Sekos rizika

Gręsia visiems?

Skaitydamas apie įvairias buitiniam investuotojui aktualias rizikas, paskaičiau ir apie sekos riziką (en. sequance risk). Labai įdomių minčių kilo. Norėčiau pasidalinti ir su Jumis.

Kodėl jaunam investuotojui – galima prisiimti didesnę riziką, negu vyresniam?

Pavyzdžiai labai supaprastinti, bet manau, kad minčių sukels.

Pirmas pavyzdys

Įsivaizduokite, kad turime penkis investuotojus. Visiems 35 metai.

  • Visi pradeda investuoti turėdami 10 000 eurų
  • Visi kas mėnesį portfelį papildo po 1000 eurų (12 000 per metus)
  • Paprastumo dėlei – palūkanos skaičiuojamos metų gale
  • Petras, Jonas ir Onutė investuoja į rizikingesnį portfelį, kuris turi 5% grąžą per metus, visi trys vieną kartą per visą investavimo terminą, patiria po ‘krizę“, jų portfeliai nuvertėja 30%.
  • Petras po 10 metų ramaus investavimo patiria eilinę krizę, jo portfelis nuvertėja 30%, po to vėl stabiliai investuojama
  • Jonas – po 20 metų, portfelis nuvertėja 30%
  • Onutė – po 30 jos portfelis irgi nuvertėja 30%
  • Marius atsargus, jo portfelis generuoja 4% per metus
  • Simas – labai atsargus, jo portfelis generuoja 3% per metus
Portfelio pokytis, papildomai investuojant
Investuotojų portfelių pokytis per 30 metų. Raudonai pažymėta – portfelio kritimo 30% laikas.
Portfelio pokytis, papildomai investuojant, grafikas

Pirmo pavyzdžio išvados

  • Kuo vėliau „ištinka krizė“ – tuo didesnė neigiama įtaka portfeliui (tas pats procentinis nuostolis, bet nuo didesnio portfelio = didesnis nuostolis)
  • Turint mažiau rizikingą portfelį, per ilgą laiką išvengiant praradimų – galima turėti panašią grąžą

Antras pavyzdys

Tie patys penki investuotojai.

  • Visi vienkartinai investuoja 10 000 eurų
  • Paprastumo dėlei – palūkanos skaičiuojamos metų gale
  • Petras, Jonas ir Onutė investuoja į rizikingesnį portfelį, kuris turi 5% grąžą per metus, visi trys vieną kartą per visą investavimo terminą, patiria po ‘krizę“, jų portfeliai nuvertėja 30%.
  • Petras – po 10 metų, jo portfelis nuvertėja 30%
  • Jonas – po 20 metų, portfelis nuvertėja 30%
  • Onutė – po 30 jos portfelis irgi nuvertėja 30%
  • Marius atsargus, jo portfelis generuoja 4% per metus
  • Simas – labai atsargus, jo portfelis generuoja 3% per metus
Portfelio pokytis, papildomai neinvestuojant
Investuotojų portfelių pokytis per 30 metų. Raudonai pažymėta – portfelio kritimo 30% laikas.
Portfelio pokytis, papildomai neinvestuojant, grafikas
Atkreipkite dėmesį, kad visų trijų portfelių, kurie patyrė nuostolius – galutinis portfelis vienodas.

Antro pavyzdžio išvados

  • Neinvestuojant papildomai, nėra skirtumo, kada „ištinka krizė“. Per ilgą laiką – portfelių grąža vienoda

Toks portfelis lengvai apskaičiuojamas

  • portfelio pradinė suma * grąža ^ (terminas metais-1)
  • Pvz.: 10 000 * 1,05 ^ 29 = 41 161,36

Jeigu patiriamas nuostolis, tai tiesiog:

  • portfelio pradinė suma * grąža ^ (terminas metais-1) * nuostolis
  • Pvz. 10 000 * 1,05 ^ 29 * 0,7 = 28 812,95

Santrumpa

  • Portfelio grąžos seka gali būti tokia pati svarbi, kaip ir tos grąžos dydis, jeigu investuojama pastoviai, todėl svarbu išvengti didesnių nuostolių (kuo vėliau – tuo svarbiau)
  • Investavimo pradžioje – sekos rizika mažiau aktuali, galima investuoti rizikingiau (iš čia ir įvairios rekomendacijos, jaunam – didesnis akcijų procentas portfelyje)
  • Vertinant, kad akcijos einant laikui brangsta (kaip ir kitos investicinės priemonės), investuojant vienkartinai – sekos rizika nesvarbi. Svarbiau bendras tokios investicijos terminas (time in the market > market timing)

Papildomai kylantys klausimai:

  • Metodai, kaip apsisaugoti nuo sekos rizikos. Diversifikacija ir rebalansavimas, gryni, dividendai, „trend“, „glide path“ ir kt?.
  • NT pirkimas? Ar čia antras pavyzdys?
  • Ar Lump Sum investavimas irgi yra antras pavyzdys?

10 minčių apie “Sekos rizika

  1. Labai įdomu.

    Pirmas pavyzdys kaip ir viskas aišku. Kuo daugiau laiko turi po krizės atauginti portfelio riebalą, tuo geriau. Bet antras pavyzdys tai labai nustebino, nes intuityviai su ‘mental accounting’ atrodo, kad turėtų būti skirtumas.

    Beje, sudominai, tai sau pasidariau kiek kitokį pasižaidimui ir realistiškesnį, kai krizė įvyksta visiems vienu metu, tik vienam pensija už 5 metų, kitam už 10, 15 ir 20 metų. Žinojau, kad skirsis, bet nenujaučiau, kad ant tiek, nes visų investavimo laikotarpis 25 metai ir visi įdėjo tokią pačią sumą su ta pačia grąža, bet pirmasis į pensiją išėjo su 400k, kai paskutinis su 537k. Ir čia pagrinde tik dėl sėkmės, nes „gimiau pačiu laiku“.

    Kovoti su šia rizika matyt galima rebalansuojant ir einant prie mažesnę tikimybę staigiai nuvertėti prieš pensiją turinčias turto klases?

    1. Pirmas pavyzdys – svarbiausia suvokti, kad nuo didesnės bazės tas pats procentas kritimo, bus didesnė suma. Plius kuo didesnis kritimas, tuo daugiau reikia „atšokti“. Todėl didėjant portfeliui, artėjant „pensijai“, verta galvoti apie kiek įmanoma stabilesnį portfelį. T.y. Kad būtų kuo mažesnis Ulcer index (ar max. drawdown).
      Šitą galima pasiekti daugeliu metodų, kai kurie sudėtingesni, kiti lengvesni.
      Aš kol kas galvoju, kad naudinga turėti mažo volatility portfelį. Man tas paprasta, pasyvu. Labai siūlau paskaityti šį puslapį , labai daug gero turinio. Ir daugelis kitų, jų įrašų labai geri.
      Manau, kad apie safe withdrawal rate info jau pakankamai. Galima, kad ir Portfoliocharts.com pasiskaityti, pažaisti su skaičiuoklėmis. Ten daug išminties. O sequence risk – geriausia apsauga, tiesiog mažinti potencialius nuostolius. Taip aišku mažėja ir potenciali grąža, svarbu rasti balansą.

      Apie rebalansavimą žadu truputį parašyti.

  2. Nėra lengva konkrečiai paaiškint, kas yra sequence risk. Manau, kad pavyko tatai padaryt, o dar ir lietuviškai. Liuks!

    1. Ačiū. Konkrečiai ir gražiai nelabai ir paaiškinau, sunku lietuviškai išsireikšti, kai terminas naujas. Tikiuosi, kad pavyzdys iliustravo.

  3. Ačiū tau už tokius straipsnius. Kaip visada profesionaliai padaryta. Viskas teisingai, bet šiais ne meškų, ne bulių, o kengūrų laikais, reikia nusiimti procentėlį ir iš spekuliavimo. Pasakysiu, kad išpešti tūkstantuką kitą tiek iš Baltic’o akcijų rinkos, tiek iš USA primityviai per Revolut yra gana smagu. Sutikčiau, kad rimti pinigai turi dirbti ramiai (subalansuotas portfelis), bet turint kažkiek finansų žinių nepaspekuliuoti kengūrų laikais irgi nuodėmė. Tuos išloštus kelis tūkstantėlius galima vėl padėt į rimtų pinigų lentyną (NT, ETF ar kas ten kam patinka). Jei atvirai, tai bus įdomu po 20 metų pažiūrėt, kas sugeneravo daugiausia (NT, ETF, ar pavienės akcijos su šokia tokia spekuliacija). Kengūrų laikais geriausias pelnas su akcijomis ir spekuliavimu. Kaip bus toliau matysim. Dar kartą dėkui už naudingus straipsnius.

    1. Ačiū už komentarą.

      Ne visiems pasiseka išpešti tą tūkstantį. Vistiek reikia ir žinių, ir sėkmės. Gal tamsta ir sugebėjote, bet yra kas ir pinigus tiesiog sudegina.

      Sistemingai, nuosekliai gauti teigiamą grąžą iš spekuliavimo akcijomis yra sunkus darbas. Tokių investuotojų ir vidurkis, ir mediana – atsilieka nuo indekso. Kaip ir akcijų kaina, investuotojų pelno imtis pasiskirsčiusi pagal logaritminę kreivę (priešingai, negu galvojama, kad pasiskirstę pagal normalųjį pasiskirstymą – Gauso „varpo“). Yra daug žmonių, kurie uždirba mažai arba labai mažai, ir mažai žmonių, kurie uždirba daug, arba labai daug. Kol kas nemanau, kad turiu „edge“, kad pakliūčiau, tarp tų „dešinėje“. 🙂

      Aš turiu kelias idėjas, kaip „žaisiu“ su savo 10% portfelio play money. Kol kas jis investuotas į akcijas: Ticker ET (+28%), IVZ (+9,9%) akcijas. IVR jau pardaviau prie 3,00$ (pirkta po 2,86$), šiaip gerokai per anksti, nesudalyvavau augime iki 7$+. Tai nors ir realizavau nedidelį pelną, „negauto“ beveik 200% pelno jausmas man nepatiko 😉

      Vietoj spekuliavimo akcijomis, gana intensyviai domiuosi papildomomis pajamomis iš opcionų. Šiuo metu „žaidžiu“ paper IB versijoje. Gal kada kažkiek daugiau parašysiu.

  4. Na opcionai jau rimčiau. Ten tikrai gali nudegti. Aš naudoju labai paprastą, bet 90 proc. veiksmingą (kol kas) sistemą. Aišku uždarbiai nėra dideli, bet gana stabilūs. Jei įmonė stipri, beveik visada kaina atšoka po bendro pakritimo. Dalį pelno įmetu į ilgalaikio investavimo sąskaitą, bet vieną laikau būtent trumpam. Tiesiog per daug šokinėja pirmyn – atgal šiuo metu, kad galėčiau ramiai žiūrėti ir nepagaudyti eurų. Gal kartais kvailai atrodo, kai atpirkinėji brangiau, nei prieš tai pardavei, bet jei tik stebėtum nebūtų nieko, o dabar pasigauna kažkiek, kuriuos galima, kaip ir minėjau, įmesti į ilgalaikį investavimą.

    1. Opcionai buvo sugalvoti mažinti portfelio rizikai. Ypač apsaugojinui nuo valiutų kursų pokyčių. Jie yra turbūt vienintelis instrumentas, kur gali iš abiejų pusių riboti save. T.y. Ir galimą pelną, ir nuostolį.
      Žinoma, kol kas tik paper account naudoju, tai galbūt man nieko nepavyks, bet bent jau būsiu pabandęs.

      1. Teoriškai žinau kas yra, bet dar neteko naudotis. Nelabai ir veržiuosi. Dar pilnai pakanka veiksmo su paprastu akcijų pirkimu. Kai duoda darbuotojams opcionus vertingų įmonių už mažą kainą, tai ten be pralaimėjimo lošimas, bet iš šalies sukonstruoti,kad eitum į pelną sudėtinga. Nelabai net tarp akcijomis gan aktyviai prekiaujančių pažįstamų žinau, kas rimčiau opcionais užsiiminėtų.

  5. Vieno spekulianto pelnas kito nuostolis. Ilgalaikis investuotojas tiesiog gyvena ir užsiima kažkuo, matomai jam (ir man) prekyba akcijomis nėra smagus laiko praleidimas. Esu labai nedaug pardavęs, o perku nuolat, kai tik turiu atliekamų pinigų. Dėl to negalėjau prisipirkti kritusių akcijų, nes nelabai turėjau už ką. Kai vėl gavau pinigų, pirkau jau kažkiek atšokusias nuo dugnų. P.S. visada turiu bent metams pragyvenimui, tai tokia būsena man yra pinigų neturėjimas ir tokiu atveju rinkoje neapsipirkinėju.

Leave a Reply

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.