Kategorijos
Investavimas, strategija

Portfelio sudarymo strategija #2

Nemažai skaičiau paskutinį mėnesį. Tikrai kilo daug minčių. Norėčiau ir Jūsų smegenims padėti kiek paskaičiuoti.

P.S. Jeigu esi kietas matematikas ar ekonomistas, tikėtina, kad praktiškai nieko naujo nerasi.

Visai (ne)apgaulingas klausimas #1.

Įsivaizduokime, kad pirmais metais mūsų portfelis pabrango 10%, o kitais atpigo 10%. Kokia galutinė mūsų portfelio vertė?

Skaičiuojam:

  • Pirmais metais turim 100 eurų, pridedam 10% = 110 eurų;
  • Antrais metais turim 110 eurų, atimam 10% = 99 eurai.

Išvada? Kad praėjus dviems metams, praradom pinigus. Nors abiem atvejais pokytis atrodo, kad buvo vienodo dydžio. Svarbu tai suprasti.

Teisingas ir kitas variantas, jeigu pradžioje prarandam 10%, o po to uždirbam. Vistiek lieka tik 99 eurai.

Visai (ne)apgaulingas klausimas #2

Pirmais metais mūsų investicinis portfelis praranda 50% vertės, antrais – uždirba net 100%. Kiek turėsim pinigų?

  • Pirmais metais turim 100 eurų, prarandam 50% = 50 eurų;
  • Antrais metais turim 50 eurų, pridedam 100% = 100 eurų.

Išvada? Praėjus dviems metams, turim tiek pat, kiek turėjom.

Jeigu prarandi pusę pinigų, reikia likutį padvigubinti, kad turėtum kiek turėjai.

Kaip jums atrodo, ar prarasti 50% ir uždirbti 100% yra visada vienoda tikimybė/galimybė?

Išvada: ilguoju periodu, labiau verta kiek įmanoma sumažinti praradimus (kas yra labai priimtina ir mano asmenybei, sunkiau valdyčiau emocijas didelių praradimų atveju)

Visai (ne)apgaulingas klausimas #3

Vienu atveju mes du metus iš eilės uždirbame po 25%. Kitu atveju pirmus metus uždirbame 50%, o antrus – neuždirbame nieko. Kuri situacija mums naudingesnė?

Pirma situacija: Pirmi metai 100 + 25% = 125; Antri metai 125 + 25% = 156 eurai.

Antra situacija: Pirmi metai 100 + 50% = 150; Antri metai 150 + 0% = 150

Išvada? Stabilus nedidelis augimas, dažnai yra geriau negu rizikinga, smarkiai kintanti grąža. Gerai, jeigu pasiseks. Bet ar norim savo gyvenimo santaupas palikti sėkmei?

Kol kas nepulkite komentuoti, kad viską jau mokykloje žinojot. Skaitykit toliau.

Pažaiskim

Pirmas žaidimas:

Turim savo pinigus (pvz. savo investicinį portfelį) – 100 eurų. Metam monetą. Jeigu skaičius – laimit 50% statymo, jeigu herbas – pralošiat 40% statymo. Sutinkat?

Minia šaukia: Tik idiotas nesutiks! Gi tikimybė laimėti ar pralaimėti tokia pati, t.y. 1/2 – 50%. O laimėjimas ir pralaimėjimas skiriasi net 10%.

Rezultatų lentelė po 1 žaidimo

Atrodo fantastika. Vidutiniškai turime (150+60)/2 = 105 eurus po 1 žaidimo.

Antras žaidimas:

Tos pačios taisyklės. Bet žaidžiame kol aš pasakysiu, kad sustojam. Sutinkat?

Minia vėl šaukia: Tik idiotas nesutiks! Gi tikimybė laimėti ar pralaimėti tokia pati, t.y. 1/2. O laimėjimas ir pralaimėjimas skiriasi net 10%. Pats rodei, kad vidutiniškai po žaidimo turėsim 105 eurus !!! Imk mano pinigus!

Rezultatų lentelė po 2 žaidimų.

Jau po 2 žaidimų, tikimybė, kad Jūs turėsit daugiau negu pradinį portfelį – tik 25%. O, kad pralošit pinigus – 75%. Kame reikalas? Įsivaizduokime, kad čia buvo Jūsų šeimos investicinis portfelis. Nejauku? Kai skaičiau, man buvo nejauku. Nes ne iš karto supratau, kodėl čia taip..

Paskaičiuokim vidutinį laimėjimą: (225+90+90+36)/4 = 110,25 eurai vienam žaidimui. Čia aritmetinis vidurkis. Bet tikimybė vienam žaidžiančiam turėti pliusą tik – 25%. Kažkas nesusideda. Juk metant monetą laimim net 50% kartų, o pelnas didesnis nei galimas pralaimėjimas.

Tarkim, kad tikimybė, kad iškris herbas ir skaičius visiškai vienoda, = 50%.

Tikimybė laimėti 150 (+50%) yra 50%, laimėti 60 (-40%) irgi 50%

Pristatau – geometrinį vidurkį.

Geometric Mean Return Formula
Geometrinio vidurkio formulė. Excel formulė – GEOMEAN(a;b;..;n)

n – periodų (metimų, žaidimų, metų) skaičius, r – grąža.

Šiuo atveju geometrinis vidurkis = √((1+50%)*(1+(-40%)))= √(1,5*0,6) ≈ 0,95

Spėkit, kas bus jeigu toliau mėtysime monetą ir kiekvieną kartą žaisime iš visų pinigų? Kiekvieno metimo rezultatas artės prie geometrinio vidurkio, t.y. galimi laimėjimai pasiskirstys aplink geometrinį vidurkį.

Žaidžiam 20 kartų. Galimų laimėjimų pasiskirstymas. Paaiškinimas, kaip suskaičiuojama – žemiau.
Laimėjimų pasiskirstymas grafiškai, po 20 žaidimų.

Aritmetinis vidurkis išlieka teigiamas, bet geometrinis (tas, kuris šiuo atveju pritaikomas realybėje) po 20 metimų bus ≈ 0,95^20 ≈ 0,35. Tai reiškia, labiausiai tikėtina, kad po 20 metimų, būsite praradę ~ 65% pinigų.

Laimėjimai pasiskirsto panašiai į abi puses, logaritminės kreivės principu. Kadangi geometrinis vidurkis visada mažesnis už aritmetinį, didžioji dalis pralošia, mažoji dalis laimi. Bet laimėjimai dideli.

Investuojant – kiekviena diena (ar kitas laikotarpis, pvz. metai) – naujas „metimas“. Ilguoju laikotarpiu, akcijos, obligacijos generuoja grąžą – tikimybė „laimėti“ didesnė, negu pralaimėti. Tam, kad ilguoju laiku turėtume teigiamą investicijos (kaip ir žaisto žaidimo) grąžą, geometrinis laikotarpių grąžos vidurkis turi būti daugiau negu 1.

Kas nesuprato/neįsitikino – siūlau pažaisti Excelyje.

Trečias žaidimas:

Statymas tik po 100 eurų, t.y. kiekvieno žaidimo metu – žaidžiama iš 100 eurų. Viso turim 10 000 eurų (pvz. paveldėjom portfelį). Tikymybė laimėti ir pralaimėti tokia pati. Laimėjimo ir pralaimėjimo dydis toks pat (+50% ir -40%). Žaidžiam?

Minia tyli. Juk praeitame žaidime viską parodei.. Vėl bandai apgauti?

Kadangi vėl kartojame panašų žaidimą, Jūs turite būti atsargūs. Tačiau šiame žaidime, laimėjimas ar pralaimėjimas neperkeliamas į kitą žaidimą. Nes žaidžiame ne iš visų pinigų. T.y. Jeigu laimėjai, nestatai viso laimėjimo (150 eurų), o tik 100 eurų. Laimėjimai ir pralaimėjimai sumuojasi.

Kada žaidime laimejimai ar pralaimėjimai pridedami/atimami – reikia pasikliauti aritmetiniu vidurkiu. Šį žaidimą žaisti apsimoka. Aritmetinis laimėjimo vidurkis yra +5 eurai per žaidimą. Šis žaidimas yra tas, apie kurį Jūs iš pat pradžių pagalvojote, kai siūliau žaisti #2 žaidimą..

Išvada: Kai laimėjimas/pralaimėjimas pridedamas arba atimamas – skaičiuojant galimą grąžą reikia pasikliauti aritmetiniu vidurkiu, kai dauginamas – geometriniu vidurkiu.

Primenu: Geometrinis vidurkis visada yra mažesnis už aritmetinį.

Antro ir trečio žaidimo esminis skirtumas – statomos sumos skirtumas. Pasimuliuokit Excelyje.

Išvada: Svarbu investuojant – nesudėti visų kiaušinių į vieną krepšį.

Ketvirtas žaidimas:

Taisyklės, kaip #2 žaidimo (to, kur žaisti neapsimoka), aš pasakau, kada baigiam žaisti, Jūs tik pasirenkate statymo dydį (Pvz. 5% turimų pinigų, arba 100%). Žaidžiam?

Minia galvoja..

Šis žaidimas labai panašus į #2. Bet yra kažkas, kas panašu ir į #3. Ar įmanoma išvengti #2 žaidimo neigiamo (<1) geometrinio vidurkio ir siekti teigiamo aritmetinio (>1)? Pasirodo taip.

Statykite <50% turimų pinigų, ir turėsite teigiamą geometrinį vidurkį. Statykite 25% ir tikimybė laimėti bus pati didžiausia.

Optimaliausias statymo dydis nustatomas pasitelkiant Kelly kriterijų (yra keli būdai suskaičiuoti).

Kelly kriterijus (Statymo %) = pW/pL – (1 – pW)/A,

Kai pW tikimybė laimėti (0,5), A laimėjimas (+50%) ir pL pralaimėjimas (-40%)

Statymo % = 0,5/0,4-(1-0,5)/0,5 = 25%

Statant 25% turimų pinigų ir nesikeičiant žaidimo sąlygoms, pasiekiamas didžiausias geometrinis vidurkis = 1,006231.

Išvada: Statymo dydis keičia ilgalaikę grąžą.

Statant 25% – kuo ilgiau žaisim, tuo daugiau šansų, kad turėsim pelno.

Svarbu investuojant: norint bent kiek prognozuojamų rezultatų, reiktų riboti rizikingų investicijų dalį.

P.S. Kelly – turi ir nemažai minusų. Bet esmę parodo. Labai faina ir gana supaprastinta paskaita, ką sudomino Kelly kriterijus, rekomenduoju.

E. Thorp straipsnis – kas jau stipriau supranta matematiką (man per daug high end). Dar viena „high end“ straipsnis-knyga.

Penktas žaidimas:

Taisyklės kaip #4 žaidimo, tik žaidžiam dviem monetom.

Jeigu su viena žaisti darant dalinius statymus apsimoka – turėtų apsimokėti ir su dviem, taip? Tikrai taip.

Geriausias rezultatas – naudotis #4 žaidimo rezultatais. Kiekvienam žaidimui – 25% pinigų (t.y. iš viso, per du žaidimus bus statoma 50%).

Papildomai rezultatus pagerins ir abiejų žaidimų pinigų „dalijimasis“. T.y. viename laimėjus, kitame pralaimėjus – perkelti pinigus iš laimėjusio, pralaimėjusiam (portfelio rebalansavimas).

Geometrinis tokio žaidimo vidurkis = pirmo metimo geometrinis vidurkis * antro žaidimo geometrinis vidurkis = 1,0125.

Išvada: Kuo daugiau vienas nuo kito nepriklausomų“žaidimų“ vyksta tuo pačiu metu, tuo labiau geometrinis vidurkis artėja prie aritmetinio (praktikoje – svarbu nesusipainioti. Pavyzdys neveiks su dviem koreliuojančiais ETF, kad ir pvz. IWDA su VWCE), kai yra aukšta koreliacija – „nauda“ žaisti kelis vienu metu vykstančius „žaidimus“ mažėja. Juk brangstant IWDA, tikėtina, kad brangs ir VWCE (ir atvirkščiai), – nebus vienas nuo kito nepriklausomi žaidimai. Todėl verta pasidomėti, kokios turto klasės viena su kita koreliuoja priešingai (neigiama koreliacija).

Svarbu investuojant: šio žaidimo pavyzdžiu pagrįsta skirtingų, nekoreliuojančių turto klasių sukuriama mažesnė rizika, bei portfelio rebalansavimo nauda.

Nepaisant galimų matematinių modelių, svarbu suprasti, kad visada yra didelė rizika prarasti pinigus.

Nėra tikrai saugių priemonių

„It’s not supposed to be easy. Anyone who finds it easy is stupid.“

Charlie Munger

Aštuoniasdešimt septyni procentai Fortune 500 kompanijų, kurios buvo reitinge 1955 metais, šiuo metu neegzistuoja.

S&P 500 indekso kompanijos pastoviai keičiasi..

Nemaža dalis investuotojų galvoja, kad pačios didžiausios kompanijos = pačios stabiliausios. Jie galvoja klaidingai.

table 1 companies exiting and entering_smaller454
table 3 different top 12_smaller702

Dar jeigu suprasime, kad praktiškai VISOS USA akcijų rinkos augimą sudarė apie 4% kompanijų augimas.. Ir, kad 58% USA kompanijų akcijų neduoda didesnės grąžos negu USA obligacijos (ilgu periodu).. Siūlau pasiskaityti šį PDF.

Beje, obligacijos irgi nėra saugios. Pasižiūrėkite wikipedia, kiek valstybių bankrutavo arba „nurašė“ savo skolas. Tokiu atveju, obligacijos tikriausiai tiesiog „išnyksta“.

Tai darom – Buy & hold.

Tikrai? Tik BUY and HOLD? Akcijų ir obligacijų?

Mano visiškai nekompetetinga nuomone – Tikrai taip. Tik ne pavienių kompanijų ar obligacijų, apie kurias nieko nežinom (o jeigu žinom, tai tikriausiai vistiek ne buy and hold iki gyvenimo galo, o aktyviai sekam ir domimės), o indekso ETF, kurį kažkas prižiūri. Išmeta vienas kompanijas (kurios bankrutuoja ar yra sujungiamos), įtraukia kitas. Taip automatiškai rebalansuojam ir diversifikuojam savo portfelį, vienu metu žaidžiam „daugiau“ žaidimų, artėjam nuo geometrinio iki aritmetinio tikėtinos vidutinės grąžos vidurkio.

Dar, visada lieka žemė ir auksas. Žemę išlaikyti gali būti brangu, nes pvz. keistis mokesčiai. O auksas – nekuria pridėtinės vertės. Bet juk diversifikuoti galima..

Mano ateities portfelis

Kuo labiau skaitau, tuo labiau suprantu, kad įvairūs backtest – mažai ko verti prognozuoti ateities grąžą. Bet vertinti tam tikro potencialią portfelio elgseną įvairiomis situacijomis – galima.

Kadangi iš visų biržose prekiaujamų turto klasių, istoriškai akcijos duoda didžiausią pelną, jos turi būti mano portfelyje. Deja, individualios akcijos – turi per didelę riziką. Pavienės USA akcijos Sharpe rodiklis ~0,28 (skaičiuojant nuo 1940 metų). Šią riziką sumažina daugelio akcijų ETF, (STDEV sumažėja nuo ~30% už pavienę akciją iki ~16% už S&P 500 ETF)..

Pasirinkimas #1 – VWCE (didelis, platus akcijų ETF, istorinis volatility ~12%)

Norime toliau išlaikyti kiek įmanoma didesnį portfelio pajamingumą, bet sumažinti riziką. Tam mums reikia priešingą koreliaciją turinčios turto klasės, kuri irgi būtų pakankamai pajaminga per ilgą laiką. Panašu, kad geriausias pasirinkimas – ilgalaikės obligacijos. Dažniausiai neigiama koreliacija su akcijomis. Pakankamas pelnas per ilgą laiką.

Pasirinkimas #2 – IS04 (ilgalaikės USA obligacijos, istorinis volatility ~10,5%)

Auksas mažai koreliuoja tiek su akcijomis, tiek su obligacijomis (ilgalaikė koreliacija arti 0 viskam). Dar auksas turi nemažą pajamingumą per paskutinius 50 metų. Aukso grąža mažesnė negu akcijų, bet didesnė negu ilgalaikių obligacijų.

Pasirinkimas #3 – 8PSG (fizinio aukso ETC, su mažu TER)

Dabar išlieka tik klausimas, kaip „maišyti“ šiuos tris vienas su kitu nelabai koreliuojančius komponentus, kad išlaikyti tiek pakankamą grąžą, tiek mažą bendrą portfelio volatility.

Kadangi istoriškai, šios trys turto klasės ir sukūrė didžiausią grąžą, man asmeniškai svarbiausia išlaikyti mažą portfelio svyravimą. Vienintelis dalykas ko aš nenoriu – prarasti didelės portfelio dalies ir negalėti nieko padaryti. Gera žinia ta, kad krizės užsitęsia. Todėl pakankamai greitai reaguojant, galima turėti tik ribotą nuostolį (aišku taip sumažinama ir potencialaus didesnio pelno galimybė).

Grąžos ir rizikos vertinimui dažnai naudojamas Sharpe rodiklis. Didžiausias jo pliusas – paprastumas.

Kiekvieną mėnesį skaiciuosiu ir stebėsiu savo trijų pasirinkimų grąžą ir volatility (STDEV), skaičiuosiu portfelio Sharpe rodiklį. Jau pasidariau Excel lentelę, patestavau kelis mėnesius atgal. Pagal Kelly kriterijų skaičiuosiu, kokiu santykiu, labiausiai apsimoka „statyti“ artimiausiu metu – t.y. kada turėsiu didžiausią bendrą portfelio grąžą ir mažiausią bendrą portfelio volatility. Stebėjimus fiksuosiu. Jeigu teorija veiks – pritaikysiu praktikoje. Jaučia dūšia, kad veiks. Gana smarkiai ribosiu savo galimą pelną esant tik augimui, bet gana gerai apsisaugosiu nuo didesnių nuostolių.

Portfoliovisualizer rodo, kad vien tik laikant visų trijų komponentų po 33% ir juos rebalansuojant, volatility sumažinamas kartais. O ir nuostoliai lyginant su S&P 500 nėra tokie dideli (po 2000). Žiūrint atgal nuo 1972 – labai didelis skirtumas, net nepadorus. Bet aš nedarau tokio didelio backtest, nes netikiu, kad dabar yra tokios pat sąlygos investuoti, kaip 1972-1999. Dabar juk viskas kitaip, rizika kitokia, informacija keičiamasi daug greičiau, nieko nepriprognozuosi. 1972 toks veikėjas kaip aš, net nebūtų turėjęs galimybės investuoti.. Man svarbiausia – mažesnė rizika, su pakankama grąža (didesne negu terminuotas indėlis).

Papildomas pasiskaitymas..

Apie tikimybes (Autorius – puikus, daug skaičiau jo kitų pasisakymų. Atsisiunčiau kelias knygas, tikrai visas skaitysiu) https://medium.com/incerto/the-logic-of-risk-taking-107bf41029d3

Ergodicity tyrėjas: https://www.nature.com/articles/s41567-019-0732-0 Naujas straipsnis, visiškai naujas požiūris į ekonomiką.

Truputis supaprastintai apie ergodicity (pavyzdys apie monetų mėtymą): http://squidarth.com/math/2018/11/27/ergodicity.html ir grafinės iliustracijos http://squidarth.com/math/2019/04/13/ergodicity-animated.html

Kelly kriterijus: https:;//en.wikipedia.org/wiki/Kelly_criterion

Plačiau pastudijuoti: https://www.math.ust.hk/~maykwok/courses/ma362/Topic2.pdf

Pats Sharpe apie portfelio struktūrą: https://web.stanford.edu/~wfsharpe/mia/rr/mia_rr5.htm#two

Pačio Sharpe blogas: https://web.stanford.edu/~wfsharpe/

Puikus puslapis, didžioji dalis minčių iš jo. https://breakingthemarket.com/stochastic-efficiency-is-real-and-its-spectacular/

Na, man daug kas čia buvo nauja. Jaučiuosi – truputį daugiau žinantis ir suprantantis, bet kilo dar daugiau klausimų. Tikiuosi, kam nors buvo naudinga.

Kategorijos
Investavimas, strategija

Portfelio sudarymo strategija

Internete gana daug straipsnelių apie portfelio sudarymą. Jau kurį laiką skaitau ir matau, kaip didžioji dalis rekomendacijų baigiasi ties Akcijų ETF X%/Obligacijų ETF Y%. Na, dar primesk aukso 5%, nes nu jeigu krizė. Arba akcijos lygu 100 minus amžius, kas lieka obligacijos. Nesutinku. Nebe šiais laikais.

Nors internete ir yra portfelio back test priemonių. Jos gana ribotos, nes vertina tik tam tikrą laiko tašką, nerodo dėsningumų, nesuvidurkina duomenų. Aš norėčiau sudaryti portfelį taip, kad jis nepriklausomai nuo ekonominio ciklo fazės būtų generuojantis pakankamai pinigų ilguoju laiku (bent 3 metų).

Pavyzdys. Žmonės paskutiniu metu vis kalba, kad akcijos ilguoju laiku apsimoka labiausiai. Sako nereik tų obligacijų, aukso.. Sakykime 1986 (back test nuo 1972, bet iki 1986 nėra Global-Ex-Us duomenų) metais, nutariu investuoti 10000$, plius kas mėnesį papildomai investuodamas po 500$ (tuo metu, tai dideli pinigai!). Investuoju į tris visiškai skirtingus portfelius.

  • Vienas – tipinis World akcijų ETF (56% USA/44 Ex-USA akcijų, na tipo IWDA)
  • Antras – tik ilgalaikės USA obligacijos
  • Trečias – pusė portfelio USA ilgalaikių obligacijų, kita pusė – World akcijų ETF

Po 33 metų norėtųsi matyti didelį skirtumą, taip? Juk akcijos per tokį laiką tikrai bus pelningesnės.. Ne. Pažiūrėkit rezultatus, pamatysite. Tai tik dar kartą parodo, kad vien tik akcijų ETF – nėra visada gerai. Panašiai ir tik akcijų+obligacijų ETF. Kažką darinant, spėliojant – įmanoma gauti portfelį, kuris istoriškai būtų tik iš akcijų (ar akcijų/obligacijų) ir būtų „the best“. Bet aš norėčiau tokio portfelio, kuris nepriklausomai nuo mano investavimo pradžios, nuo sustojimo investuoti (FIRE taško), t.y. bet kuriuo įmanomu atveju, duotų grąžą nuspėjamai (ar su tam tikru svyravimu, per kuo trumpesnį laiką).

Kai dar pradedi skaičiuoti SWR (safe withdrawal rate), tai pvz. išėjus į retirement 2008, pradėtum nuiminėti po ~4% nuo total stock portfelio, katastrofa.. Aišku apsaugotų, pasispaustum. Bet nesispausi gi 7 metus.. Ar jeigu kas atsitiktų?

Kaip jau minėjau praeito mėnesio poste, kurį laiką žaidžiau su PorfolioCharts instrumentu Portfolio Matrix. Jis palygina tavo sukurtą ir kitų protingų žmonių siūlomus portfelius, skirtingose šalyse (įskaito namų valiutos/pirkimo santykį ir adjustin’a portfelį pagal infliaciją). Puslapyje esantys instrumentai leidžia vertinti portfelių elgesį nepriklausomai nuo investavimo pradžios (ar 1986, ar 2001, ar 2007..), gali būti pasiruošęs bet kokiems atvejams. T. y. Skaičiuoja absoliučiai visus įmanomus investavimo startuos ir finišus.

Dėliodamas savo potencialų portfelį norėjau, kad geriausi rezultatai būtų Baseline LT/ST Return, Safe WR, Perpetual WR, Longest Drawdown, start date sensitivity. Negaliu prisiimti labai didelės rizikos.

Kas vistiek tiki, kad pure akcijos yra geriausias reikalas ilguoju periodu, siūlau paskaityti šitą straipsnį. Gražiai paaiškinta, kodėl vien tik akcijų ETF yra blogai (negerai). Ir visiems, kurie sako ir rašo, kad 100% akcijų portfelis yra visada pelningas, gražiai paaiškinama, kodėl ne. Vidurkiai, vidurkiams nelygu. Ypač, kai kalbama apie SWR (safe withdrawal rate).

Man patinka gyvenime pritaikoma matematika, skaičiavimai, paprasta statistika, todėl šis puslapis labai arti širdies. Ir autoriaus paskaičiavimai tikrai patinka (nupirksiu jam kavos).

Norėjau suvokti ar mano turimas portfelis smarkiai nuvertės blogu metu (drawdown instrumentas), ar svarbu, kada aš išeisiu į retirement (start date sensitivity instrumentas). Instrumentai paaiškinti, verta pasigilinti. Labai labai rekomenduoju paskaityti šitą nuorodą. Čia paaiškina, kaip nesvarbu standartinis nuokrypis (pagal jį vertinamas volatility). Ir kaip svarbu Ulcer index investuotojo psichologijai.

Vos tik sutikau permanent portfolio idėją, svarsčiau, apie aukso/akcijų/obligacijų koreliaciją. Maniau, kad turint smarkiai volatile priemonę, pvz. akcijų ETF ir kitą smarkiai volatile priemonę, pvz. auksą, žinant, kad jos nekoreliuoja viena su kita, arba koreliuoja priešingai (pvz. iš dalies – obligacijos akcijoms), vertinant, kad ilguoju laiku vistiek yra teigiama grąža iš abiejų – turėtų būti galimybę išnaudoti tą volatility (LT – kintamumas?). Ir kaip nustebau, kai praeitą mėnesį radau Equalizer (dėl jo šiaip ir radau portfoliocharts svetainę, ieškojau google ar yra koks instrumentas, sudedantis skirtingus volatility į vieną). Šiame instrumente parodoma, koks portfelio sudėtinių dalių volatility, jos tiesiog sudedamos vienoje plokštumoje. Tada tiesiog vertini, kiek laiko būna pliusas/kiek minusas (arba kam įdomu – Area Under a Curve). Galima sudaryti portfelį, kuris turi nemažą volatility ir išlieka gana geram pliuse, tai pvz. autoriaus siūlomas Golden Buttefly. Aš norėčiau didesnės Baseline LT grąžos, todėl kiek kitaip susidėliojau.

Mano portfelis kažkada atrodys maždaug šitaip.

Manau, reikia rasti balansą, kad visur būtų gerai.
Pvz. Italijoje mano portfelis būtų nuostabus 🙂

Paskaitykite, kiek svarbi šalis, kurios infliacija naudojama skaičiavimams. Labai geras resursas šis puslapis.

Mano portfelis su ETF Tickeriais. Nesu dar tikras, ar jau visiškai šitaip ir bus. Bet toliau skaitysiu, skaičiuosiu. Gal ką keisiu.

  • Akcijos 40% (Bet preliminariai 30% VWCE (ar IWDA+EMIM) + 10% VBR (Small cap value USA, ar analogas))
  • Obligacijos lieka 25% (10% ilgalaikės USA – IS04, 10% ilgalaikės EU – IBGL, jau turimos 5% AGGH)
  • 15% REIT (tikriausiai 5% Baltic Horizon, 10% globalių, pvz. IWDP)
  • 20% Auksas (BullionVault)

Kokia Jūsų portfelio sudarymo strategija? Kas Jums svarbiausia: vidutinė grąža, ilgalaikė grąža ar portfelio nuspėjamumas?

Pažaiskite, pasidalinkite mintimis!

Kategorijos
Investavimas, strategija

Auksas – BullionVault

Dalis žmonių mėgsta auksą. Ypač moterys (evil grin). Po diskusijų su mano pačia, tarėme – reikia bent dalį sutaupytų pinigų investuoti į auksą. Auksas yra labai įdomus reikalas. Jis blizga, yra inertiškas ir visada turi bent kažkokią vertę. Auksą galima sintezuoti, bet proceso kaina kosminė. Auksą galima pakeisti į pinigus kai visiems gerai ir tikriausiai į mėsą, vandenį ir kuoką, jeigu iš savo požeminio bunkerio išlindai po atominio karo į paviršių (tuo metu AAPL ir IWDA į kuoką niekas nekeis..). Yra įvairių aukso „turėjimo“ formų. Galima pirkti monetas, luitelius (ir Lietuvoje ir užsienio parduotuvėse), galima įsigyti auksą išgaunančių įmonių akcijų ar jų ETF, jį parduodančių įmonių akcijų ar ETF ir panašiai. Populiariausias SPDR Gold, milžiniškas aukso ETF, bet jo laikymas kainuoja. Siūlau pasiskaityti, kodėl ir kaip (puslapio apačioje). Panašiai ir su kitais ETF. Įdomus yra Xetra-Gold (puslapio apačioje kainos ir detalės).

Namuose auksą turėti mes nenorime, nes nėra kur jį saugiai laikyti, drausti – brangu ir papildomas vargas (ir reklama). Reiškia, saugoti reikia svetur. Geriausia – jeigu saugoma per kelias vietas, tikrai saugioje vietoje, patikimo juridinio asmens, kai mažesnė galimybė įmonei turtą ištaškyti esant reikalui (bosui pirkti rekordinę jachtą).

BullionVault – vienas didžiausių atstovų fizinio aukso pirkime/pardavime paprastam žmogeliui. Gana ilgai skaičiausi apie juos įvairias apžvalgas ir likau patenkintas tuo, ką perskaičiau. Viskas atrodo skaidru, rimta, solidu. Dirba netrumpai. Kliurkų nebuvo. Atsiliepimai internete geri. Žemiau jų pačių video – apie šį puslapį.

Labai smagiai viską paaiškina.

Registracija

Užsiregistruoti buvo labai paprasta. Next, next -> finish. Po to reikėjo aktyvuoti („validate“) savo paskyrą.

Reikėjo nusiųsti:

  1. Savo paso arba ID nuotraukas (aš siunčiau paso paprastą foto, atliktą mobiliu telefonu);
  2. Išrašą iš banko anglų kalba, kuriame matosi vardas, pavardė ir kitos detalės, kad būtų galima atlikti pavedimą. Kad man būtų paprasčiau, aš tiesiog atlikau savo BullionVault sąskaitos papildymą 50 eurų suma. Kai pinigai „įkrito“ (per nepilną vieną dieną), pakeičiau SEB kalbą į anglų, išsaugojau pavedimo „statement“ į PDF ir jį nusiunčiau. Kitą dieną paskyra jau buvo patvirtinta.
  3. Įrodymą apie savo gyvenamą adresą. Aš tiesiog nusiunčiau du sąskaitų PDF – komunalinių ir Telia.

Kai registravausi, dovanų gavau 4 gramus sidabro, 1 eurą, 1 dolerį ir 1 svarą – platformos pasibandymui. Manau, kad visi užsiregistravę irgi tą gaus, kad galėtų pasižiūrėti, kaip veikia sistema. „Prisipirkau“ sidabro už visas valiutas 🙂 Maždaug dovanos kainą kainuos pavedimas, norint „nusiimti“ savo pinigus (pervesti į savo sąskaitą), jeigu nuspręstumėte kažkada tą daryti (10 eurų).

Kaina

Aukso kaina pateikiama aiškiai. Yra nedidelis SPREAD tarp pirkimo ir pardavimo kainų. Pirkti ir saugoti galima vienoje iš 5 vietų – Ciūriche, Londone, New York’e, Toronto ir Singapūre. Dažnai kažkiek skiriasi ir kainos – apie +/- 10-80 dolerių už kg.

Siūlau gerai išsianalizuoti taikomus mokesčius. Pagrindiniams mokesčiams jie turi puikų skaičiuotuvą. Pirkimas/pardavimas iki 75k – 0,5% komisinis. Auksui 0,12% saugojimas per metus, minimum 4$ per mėnesį.

Pavedimas į jų sąskaitą – nemokamas. Pavedimas iš jų sąskaitos į jūsų (SEPA) sąskaitą – 10 eurų + gavėjo banko mokestis (SEB ~0,41 euro). Plačiau apie sąlygas, UK ir JAV – kitos sąlygos.

Pvz. pirkau 0,001 kg aukso, sumokėjau 44,04 euro, komisinis – 23 centai, viso – 44,27 euro (komisinis 0,52% – tikriausiai apvalintas iki didesnio sveiko skaičiaus).

Užklausiau VMI dėl mokesčių (nežinau, kaip ir kokie mokesčiai būtų taikomi perkant 10 metų ir parduodant vienu kartu, FIFO ar kaip).. Jeigu gausiu – atsakymą parašysiu čia.

Papildyta 2019-10-29

DĖL PAKLAUSIMO GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESTIS

Klausimas: Laba diena,

Kartu su žmona norėtume dalį savo sutaupomų pinigų investuoti į fizinį auksą (pirktume jį internetu iš patikimo, tarptautinio pardavėjo, kuris jį ir saugotų savo saugyklose Šveicarijoje ir kt. ir laikytume ilgai – galbūt vaikams). Pardavėjas už pirkimą ir pardavimą pasiimtų 0,5% mokestį ir dar taikytų 0,12% saugojimo mokestį kasmet, t..y nupirkto aukso kasmet po truputį netektume.

Įsivaizduokime, kad aš kas mėnesį perku aukso už 200 eurų, 10 metų. Gaunasi 24000 eurų sumokėtų pinigų. 240 sumokėčiau pirkimui/pardavimui, dar kelis šimtus saugojimui. Aukso kaina gali kilti, gali kristi.

Kokius mokesčius turėčiau mokėti, ar iš viso juos turėčiau mokėti?


Pvz. 1) jeigu mano visa sumokėtą kaina būtų didesnė negu galutinė (pardavimo). Pvz. sumokėjau 24400 su mokesčiais pardavėjui, pardaviau už 24000.
2) jeigu parduočiau už pvz. 25000 eurų (1000 pelnas per 10 metų).

Ačiū labai už pagalbą ir skirtą laiką.

Nuostabus VMI atsakymas

DĖL MOKESTINIŲ PRIEVOLIŲ, PARDUODANT AUKSĄ
 
Gerb. XXXXX,
 
Atsakydami į Jūsų paklausime pateiktus klausimus dėl mokestinių prievolių, parduodant auksą, paaiškiname:
 
Jūsų pajamos, gautos pardavus „fizinį“ auksą (pavyzdžiui, aukso luitelius), būtų apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – GPMĮ) nustatyta tvarka, priklausomai nuo pajamų rūšies: kaip individualios veiklos pajamos arba, atskirais atvejais, kaip kito ne individualios veiklos (neregistruotino) turto pardavimo pajamos.
 
Pagal GPMĮ 8 straipsnį, gyventojo pajamos pripažįstamos jų faktiniu gavimo momentu ir apmokestinamos pagal pajamų gavimo metu galiojančias GPMĮ nuostatas. Kai pajamos gaunamos pinigais, jų gavimo momentu laikomas teisės laisvai disponuoti lėšomis atsiradimo momentas, neatsižvelgiant į tai, ar lėšas gyventojas gauna grynaisiais pinigais, ar tie pinigai pervedami į jo sąskaitą banke ir pan.
Taigi, rašte paaiškinsime, kaip apmokestinamos aukso pardavimo pajamos pagal šiuo metu galiojančias GPMĮ nuostatas (parduodant auksą po 10 m. ar kt. laikotarpiu, turėtumėte pasitikslinti, ar nuostatos nepasikeitė ir apmokestinti pagal faktiniu pajamų gavimo momentu galiojančius įstatymus).
 
Atsižvelgiant tik į Jūsų paklausime išdėstytas aplinkybes, darome prielaidą, kad aukso pardavimo pajamas gausite iš atsitiktinio (vienkartinio) pobūdžio pardavimo sandorio (auksą pirksite kaip savo asmeninį turtą, kurį galbūt tik ateityje perduosite ar perduosite vaikams, t. y. neprekiausite auksu tęstinį laikotarpį, siekdamas ekonominės naudos, nenumatysite sudarinėti pardavimo sandorių ateityje). Pajamos, gautos iš atsitiktinio pobūdžio asmeninio turto pardavimo sandorio, būtų apmokestinamos pajamų mokesčiu kaip kito ne individualios veiklos turto pardavimo pajamos.
Pagal šiuo metu galiojančias GPMĮ nuostatas, kito ne individualios veiklos neregistruotino turto pardavimo pajamų ir tokio turto įsigijimo išlaidų (parduoto turto įsigijimo kainos ir su to turto įsigijimu / pardavimu susijusių teisės aktuose nustatytų privalomų mokėjimų) skirtumas, neviršijantis 2500 eurų per kalendorinius metus, pajamų mokesčiu neapmokestinamas (GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 27 punktas). Suma, viršijanti 2500 eurų per kalendorinius metus, apmokestinama pajamų mokesčiu taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą[1].
 
Turto įsigijimo kaina (kuri, apskaičiuojant turto pardavimo apmokestinamąsias pajamas, gali būti atimta iš gautų pardavimo pajamų) apskaičiuojama GPMĮ 19 straipsnyje nustatyta tvarka, priklausomai nuo to, kokiu būdu turtas įsigytas, ir visais atvejais turi būti pagrįsta galiojančiais sandoriais ar kitais juridinę galią turinčiais dokumentais, iš kurių galima nustatyti turto įsigijimo datą, įsigijimo būdą, įsigyto turto kiekį ir įsigijimo kainą. Pateiktu atveju pirkto aukso įsigijimo kaina būtų laikoma aukso vertė, už kurią šį turtą įsigytumėte ir kuri turėtų būti nurodyta pirkimo dokumente.
Aukso įsigijimo išlaidoms taip pat galėtų būti priskiriami su šio turto įsigijimu ir pardavimu susiję teisės aktuose nustatyti privalomi mokėjimai, pvz., komisinis atlyginimas, sumokėtas perkant auksą reguliuojamoje aukso rinkoje.
Sumokėtas įsigyto aukso saugojimo (pardavėjo saugyklose) mokestis, sumokėtas Jūsų nuožiūra pasirinkus tokį turto saugojimo būdą, nepriskiriamas teisės aktuose nustatytiems privalomiems mokėjimams ir tokios išlaidos (apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas) negalėtų būti atimtos iš gautų aukso pardavimo pajamų.
 
Vadovaujantis išdėstytomis nuostatomis, jeigu sukauptus aukso luitelius (ar kt. „fizinį auksą“) parduotumėte sudaręs atsitiktinio pobūdžio sandorį (pavyzdžiui, auksą parduotumėte tik prireikus piniginių lėšų asmeniniams poreikiams), toks sandoris nebūtų laikomas individualia veikla. Pajamų mokestį nuo pagal tokį sandorį gautų pajamų turėtumėte mokėti kaip nuo kito ne individualios veiklos turto pardavimo pajamų.
Darant prielaidą, kad kalendoriniais metais būtų parduotas tik paklausime nurodytas turtas ir, kad pajamų gavimo momentu būtų taikomos šiuo metu galiojančios GPMĮ nuostatos (paaiškintos rašte), pagal Jūsų pateiktus 1-2 pavyzdžius, kai skirtumas, apskaičiuotas iš per kalendorinius metus gautų aukso pardavimo pajamų atėmus GPMĮ 19 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotas parduoto aukso įsigijimo išlaidas (nepriklausomai nuo to, kuriais kalendoriniais metais pirktas auksas būtų parduotas), neviršytų 2500 eurų neapmokestinamo metinio dydžio, tai pajamų mokesčio mokėti nereikėtų.
 
Pajamų mokestį nuo gautų turto pardavimo pajamų turėtumėte apskaičiuoti (ir sumokėti, jeigu būtų apskaičiuota mokėtina suma) deklaruodamas metines pajamas, t. y., kai pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) pateiktumėte metinę pajamų mokesčio deklaraciją.
 
Jeigu parduodamas turtas yra sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas (įsigytas iš santuokoje įgytų lėšų ir vedybų sutartimi nenustatyta kitaip), tuomet laikoma, kad pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių po ½, todėl ir 2500 eurų neapmokestinama suma (apskaičiuota GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 27 punkte nustatyta tvarka) taikoma kiekvieno sutuoktinio gautoms pajamoms atskirai, pagal kiekvienam iš jų priskirtiną turto pardavimo pajamų dalį (neatsižvelgiant į tai, kurio iš sutuoktinių vardu sudaryti turto įsigijimo-pardavimo sandoriai).
 
Pažymėtina, kad atsakomybė įvertinti, ar sudaromi sandoriai atitinka / neatitinka GPMĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytus individualios veiklos požymius, tenka Jums, įvertinant visas faktines veiklos vykdymo aplinkybes.
Jei sukauptus aukso luitus įsigytumėte ne savo asmeniniams poreikiams, o pardavinėtumėte periodiškai / nuolat, siekdamas iš to uždirbti pajamų ar gauti kitos ekonominės naudos tęstinį laikotarpį, tai Jūsų veikla (sudaromi sandoriai) bendruoju atveju atitiktų individualios veiklos požymius (nustatytus GPMĮ 2 straipsnio 7 dalyje). Tokiu atveju VMI privalėtumėte įregistruoti individualią veiklą pagal pažymą, o gautas aukso pardavimo pajamas apmokestinti kaip individualios veiklos pajamas. Vykdant individualią veiklą, galėtų atsirasti prievolė mokėti ne tik gyventojų pajamų mokestį, bet ir pridėtinės vertės mokestį ar valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokomas. Informaciją apie individualios veiklos pajamų apmokestinimą savarankiškai galima rasti VMI interneto svetainėje www.vmi.lt > Gyventojams > Konsultacinės medžiagos katalogas.
 
Šis paaiškinimas parengtas pagal Jūsų išdėstytas aplinkybes. Jei paaiškėtų kitokių ar papildomų svarbių aplinkybių, pasiliekame teisę situaciją įvertinti kitaip.
 
Dėkojame už Jūsų klausimus. Jei kiltų daugiau klausimų, prašome kreiptis.
 
Mums labai svarbi Jūsų nuomonė apie VMI teikiamas konsultacijas raštu, būsime labai dėkingi, jei užpildysite anoniminę apklausos anketą .
 
Pagarbiai
XXXX
Mokesčių informacijos departamento
Gyventojų pajamų ir žemės mokesčių
skyriaus vyriausioji specialistė

Labai geras atsakymas, malonu žinoti.

Mano kito pirkimo pavyzdys. Kas mėnesį bandysiu pirkti už ~500 eurų.

Pagal esančią kainą, pasiskaičiuoju 11 gramų aukso 🙂
Kaina 482.02 eurai, komisinis – 2.42 euro – lygiai 0,5%.
Mano turimas metalas 🙂 Prieš pervesdamas 500 eurų, sistemą pasibandžiau su 50 eurų. Tai šiai dienai turiu 550 įmetęs + dovanos užsiregistravus.

Saugumas

Jie kiekvieną dieną paskelbia visus duomenis apie turimą auksą ir investuotojų turimą aukso kiekį. Žinant account „Nickname“ – galima gražiai stebėti, kiek kas turi aukso/sidabro/platinos. Čia nuoroda į mano accountą jų Daily Audit puslapyje. Galima pamatyti, kiek aš turiu aukso, sidabro.

Pabaigai

Planas – kas mėnesį kaupti po tuos 10-12 gramų, kol sukaupsiu normalų kiekį. Tada spręsiu – arba laikau toliau, arba pasiimu namo! (Tikriausiai ne). Bet galimybė – smagi 🙂

Jeigu kas nuspręstų pabandyti – pasinaudokite mano nuoroda. Už tai man „nutrupės“ 0,25% komisinio, kurį Jūs sumokėsite pirkdami. Jeigu tiesiog įdomu – apie savo taupymą ir aukso pirkimą retkarčiais parašysiu.