiriasi, vertinant kompanijų kapitalizaciją. Mažesnės kapitalizacijos įmonių akcijos turi didesnę variaciją

Išvada:

Mažų įmonių akcijos neturi didesnės logaritminės grąžos, bet turi didesnę variaciją, kas padidina didesnę EGR. Akcijų kintamumas ir jų tarpusavio prasta koreliacija padidina jas turinčių portfelių grąžą, nepaisant jokių kitų faktorių!

Didesnis individualių akcijų kintamumas nesukuria jokios rizikos premijos, kai jas vertiname individualiai, bet jas turinčiame portfelyje (ar indeksą sekančiame ETF) sukuriama papildoma EGR.

Atsitiktinumas – etalonas

Vėl grįžtu prie grąžos vidurkių..

Jeigu pastebėjote iš aukščiau pavaizduotų Excel paveikslėlių, aritmetinis ir geometrinis vidurkiai skiriasi.

Aritmetinis vidurkis – Kintamumas2 / 2 = Geometrinis vidurkis

Turbūt jau supratote, kad esant dideliam kintamumui, kuo ilgiau investuojame, tuo labiau kintamumas neigiamai veikia mūsų portfelį.

Galbūt netgi pabandėte pažaisti su Excel skaičiuokle ir pastebėjote, kad pvz. 100% akcijų, su 4% grąža ir 33% kintamumu portfelis laikui bėgant, po truputį mažėja. Nors gana ilgai kartais būna teigiamas (virš pradinės investicijų sumos).

Portfelis po truputį praranda pinigus.

Šis skirtumas rebalansuojant – „sumažėja“. Geometrinis vidurkis „pakeliamas“ link aritmetinio.

10 000 eurų portfelis, kai akcijų ir grynųjų po 50%. Be rebalansavimo.
10 000 eurų portfelis, kai akcijų ir grynųjų po 50%. Su rebalansavimu.
Grafiškai pavaizduotas rebalansuojamo ir nerebalansuojamo portfelių skirtumas. Rebalansuojant – pagaunamas momentas, kai akcijų dalis būna „teigiama“, uždirbti pinigai nuimami ir saugomi grynųjų pozicijoje. Kai pagaunamas momentas, kai akcijų dalis „neigiama“, paimami pinigai iš grynųjų dalies, norint išsaugoti augimo potencialą.
Hipotetinis portfelis, kai akcijos sudaro 22%, su 4% grąža, 33% kintamumu, grynieji – su 1,6% palūkanomis

Įžvalgos:

  1. Geometrinis vidurkis yra visada mažesnis už aritmetinį
  2. Portfelio nuostolis dėl kintamumo didėja eksponentiškai, didėjant kintamumui 

Todėl, investavimo strategija turėtų stengtis kuo labiau sumažinti kintamumą, ypač – ekstremalius kintamumo dydžius. Kintamumo egzistavimas sumažina tikėtiną bet kurio portfelio grąžą.  Bet svarbu atskirti individualios turto klasės kintamumą ir portfelio (arba indekso) kintamumą.

Blogai koreliuojančių skirtingų turto klasių portfelis – turi mažesnį kintamumą, negu jį sudarančių turto klasių kintamumas. Rebalansuojant tokį portfelį – „pagaunama“ EGR, todėl portfelio grąža padidėja.

Čia galite ir baigti skaityti. Manau, pakaks šiam kartui, nuspręndžiau neberodyti skaičiavimų, kai pridedami periodinės įmokos ar nuėmimas. Tam yra portfoliovisualizer.

Įdėjau tikrai daug darbo, kad būtų man pačiam būtų aišku. Tikiuosi, aišku bus ir Jums.

Toliau – turinys, prijaučiantiems matematikai ir savarankiškam skaičiavimui, filosofams…

Kintamumas, tai gerai ar blogai?

  • Kintamumas – mirties spiralė. Kuo didesnė – tuo didesni nuostoliai ilguoju laiku
  • Didelis individualios akcijos ar turto klasės kintamumas, esant neigiamai koreliacijai, portfelio kintamumą gali labai smarkiai sumažinti. Apie tai kalbėta čia

Vidurkis, mediana, moda. Truputis painiavos..

Panagrinėkite kreives. Dviejų portfelių grąžos kreivės. Mediana abiem atvejais 1. Aritmetinis vidurkis ir moda – skiriasi. Kuo didesnis kintamumas (σ) – tuo toliau vidurkis, mediana ir moda vienas nuo kito.
  • Jeigu turime kelis blogai koreliuojančius finansinius instrumentus, rebalansuodami portfelį periodiškai, sumažiname skirtumą tarp grąžos medianos ir tikėtino grąžos aritmetinio vidurkio. Kuo didesnis finansinių priemonių kintamumas ir kuo blogesnė koreliacija – tuo ryškesnis šis efektas
  • Jeigu jūsų portfelio kintamumas apie 9% per metus, portfelio grąžos mediana sudaro apie ~90% portfelio grąžos vidurkio. Šiuo atveju, rebalansavimas neturi daug reikšmės
  • Jeigu portfelio kintamumas yra apie 15% per metus, grąžos mediana yra apie ~50% vidutinės grąžos, rebalansuoti verta
  • Rebalansavimas iš tikrųjų sumažina tikėtiną aritmetinę vidutinę grąžą, kai portfelio kintamumas yra didelis, tačiau padidina medianą. Mano nuomone (ir ne tik mano), mediana labiau atspindi realybę. Labai siūlau pasiskaityti nurodytą šaltinį. Autorius – puikus.
  • Rebalansavimas „pakelia“ geometrinį vidurkį link aritmetinio vidurkio, t.y. geometrinį vidurkį grąžina į „ankstesnį laiką“. Tuo pagrįsta Momentum investavimo strategija. Ir random dalykai turi momentum.
  • Sudėtinė grąža yra neigiamai nukrypusi (asimetriška), t.y. logaritminė funkcija

P.S.

Pateiktas turinys – tik diskusijai. Jokiu būdu, tai nėra jokia investavimo rekomendacija ar siūlymas turinį naudoti savo gyvenime, ar investuojant ar pasakojant kažkam, kokią nesamonę skaitėte. Gali būti daug grubių klaidų, klaidingo suvokimo, nesamonių. Todėl prašau viską ką darote, sakote, vertinkite sava galva. Ačiū.

P.S.#2

Skaičiuoklės nuoroda savarankiškam žaidimui.