Kas yra laimė?

Kelis kartus stebėjau diskusiją, kai protingi ir iš šono stebint – laimingi, žmonės neranda sutarimo, kas yra laimė. Patys pagalvokit, kas gi ta laimė? Ar laimė, kai alkanas randi maisto? Ar laimė, kai nusiperki naujus batus? Ar laimė, kai tavo vaikas sėkmingai padeklamuoja 16 eilučių eilėraštį ant scenos? O gal kai atlieki savo darbą ant tiek gerai, kad net pats savimi stebiesi..

Būtent dėl to, kad tiksliai nežinau, kas yra laimė, prieš gerą mėnesį nusprendžiau pažiūrėti ką rašo mokslininkai. Kelis momentus užsirašiau.. Padriką straipsnių ir minčių kratinį pateiksiu ir jums. Visų nuorodų į literatūros šaltinius nedėsiu, nes nėra tokio tikslo, bet keletą paminėsiu.

Labai įdomus puslapis. Pasaulio laimės apžvalga. Kiekvienas galite pasižiūrėti, tikrai gana smagu Lietuvą matyti gana aukštai. Bet jų duomenys tokie statistiniai, šalti, paremti bendru vidurkiu. O kaip apie asmeninę laimę? Kokie komponentai ją sudaro?

Laimės apibrėžimas. Trumpai apibrėžti neišeina, bet dauguma psichologų laimę aprašo, kaip trijų komponentų visumą: gausa pozityvių minčių, emocijų ir potyrių, nedidelis kiekis negatyvių, bei daug pasitenkinimo savo gyvenimu. Šiuos tris komponentus turintis žmogus – dažniausiai jaučiasi laimingas ir jo tą laimę galima daugiau ar mažiau išmatuoti spec. psichologiniais testais. Gal ir nelabai tiksliai, bet ne apie tai kalbam. Įdomiau, kas tuos tris komponentus sukuria. Kaip gauti daugiau pozityvių, mažiau negatyvių emocijų ir potyrių ir jaustis „pasitenkinusiu“ (satisfied).

Nemaža dalis mokslininkų išskiria trumpalaikę laimę (tokią labiau apčiuopiamą) ir ilgalaikę – kurią vadina prasme (meaning). Pvz. Trumpalaikės laimės – alkanas, pavalgiau, laimingas. Suplyšo batai, nusipirkau naujus, laimingas. Supaprastinant – norų įgyvendinimas (need reduction). Ilgalaikė laimė – kai elgesys, veiksmas ar kažkoks poelgis sukuria šleifą pozityvių jausmų ir atsiminimų, besitęsiantį ilgesnį laiką, vis sukuriantį gerų emocijų. Pvz. išmokius vaiką groti pianinu, kiekvieną kartą, kai dalyvaujame koncerte – jaučiamės laimingi arba žemiškiau, dalyvaujame kasmet „Darom“, rūšiuojam atliekas, neperkam vienkartinių maišelių, kompostuojam – jaučiamės prisidedantys prie pasaulio švarinimo ir gelbėjimo.. Arba kaip kai kurie ponai padarė – rašo nemokamai apie investicijas, šviesina tautą, padeda susivokti ir atrasti sveiką protą finansuose tokiems kaip aš. Šie du skirtingi komponentai yra vienodai svarbūs. Nes gali būti, kad būdamas turtingas, pastoviai tenkindamas savo primityvius norus, nesijausi tiek laimingas, kaip norėtum. Kartais, kai norų tenkinti negali, o labai nori – kyla priešprieša, stresas, linkstama į depresiją.

Istoriškai – laimės terminas kilo nuo termino sėkmė (happiness ir luck). Senovinėje Norvegų kalboje – hap = sėkmė (naudojama ir dabar.. EN –perhaps, happenstance). Senovėje žmonės tikėjo ir manė, kad laimė pačiam žmogui nepaklūsta, čia daugiau sėkmės reikalas (ją galėjo pakeisti dievai, likimas ir t.t.). Šiuolaikiniai žmonės galvoja kitaip. Dar filosofai Sokratas ir Platonas atakavo teiginį, kad likimas įtakoja laimę, jie svarstė, kad laimę susikuriame patys. O kaip? Šį klausimą kelia visos religijus ir visi „gyvenimo vadovai“. Aš visai pritariu istorikui Darrin M. McMahon ir manau, kad laimė – tai nėra vienkartinis jausmas ar procesas. Tai gerai gyvenamo gyvenimo produktas. Laimė neatsitinka. Reikia sunkiai ir ilgai dirbti, treniruoti save, kad ją užsidirbti. Aristotelis aprašė laimė, kaip gyvenimą pagal savo vertybes (dorybes, virtue). Buda sako, kad visi galime būti laimingi, bet žmonės gyvena kančiose, nes nepakankamai išnaudoja savo turimus resursus.

Jeremy Bentham 18 amžiuje prilygino laimę – malonumui (happiness ir pleasure), “The greatest happiness for the greatest number. The greatest good for the greatest number.” Malonumas yra tik viena sudėtinė dalis, bet tai iš viso nėra emocija. Laimė yra rodiklis gero, pilnaverčio gyvenimo. Nemaža dalis filosofų nesutinka su religijų „fizine“ vieta laimei, kad ir krikščionių dangumi. Lyg buvimas ten ir matymas iš aukšto, pragarą – būtų laimė (Thomas Aquinas says it is like being “drunk on God”––it’s so great that you’ll be able to look down and see people suffering in hell, which will add to your own pleasure.) Juk malonumas tai tik vienas iš trijų laimės komponentų (teigiamos emocijos).

Laimė – pasiekimas (achievement). Nuo Aristotelio laikų – laimė yra kažkas, ką užsidirbi būdamas geru žmogumi, atlikdamas gerus darbus, pasiekdamas meistriškumą įvairiuose gyvenimo aspektuose. Šiuolaikiniai žmonės laimę supranta kaip geltoną veiduką su plačia šypsena. O reikėtų suprasti, kaip visa apimantį gyvenimo būdą (lifestyle), kurio metu laimė – šalutinis produktas. Tu turi apie ją galvoti, dirbti to linkme. Yra ne kartą įrodyta, kad laimingiausi žmonės yra tie, kurie nesifokusuoja ties savo pačių laime, o tiesiog gyvena savo principų ir vertybių vedini, bei stengiasi daryti gerus darbus kitų žmonių naudai. Šiaip reiktų žiūrėti plačiau ir toliau. Neverta savo laimės matuoti pagal kaimyną. Pasaulyje pilna vietų, kur kaimynai būtų kitokie. Jeigu jūsų kaimynas turi naujausią BMW, bet yra irzlus, agresyvus vairuodamas, savaitgaliais arba po darbo gausiai vartoja alkoholį, kad atsipalaiduotų, šiukšlina gamtoje, nes jam px, prastų mašinų vairuotojai yra lūzeriai ir apskritai, eilėje jis nelaukia, tai nepanašu, kad jis yra labai laimingas. Išorinis spindesys yra viena, o ką jis jaučia savyje yra kita. Nors psichologai kalba, kad labai riboto intelekto žmogus gali būti labai laimingas užtikrinęs tris savo poreikius (pavalgyti, pasidauginti, pašikti..) Ir iš tikrųjų, manau visi artimųjų tarpe pažįstate žmonių, kurie turi daug turto, bet yra nelaimingi. Nemaža dalis jų stengiasi demonstruoti savo materialų turtą, o susitikus pasikalbėti – arba pasakoja, ką pirko, kur buvo, arba skundžiasi dėl vienokių ar kitokių dalykų… Pvz. šiais metais toooks brangus Kasko..

Kokie yra šiuolaikinio žmogaus lūkesčiai? Kaip mes suprantame asmens sėkmę? Namas, du automobiliai ir atostogos užsienyje? Koks siauras požiūris… Bet yra ir kitokių žmonių, kurie išlipa iš visuomenės bendro suvokimo, padeda ir kitiems susiprasti (kad ir pvz. BM, galbūt to pats nenorėdamas). Šiaip laimė labai priklauso nuo žmogaus tikslų ir norų. Jeigu jis nori prisigerti ir voliotis iki kito ryto, kai vėl ims bambalį ir prisigers, sunku apibrėžti ar jis laimingas… Dažniausiai visiems aplinkui aišku, kad ne, nors pats veikėjas gali sakyti priešingai. Laimė turbūt ir objektyvus ir subjektyvus reiškinys. Juk religijoje, pvz krikščionių – kentėjimas yra kažkas gilaus, kažkas tokio… O laimė – paviršutiniška ir paprasta. Nusipirk coca-colos, nusipirk masažą – tu jau laimingas. Ar ne?

Realiai, mokslas kalba ką kitą. Tik 10% laimės sudaro tokie dalykai, kaip mokslas, universitetas, santuoka, automobilis, rūbai… 50% – genetika. Juk galimas polinkis į depresiją arba maniją. Optimizmas paveldimas apie 25%.. Likę 40% priklauso nuo to, kaip mes interpretuojame pasaulį. T.y., priklauso nuo mūsų pačių suvokimo. (Sonya Lyubomirsky – 50%/10%/40% formulė). Šiuos 40% mes galime valdyti, keisti. Išmokti. Išdirbti laimės suvokimą.

Budizme, judaizme ir krikščionybėje yra skelbiama, kad kartais reikia „išeiti į pasaulį ir palengva tapti geriausia savo versija“ pvz. padedant kitiems.

Lotynų kalboje – vargšas (en. poor) yra miser. Iš čia atsiranda nelaimingas (en. miserable). Romėnai žinojo, kad būti bėdžiumi – prastas reikalas. Pinigai padaro žmones laimingesniais. Aišku, galima nesutikti, bet tiesos yra (iš dalies). Tą suprato ir Aristotelis. Laimė – prabanga. Tu pradedi galvoti apie laimę tik tada, kai pasirūpini visais baziniais poreikiais. Tačiau, pinigų nereikia tiek, kiek jūs tikriausiai galvojate. Pvz. JAV atliktų tyrimų metu nustatyta, kad laimės pojūtis praktiškai nebedidėja viršijus 75.000 dolerių per metus pajamas (6.250 per mėnesį). T.y. Lietuvoje 33.750$ arba 30.405 EUR (2533 EUR per mėnesį) – duomenys pagal perkamąją galią.. Naudojausi duomenimis iš čia ir čia (įdomu pasilyginti, ar ne? Pasirodo, visai neblogai Lietuvoje mes gyvename). Tebunie skaičiai ir ne visai tikslūs, bet ne tame esmė. Mintį suprasite.

Daniel Kahneman ir Angus Deaton atliko tyrimą, kurį publikavo Proceedings of the National Academy of Sciences U.S.A. 2010 metais. Jie padalijo laimę į emocinį gerbuvį (t.y. laimingas veidelis arba susiraukęs) ir į fizinį gerbuvį (turtas, galimybės ir t.t.). Jie nustatė, kad viršijus 70.000$ pajamas per metus, jam didėjant nebėra jokio emocinio gerbūvio gerėjimo. T.y. žmogus nesijaučia laimingesnis, pasiekiamas plato. Kitavertus fizinis gerbūvis – plato niekada nepasiekia. Kuo esi turtingesnis, tuo fizinis gerbūvis (gyvenimas) gerėja. Todėl negalima sakyti, kad pinigai nenuperka laimės. Pinigai, pasirodo laimę nuperka. Tik ne visą visą laimę, o jos dalį. Tą, kuri išlieka neilgai. Bet pinigai atveria laisvę ir galimybes užsidirbti ir kitus laimės komponentus.

Žmonės facebook’e ir intagram’e įprastai nerašo, „Atsikėliau. Išsivaliau dantis. Pasidariau kavos. Dalis kavos nukrito šalia puodelio, reik išvalyt. Išgėriau kavą, bet puodelyje liko kavos tirščių, reikia išsiplauti. Išvariau į darbą, autike buvo daug žmonių, gavau stovėti šalia seno dieduko, kuris neturėjo visų dantų, buvo labai arti manęs ir smirdėjo šlapimu. Blah blah, blah. . . , tada toliau dirbau ir vakare grįžau namo.” Būna viena kita panaši istorija. Bet didžioji dalis kelia savo geriausias dienas, nuostabiausias nuotraukas, prabangą ir turtus atspindinčius vaizdus. Na arba savo vaikus. Šitą aš suprantu.. Bet mes tada matome visą šitą briedą ir galvojame “Na mano gyvenimas kur kas prastesnis. Aš dirbu ta patį (geriau/blogiau), kodėl man taip neišeina.. Kas man negerai?“. Ir nors suprantam, kad čia tik momentas, akimirka, pasamonėje kyla noras save lyginti su tuo visuomenei priimtinu standartu, kuris rodomas viešai ir visai neatspindi realybės. Ir reikia save įtikinti, kad tai nėra tai, ką matome. Tik maža dalis pozityvių postų ar vaizdų yra ne apie pinigus ar su jais susijusius dalykus. Turtas = sėkmė = populiarumas = laimė? Tai ar pinigai perka laimę? Šiuose įrašuose švenčiama sėkmė, pasisekimas, tai prilyginama laimei. Momentinė gera emocija.

Psichologai teigia, kad gyvenimas šiaip yra nesėkmių, bandymų ir klaidų ciklas, kol kažkas ką darome pagaliau pavyksta. Nepavyko, padarei išvadas, pavyko. Tada vėl nepavyko, darai išvadas. Tai yra normalu. Taip išmokstame vaikščioti, važiuoti dviračiu, skaityti, kalbėti ir t.t. Nesėkmes galima ir reikia švęsti (be torto ir žvakučių, bet savyje – dabar jau žinau, ko reikia, kad kitą kartą pavyktų.) Juk pvz. įvairių su technika ar technologijomis susijusių sričių žmonės nori kuo greičiau sulaukti, kol kažkas (veiksmas) nepavyks. Jie padarys išvadas, pakitimus, žinos priežastį, kodėl nepavyko, pasimokys iš nesėkmės ir galiausiai aplenks konkurentus. Reikia būti optimistais.

Papildomas pliusas būnant optimistu - ilgesnis gyvenimas (yra ne vienas ir ne du geri straipsniai, su padoriai pagrįstais įrodymais, kad optimistai gyvena ilgiau ir dažniau pasiekia 85+ metų amžių).

Taip. Mes visą laiką bandome save lyginti. Jeigu lyginame save su tais, kuriems kažkas geriau sekasi – galbūt rasime įkvėpimo tobulėti. Jeigu lyginsime save su tais, kuriems kažkas prasčiau sekasi – rasime priežastį būti dėkingais. Bet žmonės daug dažniau lyginasi su tais, kurie „aukščiau“ ir akcentuoja tai, ką tie „aukščiau“ turi, o jie neturi. Palyginimas su tais kur „žemiau“ ar su tai, ką jie turi, o tie „žemiau“ neturi, nedaro tokios įtakos gyvenime. Kuo mes labiau save su kažkuo lyginame, tuo labiau fokusuojamės ties tai, kuo mes prastesni, mažesni, biednesni ir panašiai, kas nėra geras receptas pasitenkinimui ir geroms emocijoms.

Dr. Ebby Elahi yra pasakęs, “Jeigu tu žiūri į savo gyvenimą per stiklą, kuris mažina – matai daugiau ir susikuri vaizdą, kai kasdieniai svyravimai aukštyn-žemyn pasidaro dulkėmis po tavo kojomis, tavo ilgame ir gražiame gyvenimo kelyje“.

Dr. Martin Seligman laimę sudėliojo kaip mnemoniką PERMAPositive emotions, engagement, positive relationships, meaning, and accomplishment/achievement.

Nemažai mokslinių straipsnių demonstruoja, kad sėkmingi ir laimingi žmonės klasifikuojami, kaip „davėjai“ (“givers”).

Dr. Martin Seligman, pozityvios psichologijos pionierius aprašė tris laimės dimencijas: malonus gyvenimas (the Pleasant Life), kai užtikrinti visi baziniai poreikiai; geras gyvenimas (the Good Life,) kai tu kurybiškai panaudoji savo stiprybes ir vertybes; ir prasmingas gyvenimas (the Meaningful Life), kai savo vertybes, stiprybes panaudoji kažkam daug didesniam negu esi pats – panaudoji savo jėgas prasmingam tikslui siekti.

Apibendrinant, trumpas guideline, kad būtum laimingesnis:

  • Daryk daugiau gerų darbų kitiems. Nėra net diskusijų, kad tai ką padarome gero kitam, sukuria daugiau „laimės“, negu tai ką padarome sau.
  • Leisk pinigus ir laiką pojūčiams ir potyriams, o ne daiktams. Angliškai skamba daug gražiau – spend time and money on doing things rather than owning things.
  • Savo darbą (ten kur praleidi vos pusę savo gyvenimo) pakeisk arba papildyk į tokį, kur būtų priimtini siekiai, tikslai ir prasmė. Tam, kad norėtum eiti į darbą, o ne kas rytą save verstum eiti ten, kur tau negera. Norėk būti geru specialistu, meistru, „reference tašku“. Kuo labiau jausiesi geras savo darbe, kuo labiau kiti tave vertins, tuo labiau tau jis patiks ir tuo laimingesnis būsi jį dirbdamas.
  • Kuo daugiau tau patinkančių ir artimų žmonių „įvelsi“ į savo gyvenimą, tuo labiau laimingas jausiesi.
  • Mindfullness. Vienas šiuo metu labai populiarus žodis, bet toks teisingas. Paskaitykite čia, labai daug ir gražiai parašyta.

Dar viename labai įdomiame straipsnyje apie žmogaus laimę ir jo socioekonominį statusą atlikta daugelio įvairių publikacijų apžvalga ir reziumuota:

  • Geresnis socioekonominis statusas įtakoja didesnę gyvenimo trukmę, geresnę sveikatą ir daugiau laimės (testais įvertinamos)
  • Subjektyvus socialinis statusas dažnai priklauso nuo socioekonominio statuso
  • Pajamų nelygybė pablogina socialinę nelygybę vertinant gyvenimo trukmę sveikatą ir laimę.

Laimei irgi galioja socialinis gradientas, kai laimė labiau įtakojama sociometrinių faktorių (pvz. kitų žmonių pagarba, pačio pasitenkinimas ir žinojimas, kad esi savo srities meistras – specialistas – guru), negu socioekonominiai faktoriai (pvz. pajamos). Vis dėlto svarbūs yra ir pinigai!

Šiuolaikiniuose darbuose apie žmogaus socialinę motyvaciją aprašomi trys universalūs, nepakeičiami psichologiniai poreikiai: kompetencija (meistriškumo jausmas), autonomija (pasirinkimo, laisvos valios, laisvės, noro jausmas) ir sąryšis (ryšio, bendrumo jausmas). (Knyga)

Pinigai svarbu, ju reikia tiek, kiek reikia. Laimę reikia užsidirbti, ji iš niekur neatsiras. Dirbk tau patinkantį darbą. Būk gerbiamas, laisvas. Turėk draugų. Lavink ir treniruok kūną ir protą. Suderink visa tai ir būsi laimingas.

Kaip ir sakiau, daug palaidų teiginių. Bet tikuosi kažką patogaus sau radote.

  • Haidt, J. 2006. The Happiness Hypothesis: Finding Modern Truth in Ancient Wisdom. New York: Basic Books.
  • Lyubomirsky, S. 2014. The Myths of Happiness: What Should Make You Happy, but Doesn’t, What Shouldn’t Make You Happy, but Does. New York: Penguin Books.
  • Lyubomirsky, S. 2008. The How of Happiness: A New Approach to Getting the Life You Want. New York: Penguin Books.
  • McMahon, D.M. 2013. Divine Fury: A History of Genius. New York: Basic Books.
  • McMahon, D.M. 2005. Happiness: A History. New York: Atlantic Monthly Press.
  • Schwartz, B. 2015.Why We Work. New York: Simon & Schuster.
  • Schwartz, B. 2004. The Paradox of Choice: Why More Is Less. New York: Harper Perennial.
  • Schwartz, B.&K. Sharpe. 2011. Practical Wisdom: The Right Way to Do the Right Thing. New York: River head Books.
  • Seligman, M.E.P. 2004. Authentic Happiness: Using the New Positive Psychology to Realize Your Potential for Lasting Fulfillment. New York: Atria Books.
  • Verveer, M. & K. Azzarelli. 2015. Fast Forward: How Women Can Achieve Power and Purpose. Boston: Houghton Mifflin Harcourt.

4 mintys apie “Kas yra laimė?

  1. Perskaičiau ir pats ką parašiau. Paskutiniu metu jaučiuosi visai laimingas. Matau, kad yra to priežasčių. Turiu daug žmonių aplink, dirbu sau labai patinkantį darbą, kuriame labai daug gero daroma vardan kitų žmonių, mano šeimos baziniai poreikiai užtikrinti. Reikia tik kiek padirbėti su mindfulness ir optimizmu 🙂
    Dar labai svarbu pagerinti savo fizinę sveikatą ir sumažinti streso kiekį? (nemaža dalis jo yra pačio sukuriama)

  2. Patiko tokie pamąstymai SU pagrindžiančiomia studijomis.

    Pats esu permąstęs posakį ,,Pinigai laimės neneša“ į ,,Pinigų trūkumas nelaimes neša“

  3. Na apsiskaitęs žmogus. Toks buvau prieš 20 metų. Dabar realiai nedirbu, nemėgstu bendrauti, neturiu fb, turiu kartais didesnes pajamas už poreikius, o poreikius begyvendamas susimažinau natūraliai supratęs kad jokie daiktai ir potyriai laimės neprideda. Ir nors kasdien geriu alų ir ne tokiais mažais kiekiais, paprastai rytais, galiu save laikyti laimingu. Ir man labiausiai laimė suprantama kaip norų ir galimybių santykis. Norai sunyko, galimybės išaugo. Gyvenimo prasmės nematau, kaip ir senas danų filosofas Kierkegoras. Gyvnu tik vieną kartą. P.S. anglų kalbos nemoku, nuorodų deja, negaliu pasiskaityti.

Leave a Reply

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.