Kodėl dar kartais rašau?

Šį blog’ą pradėjau rašyti, po trečio vaiko gimimo, 2019 metais. Laisvų pinigų nebuvo visai. Tik didelė būsto paskola, du maži vaikai, žmona prarėžtu pilvu, silpnos sveikatos ir dar neišnešiotukas, kuriam pastoviai reikia padėti gyventi. Teko skolintis pinigų iš artimųjų, kurie tuo metu tokie patys varguoliai buvo (jausmas buvo prastas). Ir nors dirbau keliuose darbuose, pajamos buvo neblogos, bet pastoviai trūko pinigų. Ir ateitis pilkoka atrodė.

Tada atsitiktinai radau nebeegzistuojantį FIRE bendruomenės puslapį, forumą ir papuoliau (laikau tai vienu svarbesnių momentų, nes filosofija ir pasaulio matymas smarkiai pasikeitė). Jau anksčiau rašiau, kad mano vaikystėje nebuvo tokių dalykų kaip taupymas, investavimas ir laisvi pinigai. Buvo skolos, alkis, alkoholis ir vargas. Atradau FIRE. Palengva pripratau prie minties, kad galima turėti pinigų palengva, patiko, radau bendraminčių.

Praėjo jau daugiau nei penki metai. Paaugo vaikai (lengviau namuose, keliaujant), padariau visai nieko „karjerą”, smarkiai padidėjo pajamos, išlaidoms irgi leidau smarkiai padidėti. Per penkis metus sutaupiau finansinę pagalvę (6 mėn. šeimos išlaidų, didesnė dalis unijoje ir bankų sąskaitose, nedidelė dalis grynais USD ir EUR), grąžinau nemažą dalį paskolos (jei nebeskirsiu papildomų pinigų ir mokėsiu tik standartines įmokas, baigsiu 2034), sukaupiau pakankamai solidų investicinį portfelį (mano nuomone), kuris man leistų ramiai gyventi kelis metus. Nusipirkau naujus automobilius, išpuoselėjau sodybą. Augant nekilnojamojo turto kainai, pakilo mano NT objektų kaina (dar viena pagalvė). Gyvenimas gerėja.

Leidau sau smarkiai mažiau dirbti. Pagal pirminį pseudo FIRE planą, norėjau iki 50 metų dirbti daug (pilnu krūviu, toliau ~puse krūvio dar kokius 10 metų ir galiausiai ~ketvirčiu krūvio ar pagal „sveikatą” iki mirties :D). Darbas – padėti žmonėms, kuria ryšius, daug emocijų (ir neigiamų ir teigiamų), bet be mano darbo – žmonėms beveik visą laiką būtų blogiau, todėl laikui bėgant apsupa daug gražių santykių. Norisi dirbti (bet ne per daug).

O gyvenimas Lietuvoje pernelyg geras dabar, nors aplink daug artimų žmonių negali mėgautis gyvenimu dėl sveikatos problemų, artimųjų netekties, ligos ar vaikų invalidumo. Labai artimą žmogų ištiko insultas, kelionės su žmona metu. Draugo žmona susirgo vėžiu ir mirė. Ir panašiai. Ne taip jau toli vyksta karas, spauda ir socialinės medijos skalija apie trečią pasaulinį karą, kad tik surinktų kuo daugiau paspaudimų. Noriu gyventi gerai dabar. Ruošiuosi ateičiai, taupau, investuoju, bet mėgaujuosi kiekviena diena. Po daug laiko, apsitvarkiau savo sveikatos problemas, pagaliau galiu sportuoti tiek kiek noriu. Galiu daryti tai, ką norėjau daryti ateityje.

Anksčiau rašiau, ką norėčiau daryti ateityje. Skaityti, tai skaitau daugiau, check. Rašyti – bandžiau, po kelių mėnesių supratau, kad ne taip ir noriu (nors rašliava buvo visai gerai priimta, tiesiog reikalavo per daug laiko, tuo metu nebuvo LLM, gal dabar būtų kitaip, gal kada dar pabandysiu). Sportuoti – labai check. Esu geriausios fizinės formos nuo 2006. Pianinas – ne check (nors nemečiau planų). Keliaučiau – labai check. Apie tai vėliau. Teatras – check. Gaminčiau maistą – labai check. Žmona maistą ruošia tik epizodiškai, nes jai nepatinka. Aš ruošiu praktiškai visada svečiams, beveik visas vakarienes ir savaitgaliais. Dirbčiau sau patinkantį darbą – check. Kai dirbi mažiau, darbas patinka labiau. Statistiškai patikimai koreliuoja 🙂

Rašau realiai sau. Paskaitęs senus įrašus nusišypsau. Kaip šypsosiuos po 5 metų skaitydamas šį. O ar turit iš ko šypsotis ir Jūs? Dienoraštis, blogas. Nes nuotraukos lieka nuotraukomis, minčių ten nėra. Reikia nors kažkiek rašyti sau.

Portfelio pokyčiai

Kadangi čia daugiau mažiau blogas apie mano (šeimos) asmeninius finansus, tai šiek tiek išsamiau apie juos.

Pajamos dar kiek padidėjo, negu buvo 2023. Į IBKR investuota buvo minimaliai (6k). Panašiai į mano Swedbank. Žmona panašiai pirko savo Swedbank’e. Abu sumetėm po 1500 į trečią pensijų pakopą. Pridėjau pinigų į vaikų sąskaitas (plius nupirkau visiem po 1 google akciją). Padidinau unijos indėlį – +1 mėn. šeimos išlaidų.

VWCE augo kaip ir pas visus, bet kažkiek krito akcijų fun (energetika, biotech) dalis. Ten yra visokių neaiškių ir aiškesnių akcijėlių. Bet čia mano bad gamblers habit. Galiu sau leisti 🙂 Nedidukas crypto portfeliukas kažkiek pliuse, bet suma simboliška, mažiau mėnesio algos.

Taupau labai dideliam pirkiniui kitais metais, pinigai sėdi terminuotuose indeliuose (negaliu sakyt, tebūnie paslaptis:), pagal tai ir mane identifikuoti turbūt pavyktų).

Metų eigoje nemažai išlaidų, nelabai norėjau, bet kadangi žmona dirba daugiau, grynais pirkau naują automobilį (dabar turiu vieną naują, kitam jau 3 metai), pasitaikius labai gerai progai, pirkau sklypą su mišku ir visai daug žemės laikymui (planų kol kas neturiu), papildomai grąžinau gerą dalį buto paskolos, daug (~15k) išleidau sveikatai (platesnės šeimos).

Kiek brango sodyba ir butas nebeįsivaizduoju, bet jau girdimi nesąmoningi skaičiai (pamenat 2007-2008?). Nauji (faini) kaimynai pirko už beveik du su puse karto daugiau, negu aš pirkau 2019. Parduoti tikrai nieko neketinu. Nežinau, kur galėčiau geriau gyventi, negu gyvenu dabar (vertinant šeimos dienotvarkę).

Summa summarum – sutaupiau 29% gautų pajamų ir jas kažkur padėjau (sklypas, indėlis, akcijos), kas turėtų brangi per ilgą laiką (tikrai ne mano automobiliai).

Įdomesni pokyčiai

Daug keliavau. Ne visada toli, ne visada ilgam. Bet turiningai. Metų pabaigoje, kai google suformavo eilinį nuotraukų albumą – pagalvojom, wow gerai paeksplorinom. Daug gamtos grožybių, nemažai ir urban džiunglių. Turėjau 9 savaites atostogų (visos dienos mokslo metais, kai vaikai atostogauja, ir didelė dalis vasaros). Ir dar epizodiškai paimdavau pavienių dienelių, „ilgesniems” savaitgaliams. Pakakdavo trijų dienų, dviejų naktų kelionei iki Italijos ar Prancūzijos pietų. Vasarą daugiau laiko praleidom su žmonos šeima (ten vyko nemažai dramų, žmona norėjo būti arčiau). Kad nebūtų nuobodu pastoviai lankiau draugus ir pažįstamus, jų sodybose, kaimuose ar prie jūros. Labai smagu pabūti ir svečiais, pašokti iki paryčių (kartais ir ilgiau).

Šiaip metais labai daug laiko praleidom koncertuose ir vakarėliuose. Tikrai nemažai išgėriau alkoholinių kokteilių, trypiau iki šviesos. Žiūrint garmin miego kreivę ar HRV, stabiliai savo žudžiau dažniau negu rekomenduojama. Bet kaip smagu. Aplankėm praktiškai visus užsienio atlikėjų, didesnius lietuvių atlikėjų koncertus Lietuvoje. Buvome ir Lenkijoje, ir Latvijoje, ir Estijoje.

Kelionėms ir vakarėliams per metus išleidome 27k+ (čia be maisto). Taip, taip. Tikrai atsipalaidavau su taupymu, gal kad žmona įsidirbo. Jau nebe vienas šeimoje dirbantis ir uždirbantis. Tik noriu atkreipti, kad mano vertybės ir filosofija nepasikeitė. Mano automobiliai nors ir nauji – paprasti, nebrangūs, visiškai ekonominės klasės, kuro naudoja nedaug, kasko nedrausti. Vienas didesnis ilgesnėms kelionėms, kitas visai mažiukas 4×4 (sodyba miške, prie ežero). Rengiamės mes pigiai ir paprastai, aš iš viso jau gal 7 metus vienodais rūbais rengiuosi, turiu 5-6 džinsus, 15 marškinėlių ir kelis megstukus, visi vienodi, dydžius žinau, perku internete, niekad nesilankau drabužių parduotuvėse, nes jų nekenčiu. Keičiu tik batus, tuos tai mėgstu gerus – nes labai daug vaikštau. Per savaitę pastoviai renku 150 000 žingsnių (čia su bėgimu). Iš šono tikrai nepasakysi, kad aš ar mano šeimos nariai plačiai gyvena. Vertiname emocijas, santykius, pojūčius, ne daiktus. Ir Jums tą patį rekomenduojame. Jokių blizgučių. Neturiu jokio socialinio tinklo (jeigu neskaičiuosim youtube), nekeliu niekur jokios info apie save. Draugai ir artimieji nežino kiek turiu, kiek uždirbu, ne jų reikalas. Sutariu ir esu laukiamas dėl to, kaip bendrauju, ką pasakoju ir ką kartu išgyvenom.

Šiais metais galiu dar daugiau laiko būti su vaikais. Kartu vieną kartą per savaitę einame į baseiną (aš plaukiu prasčiausiai). Penktadienį vakarais, nesveiko maisto diena namuose: kepu picą, šonkauliukus, valgom tepukus su ciabatta, skanaujam litrus ledų. Šeštadieniai – mamos blynų ir ilgesnio pasivaikščiojimo gamtoje diena (blogo oro nebūna). Sekmadieniais darau sushi, šokam arba sportuojam po pietų, tada nagai/plaukai/vonios procedūros ir galiausiai kartu žiūrime filmą/TV. Daug pinigų skiriu vaikų hobiams ir būreliams (vyr. lanko 5, mid. 3, mažiausias 3, čia skaičiuoju su baseinu).

Kiekvieną dieną su kiekvienu vaiku praleidžiu po 20 minučių išskirtinai jam skirto laiko, jo norimai veiklai (rašiau anksčiau ką tas reiškia). Kiekvieną darbo dieną 30-60 mins (priklausomai nuo temos ir vaikų nuovargio), išskyrus baseino dieną padedu ruošti namų darbus dviem vyresniems vaikams (realiai tai tik matematika), mums korepetitorių nereikia, matkės olimpiados – here we come. Kol jie sprendžia ir neturi problemų, aš paraleliai sportuoju bodyweight ar su svoriais (turiu viską ko reikia namie, Gym+ narystė baigėsi, nebepratęsiau). Miegot einam 21h. Vaikus migdome pasikeisdami su žmona. Aš mažuosius, ji didesnį. Kitą dieną keičiamės. Tai laikas mūsų pokalbiams. Dažniausiai užminga iki 22h (jei neserga ir tt.). Darau gerą savo vaikams. Aktyviai.

Kai mažiau dirbu, galiu dar daugiau sportuoti. Jau apie 8-10h per savaitę bėgioju, 4h sportuoju bodyweight/su svoriais/skiriu mobilumui. Radau laiko 5-10 mins rytinei mankštai ir padoriems pusryčiams (pagaliau susiformavo rutina)! Keliuosi 6AM, išskyrus savaitgalį. Mankšta, pusryčiai, dušas, keliu vaikus, lekiu į darbą. Grįžtu anksčiausiai iš visų, einu bėgioti, vėliau paimu vaiką iš mokyklos (pėsčiomis), pareinam, tada grįžta vyresnis, grįžta žmona, nulekiam kartu su ja ar visi 4 iki darželio paimti mažiausią. Užsukam į parduotuvę (jeigu reikia). Pailsim, užkandam, mokslai-sportai. Mano sportas nemaišo šeimos laikui. Gal tik sekmadienio long run neįsipaišo, bet nesutinku keltis anksti ryte savaitgalį, tik dėl bėgimo, gal kitais metais 🙂 Ir epizodiškai, kelionių metu – kai noriu prasibėgti kalnuose ar pajūry. Šeimos nariai kol kas apie bėgimą negalvoja (bandau tai keisti).

Apibendrinimas

2024 buvo tokie geri, kad nežinau, kas gali būti geriau.

Aš laimingas (vienas mano pirmų įrašų).

Bijau, tik, kad taip ilgai būti negali. Asmeniškai, stengiuosi vengti beveik visko, kas neigiamai veiktų mano šeimos gyvenimą. Daiktai, kurie sukels neigiamų emocijų, jeigu man jų bus gaila (sudužęs telefonas, suteptas brangus rūbas, įrėžtas brangus auto), toksiški žmonės aplink (apkalbos, pavydas, paskalos ir skundai), blizgučiai tviskantys prabanga ir išskirtinumu, kuriais gali susigundyti man neįdomūs ar net potencialiai pavojingi žmonės. Šito aš vengiu.

Rekomenduoju koncentruotis ties pastoviai teigiamomis emocijomis, sveikais ir šiltais santykiais su artimiausiais žmonėmis, asmenine ir šeimos sveikata.

Stengiuos saugoti ką turiu. Nepamirštu padėkoti ir pasimelsti.

Ačiū.