Mėnesio apžvalga
Portfelio sudėtis
Šiuo metu akcijos sudaro beveik pusę InteractiveBrokers portfelio, obligacijos beveik trečdalį, auksas – beveik penktadalį. Pagal kintamumo ir prognozuojamos grąžos skaičiavimus, reikėjo dar kiek sumažinti akcijų ir aukso dalį, padidinti obligacijų (turėtų sudaryti 40% ir daugiau, bet laukiu algos, balansavimą padarysiu tiesiog pirkdamas obligacijų (arba jeigu bus didelis visų komponentų kintamumas – palaikysiu grynaisiais, iki kol bus aiškūs JAV rinkimų rezultatai).
Obligacijos – per mėnesį truputį pabrango, auksas – šiek tiek nukrito. Akcijos – daugiau pakrito, bet mėnesio bėgyje pardaviau dalį akcijų, nupirkau obligacijų, taip išvengiau didesnio kritimo. VWCE – per mėnesį pakrito tiek pat, kiek mano portfelis, todėl jeigu būčiau turėjęs tik vieną ETF (VWCE) – jokio pokyčio nebūtų buvę, mano portfelis – niekuo nepranašesnis (dėl pavienių akcijų..)
(Nėra) sėkmės su akcijomis
Rugsėjį pirkau NNOX ir SDGR akcijas. NNOX norejau pirkti mėnesio pradžioje, neturėjau laisvų pinigų. Pirkau jau išbrangusias, po 52$. Iš karto po pirkimo, NNOX pakilo iki 66$, galvojau būsiu rimtas vyras, pasigirsiu mėnesio gale, kaip puikiai iš stiklinio rutulio pribūriau akcijai sėkmę, žmona bus laiminga. Aha.
Po savaitės pasirodė kelių JAV agentūrų prognozės, kad NNOX – „fraud„, t.y. fiktyvi kompanija. Akcija krito 40+%. Kita rugsėjo „žaidimų” pozicijos akcija SDGR krenta po 1-3% jau visą mėnesį. Per abi pozicijas sėdžiu 440 eurų minuse. Vias portfelis per rugsėjį krito 517 eurų. Be šių dviejų akcijų kritimas būtų tik 77 eurai (nuo dabar jau beveik 30000 eurų – smulkmena).
Kadangi tikiu šių kompanijų ateitimi, pozicijas laikysiu (nežinau ar protinga). Ypač tikiu SDGR. Po truputį pirkinėsiu daugiau (po kelias akcijas per mėnesį).
Mano turto klasių ateities grąžos vertinimo filosofija (gal)
Kiekvienas žmogus, kuris savo sunkiai uždirbtus pinigus nukreipia į investicijas turi bent kažkokią viziją, kam tuos pinigus panaudos. Ar tai jo būsimo buto pradinis įnašas, ar vestuvių baliaus ir kelionės fondas, ar santaupos vaikų mokslams, ar savo senatvės pensijos priedas, ar FIRE idėja..
Priklausomai nuo tos vizijos, turėtų skirtis ir investicijų pobūdis. Trumpas laikas – mažesnė rizika, ilgas laikas – didesnė rizika, taip?
Šis grąžos/rizikos santykis yra grįstas istoriniais duomenimis. Bendra beveik visų populiaresnių finansinių priemonių klasių (investicijų) tendencija per ilgą laiką – augti. Kuo ilgesnis terminas, tuo tas augimas turėtų būti didesnis (išskyrus kelis periodus). Augimas beveik niekada nėra pastovus (irgi yra išimčių), jis vis svyruoja. Šis svyravimas supaprastintai vadinamas kintamumu (volatility). Kuo didesnis kintamumas, tuo labiau svyruoja investicijų vertė duotuoju laiko periodu.
Galvojant apie ilgą laiką, mums turi rūpėti tik mūsų pirkimo kaina ir mūsų pardavimo kaina. Kuo didesnė galutinė pardavimo kaina, tuo didesnė investicijų grąža, nepaisant visų svyravimų, kurie vyko investicijos turėjimo periodu (buy and hold).
Automatiškai kyla klausimas, kaip pasirinkti investicijų rūšį. Jeigu jau norime ją laikyti ilgą laiką, svarbu, kad bent kiek įsivaizduotumėm jos būsimą grąžą (burtininko rutulys).
Obligacijų ilgalaikė (galutinė) grąža yra aiški. Tai jų kupono vertė (ne veltui vadinama Fixed income). Žinoma įmonė gali bankrutuoti, todėl visa obligacijų vertė taps nuliu. Turint obligacijų indeksą, ši rizika dar labiau sumažinama (bet vistiek lieka). Todėl pvz. TLT (ilgalaikių USA obligacijų) ilgalaikė prognozuojama grąža lygi jų dividendams, t. y. 1,40% per metus (Average Yield to Maturity). Žinoma keičiantis palūkanų normai, keisis obligacijų kaina, keisis ir grąža. Bet imant labai jau paprastai, dabar nusipirkus už 100$ obligacijų, gausi po 1,40% per metus nuo dabartinės kainos, o termino pabaigoje atgausi savo 100$.. Mažai? Mažokai..
Čia tikrasis – geometrinis (ar ~ln) vidurkis, aritmetinis būtų dar kiek didesnis..
SPY (SP500) dividendai yra didesni 1,64% + visada tikimės akcijų brangimo. Gal tada grynai SPY būtų geriau?
Kokia yra akcijų indekso būsima grąža? Niekas nežino. Galima tik remtis istoriniais duomenimis.. Pvz. SPY grąža įskaičiuojant dividendus – 9,63% per metus (nuo ETF sukūrimo 1993/01/22), VT (VWCE USA analogas, su ilgesne istorija) – 6.61% nuo 2008/06/24 (čia total return neatskaičius jokių mokesčių). O kokia yra vienos indekso įmonės grąža? Irgi turbūt niekas tiksliai nežino, bet įmonės savo pajamas/išlaidas planuoja, bent kažkoks pinigų srautų planavimas vyksta. Jų administracija turi bent kažkokią viziją, kiek per ateinančius metus įmonė uždirbs pinigų.
Kaip vertiname obligacijas:
(Grąža per visą terminą + atgauname sumokėtus pinigus termino pabaigoje) /Kaina kurią mokame dabar
Taip aš stengiuosi vertinti ir akcijų indeksus (jeigu jau labai labai kažkam negerai, gal tada turės kitų alternatyvų, prašau komentuoti). T.y.
Potenciali akcijų indekso grąža ateityje = 1/PE (arba Earnings/Price)
SPY kintamumas 23,5%. VT kintamumas 21,6% (30 dienų)
Geometrinis vidurkis ~= Aritmetinis vidurkis – kintamumas^2/2
Pvz. SPY šiuo metu = 1/24,58 *100% = ~4,07% per metus, kas yra apie 1,3% geometrinis vidurkis
VT = 1/20,31*100 = ~4,92% per metus, ~2,58% geometrinis vidurkis
Ar toks vertinimas nors kiek teisingas ir realus? Tikrai nežinau, bet man atrodo bent jau elementariai, paprastai, suprantamai, – kažkiek logiškas.
Su auksu sunkiausiai. Jis vis dar išlieka geriausia 21 amžiaus investicine priemone. 2000 – ~400$, dabar 2020 – ~1928$, beveik 500% (SP500 ~3427/~1469 = ~233%). Bet vertinant didesnį laiką – pvz. nuo 1980 600$ iki dabar 1928$ – ~300%, o SP500 padidėjo nuo 125 iki 3427 – ~2741%. Aš, kad viską supaprastinti, aukso geometrine grąža laikau ilgametį infliacijos dydį (jis nekuria pridėtinės vertės, nemoka dividendų).. Tarkim dabartinis (paskutinių 10 metų) aukso grąžos geometrinis vidurkis ~2%.
Dar skaičiavimams reikalinga koreliacija.
Kuo neigiamesnė koreliacija – tuo mažesni grąžos reikalavimai skirtingoms finansinėms priemonėms.
VT ir SPY 30 dienų koreliacija – 0,96 (o ir ilgalaikė panašiai). Reiškia, kad praktiškai identiškai brangsta ir pinga (nereiškia, kad tiek pat keitėsi, tik pokyčio kryptis sutampa).
Tai tiek ir tenorėjau išsiplėsti, kaip aš „prognozuoju” finansinės priemonės ateities kainą..
Rebalansavimui dažniausiai naudojama banali sistema, kai pagal iš anksto nustatytą planą, pakeičiami finansinės priemonės svoriai portfelyje.
Deja, toks „statinis” rebalansavimas pagal iš anksto nustatytą scenarijų man nevisai patinka, nes toks modelis naudoja tik esamos/buvusios finansinės priemonės kainos duomenis. O aš dar galiu gana tiksliai žinoti koreliaciją, kintamumą (juk šiuos du dydžius lengviau (greičiau) nustatyti ir „spėti” į ateitį, palyginus su pačią finansinės priemonės ateities kaina). Turiu šiokį tokį modelį, kaip aš nusistatau portfelio svorius, panaudodamas mano „išburtą” ateities kainą, koreliaciją ir kintamumą. Kaip naudotis Kelly kriterijumi ir surasti optimalų portfelio finansinių priemonių pasiskirstymą, truputį rodžiau čia. Aišku, turint ne dvi, o daugiau pozicijų – matematika gerokai kitokia (dar nesuprantu ir nesu tikras, kaip tiksliai suskaičiuoti ir pavaizduoti, bet apytiksliai – susiskaičiuoju). Kitavertus – jeigu „paduosiu” blogus duomenis į įmantriausią formulę, gausiu klaidingus rezultatus. Todėl kol kas jokių greitų sprendimų nedarau.
Labai supaprastintai – didėjant konkrečios finansinės priemonės kintamumui, pagal modelį mažėja tos finansinės priemonės svoris, taip mažindamas viso portfelio kintamumą. Didėjant finansinių priemonių tarpusavio koreliacijai, mažėja visų finansinių priemonių svoriai, kurie gerai koreliuoja (didinu grynųjų dalį).
Šiam kartui tiek, o kai susigulės mintys, atskirai įraše parašysiu, kaip aš skaičiuoju savo pradiniam modeliui portfelio ateities grąžą. Ten tikrai nėra tikslu, bet bent jau įdomu. Juk skaitydamas niekuo nerizikuojate, jeigu kas ir nukentės – tai tik aš.
P.S.
Investuodami galvokite ką darote, sprendimus atlikite patys. Žodžio laisvė Lietuvoje vis dar yra, todėl anonimiškai rašau tą, ką noriu, nieko neįžeisdamas ir niekam nieko nesiūlydamas per prievartą seku savo asmeninę investavimo istoriją (prierašas po Tautvydo įrašo apie HonestFire).
Absoliučiai viskas ką aš čia rašau, gali būti iš fantastinio filmo scenarijaus, kurį parašiau su žmona, kai buvau jaunas, gražus ir gerai atsigėręs stipraus raudono vyno.
Visus sprendimus darote su savo galva, todėl visų pretenzijų ir komentarų dėl tekstų, kuriuos skaitose šiame puslapyje, adresatas esate jūs pats.
sveikinu su gera investicijų suma! Matematika man Tamstos patinka, paprasta ir suprantama, bet viso to naudojimas nebelabai atitinka pasyvaus investavimo sampratą. Na bent jau ne tokio primityvaus kaip p.Bogle savo knygose siūlė. Man ir NT nuoma (ypač buto) jau ne investicija, o darbas. Atmetus darbo kainą (jei kažką alternatyviai pasamdyti vietoje savęs lakstyti pas nuomininkus) likutis galėtų vadintis investicija. Bet kokiu atveju sėkmės!
Ačiū.
Aha, atrodo dalis mano veiksmų tolsta nuo pasyvaus investavimo. Kai nudegsiu, mesiu, tapsiu tik buy and hold investuotoju 🙂
Labai norėčiau, kad būtų ETF, kuris pagal duotas kriterijus (grąžos, kintamumo, koreliacijos, infliacijos) aktyviai rebalansuotų ir sektų tris indeksus (Aukso, obligacijų ir pasaulio akcijų). Tada žaisčiau tik su 5-10% portfelio (barbell).
O kol kas, ieškau savęs. Jeigu pastebėjote, jau kokį 19 kartą keičiu savo strategiją (kas nėra nei gerai, nei blogai). Daug dar man mokytis. Kai patinka, tai ir nesunku, negaila:)