Balandis

Šį mėnesį labai daug laiko praleidau gamtoje, buvau su vaikais. Darbo – buvo mažai, atlyginimas bus mažas. Džiugu, kad nuo kitos savaitės po truputį pradedu daugiau dirbti. Papildomų pajamų nebus, nes ne visi darbdaviai pradeda darbus, bet vistiek geriau negu balandį.

Šį mėnesį daug meistravau sodyboje. Susikaliau terasą (ekonomiškai, viso 30 kvm. kainavo 730 eurų). Reikia dar nusialyvuoti. Aptvarkiau kiemą, vaikų namelį, karstykles, supynes. Susikasiau daržą. Pasodinau tris obelis, kriaušę, dvi vyšnias, 2 serbentus, 5 sausmedžius. Maudžiausi, deginausi. Ar jau rašiau, kad buvau su vaikais?.. Oras buvo puikus. Traktuoju kaip atostogas. Tokių ilgų ir ramių – daug metų neturėjau.

Daug skaičiau..

Portfelis kiek pasikeitė. Kadangi turiu daugiau laiko, noriu kiek rizikingiau „pažaisti“ su akcijomis. Iš nuobodulio. Pagal Nassim Taleb „Barbell portfolio“, didžiąją dalį portfelio sudaro stabili dalis (mano atveju, tai modifikuotas „Permanent portfolio“) ir nedidelė dalis smarkiai rizikingų priemonių (mano atveju bus ~10%, juos sudarys pavienės akcijos, gal vėliau opcionai, vis dar domiuosi, skaičiuoju, mokausi).

Pardaviau SGLD, 5 vienetus po 154.00 EUR, už viso 444.08 EUR. 76.17 EUR pelno. Dabartinė kaina 150.88.

Pardaviau IS04, 75 vienetus po 5.9210 EUR, už viso 770.00 EUR. 48.36 EUR pelno. Dabartinė kaina 5.790.

Papildomai pervedžiau 1000 EUR.

Už visus šiuos pinigus pirkau VWCE ir pavienių akcijų.

Balandžio portfelio grafikas. 6,81% per mėnesį – kosmosas.
Palyginimui su akcijų ETF. Šį kartą portfelis gana smarkiai atsiliko nuo SP500. To ir tikėjausi, jis turi mažiau kristi akcijoms krentant, mažiau augti jos brangstant. SP500 – 12,8% – visiškas kosmosas. Aišku, būna visko. Bet kai auga nuo didesnio kritimo, per ilgą laiką – nesmarkiai aplenkia. Paskutinis paveikslėlis įrodys.
Portfelio rizikos duomenys. Esu labai patenkintas. Labai supaprastintai – pusė pelningumo, su ketvirčiu rizikos. Sharpe ir Sortino dvigubas. Kintamumas – trečdalis.
Čia portfelio grafikas nuo investavimo pradžios. Kol kas esu labai patenkintas. Kaip matote, lėčiau auga, bet lėčiau ir krenta. Kai auga mažiau, bet nuo didesnės sumos – atsilikimo kaip ir nėra. Dar vienas dalykas – toks vaizdas, kad portfelis kiek „vėluoja“, pagal akcijų EFT. Gal tą galima kažkaip išnaudoti?.. Tikėtina, kad neverta. Toliau pirksiu ir laikysiu. Pažaidimui užteks 10% portfelio dalies.

Tikiuosi ir toliau, mano portfelis bus toks pats stabilus.

Turto klasių koreliacijos įtaka grąžai

Grynieji ir jų koreliacija su kitomis turto klasėmis

Grynųjų ir kitų turto klasių koreliacija yra ~0. Todėl grynieji yra puiki priemonė išsaugoti turtą kai nežinai ką daryti. Nedaryk nieko. 🙂 Girdėjom daug kartų: Cash is king. Ypač tokiu metu, kai labai padidėja kintamumas (volatility), padidėja turto klasių koreliacija, kai pvz. tiek akcijos, tiek obligacijos, tiek auksas pinga. Teoriškai: kuo labiau vienodėja skirtingų turto klasių koreliacija, ypač esant neigiamai grąžai, tuo didesnę portfelio dalį reikėtų laikyti grynais (čia, kad sumažinti ilgalaikes netektis). Kadangi čia gaunasi market timing, tai to daryti nerekomenduoju, bet apie tai pagalvoti galima. Tuo labiau suprasti, kodėl taip yra.

Kodėl svarbi koreliacija?

– Nes derinant kelis mažą (ar neigiamą) koreliaciją turinčius instrumentus, galima sumažinti bendrą portfelio kintamumą/kaitumą/nepastovumą (nežinau, kaip tikslia parašyti, tegul bus kintamumas, – en. volatility).

Kombinuojant mažą ar neigiamą koreliaciją turinčius instrumentus, sumažinę bendrą portfelio kintamumą, galime investuoti agresyviau. Kitais žodžiais, žinant savo rizikos toleranciją, galime didesnę dalį portfelio investuoti į didesnę grąžą ir riziką turinčius instrumentus. Šį veiksmą galime vadinti – portfelio optimizavimu (čia nekalbu apie Nassim Taleb Barbell metodiką, gal kada vėliau).

Portfelio kintamumas

Kodėl svarbus portfelio kintamumas? Nes kuo didesnis kintamumas, tuo didesnis galimas nuostolis ir daugiau laiko reikės pasiekti pradinį portfelį. Jau rašiau anksčiau, bet kuo daugiau skaitai – nenustoju stebėti, kaip tai svarbu.

Logaritminė kreivė, rodanti kiek reikia uždirbti, norint panaikinti turėtą nuostolį.

Keli patikslinimai:

  • Reikia 11% pelno, kad susigrąžinti 10% nuostolį. Nėra bėdų.
  • Reikia 25% pelno, kad susigrąžinti 20% nuostolį. Sunkiau.
  • Reikia 43% pelno, kad susigrąžinti 30% nuostolį. Problema.
  • Reikia 67% pelno, kad susigrąžinti 40% nuostolį. Didelė problema.
  • Reikia 100% pelno, kad susigrąžinti 50% nuostolį. Žlugdo.
  • Reikia 300% pelno, kad susigrąžinti 75% nuostolį. Katastrofa.

Portfelio kintamumo pavyzdžiai

Trys portfeliai, kuriuos turėjome šešis metus. Vsų trijų aritmetinis grąžos vidurkis – 5%. Bet esant didesniam kintamumui, geometrinis grąžos vidurkis (CAGR) gerokai mažesnis. Kuo didesnis portfelio kintamumas, tuo didesnis galimas kintamumo sąlygotas nuostolis (volatility drag). Portfelis B svyruoja 10% daugiau, nei portfelis A. Tiek į pliusą, tiek į minusą. Portfelis C, patiria 25% didesnius svyravimus.

Volatility Drag = ½ * Variance of Returns

Historical Stock Market Volatility Over 10 Years
Grafike nėra COVID-19 išpardavimo. Atrodytų dar geriau.
S&P 500 historical annual returns

Kintamumas turi didelį neigiamą efektą portfelio pajamingumui. Svarbu suprasti, nukritus portfelio vertei, esant pelnui – jis bus nuo mažesnės vertės. Kiekvieno ciklo metu, vis prarasite pinigų.

portfolio diversification

Portfelio kintamumas yra tiek jo dedamųjų koreliacijos, tiek dedamųjų kintamumo funkcija. Manau, kad verta panagrinėti daugiau.

Vanguard apie koreliaciją.

Intuicijos testas

Manau reikalingi keli pavyzdžiai, kad geriau suprastume.

Įsivaizduokim:

  • Jūsų dabartinis portfelis generuoja vidutiniškai (log-vidurkis) 5% grąžą su 15% kintamumu (volatility). Jūsų portfelio Sharpe rodiklis – 0.33
  • Norite skirti pinigų, kurie sudarys 10% savo portfelio dar vienam, perspektyviam finansiniam instrumentui.
  • Jūs norite, kad Jūsų portfelis turėtų maksimalų Sharpe rodiklį (didžiausias pelnas ir mažiausia rizika.. Beje, vertinkit kritiškai, gali būti 0,1% grąža ir 0,0001% rizika = Sharpe rodiklis 1000, na bet esmę supratot).

Pasirinkite tarp A1 ir A2

A1A2
Grąža4.00%4.00%
Kintamumas7.96%46.04%
Koreliacija su portfeliu-.20-.20
Atrodo visiškai skirtingi finansiniai instrumentai

Visai nenuostabu, kad didžioji dalis žmonių rinktųsi A1, nes jis turi tą pačią grąžą kaip ir A2, bet su 1/6 rizikos.

Paskaičiuojam..

Visai netikėtai pasirodo, kad tikėtina portfelio grąžą vienoda, pasirinkus tiek A1, tiek A2.:

Portfelio kintamumas, jeigu renkamės A1:

Originalaus portfelio Sharpe = .33

Sharpe rodiklis pridėjus A1 = 0.049/0.13363 t.y. 0.3667

Sharpe rodiklis pagerėjo ~ 10% (nuo 0,33 iki 0,3667).

Jeigu pridedame A2.

Suskaičiuojam kintamumą..

Tikrai tiesa. Kintamuma toks pats!

Naujojo portfelio kintamumas vienodas, nepaisant kurį iš dviejų minėtų finansinių instrumentų pridedame. Reiškia, portfelio Sharpe rodiklis bus vienodas. Tai yra tiesa, nepaisant smarkiai didesnio A2 finansinio instrumento Sharpe rodiklio. Atrodo, nesamonė?

Kad suprasti, pažiūrėkime į portfelio kintamumo formulę:

Padalinkim formulę į tris dalis. Pirmoji išliks vienoda visais atvejais, nes ten – pradinio portfelio duomenys. Antroji dalis bus pažymėta mėlynai, trečioji – raudonai.

Grafiškai pavaizduojame viso portfelio kintamumo pokytį vs A1 ar A2 kintamumą.

Kai didiname finansinio instrumento riziką (kintamumą), lygties antroji dalis (kurioje yra kintamumas) auga eksponentine progresija, o trečioji – mažėja linijine (prisiminkit, kad trečioje lygties dalyje yra p – t.y. neigiama koreliacija). Gaunasi taip, kad bent jau laikinai, neigiamos koreliacijos sukuriamas mažėjimas, neutralizuoja eksponentinį didėjimą.

Reikia išskirti du dalykus.

  1. Kai pridedame neigiamai koreliuojantį finansinį instrumentą prie mūsų turimo portfelio, jo rizika (kintamumas) turi būti labai didelė, kad pradėtų „bloginti“ galutinio portfelio Sharpe rodiklį. Nes neigiama koreliacija kurį laiką „slopina“ papildomą volatility drag.
  2. Pastebėkite, kaip laikinai, kai grafike einame iš kairės į dešinę, kas didina finansinės priemonės kintamumą (riziką), mes sumažiname galutinio portfelio riziką. Kitaip sakant, jeigu šiuo atveju pridedame finansinei priemonei rizikos (kintamumo), nesumažinę jos grąžos – gauname Sharpe rodiklio pagerėjimą. T.y. papildomas kintamumas kurį laiką duoda teigiamą grąžą (primenu, tiek A1, tiek A2 grąža – 4%).

Daugiau pasirinkimo testų

B1B2C1C2D1D2
Grąža10.54%3.57%9.33%6.50%6.43%-2.64%
Kintamumas20.00%20.00%27.50%12.50%10.00%40.00%
Koreliacija.80-.20.40.40.50-.60
Sakykim 6 skirtingi ETF.

Dauguma sutiktų:

  • B1 truputį geresnis nei B2. Ta pati rizika, o B1 – gerokai didesnė grąža, nors B2 – geresnė koreliacija.
  • C2 geresnis už C1, nes jo Sharpe yra geresnis (apie 0.52 vs 0.34).
  • D1 geresnis už D2. D1’s Sharpe daug didesnė, D2 neigiama grąža!!!

O esmė tokia, kad bet kuris iš šių variantų, pirminio portfolio Sharpe pagerina 10%..

Intuicija sakytų, kad reikia rinktis portfelį (ar finansinį instrumentą) iš viršutinio žalio kvadrato. Juk jis turi geriausią Sharpe, todėl turėtų būti nejauku sužinoti, kad matematiškai finalinis portfelis keisis vienodai, nepaisant to fakto, kurį iš variantų pasirinksime.

Koreliacija yra esmė

Tas pats grafikas, pažymėjus koreliaciją.

Kuo labiau neigiama koreliacija, tuo mažiau grąžos reikia, kad portfelio Sharpe pagerėtų 10%.

Finansinės priemonės Sharpe rodiklis yra labai „logiškai“ suprantamas, tik deja, jis negali būti vertinamas į neatsižvelgiant į koreliaciją su kitomis portfelyje esančiomis dedamosiomis. Kad vizualiai suvokti koreliacijos ir Sharpe rodiklio ryšį, vertinga suprasti toliau parodytas „indifference“ kreives.

RRR= siekiamo įtraukti į portfelį instrumento Sharpe rodiklis
RRR= originalaus portfelio Sharpe rodiklis
Rho (p) = koreliacija

Pvz. šviesiai žalia linija rodo, kaip keistųsi portfelio Sharpe rodiklis, keičiantis koreliacijai, jeigu naujai finansinei priemonei skirtume 20% (0,2) buvusio portfelio.

Pastebėjimai

  • Kai naujai priemonei skiriama didesnė portfolio dalis, (aukščiau esančios linijos – einant nuo žalios iki violetinės), pridedamas finansinis instrumentas turi turėti geresnius rodiklius, kad nepakenktų originaliam portfeliui. Tam, kad pagerintų rezultatus – jis turi būti – geresnis negu originalus portfelis. Norint išsireikšti kitaip – kuo didesnę rolę atlieka naujasis finansinis instrumentas, tuo didesni jam keliami reikalavimai (labai logiška).
  • Jeigu naujasis finansinis instrumentas turi blogesnį Sharpe, negu originalus portfelis, jis gali tai iki tam tikro laiko kompensuoti, turėdamas mažą arba neigiamą koreliaciją.

Pritaikymas praktikoje (bent jau teoriškai)

Kiekvienas investuotojas, vertindamas naują finansinį instrumentą savęs klausia:

“Ko man iš jo reikia (t.y. kokia reikalinga grąža, kintamumas ir koreliacija), kad aš jį pridėčiau į savo portfelį?”

Pasinaudojant paprasta formule, galime tai suskaičiuoti objektyviai (aišku duomenys retrospektyviniai, tai vertinimas tik preliminarus):

Šį lygtis parodo, ko bent jau minimaliai reikia iš naujo instrumento, kad jis nepakenktų originaliam portfeliui (įsistačius žinomą gražą, kintamumą ir koreliaciją, galime apskaičiuoti optimalią portfelio dalį).

Pvz. jeigu norimas įtraukti finansinis instrumentas turi 0.10 Sharpe rodiklį, o originalus portfelis 0.40, tai tam, kad naujasis finansinis instrumentas nepakenktų, jis negali turėti didesnės negu 0.25 koreliacijos su portfeliu (t.y. 0.10/0.40).

Arba pvz. jeigu turim instrumentą, kuris turi 0.80 koreliaciją su mūsų portfeliu, o mūsų portfelio Sharpe rodiklis yra 0.70, tai naująjam instrumentui reikalingas bent jau 0.56 Sharpe (t.y. 0.80 x 0.70).

Įžvalgos

  • Koreliacija geriausiai suprasti, kaip kliūtį grąžai. T.y. kuo mažesnė koreliacija, tuo mažesni naująjam finansiniam instrumentui keliami reikalavimai (Sharpe rodiklis gali būti mažesnis, kai visi kiti kriterijai vienodi)
  • Nauji finansiniai instrumentai su didesniu Sharpe negu turimo portfelio – yra visada naudingi.
  • Jeigu rasite finansinį instrumentą turintį nulinę koreliaciją – jis visada bus naudingas portfeliui, jeigu turės bent jau minimaliai teigiamą grąžą. Jeigu koreliacija neigiama – grąža gali būti neigiama.
  • Šis metodas negal būti taikomas finansiniams instrumentams rikiuoti. Jis veikia kaip filtras – taip arba ne. Sharpe rodikliai – leidžia instrumentus rikiuoti (pagal riziką), bet kaip parodyta aukščiau – be koreliacijos, tai nieko nereiškia. Jeigu kažką atsiminsite perskaitę šitą rašliavą, tai čia svarbiausias dalykas. Daryti sprendimus vadovaujantis grąža ir rizika, tai lyg vertinti bėgikus pagal jų laikus, nežinant kokį atstumą jie bėgo.

Galutinės išvados

  • Koreliacija portfelio matematiką padaro nebeinuityvia
  • Neigiama ir maža koreliacija gali prastą ar net su neigiama grąža finansinį instrumentą padaryti puikiu portfelio komponentu. Va ir turim akcijas, obligacijas, grynus, auksą ir žaliavas
  • Didelę riziką turintys finansiniai instrumentai, su neigiama koreliacija – dažniausiai sumažina bendrą portfelio riziką
  • Koreliacijos svarba vis dar išlieka neįvertinta

P.S. Bet koks mano patarimas ar nuomonė – nėra rekomendacija kažką daryti. Tuo labiau investuoti. Skaitau ir mokausi, dalį to ką perskaitau, užrašau. Visi turim savo galvas, jas ir naudokim.

Ar egzistuoja Equity Premium Puzzle?

Akcijų rizikos premija (equity risk premium, toliau ERP) yra papildoma grąža, kurią gauni investuodamas į akcijas, vietoj indėlių ar obligacijų (finansinių instrumentų „be rizikos“). Istoriškai, rašoma kad ji lygi apie 6%. Nepaisant to, kad kartas nuo karto patiriamas 20%+ nuostolis, ilgalaikė aritmetinė grąža yra didesnė, nei obligacijų. Ir nemaža dalis investuotojų nemato prasmės mokėti už obligacijas, kurių grąža ilguoju laiku mažesnė. Iš čia atsiranda mįslė (puzzle)..

Kyla klausimas..

Studentas: Ei. profesoriau! Kodėl man kažkas turi papildomai mokėti, kai aš perku ir laikau akcijas, o ne obligacijas?

Profesorius: Nes jeigu nebūtų papildomos premijos ar papildomos akcijų kainos nuolaidos, tu jų niekada tiesiog nepirktum.. Jeigu akcijų ir obligacijų grąža būtų vienoda, kas pirktų akcijas? Duh.

Literatūros duomenimis, ekonomistai su skaičiuotuvais suskaičiavo, kad ši apie 6% premija yra rodiklis, kodėl praktiškai neapsimoka mokėti pinigų už obligacijas. Kaip, kad mano blogo komentaruose Karolis rašė:

“To quantify the level of risk aversion implied if these figures represented the expected outperformance of equities over bonds, investors would prefer a certain payoff of $51,300 to a 50/50 bet paying either $50,000 or $100,000”

– Karolis (anonimas komentaruose)

Raganystės

Bet internete yra duomenų, kad ERP nėra, ir nėra čia jokio „puzzle“. Nepradėkit labai aštriai kritikuoti (aš tik mokausi, o ne mokau). Žinoma teiginys piktas, juk praktiškai ignoruoju, kad akcijų grąža didesnė, nei obligacijų..

Pažvelkime dar kartą į šį teiginį: Akcijos turi didesnę grąžą negu obligacijos.

Ką turime omenyje – akcijos? Pavienes akcijas ar indeksus? Nes jeigu lyginame su S&P 500 indeksu, – tai nėra pavienė akcija. Esmė tame, kad akcijų indeksas negali būti lyginamas su pavienėmis akcijomis. O tik nedidelė dalis akcijų ilguoju laiku lenkia USA long term obligacijas..

Klaidingas lyginimas

Indeksas yra tam tikromis griežtomis taisyklėmis pagrįsta prekiavimo akcijomis strategija, kuri rebalansuojama.

“Akcijos” ir “Akcijų indeksas” yra ne vienas ir tas pats. Pirma yra turto klasė, kita – turto klasės prekiavimo strategija, pagal taisykles, diversifikuota, rebalansuojama. Šios dvi finansinės priemonės elgiasi visiškai skirtingai ir neturi tų pačių savybių, grąžos ir standartinio nuokrypio (kintamumo). Negalima naudoti vieno, kito pakeitimui!

Matematika viską įrodo:

Vidutinis pavienės S&P 500 akcijos kintamumas ~33%. Pačio indekso 14-18% (kinta priklausomai nuo laiko, teisingumo dėlei COVID-19 laikotarpį atmetam, neturiu visų duomenų). Kai lygini vidutinį pavienės indekso akcijos (o ne viso akcijų indekso) geometrinį grąžos vidurkį (CAGR), nebelieka jokio ERP.

0,06 – ((0,33*0,33)/2) = 0,55%

Visa esmė, kad naudojant istorinį pavienės akcijos kintamumą (~0,33), kuris yra maždaug dvigubai didesnis už akcijų indekso kintamumą, lieka tik 0,55% premija (kuri gali būti tik triukšmas). Kur 0,55%, o kur 6,4%!

Aš manau, kad perrašius Karolio mintį:

“To quantify the level of risk aversion implied if these figures represented the expected outperformance of equities over bonds, investors would prefer a certain payoff of $51,300 to a 50/50 bet paying either $50,000 or $52,614.30”

Perrašytas Karolio įrašas (gali būti matematiškai nelabai tikslus).

Didelė dalis investuotojų pasirinktų garantuotą 51,300$.

Noriu pabrėžti, kad čia kalbama apie vidutinį pavienės akcijos ir pavienės obligacijos ERP. Kalbant apie akcijų indeksą, žinoma, kad atsiranda ERP. (apie tai toliau).

Kokias išvadas galime pasidaryti?

Manau, galima tik patvirtinti šiuos teiginius:

  • Kai kalbame apie grąžą per laiką, dažniausiai turime galvoti apie daugybą (o ne paprastą pridėjimą). Tokiu atveju grąžą skaičiuojame, pasinaudodami geometriniu vidurkiu arba logaritminiu vidurkiu, o ne aritmetiniu vidurkiu (nes atsiranda kintamumo sukelta grąžos netektis (en. volatility drain).
  • Portfelio komponentai nėra tobulai koreliuojantys, todėl kai rebalansuojame, „pagauname“ teigiamą geometrinį vidurkį, tas sumažina indekso kintamumą.
  • Netobulai koreluojančio portfelio grąžą galime paaiškinti Fernholz vadinamu papildomo augimo komponentu (en. excess growth component), kurį uždirba portfelio (šiuo atveju, – indekso) diversifikacija ir priešinga jo dedamųjų koreliacija.

Jeigu, tarkim akcijų indekso kintamumas ya 17% (priešingai, negu vidutiniam pavienės akcijos kintamumui ~33%), galime daryti šias prielaidas:

  • Akcijų indekso ERP yra 6% – .5 * (.17^2) = 4.56%.. Šie papildomi 4% yra Fernholz’o “excess growth rate. Todėl, kai kurie investavimo profesionalai diversifikaciją vadina – „vieninteliais nemokamais pietumis“ investavime.
  • Vidutinė indekso akcijų tarpusavio koreliacija gali būti apskaičiuota (apytiksliai), akcijų indekso variaciją padalinus iš vidutinės pavienės indekso akcijos variacijos. Naudojant mūsų anksčiau naudotus duomenis (jie yra apytiksliai realūs): (0.17^2) / (0.33^2) = 0.27. Kas yra vidutinė ilgalaikė SP500 indekso koreliacija (Tiesa, trumpalaikė tarpusavio koreliacija gali būti smarkiai kitokia).

Reziumuojam

ERP nėra, kai vertinam pavienes akcijas. Ji egzistuoja, kai vertinam akcijų indeksą.

  • Dažnai klaidingai vertinama ir prilyginama – finansinis instrumentas ir visas finansinių instrumentų portfelis, (pavienė akcija ir akcijų indeksas..):
    • 10 metų USA obligacijos yra viena finansinė priemonė.. Pavienė AAPL akcija (ar 500000 AAPL akcijų) – yra kita finansinė priemonė.
    • S&P 500 indeksas – yra skirtingų akcijų portfelis (daugelio finansinių priemonių portfelis), ir dar jo sudėtis kinta..
    • Viena finansinė priemonė ir jų portfelis – nėra vienodi dalykai, todėl nereikia jų lyginti, lyg jie tokie būtų!

Kovas

Tikiuosi Jūs visi sveiki.

Kovas – labai įdomus mėnuo. Sėdime visa šeima namuose, „karantine“. Koks aš dabar laimingas, kad turiu sodybą! Praktiškai jeigu nelyja – vaikai lauke. O ir rytas visai kitoks, kai pro langą pamatai gamtą. Sėdėdamas bute su trim rėkiančiais vaikais, pavargčiau.

Darbe – daug pokyčių. Kovas dar neblogas mėnuo, pusę mėnesio atidirbau pilnu tempu, tai kito mėnesio pajamos bus patenkinamos, bet gerokai mažesnės už pvz. per kovą gautas (už vasarį). Kovas turėjo būti mano geriausias metų mėnuo, deja – būna visko. Dvi darbovietės paskambino ir paprašė neateiti, arba ateiti praktiškai be atlygio (tai neisiu). Pagrindinė – mažina apsukas, pajamos kiek sumažės. Rezervo liesti nereikės, algos išgyvenimui tikrai pakaks. Tik deja, investavimui, šiuo puikiu metu pirkti akcijas, liks mažiau.

Portfelis

Šį mėnesį, portfelis prarado 2,54%
Šiais metais, portfelis prarado 0,12%
Palyginimui su S&P 500. Mano portfelis smarkiai stabilesnis. Kaip ir planuota – mažesni praradimai, bet lėtesnis ir potencialus augimas.

Atlikau tik vieną pirkimą – už 1000 eurų, nupirkau 15 VWCE vienetų (po 66 eurus, š.m 1 vienetas ~60 eurų).

Gana smarkiai išbrango obligacijos. Šiuo metu IS04 IB portfelyje užima 39,89%, VWCE – 28,94%, SGLD – 31,39%. Lauksiu balandžio mėnesio algos, jeigu atlyginimas bus pakankamas (galiu sulaukti/nesulaukti), vėl pirksiu tik VWCE. Planas pirkti tol, kol pasieksiu bent 35% portfelio (čia šiuo metu siekiamas akcijų minimumas).

Šiaip Excel lentelėje skaičiuoju Sharpe ir Sortino rodiklius savo visam portfeliui (dar nėra labai gerai veikianti skaičiuoklė), tai portfelio sudėtis keičiama taip, kad juos maksimaliai didinti (suprantu ir kuo tai pavojinga). Svarbu instrumentų kintamumas ir tarpusavio koreliacija (ir dar šiek tiek grąža). Gal kada rasiu laiko toliau pasigilinti ir padarysiu kokį scriptuką, kuris skaičiuotų pats.

Laisvalaikis

Grojau – mažokai, nes daug laiko praleidžiu sodyboje.

Rašiau – mažai, nes sukausi namuose, stačiau tvorą, kapojau ir kroviau malkas, prižiūrėjau vaikus. Daug laiko skyriau jų lavinimui, labai rekomenduoju Khan Academy Kids apps’ą (gali pabėgti nors trumpam).

Skaičiau – labai daug. Baigiau Fooled by Randomness, šiuo metu skaitau The Black Swan. Autorius – epistemologas genijus, todėl labai rekomenduoju. Planuose – perskaityti visas jo Incerto serijos knygas (jau turiu visas). Seniau skaičiau jo Medium puslapį, bet dabar radau laiko – skaitysiu „iš esmės“. Autorius agresyvus, impulsyvus, eruditas, no-nonsence vyras. Kosmonautas, atvykėlis iš ateities. Žaviuosi juo ir jo stiliumi. Jeigu kas yra uber matematikas, siūlau paskaityti jo pilną PDF naujausios knygos, kurioje visų Incerto knygų techninė dalis. Aš prie jos eisiu, kai perskaitysiu visą Incerto. Nuoroda į Amazon.

Incerto šaltiniai 🙂

Dar gilinu savo matematikos, Python, Matplotlib, Pandas, Jupyter žinias. Po truputį.

Linku visiems turiningai praleisti laiką.

P.S.

Ši liga – ne juokas, turiu pažįstamą anesteziologą iš Bergamo miesto, kraupu kas ten vyko. Būkite atsargūs.

Portfelio stebėjimo dažnio ir patiriamų emocijų santykis

Įsivaizduokim, kad turim tik vieną ETF – EUNL (iShares Core MSCI World UCITS ETF USD (Acc)). Pasirinkau, nes – ilgesnė istorija. Šiaip norėjau VWCE, bet accumulating istorija trumpa).

Tikrinam portfelio pokytį kiekvieną dieną, kas savaitę, kas mėnesį, kas metus. Ar skiriasi mūsų patiriamos emocijos?

Tikrai taip, nes skirtumas tarp rezultatų, kuriuos matome – dideli.

Jeigu portfelį tikriname kiekvieną darbo dieną – net 45,5% dienų stebime, kad jis patiria nuostolius. Toks vaizdas, tikriausiai nepridės pasitenkinimo gyvenimu ir pilnatvės.

Jeigu portfelį tikrinsite kartą per mėnesį, nuostolį stebėsite tik 32% atvejų.

Jeigu kartą per metus – 0% (P.S. Pasisekė su pavyzdžiu).

Backtest dariau su EUNL ETF duomenimis, kuriuos atsisiunčiau iš investing.com, ten galima *.csv formatu atsisiųsti ir Excelyje pasiskaičiuoti, ką tik nori. Duomenys nuo 2009-10-01, iki 2020-03-05, tikrinau kiekvienos dienos, savaitės, mėnesio ir metų pokyčius, tikėtina, kad tikrinant kitomis dienomis, rezultatas tikrinant kas metus galėjo gautis nuo 80 iki 100%).

Tikriausiai geriausia būtų naudotis investavimo roboto paslaugomis, kuris pagal mūsų pasirinktą strategiją tiesiog atliktų visus pavedimus ir tik esant rimtoms situacijoms reikalautų dėmesio. Gal todėl nemaža panašaus tipo paslaugų paklausa (ir pasiūla).

Išvada: Jeigu nepatinka matyti nuostolį, portfelį tikrinti reikia rečiau.

P.S.

Kaip ir viskas, kas šiame puslapyje parašyta, tai tik mano asmeninė nuomonė. Ji neturėtų daryti jokios įtakos Jūsų poelgiams 🙂