Kiek kainuoja dividendai?

Kelis kartus komentaruose kilo diskusija, kas yra geriau: turėti pasaulio akcijų indekso ETF, pirkti dividendus mokančių įmonių akcijas, ar dar kažką.. Realiai, tai klausimas – kiek kainuoja dividendai?

Protingi ir patyrę žmonės gana dažnai net ir pinigų kaupimo stadijoje renkasi finansinius instrumentus, kurie išmoka dividendus. Argumentuojama, kad taip emociškai smagiau, saugiau, maloniau ir panašiai. Jautiesi stabiliau, nes gauni pastovias išmokas, kurias gali panaudoti įvairiems tikslams.

Mano asmenine nuomone, pinigų kaupimo stadijoje (kol pragyvenimui ar papildomoms išlaidoms nereikalingos išmokos), gyvenant Lietuvoje, dividendų gavimas nėra tikslingas. Nebent tu žinai ką darai ir gavęs dividendus, juos reinvestavęs į kitas finansines priemones, sugebėsi aplenkti pasaulio indeksą. Na arba renkiesi dividendų augimo strategiją, kur tikiesi, kad įmonės, kurių akcijas susipirkai, pastoviai didins dividendus ir po kurio laiko (pvz. Kad ir po 20 metų), tie dividendai bus pakankamai dideli ir jų pakaks praguvenimui, todėl nereikės parduoti pradinio portfelio.

Strategija yra strategija, teorija yra teorija. Tikrai daug informacijos internete, yra abiejų pusių šalininkų ir kritikų. Turbūt balansas kažkur per vidurį. Tikrai daug pliusų matau pastoviose išmokose, todėl nuspręndžiau paskaičiuoti, kiek gi kainuoja Lietuvoje gauti dividendus..

Aš tikiu skaičiais, modeliais, simuliacijom. Sugalvojau, paskaičiuoti Excel lentelėje, kiek gi per ilgą laiką kainuoja dividendai. Kaip žinome, jie apmokami 15% mokesčiu (čia minimum).

Tarkim:

  • Turim pradinį portfelį, pvz. 10000 eurų.
  • Turim dvi investavimo strategijas. Viena jų turi 2% grąžą per metus, kita 7%.
  • Turim dvi situacijas. Vienoje pradedam su 10000 ir daugiau pinigų nebeįdedam, kita – kas metus primokam po pvz. 12000 eurų (realesnis variantas). Kas mėnesį įmokų nedariau, nes sunkiau skaičiuoti, nėra prasmės.
  • Yra du analogišką grąžą turintys portfeliai, tik viename – accumulating tipo ETF, kuris nemoka dividendų, pasibaigus investavimo terminui, sumokame 15% GPM nuo pelno ir turim likutį už kurį gyvename.
  • Kitame – dividendus mokančios finansinės priemonės, turim kas metus, nuo gautų 2% ar 7% susimokėti 15% GPM, tada panaudojam likusius pinigus reinvestavimui į tokią pačią grąžą turinčias kitas, dividendus mokančias priemones. Termino pabaigoje, sumokame GPM nuo „augimo“ pelno, atmetę kitas išlaidas (juk nuo dividendų jau mokėta), turim likutį už kurį gyvename..
  • Situacija pakankamai supaprastinta, bet modelis turėtų parodyti dėsningumus.
30 metų termino skaičiavimai. Kairėje 10000 eurų pradinis portfelis. Dešinėje – su papildomomis 12000 kasmetinėmis įmokomis. Paspauskite ant paveikslėlio, jį padidinsite.
15 metų termino skaičiavimai. Kairėje 10000 eurų pradinis portfelis. Dešinėje – su papildomomis 12000 kasmetinėmis įmokomis. Paspauskite ant paveikslėlio, jį padidinsite.
15 metų termino skaičiavimai. Kairėje 10000 eurų pradinis portfelis. Dešinėje – kiekvieną mėnesį investuojant papildomą 2500 eurų. Toks plius – minus mano planuojamas variantas. Paspauskite ant paveikslėlio, jį padidinsite.

Realiai, kuo didesnę grąžą mano portfeliui pavyks pasiekti, tuo didesnis skirtumas tarp dividendus mokančio ir reikalaujančio reinvestavimo, ir finansinių priemonių, kurios nemoka dividendų portfelio. Noriu dar pabrėžti, kad skirtumas dar padidės, dėl tikriausiai didesnių komisinių (na nebent dividendai būtų kaupiami iki eilinės kasmetinės įmokos). Aišku čia skirtumas minimalus.

Išvados:

  • Kuo didesnis pradinis portfelis, tuo didesnis skirtumas. (Kuo didesnis pradinis portfelis termino pradžioje, tuo daugiau kainuoja dividendai, nes jie iš karto mokami nuo didesnės sumos)
  • Kuo didesnę grąžą sukuria portfelis, tuo didesnis skirtumas
  • Kuo didesnės papildomos įmokos per terminą, tuo tarp portfelių skirtumas mažesnis (iki tam tikros ribos! Logaritminė progresija!). Pats didžiausias skirtumas – jeigu neatliekamos jokios papildomos įmokos. Pats mažiausias – jeigu atliekamos maksimalios įmokos. Siūlau pažaisti su skaičiuokle.

Plius, kadangi modelis supaprastintas, skaičiai nėra visai tikslūs, bet idėją supratote. Per ilgą laiką, dividendai kainuoja ne tiek jau mažai.

Noriu pabrėžti, kad čia nėra lyginimas ETF vs dividendus mokančių įmonių akcijos ar panašiai. Juk backtest atliekant, yra daugybė kompanijų, kurios aplenkė visus indeksus. Yra ir mokančios, ir nemokančios dividendų – vistiek lenkia S&P500 kartais. Čia – teorinis modelis, parodyti, kad gauti dividendus – kainuoja papildomai, nes už dividendus sumokėti mokesčiai, nebedalyvauja compounding (t.y. mažesnis teorinis geometrinis vidurkis).

P.S.

Skaičiuoklė. Jeigu rasite klaidų, drąsiai rašykite komentaruose. Prisėdau per pertrauką darbe, nes norėjau atsakyti į DJ komentarą.

P.S.#2

Pastebėjimas:

  • Esant dideliam portfelio nuvertėjimui, jeigu gauname dividendus, sumokame mokesčius ir juos reinvestuojame – prarandame dar daugiau pinigų, negu juos būtų reinvestavęs ETF, be mokesčių, taip giliname savo drawdown (arba ulcer index)
  • Mažai pastebima iki ~ -10-15%, bet prie -30% jau smarkiai pastebima. Apie nuostolio pokyčius bus atskiras įrašas
  • Ilgalaikė grąža skaičiuojama log kreivės pagrindu ir praradimai kainuoja daugiau, negu pelnas (geometrinis vidurkis)
  • Galima būtų pavaizduoti skaičiuoklėje, bet jau nebeturiu laiko. Kam bus įdomu – pasidarys.

7 mintys apie “Kiek kainuoja dividendai?

  1. Jei įrodytum, kad dividendų išmokėjimas bendru atveju = proporcingam įmonės vertės sumažėjimui, sutikčiau. Deja, santykinai nedaug įmonių sugeba pilnai panaudoti sukauptus srautus augimui ir pinigus, užuot perdavę tiesiai vertės augimui (didindami akcininkų naudą), juos pradeda pūdyti (sąskaitose) ar net neprotingai naudoti nebūtinoms išlaidoms, neprotingiems įsigijimams ir pan. Pasikartosiu – netaikau to startuoliams, technologinėms įmonėms ir pan., kur mokėti dividendus nėra tikslo, nes kiekvienas investuotas eur. gali 5 naujus (ar daugiau) eurų padaryti. Bėda, kad daug įmonių per ilgą laiką vertę užaugina ir vėl nusmukdo ir akcininkai galų gale lieka su 0. Jei jie moka įeiti dugne ir išeiti viršūnėje – viskas puiku. Deja nedaug kas tą moka. Stabilios, stiprios įmonės su aukšta kapitalizacija ne visada 100 proc. efektyviai panaudoja kapitalą (gali būti, kad nėra kur plėstis, paklausos, ar kiti ribojimai). Direktoriai, valdybos ir pan. paprastai neturi intereso išmokėti pinigų iš įmonės (jei nėra akcininkai). Panašiai, kaip ir žmonės, vieni pinigus moka investuoti ir juos padaugina, kiti bijo ir palieka infliacijos graužimui, treti kvailai ir neatsakingai investuodami praranda. Įmonės panašiai – jei tau neišmokėjo nei vieno eur. dividendų, nereiškia, kad tie visi pinigai nuėjo į vertės augimą tiesiai.

    1. Aš tą suprantu ir tikrai pritariu. Tikrai yra daug pavyzdžių, kai dividendus mokančios įmonės daug geriau pasirodė prastu laikotarpiu.

      Norėjau akcentuoti tik dividendų apmokestinimo sukeliamą skirtumą. Jeigu strategijų grąža nesiskirtų – tai dividendus mokantis portfelis kiek atsiliktų, tą norėjau parodyti. Čia nėra kalbama apie įmonės vertės sumažėjimą. Čia prilyginama, kad vertės didėjimas dividendus mokančio portfelio yra dėl dividendų+akcijos kainos pokyčio, o dividendus nemokančio, tik dėl akcijos kainos pokyčio.

      Jeigu dividendus mokančio portfelio ilgalaikė grąža būtų didesnę, tikriausiai visi investuotų į dividendus mokantį portfelį. Bėda ta, kad tokį portfelį turėti nėra lengva, nes tik nedaugelis įmonių per ilgą laiką sugeba rodyti gerus rezultatus.

      Kitavertus, labai smagu matyti argumentuotą diskusiją.

  2. Iš esmės tavo argumentai teisingi. Tačiau investavime psichologija ne mažiau svarbi, nei skaičiavimai. O esant stambiam kritimui, viena savijauta gaunant kasmetinį 6-8% yield’ą, kita negaunant. Kaip ir gaunant nuomą (buto) ar nieko negaunant (sklypo atveju). Kodėl daug žmonių pamišę dėl butų nuomai ir santykinai mažai dėl sklypų supirkimo? O gal sklypai geriau? Kažkas būtų panašaus, jei tau pasiūlyčiau neimti algos už darbą, bet sumokėsiu kažkiek ten daugiau plius mokesčių dar kokią lengvatą pritaikysiu, kai sukaks 50 m. Sutiktum efektyvumo vardan? Greičiausiai ne, net jei ir iš kitų lėšų gali pragyventi. Tiesiog nepatrauklu psichologiškai.

    1. Tikrai taip. Todėl pritariu tamstos nuomonei apie balansą 🙂

      Galbūt verta turėti ir ETF, ir akcijų. Tik turbūt pradžioje pradėsiu nuo ETF, nes man dabar nereikia jokių papildomų išmokų, dividendų mokesčių išvengsiu. Po to, po kelių-keliolikos metų vieną, kitą growth akciją įsigysiu, po to ir patikimesnę dividendinę gal vieną kitą. Per ilgą laiką neskausmingai pakeisiu augimo portfelį į dar stabilesnį (neatmetu ir NT, nors nenoriu jokio papildomo fizinio darbo, man nepatinka).

      Kol kas, domiuosi, skaičiuoju, planuoju. Perku simple ir stable portfeliuką.

  3. Tamsta tiki, kad 15% GPM išliks 30 metų? Aš – ne. Ir tai už ką sumokėjau niekingus 15% jau mano, o ateityje gali tekti susimokėti nuo visos sumos pagal gerovės valstybes – 20, 25, gal net 30. Kaip skaičiai atrodytų tada? Tai mano seniai apgalvota, niekam neperšu.

    1. Aš suprantu tokią poziciją, jeigu tie pinigai kuriuos gauname į kišenę, apmokeję GPM, būtų naudojami gyvenimui arba kažkam kitam, o ne reinvestavimui. Reinvestavęs, juos vėl palieki augimui ir nuo pelno moki naujus mokesčius. Galų gale, GPM padidėjimas, vistiek turės įtaką. Aišku dalį mokesčių tokiu atveju sutaupytume (tax harvesting).. Bet 15-20 proc. per 15 metų, nesu tuo tikras.

      Anyway, pilnai matai ir pliusus, ir minusus. Šiuo metu man nemokėti gpm daugiau pliusų, nes pinigai skirti investavimui, nėra reikalingi pragyvenimui ar net pramogoms. Tegul veikia sudėtinės palūkanos 🙂

Leave a Reply

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.