Truputis blevyzgų

Covid po truputį keičia mūsų kasdienybę. Atrodo, kad Lietuvoje vis dar gyvename labai gerai, einame į barus, restoranus, bet artimos aplinkos žmonės jau pradeda jausti didėjantį sergančių žmonių kiekį. Nevyksta vaikų sporto, meno būreliai (nuotolinis lavinimas), vienaip ar kitaip ribojamas daugelio žmonių darbas, todėl žmonės šio viruso arba bijo arba jį neigia (pirma susitaikymo stadija). Kadangi su karantino pasekmėmis labai artimai buvau susidūręs pavasarį, vasarą pasiruošiau rudeniui. Daugiau negu norėčiau dirbau, daugiau susitaupiau ir investavau. Pasiruošiau ir juodos dienos fondą (padariau greitai pasiekiamu). Darbe procesai buvo kiek galima pritaikyti, adaptuoti, optimizuoti. Aišku visiškai uždarius veiklas, liksiu tik su dalimi atlyginimo, bet jaučiuosi smarkiai užtikrinčiau negu pavasarį. Mažiau baimės dėl artimųjų sveikatos, šeimos finansų.

Anksčiau ar vėliau prisitaikysime prie naujos tvarkos, išmoksime gyventi naujų ritmu. Bus laikas ir specifiniam gydymui, ir vakcinai (3 fazės tyrimų nemažai, prognozės pozityvios). Žmonės nuostabūs ir unikalūs tuo, kad prie visko priprantam, ir prie gero, ir prie blogo.

Svarbiausia tai pačiam susivokti ir susitaikyti, kad gyvenimas bus kitoks. Mažiau tiesioginio bendravimo (saugant vyresnius ir silpnesnius artimuosius), mažiau kelionių (ko tikrai trūksta), mažiau išėjimų į miestą (ne visai trūksta), sporto klubą (man norėtųsi), šokius (su žmona). Daugiau laiko prie kompiuterio (Zoom, Slack, Teams, Messenger, Duo, Viber, Skype ir kiti, tapo kasdienybe). Daugiau laiko namie (ar sodyboje) su visa šeima (nuotolinis lavinimas, damn).

Esu išties dėkingas savo trečiam vaikui ir dėl jo dar kartą atrastam FIRE judėjimui, pastūmėjinui link savęs pažinimo ir ugdymo. Per paskutinius kelis metus buvo daug daug skaitymo, susipažinimo su tuo kas labiau svarbu. Manau jeigu būtų tekę karantiną išgyventi prieš kokius 5 metus, būtų smarkiai sunkiau psichologiškai (gyvenau labai socialiai aktyviai, daug darbo kelionių, susitikimų, seminarų, konferencijų, balių, festų, open’airų ir kt).

Galbūt kažkokia nematoma ranka mane vis nukreipia ten kur reikia. Gyvenu tikrai nuostabų gyvenimą. Iš šono tikrai taip neatrodau, plius visiškai neatrodau „sėkmingas”, ar turtingas. Bet ar iš tikro man turi būti svarbu, kaip aš atrodau tiems, kurie man nerūpi? O tie, kurie man rūpi, mane mato tokį, koks esu. Ir lieka kartu. Reiškia – viską darau gerai 🙂

Linkiu visiems atrasti tai, kas sukelia daug teigiamų emocijų, patirčių ir investuoti savo brangiausią turtą – laiką, beveik išskirtinai vien tik į tai. Kuo mažiau lengvai išvengiamų neigiamų patirčių ir emocijų (pvz. suraižytos brangios auto durelės, ištepti brangūs rūbai, dužęs iPhone, neišnaudotas sporto klubo abonementas). Kuo daugiau lengvai pasiekiamų pozityvių patirčių (pasivaikščioti su šeima miške, kelionė į gretimą nuostabiai sutvarkytą miestelį, pagerintas sporto pasiekimas, numestas kilogramas, išmokta groti melodija (nebūtinai visa, pakanka priedainio), gardus desertas, skambutis senam draugui ar mamai). Sakykit svarbiems žmonėms komplimentus, pagyrimus, pastebėkite kaip jie keičiasi, kas gražaus ar linksmo aplink juos. Ir netikėtai pilka, tokia nepopuliari buitis, tampa spalvota ir šilta. Kaip savi namai, kai lyja ir didelis vėjas lauke, rudens vakarą po sunkaus darbo.

Vertinkit kas šalia mūsų. Labai geras, iliustruojantis ir pakankamai juokingas pavyzdys buvo pasakytas mano vieno gero draugo.. Jam labai patinka seksas (su žmona, kuriai seksas irgi labai patinka, su juo). Vyrukas paskaičiavo, kad per 30 metų (tiek „produktyvaus laiko”, jis gyvens su žmona, jeigu pasiseks) yra tik ~ 10950 naktų. Vidutiniškai jie mylisi 2-3 kartus per savaitę (nebe paaugliai gi, duh!). Dar būna „jos tos dienos”, kelionės kai jie atskirai, „ne nuotaika”, ligos, „nuovargis”, „taigi vaikai šalia” ir įvairūs kiti reikalai. Tai jis grubiai suskaičiavo, kad geriausių atveju su žmona mylėsis apie 2000 kartų per visą gyvenimą (jeigu bus sveiki ir jeigu esant abiems virš 60 metų dar norėsis). 2000 nėra toks jau didelis skaičius. Ir gyvenimas nėra toks jau ilgas. Todėl reik progas išnaudoti, kol jos yra (if you know what I mean).

Jeigu tikrai patinka – daryk. Ir nesvarbu ar tai žmona, medžioklė, žvejyba, filmų žiūrėjimas, grožinės literatūros skaitymas, futbolas ar kazino. Reikia galvoti apie savo ir savo vaikų ateitį, jai ruoštis, bet tuos dalykus, kurie „veža”, reikia daryti čia ir dabar. Nes vėliau gal nebus laiko, noro ar galimybių. Laikas bėga greitai. Ir būna pandemijos, karai ar kt. juodos gulbės.

Ir investuoti reikia čia ir dabar. Tik gal nebūtinai maksimaliai (kad nenukentėtų dalykai kurie „veža”). Investicijos juk labiausiai priklauso nuo mūsų poelgių ir psichologijos, o tik po to nuo turto klasių alokacijos, mokesčių ar kt. specifinių momentų.

Tad investavimo „pamatas”: investuok tiek kiek gali nepakenkdamas savo gyvenimo kokybei, investuok maksimaliai ilgai. Profit. Labai džiaugiuosi, kad artimoje aplinkoje, šiais metais, jau keturis jaunus žmones įkalbėjau pradėti investuoti. Po 30 ar 50 eurų per mėnesį. Bet jiems dar net 20 nėra. Viskas jiems bus geriau, negu gerai (sudėtinės palūkanos!).

Mano šeimos praeitų metų išlaidų vidurkis 2450 eurų per mėnesį. Čia kartu skaičiuojant su 650 eurų paskola. Viskas kas „viršaus”, eina į investicijas. Džiaugiuosi tuo, kad didėjant pajamoms, išlaidų nepadaugėjo, o gyvenimo kokybė – smarkiai pagerėjo (naujas didelis ir erdvus butas miesto centre, talpesnis ir pigiau išlaikomas automobilis, daug papildomų veiklų).

Investicijos

Spalio mėnesio pajamos buvo kiek mažesnės, bet pakankamos, kad abiems su žmona pavyktų sutaupyti ir investuoti 2000 eurų. Turto klasių (aukso, ilgalaikių USA obligacijų, pasaulio akcijų) trumpalaikė koreliacija smarkiai nekito, ilgalaikė irgi išliko panaši, todėl akcijų, obligacijų, metalų santykio nekeičiau.

Per spalį investuoti 2000 eurų buvo išleisti pirkti akcijų ETF/CEF ir auksui, po maždaug 1000 eurų pirkimui už EUR ir 1000 eurų už USD (silpnokas doleris man visai patinka, nes už 1 eurą perku didesnį kiekį akcijų vienetų už dolerius). Pavienių akcijų nepirkau.

Lapkričio mėnesį pirksiu truputį pavienių akcijų (pildysiu savo 10% dalį skirtą agresyvesniam investavimui). Dabar suplanavęs pirkti TDOC akcijų, HASI REIT, CEQP arba EPD. Bet gal dar persigalvosiu.

Prie PC praleidžiu nemažai laiko, todėl paskutiniu metu mažiau skaitau/rašau investavimo tema. Planuose – įrašas apie opcionus (pasirinkimo sandorius). Visiškai paprastai ir tik tiek, kiek pats suprantu.

Geros dienos!