Auksas – BullionVault

Dalis žmonių mėgsta auksą. Ypač moterys (evil grin). Po diskusijų su mano pačia, tarėme – reikia bent dalį sutaupytų pinigų investuoti į auksą. Auksas yra labai įdomus reikalas. Jis blizga, yra inertiškas ir visada turi bent kažkokią vertę. Auksą galima sintezuoti, bet proceso kaina kosminė. Auksą galima pakeisti į pinigus kai visiems gerai ir tikriausiai į mėsą, vandenį ir kuoką, jeigu iš savo požeminio bunkerio išlindai po atominio karo į paviršių (tuo metu AAPL ir IWDA į kuoką niekas nekeis..). Yra įvairių aukso „turėjimo” formų. Galima pirkti monetas, luitelius (ir Lietuvoje ir užsienio parduotuvėse), galima įsigyti auksą išgaunančių įmonių akcijų ar jų ETF, jį parduodančių įmonių akcijų ar ETF ir panašiai. Populiariausias SPDR Gold, milžiniškas aukso ETF, bet jo laikymas kainuoja. Siūlau pasiskaityti, kodėl ir kaip (puslapio apačioje). Panašiai ir su kitais ETF. Įdomus yra Xetra-Gold (puslapio apačioje kainos ir detalės).

Namuose auksą turėti mes nenorime, nes nėra kur jį saugiai laikyti, drausti – brangu ir papildomas vargas (ir reklama). Reiškia, saugoti reikia svetur. Geriausia – jeigu saugoma per kelias vietas, tikrai saugioje vietoje, patikimo juridinio asmens, kai mažesnė galimybė įmonei turtą ištaškyti esant reikalui (bosui pirkti rekordinę jachtą).

BullionVault – vienas didžiausių atstovų fizinio aukso pirkime/pardavime paprastam žmogeliui. Gana ilgai skaičiausi apie juos įvairias apžvalgas ir likau patenkintas tuo, ką perskaičiau. Viskas atrodo skaidru, rimta, solidu. Dirba netrumpai. Kliurkų nebuvo. Atsiliepimai internete geri. Žemiau jų pačių video – apie šį puslapį.

Labai smagiai viską paaiškina.

Registracija

Užsiregistruoti buvo labai paprasta. Next, next -> finish. Po to reikėjo aktyvuoti („validate”) savo paskyrą.

Reikėjo nusiųsti:

  1. Savo paso arba ID nuotraukas (aš siunčiau paso paprastą foto, atliktą mobiliu telefonu);
  2. Išrašą iš banko anglų kalba, kuriame matosi vardas, pavardė ir kitos detalės, kad būtų galima atlikti pavedimą. Kad man būtų paprasčiau, aš tiesiog atlikau savo BullionVault sąskaitos papildymą 50 eurų suma. Kai pinigai „įkrito” (per nepilną vieną dieną), pakeičiau SEB kalbą į anglų, išsaugojau pavedimo „statement” į PDF ir jį nusiunčiau. Kitą dieną paskyra jau buvo patvirtinta.
  3. Įrodymą apie savo gyvenamą adresą. Aš tiesiog nusiunčiau du sąskaitų PDF – komunalinių ir Telia.

Kai registravausi, dovanų gavau 4 gramus sidabro, 1 eurą, 1 dolerį ir 1 svarą – platformos pasibandymui. Manau, kad visi užsiregistravę irgi tą gaus, kad galėtų pasižiūrėti, kaip veikia sistema. „Prisipirkau” sidabro už visas valiutas 🙂 Maždaug dovanos kainą kainuos pavedimas, norint „nusiimti” savo pinigus (pervesti į savo sąskaitą), jeigu nuspręstumėte kažkada tą daryti (10 eurų).

Kaina

Aukso kaina pateikiama aiškiai. Yra nedidelis SPREAD tarp pirkimo ir pardavimo kainų. Pirkti ir saugoti galima vienoje iš 5 vietų – Ciūriche, Londone, New York’e, Toronto ir Singapūre. Dažnai kažkiek skiriasi ir kainos – apie +/- 10-80 dolerių už kg.

Siūlau gerai išsianalizuoti taikomus mokesčius. Pagrindiniams mokesčiams jie turi puikų skaičiuotuvą. Pirkimas/pardavimas iki 75k – 0,5% komisinis. Auksui 0,12% saugojimas per metus, minimum 4$ per mėnesį.

Pavedimas į jų sąskaitą – nemokamas. Pavedimas iš jų sąskaitos į jūsų (SEPA) sąskaitą – 10 eurų + gavėjo banko mokestis (SEB ~0,41 euro). Plačiau apie sąlygas, UK ir JAV – kitos sąlygos.

Pvz. pirkau 0,001 kg aukso, sumokėjau 44,04 euro, komisinis – 23 centai, viso – 44,27 euro (komisinis 0,52% – tikriausiai apvalintas iki didesnio sveiko skaičiaus).

Užklausiau VMI dėl mokesčių (nežinau, kaip ir kokie mokesčiai būtų taikomi perkant 10 metų ir parduodant vienu kartu, FIFO ar kaip).. Jeigu gausiu – atsakymą parašysiu čia.

Papildyta 2019-10-29

DĖL PAKLAUSIMO GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESTIS

Klausimas: Laba diena,

Kartu su žmona norėtume dalį savo sutaupomų pinigų investuoti į fizinį auksą (pirktume jį internetu iš patikimo, tarptautinio pardavėjo, kuris jį ir saugotų savo saugyklose Šveicarijoje ir kt. ir laikytume ilgai – galbūt vaikams). Pardavėjas už pirkimą ir pardavimą pasiimtų 0,5% mokestį ir dar taikytų 0,12% saugojimo mokestį kasmet, t..y nupirkto aukso kasmet po truputį netektume.

Įsivaizduokime, kad aš kas mėnesį perku aukso už 200 eurų, 10 metų. Gaunasi 24000 eurų sumokėtų pinigų. 240 sumokėčiau pirkimui/pardavimui, dar kelis šimtus saugojimui. Aukso kaina gali kilti, gali kristi.

Kokius mokesčius turėčiau mokėti, ar iš viso juos turėčiau mokėti?


Pvz. 1) jeigu mano visa sumokėtą kaina būtų didesnė negu galutinė (pardavimo). Pvz. sumokėjau 24400 su mokesčiais pardavėjui, pardaviau už 24000.
2) jeigu parduočiau už pvz. 25000 eurų (1000 pelnas per 10 metų).

Ačiū labai už pagalbą ir skirtą laiką.

Nuostabus VMI atsakymas

DĖL MOKESTINIŲ PRIEVOLIŲ, PARDUODANT AUKSĄ
 
Gerb. XXXXX,
 
Atsakydami į Jūsų paklausime pateiktus klausimus dėl mokestinių prievolių, parduodant auksą, paaiškiname:
 
Jūsų pajamos, gautos pardavus „fizinį“ auksą (pavyzdžiui, aukso luitelius), būtų apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – GPMĮ) nustatyta tvarka, priklausomai nuo pajamų rūšies: kaip individualios veiklos pajamos arba, atskirais atvejais, kaip kito ne individualios veiklos (neregistruotino) turto pardavimo pajamos.
 
Pagal GPMĮ 8 straipsnį, gyventojo pajamos pripažįstamos jų faktiniu gavimo momentu ir apmokestinamos pagal pajamų gavimo metu galiojančias GPMĮ nuostatas. Kai pajamos gaunamos pinigais, jų gavimo momentu laikomas teisės laisvai disponuoti lėšomis atsiradimo momentas, neatsižvelgiant į tai, ar lėšas gyventojas gauna grynaisiais pinigais, ar tie pinigai pervedami į jo sąskaitą banke ir pan.
Taigi, rašte paaiškinsime, kaip apmokestinamos aukso pardavimo pajamos pagal šiuo metu galiojančias GPMĮ nuostatas (parduodant auksą po 10 m. ar kt. laikotarpiu, turėtumėte pasitikslinti, ar nuostatos nepasikeitė ir apmokestinti pagal faktiniu pajamų gavimo momentu galiojančius įstatymus).
 
Atsižvelgiant tik į Jūsų paklausime išdėstytas aplinkybes, darome prielaidą, kad aukso pardavimo pajamas gausite iš atsitiktinio (vienkartinio) pobūdžio pardavimo sandorio (auksą pirksite kaip savo asmeninį turtą, kurį galbūt tik ateityje perduosite ar perduosite vaikams, t. y. neprekiausite auksu tęstinį laikotarpį, siekdamas ekonominės naudos, nenumatysite sudarinėti pardavimo sandorių ateityje). Pajamos, gautos iš atsitiktinio pobūdžio asmeninio turto pardavimo sandorio, būtų apmokestinamos pajamų mokesčiu kaip kito ne individualios veiklos turto pardavimo pajamos.
Pagal šiuo metu galiojančias GPMĮ nuostatas, kito ne individualios veiklos neregistruotino turto pardavimo pajamų ir tokio turto įsigijimo išlaidų (parduoto turto įsigijimo kainos ir su to turto įsigijimu / pardavimu susijusių teisės aktuose nustatytų privalomų mokėjimų) skirtumas, neviršijantis 2500 eurų per kalendorinius metus, pajamų mokesčiu neapmokestinamas (GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 27 punktas). Suma, viršijanti 2500 eurų per kalendorinius metus, apmokestinama pajamų mokesčiu taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą[1].
 
Turto įsigijimo kaina (kuri, apskaičiuojant turto pardavimo apmokestinamąsias pajamas, gali būti atimta iš gautų pardavimo pajamų) apskaičiuojama GPMĮ 19 straipsnyje nustatyta tvarka, priklausomai nuo to, kokiu būdu turtas įsigytas, ir visais atvejais turi būti pagrįsta galiojančiais sandoriais ar kitais juridinę galią turinčiais dokumentais, iš kurių galima nustatyti turto įsigijimo datą, įsigijimo būdą, įsigyto turto kiekį ir įsigijimo kainą. Pateiktu atveju pirkto aukso įsigijimo kaina būtų laikoma aukso vertė, už kurią šį turtą įsigytumėte ir kuri turėtų būti nurodyta pirkimo dokumente.
Aukso įsigijimo išlaidoms taip pat galėtų būti priskiriami su šio turto įsigijimu ir pardavimu susiję teisės aktuose nustatyti privalomi mokėjimai, pvz., komisinis atlyginimas, sumokėtas perkant auksą reguliuojamoje aukso rinkoje.
Sumokėtas įsigyto aukso saugojimo (pardavėjo saugyklose) mokestis, sumokėtas Jūsų nuožiūra pasirinkus tokį turto saugojimo būdą, nepriskiriamas teisės aktuose nustatytiems privalomiems mokėjimams ir tokios išlaidos (apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas) negalėtų būti atimtos iš gautų aukso pardavimo pajamų.
 
Vadovaujantis išdėstytomis nuostatomis, jeigu sukauptus aukso luitelius (ar kt. „fizinį auksą“) parduotumėte sudaręs atsitiktinio pobūdžio sandorį (pavyzdžiui, auksą parduotumėte tik prireikus piniginių lėšų asmeniniams poreikiams), toks sandoris nebūtų laikomas individualia veikla. Pajamų mokestį nuo pagal tokį sandorį gautų pajamų turėtumėte mokėti kaip nuo kito ne individualios veiklos turto pardavimo pajamų.
Darant prielaidą, kad kalendoriniais metais būtų parduotas tik paklausime nurodytas turtas ir, kad pajamų gavimo momentu būtų taikomos šiuo metu galiojančios GPMĮ nuostatos (paaiškintos rašte), pagal Jūsų pateiktus 1-2 pavyzdžius, kai skirtumas, apskaičiuotas iš per kalendorinius metus gautų aukso pardavimo pajamų atėmus GPMĮ 19 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotas parduoto aukso įsigijimo išlaidas (nepriklausomai nuo to, kuriais kalendoriniais metais pirktas auksas būtų parduotas), neviršytų 2500 eurų neapmokestinamo metinio dydžio, tai pajamų mokesčio mokėti nereikėtų.
 
Pajamų mokestį nuo gautų turto pardavimo pajamų turėtumėte apskaičiuoti (ir sumokėti, jeigu būtų apskaičiuota mokėtina suma) deklaruodamas metines pajamas, t. y., kai pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) pateiktumėte metinę pajamų mokesčio deklaraciją.
 
Jeigu parduodamas turtas yra sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas (įsigytas iš santuokoje įgytų lėšų ir vedybų sutartimi nenustatyta kitaip), tuomet laikoma, kad pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių po ½, todėl ir 2500 eurų neapmokestinama suma (apskaičiuota GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 27 punkte nustatyta tvarka) taikoma kiekvieno sutuoktinio gautoms pajamoms atskirai, pagal kiekvienam iš jų priskirtiną turto pardavimo pajamų dalį (neatsižvelgiant į tai, kurio iš sutuoktinių vardu sudaryti turto įsigijimo-pardavimo sandoriai).
 
Pažymėtina, kad atsakomybė įvertinti, ar sudaromi sandoriai atitinka / neatitinka GPMĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytus individualios veiklos požymius, tenka Jums, įvertinant visas faktines veiklos vykdymo aplinkybes.
Jei sukauptus aukso luitus įsigytumėte ne savo asmeniniams poreikiams, o pardavinėtumėte periodiškai / nuolat, siekdamas iš to uždirbti pajamų ar gauti kitos ekonominės naudos tęstinį laikotarpį, tai Jūsų veikla (sudaromi sandoriai) bendruoju atveju atitiktų individualios veiklos požymius (nustatytus GPMĮ 2 straipsnio 7 dalyje). Tokiu atveju VMI privalėtumėte įregistruoti individualią veiklą pagal pažymą, o gautas aukso pardavimo pajamas apmokestinti kaip individualios veiklos pajamas. Vykdant individualią veiklą, galėtų atsirasti prievolė mokėti ne tik gyventojų pajamų mokestį, bet ir pridėtinės vertės mokestį ar valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokomas. Informaciją apie individualios veiklos pajamų apmokestinimą savarankiškai galima rasti VMI interneto svetainėje www.vmi.lt > Gyventojams > Konsultacinės medžiagos katalogas.
 
Šis paaiškinimas parengtas pagal Jūsų išdėstytas aplinkybes. Jei paaiškėtų kitokių ar papildomų svarbių aplinkybių, pasiliekame teisę situaciją įvertinti kitaip.
 
Dėkojame už Jūsų klausimus. Jei kiltų daugiau klausimų, prašome kreiptis.
 
Mums labai svarbi Jūsų nuomonė apie VMI teikiamas konsultacijas raštu, būsime labai dėkingi, jei užpildysite anoniminę apklausos anketą .
 
Pagarbiai
XXXX
Mokesčių informacijos departamento
Gyventojų pajamų ir žemės mokesčių
skyriaus vyriausioji specialistė

Labai geras atsakymas, malonu žinoti.

Mano kito pirkimo pavyzdys. Kas mėnesį bandysiu pirkti už ~500 eurų.

Pagal esančią kainą, pasiskaičiuoju 11 gramų aukso 🙂
Kaina 482.02 eurai, komisinis – 2.42 euro – lygiai 0,5%.
Mano turimas metalas 🙂 Prieš pervesdamas 500 eurų, sistemą pasibandžiau su 50 eurų. Tai šiai dienai turiu 550 įmetęs + dovanos užsiregistravus.

Saugumas

Jie kiekvieną dieną paskelbia visus duomenis apie turimą auksą ir investuotojų turimą aukso kiekį. Žinant account „Nickname” – galima gražiai stebėti, kiek kas turi aukso/sidabro/platinos. Čia nuoroda į mano accountą jų Daily Audit puslapyje. Galima pamatyti, kiek aš turiu aukso, sidabro.

Pabaigai

Planas – kas mėnesį kaupti po tuos 10-12 gramų, kol sukaupsiu normalų kiekį. Tada spręsiu – arba laikau toliau, arba pasiimu namo! (Tikriausiai ne). Bet galimybė – smagi 🙂

Jeigu kas nuspręstų pabandyti – pasinaudokite mano nuoroda. Už tai man „nutrupės” 0,25% komisinio, kurį Jūs sumokėsite pirkdami. Jeigu tiesiog įdomu – apie savo taupymą ir aukso pirkimą retkarčiais parašysiu.

Paskelbta: | Autorius: Giem 20

Ateitis

Šiandien šeštadienis. Siūbuoju į priekį ir atgal, kartu su žmona ir savo trim vaikais ant supynių sodyboje, žiūriu kaip rudens nuspalvinti medžiai meta šešėlį ant ežero, į kurį leidžiasi saulė. Gera šiandien diena buvo. Nupjoviau žolę, toliau savarankiškai bandžiau tverti tvorą aplink dalį sklypo, dažiau smėlio dėžę, supynes ir kelis suoliukus, tikrai daug laiko buvau su vaikais, išsimaudžiau ežere (8° vandens temp.). Buvo atvykę giminės ir draugai. Ta proga pavalgiau už praėjusią savaitę (ir dar už ateinančią į priekį, ačiū nuostabiai gaminančiai uošvienei). Ryt vėl nebloga diena, toliau smagiai darbuosiuos kieme, eisiu su vaikais į mišką pasivaikščioti, susitinku su gerais draugais. Valio. Gal dar vakare įjungsiu TV, pažiūrėsiu kokį filmą su šeima. Bet poryt – pirmadienis.

Poryt – sunkus darbas iki nakties. Ir taip kiekvieną darbo dieną nuo pirmadienio 6:45 iki penktadienio 21h (o kartais ir ilgiau). Kad ir kaip man patiktų mano darbas, laisvalaikis man patinka labiau. Turiu gana daug hobių, tikrai norėčiau dirbti mažesnę dienos dalį.

Jeigu turėčiau daugiau laisvo laiko, aš :

  • Dar daugiau skaityčiau (kasdien skaitau po 1-2 valandas. Kai stoviu prie raudono šviesoforo, kai valgau pietus ar vėlyvą vakarienę, kai klausau nuobodžių kalbų per susirinkimus darbe. Norėčiau skaityti 3-4 valandas kas dieną. Kiekvieną dieną išleidžiama tiek knygų, kiek ko gero per gyvenimą neperskaitysiu, bet bandyti reikia!
  • Rašyčiau web novel (fiction, o gal net ir knygą). Tai sena mano svajonė, kuriai tikriausiai skirčiau 1-2 valandas per dieną. Po kurio laiko tikrai taptų ir papildomų pajamų šaltinių. Esu prieš kelis metus parašęs apie 40 puslapių angliškos fantasy, patalpinau mėgėjų puslapyje, visai buvo geri atsiliepimai. Dar dabar prisimenu, kaip smagu buvo skaityti komentarus su pasiūlymais.
  • Sportuočiau. Dabar mano sportas – lipimas laiptais ir vaikščiojimas darbe (stengiuosi visada viršyti 10000 žingsnių per dieną). Norėčiau kiekvieną dieną daryti mankštą ryte, apie 30 minučių ir intensyviai sportuoti apie 1 valandą vakare. Geriausiai, jeigu tai būtų galima padaryti su šeima ar draugais. Visai patiktų važiuoti į baseiną su visa šeima arba eiti šokti su žmona. Labai norėčiau kiekvieną savaitę nors vieną kartą su šeima nueiti į baseiną, 2-3h. Ir dabar nueinu, bet labai retai. Nes reikalai.. Renkuosi kitą laisvalaikį su šeima. O baseinas būtų sveika!
  • Mokyčiausi groti pianinu. Dar viena sena svajonė. Artimiausiu metu planuoju įsigyti skaitmeninį pianiną, pradėti mokytis savarankiškai, kartu su vyriausiu vaiku. Žmona moka groti, padėtų. Jeigu vaikui patiktų, eitume pas mokytoją. Gerai pianinu grojantys žmonės man visada atrodė super patrauklūs ir šaunūs. Tam skirčiau po valandą kas dieną.
  • Keliaučiau. Gal ne tiek po tolimą užsienį (esu tikrai nemažai keliavęs, daug su darbo reikalais, nemažai, kai buvau studentas), labiau patiktų vaikščioti ar važinėti dviračiu po Lietuvos miškus, pajūrį, artimus kraštus. Gal ne kiekvieną dieną, bet bent savaitgaliais. Ir „hikint” su vaikais. Žmona norėtų pakeliauti po pasaulį. Patogiai. Tam reiktų ir laiko ir pinigų. Kiek? Manau tiek pat, kiek reikia gyvenimui Lietuvoje. Mes tikrai neprašom taurės Dom Perignon pasitinkant mus viešbutyje. Mano žmona kategoriškai atsisako emigruoti (man buvo planų ir pasiūlymų, su keliais kartais didesne alga – savo rankose laikiau pasiūlymą, kur buvo 5500 eurų bazinis atlyginimas, plius priedai už papildomą krūvį, realiai per 200 valandų darbo mėnesį (1,25 etato) ~7500-9000 eurų, priklausomai nuo naktinių, savaitgalinių ir šventinių valandų). Kai po ilgos diskusijos namuose buvo pasiūlyta važiuot vienam ir negrįžti, supratau žmonos poziciją 🙂
  • Eičiau į teatrą. Ir dabar einu, bet labai retai. Norėčiau dažniau. Ir į kino teatrą norėčiau. Einu ko gero 1 kartą per metus.. Ir į visokius koncertus norėčiau, bent kelis kartus per metus (į didelį, masinį festą?). Manau į savaitę 1 išėjimas „pasikultūrinti” būtų pakankamai. Jeigu ne draugai, kurie gyvena mieste ir galimybė eiti į renginius, pilnai svarstyčiau galimybę gyventi mažame miestelyje. Na ir žmonos noras, bei galimybės vaikų lavinimui.
  • Gaminčiau maistą. Norėčiau rasti laiko pasigaminti sveiko naminio maisto. Žmona tą daro puikiai, bet vienam nuolat gaminti nėra lengva. Negaliu sakyti, kad man tai patinka, bet norėčiau dalintis daugiau buities darbų. Kai pareinu namo po 12-14h darbo dienos, nebesinori nieko gaminti. Tinka pica, kiaušinienė ar virti grikiai. O būna kad darbe praleidžiu ir po pusantros paros. Tada suryju viską ką randu šaldytuve ir griūnu į lovą. Pusė valandos per dieną.
  • Dirbčiau sau patinkantį darbą. Tą patį, kurį ir dabar dirbu. Tik norėčiau dirbti 4-6h į dieną, arba 2-3 ilgas dienas per savaitę. Iš esmės galėčiau ir dabar susimažinti krūvį, bet šeimą išlaikau aš, žmona pajamų dabar beveik neturi. Gyventi norisi patogiai. Neramu dėl ateities, santaupų neturiu, paskola didelė. Pardavęs butą, sodybą galėčiau nusipirkti namą kur mažesniame miestelyje, bet santaupų padoriai gyventi ilgam neužtektų. Todėl reikia dirbti. Būtų smagu dirbti kartu su bendraminčiais, gal būt pačiam sau (privatus konsultacijų versliukas).

Tam, kad galėčiau daugiau laiko skirti tiems tikslams, man reikia įgyvendinti šiuos finansinius uždavinius :

  • Grąžinti buto paskolą (174000 eurų) – tada turėsiu 4 kambarių būstą Vilniaus centre, savo 5 asmenų šeimai ir poilsiui sodybą (ji ir šiuo metu be paskolos) 30 km atstumu nuo buto vasarai ir savaitgaliams. Poilsiui kaimo sodybose ar pajūryje prie vandens man vasarą nei laiko, nei pinigų leisti nereikia, nes visa tai turiu šalia miesto. Draugai ir vaikų draugai atvažiuoja pas mus, vasarą ko gero keliaujame mažiau, negu kitais metų laikais. Gyvenu ten. kaime, beveik pastoviai nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio. Bent jau nuo trečiadienio iki pirmadienio ryto (su visomis gyvenimo kaime peripetijomis). Vien ko vertas miegas atvirais langais, kai girdi medžius, vėją ir t.t (įeina ir tolimas traukinio audimas, ir greitkelis Vilnius – Kaunas už kelių kilometrų, ir bumčikai vieną kitą kartą per vasarą, prie netoliese esančio kito ežero.)
  • Nuosavas verslas su draugu/draugais – konsultacinė veikla (asmeniškai reikia sutaupyti apie 30000-40000 eurų). Tęsti tai ką darau dabartiniame darbe, bet be daugybės vedėjų, viršininkų ir „viršaičių”. Būtų daugiau pinigų už praleistą laiką ir mažiau streso, bei trumpesnė pati darbo diena. Progresuoti specialybėje, gal neprogresuočiau taip sparčiai, bet pakankamai to progreso man ir dabar. Norėtųsi tiesiog mėgautis tuo, ką darai gerai (tą darau ir dabar, bet labai nemažai darbo gaunu „iš oro”, kurio neturėčiau daryti).
  • Šeimai reikalingi du automobiliai. Vienas – 4 varomų, skirtas važiuoti į sodybą, kai kelias ypač blogas ir retkarčiais mieste. Dabar turiu Subaru Forester XT (labai patenkintas, tik benzino kaina nepatinka). Laikysiu kol supus arba susprogs. Saugumas ir t.t nelabai svarbu, nes važinėjama mažu greičiu, netoli. Antras – taupus ir talpus minivenas. Tolimesniems reisams. Tokį turiu, bet labai jau seną. Per 4-5 metus norėtųsi pasikeisti į naujesnį, saugesnį. Autostrados ir užsienio keliams. Čia svarbu ekonomija ir saugumas. Manau reikėtų kokių 15000 eurų.
  • Portfelis generuojantis apie 2000 eurų grynųjų, susimokėjus mokesčius, pridedant infliaciją. Pensijiniame amžiuje Sodros pensija + mano portfelis, turėtų pakakti oriam gyvenimui, patenkinama mano šeimos norus. Jeigu anksčiau – realiai skaičiuojant, tokia suma sunkiai pasiekiama – reikalingas apie 600 000 eurų portfelis (gana konservatyviai skaičiuojant). Tai aišku labai svyruotų. Bet vis dar dirbant (mažesniu krūviu), dviese kartu su žmona, portfelio dydis smarkiai sumažėja. Nežadu nustoti dirbti, nes man tai patinka. Manau dirbdamas puse etato, pasirinkdamas kur geresnės sąlygos ir dabar sugebėčiau uždirbti 1000 eurų. Manau, kad sugebėsiu ir ateityje (o gal ir daugiau). Žmona – nori dirbti kiek mažiau, bet nors 1-2 dienas per savaitę iš namų išvažiuoti norėtų.

Reikalavimai portfeliui: stabilus, saugus. Man labai patinka obviousinvestor.com portfelis. Šiuo metu tik pradedu domėtis, planuoti, skaityti. Aišku, paskutiniu metu beveik visi blogerių rodomi rezultatai – maloniai nuteikia. Nėra žinoma, kaip bus ateityje, bet toks stabilus kaip obviousinvestor portfelis – nėra dažnas. Jis 25% portfelio skiria pasaulio akcijoms, 25% obligacijoms (ar panašiai), 25% REIT, 25% auksui. Šiuo metu (kol nesu tikras, kur tiksliai investuoti, pinigus nukreipiu į kredito unijas, su ~1,8% palūkanomis. Mano būsto paskolos bendra kaina 2,01%. Jeigu kaupti tik kredito unijose, tai labiau apsimoka greičiau grąžinti būsto paskolą. Turiu generuoti daugiau negu 2% 🙂

Po ilgų pokalbių su žmona (o ji labai svarbus koordinatorius ir mūsų bendro ir laimingo gyvenimo planuotojas), sutarėme, kad svarbiausia – balansas ir pakankamai nedidelė rizika (geriau neuždirbti tiek daug, bet didelės dalies portfelio netekti nesinori). Mums abiems labai svarbu – politinė rizika. Nėra mūsų mažoje šalelėje labai jau stabili padėtis. Su antra puse sutarta – 25% portfelio skiriama pasaulio akcijoms (arba panašiai), 25% fiziniam auksui (arba ETF, bet labiau renkamės fizinį – diversifikuojant saugojimo vietas). 25% REIT arba analogas (svarstome ir su NT dirbančius P2P). Ilgalaikėms obligacijoms skirti 25% šiuo metu nesinori (panašiai gerumo, kaip ir kredito unijose). Tai mano pasiūlymas buvo skelti šiuos pinigus į dvi dalis, vieną jų mesti į P2P, kitą- į kredito unijas. Juk tiek nemažai žmonių rodo puikius P2P rezultatus, norisi „atsiriekti”. 🙂

Svajonė ir tikslas taupymui būtų pastoviai skirti 2000 eurų per mėnesį (pagal mano planus, realu bus nuo gruodžio mėnesio). Per metus turėčiau sutaupyti 24000 eurų.. Po metų – analizuoti, perskirstyti ir esant reikalui strategiją pakeisti.

2000 eurų kas mėnesį paskirstyčiau:

  • 500 eurų fiziniam auksui (arba jo ETF, dar reikia pasigilinti – turiu laiko). Bet linkstu prie fizinio.
  • 500 eurų pasaulio akcijų ETF (reikia išsirinkti kuris ETF, gal Vanguard FTSE All-World, o gal du: pvz. iShares Developed + Emerging ETF, pagalvoti, nuspręsti pagal TER ir brokerio pirkimo/pardavimo kainą – tikriausiai IBKR)
  • 500 eurų REIT (ETF arba P2P su NT). Manau per pusę.
  • 500 eurų P2P/Kredito unijoms. Manau per pusę.

Dar galutinis planas nesusidėliojo, nes žmona norėtų labiau investuoti į maistą, energiją ir auksą.

Planas toks. Reikia, kad susigulėtų. O tada liks tik imtis veiksmų 😉

Paskelbta: | Autorius: Giem 11

Rugsėjis (2019-09)

Pirmas mėnuo, kai skaičiavau absoliučiai visas pajamas/išlaidas. Ir netgi žmona skaičiavo. Kartu pildėme tą patį Monefy account’ą. Žinoma mėnuo nėra standartinis, nes pardaviau ir pirkau kitą automobilį, baiginėjau įrengti naujai nusipirktą butą.

Senas automobilis parduotas, naujas nupirktas ir sutvarkytas, apdraustas. Iš ne ekonomiško džipo, šeima sėda į talpų 7 vietų miniveną. Kaip su juo važiuosiu į sodybą žiemą ar po lietaus, nežinau, bet tam yra antras automobilis – Subaru Forester (benzino juodoji skylė). Džipas – minivenas = 1300€.

Buto reikalams išleista 1490€, iš kurių 134€ už buto paskolos palūkanas (pirmas nurašymas, pilna įmoka bus 659€, nukelta 2 mėnesius. Spalį mokėsiu 298€. Nupirktos ir įrengtos sieninės spintos etc. Gerai, kad rugpjūčio išlaidų neskaičiavau. Insultas garantuotas (visas kitas buto įrengimas).

Kuras 110 eurų. Labai nedaug keliavom, vaikai sirgo, trečias vaikelis tik beveik dviejų mėnesių amžiaus (ir is viso turėjo gimti tik rugsėjo gale).

Vaikams 430 eurai. Auklė, darželis ir būreliai.

Maistas 405. Labai patenkintas šituo skaičiumi. Daug gaminome namie. Mažai prastos kokybės maisto (batonai, saldumynų visai nebuvo). Daug pieno produktų, daržovių ir mėsos. Mažokai žuvies. Reikia didinti, bet vaikai nevalgo.

Mokesčiai ir paslaugos 308+142€. Labai daug. Bet kol kas čia taip ir bus. Reikės kažkiek pataupyti vandens, mažinti naudojamą elektrą sodyboje.

Kitos išlaidos (sveikata, taxi, pramogos, apranga) 148 eurai. Plius dar 50 eurų į III invaldos pensiją.

Viso išlaidų: 1490+110+430+405+308+142+148 = 3033 eurai (automobilio neskaičiuoju, nes pardavus ir nupirkus liko 1300 eurų.) Iš čia dar reikėtų atimti sieninę spintą (1266 eurus) – nes tai vienkartinis pirkinys. Realių „einamųjų” išlaidų ~2000 eurų.

Per rugsėjį uždirbtos pajamos nėra didelės, nes buvau rugpjūtį tėvystės atostogų iki rugsėjo 7. Sodros išmoka man už tėvystės mėnesį – 1541€. Dar 536 eurai iš kitų darboviečių už rugpjūčio 1-7. Papildomos pajamos 1140€ (side hustles+dovanos vaikeliui iš giminių ir draugų).

Žmona gavo išmoką už vaikus – 189 eurai ir algos likutį – 800€. Viso pajamų: 2777+1140+1300 (likutis nuo automobilio)=5217€. Uždarbis nėra kosminis, bet daug papildomų pajamų – dovanų ir automobilio likutis (bus išleistas automobilio remontams – reiks praeiti technikinę apžiūrą). Šiaip, tikrai pakankamai geras mėnesis, bet ir dirbta labai labai daug (tikėjausi gal kiek daugiau pajamų). Bet spalis bus geresnis (didesnė mano alga, bendros pajamos ko gero bus mažesnės)! Nes kaip ir rašiau, rugsėjį dirbau daug, puikiai sekėsi, alga matysis kitą mėnesį. O dar kitas bus dar geresnis (tikiuosi) 🙂

Likutis 5217 – 3033 = 2184 eurai.

Atsidariau sąskaitas kredito unijoje Taupa ir šeimos kredito unijoje. Kodėl dvi? Nenoriu visų pinigėlių dėti į vieną (gal bijau?). Pabandysiu pasidėti paprastą terminuotą indėlį Taupoje ir kaupimo indėlį šeimos kredito unijoje (palūkanos tokios pačios). Šie pinigai bus – „pagalvės” dalis. Taupoje kiekvieną mėnesį pasidėsiu po 500 eurų terminuotą indėlį, planas 12 indėlių metams. Po to ten nebekaupsiu – bus ~6000 eurų indėlių, kurie bus „pagalvės dalis”. Šeimos kredito unijoje irgi tikslas sukaupti 6000 eurų, kurie bus kaupiamąjame indėlyje, iš kurio galima du kartus per mėnesį nusiimti iki 90% indėlio sumos. „Pagalvė” – 12000 eurų, 6 mėnesių išlaidos. Visi kiti pinigai bus skiriami didesnės rizikos aktyvams. Tik niekaip nepasirenku, ar kaupti iš karto didesnę sumą „pagalvės” ar pradėti pirkti ETF.

Mano turtas (networth). Šį grafiką pildysiu sau, manau jis nėra labai įdomus, jo neberodysiu. Gal nebent tada, kai ženkliau pasikeis.
Mano portfelis. Gyvybės draudimo daugiau nerodysiu (skiriama po 36 eurus per mėnesį, sukaupta 1343), II pakopa nebepildoma, tik stebima (nes įdomu), į III pakopą kas mėnesį pervedu po 50 eurų (nes tiesiog noriu, plius paskata patikrinti ir II pakopos likutį 🙂 ). Šio grafiko manau nerodysiu, nes jis nėra labai jau įdomus.
Mano „kintantis” ir įdomus portfelis. Čia viskas ir vyks. Šį grafikėlį pildysiu ir rodysiu (tikiuosi, kiekvieną mėnesį). Čia bus visas įdomumas.

Nusižiūrėjau kelis įdomius ETF. Populiariausias sprendimas IWDA (EUNL), jo analogas, bet 0,05% pigesnis H4ZJ ar dar labiau diversifikuotas, bet naujesnis ir brangesnis VWCE. Šiaip visai linkstu prie pastarojo, nes Vanguard man patinka (subjektyvu, bet svarbu?). Manau, spręsiu kitą mėnesį. Gal kas turi rekomendacijų? Kuo geriau IWDA negu jo analogas H4ZJ ar All world VWCE? Šį mėnesį papildysiu kredito unijų sąskaitas.

Nedidelę dalį pinigų skirsiu pavienių akcijų pirkimui (nes norisi). Darbe tenka susidurti su keliomis įmonėmis, plius yra noras kažkiek daugiau domėtis, sekti tas įmones, kurios man patinka (pvz. J&J, Zimmer-Biomet, Google, Cerner ir kelios kt.). Nespjaunu ir į Lietuvos įmones. Trūksta žinių, bet tikrai domina (vien dėl „žinojimo”). Galbūt pabandysiu ir P2P (nuo pernai turiu tik 100 eurų Savy padalijęs, bet kol kas daugiau nepildau).

Įdomumo dėlei: Šį mėnesį dirbau nuo rugsėjo 6 (trys darbo savaitės). Praleidau 185 valandas darbuose, t.y apie 11,5h per darbo dieną. Dar apie 7,5 valandas praleidau kelyje ir dar apie 5 valandas ruošiausi darbui. Kitą mėnesį paskaičiuosiu tiksliai rugsėjo darbo valandinį įkainį (mano asmeninės pajamos už rugsėjo mėnesį/laikas susijęs su darbu). Čia bus „šalutinis” projektas.

Paskelbta: | Autorius: Giem 2

Protarpinis badavimas

Kelis kartus esu bandęs badauti. Tiksliau, tikriausiai jau penki metai, po mėnesį per metus griežtai to laikausi. Dėl kelių priežasčių. Svarbiausios būtų dvi: svorio kontrolė ir autophagy (diskutuoti galima, bet man labai logiška ir priimtina).

Manau, kad nemažai daliai žmonių tai išlieka nežinoma. Siūlau susipažinti. Tikrai verta. Sutaupo pinigų, būni sveikesnis, lieknesnis, gyvensi ilgiau, mažėja vėžio rizika, geresnė atmintis ir nuotaika. Ir ugdo valią!

Norėjau daug parašyti lietuviškai, bet yra tiek daug nuostabių, paprastai parašytų angliškų puslapių kad manau užteks nuorodos į vieną gerą.

Pradžiamokslis

Po to susidomėję, suras daug daug kur ir ką paskaityti. Rekomenduoju, jeigu nežinai kas yra intermittent fasting.

Prie šito dar labai tinka mažai angliavandenių turinti dieta. Arba norint greitesnio svorio metimo – ketogeninė dieta. Geras poilsis, padorus aktyvumas, protarpinis badavimas, mažai angliavandenių turinti subalansuota dieta = sveikas, jaunai atrodantis, energingas kūnas ir protas.

Paskelbta: | Autorius: Giem 4

Kas yra laimė?

Kelis kartus stebėjau diskusiją, kai protingi ir iš šono stebint – laimingi, žmonės neranda sutarimo, kas yra laimė. Patys pagalvokit, kas gi ta laimė? Ar laimė, kai alkanas randi maisto? Ar laimė, kai nusiperki naujus batus? Ar laimė, kai tavo vaikas sėkmingai padeklamuoja 16 eilučių eilėraštį ant scenos? O gal kai atlieki savo darbą ant tiek gerai, kad net pats savimi stebiesi..

Būtent dėl to, kad tiksliai nežinau, kas yra laimė, prieš gerą mėnesį nusprendžiau pažiūrėti ką rašo mokslininkai. Kelis momentus užsirašiau.. Padriką straipsnių ir minčių kratinį pateiksiu ir jums. Visų nuorodų į literatūros šaltinius nedėsiu, nes nėra tokio tikslo, bet keletą paminėsiu.

Labai įdomus puslapis. Pasaulio laimės apžvalga. Kiekvienas galite pasižiūrėti, tikrai gana smagu Lietuvą matyti gana aukštai. Bet jų duomenys tokie statistiniai, šalti, paremti bendru vidurkiu. O kaip apie asmeninę laimę? Kokie komponentai ją sudaro?

Laimės apibrėžimas. Trumpai apibrėžti neišeina, bet dauguma psichologų laimę aprašo, kaip trijų komponentų visumą: gausa pozityvių minčių, emocijų ir potyrių, nedidelis kiekis negatyvių, bei daug pasitenkinimo savo gyvenimu. Šiuos tris komponentus turintis žmogus – dažniausiai jaučiasi laimingas ir jo tą laimę galima daugiau ar mažiau išmatuoti spec. psichologiniais testais. Gal ir nelabai tiksliai, bet ne apie tai kalbam. Įdomiau, kas tuos tris komponentus sukuria. Kaip gauti daugiau pozityvių, mažiau negatyvių emocijų ir potyrių ir jaustis „pasitenkinusiu” (satisfied).

Nemaža dalis mokslininkų išskiria trumpalaikę laimę (tokią labiau apčiuopiamą) ir ilgalaikę – kurią vadina prasme (meaning). Pvz. Trumpalaikės laimės – alkanas, pavalgiau, laimingas. Suplyšo batai, nusipirkau naujus, laimingas. Supaprastinant – norų įgyvendinimas (need reduction). Ilgalaikė laimė – kai elgesys, veiksmas ar kažkoks poelgis sukuria šleifą pozityvių jausmų ir atsiminimų, besitęsiantį ilgesnį laiką, vis sukuriantį gerų emocijų. Pvz. išmokius vaiką groti pianinu, kiekvieną kartą, kai dalyvaujame koncerte – jaučiamės laimingi arba žemiškiau, dalyvaujame kasmet „Darom”, rūšiuojam atliekas, neperkam vienkartinių maišelių, kompostuojam – jaučiamės prisidedantys prie pasaulio švarinimo ir gelbėjimo.. Arba kaip kai kurie ponai padarė – rašo nemokamai apie investicijas, šviesina tautą, padeda susivokti ir atrasti sveiką protą finansuose tokiems kaip aš. Šie du skirtingi komponentai yra vienodai svarbūs. Nes gali būti, kad būdamas turtingas, pastoviai tenkindamas savo primityvius norus, nesijausi tiek laimingas, kaip norėtum. Kartais, kai norų tenkinti negali, o labai nori – kyla priešprieša, stresas, linkstama į depresiją.

Istoriškai – laimės terminas kilo nuo termino sėkmė (happiness ir luck). Senovinėje Norvegų kalboje – hap = sėkmė (naudojama ir dabar.. EN –perhaps, happenstance). Senovėje žmonės tikėjo ir manė, kad laimė pačiam žmogui nepaklūsta, čia daugiau sėkmės reikalas (ją galėjo pakeisti dievai, likimas ir t.t.). Šiuolaikiniai žmonės galvoja kitaip. Dar filosofai Sokratas ir Platonas atakavo teiginį, kad likimas įtakoja laimę, jie svarstė, kad laimę susikuriame patys. O kaip? Šį klausimą kelia visos religijus ir visi „gyvenimo vadovai”. Aš visai pritariu istorikui Darrin M. McMahon ir manau, kad laimė – tai nėra vienkartinis jausmas ar procesas. Tai gerai gyvenamo gyvenimo produktas. Laimė neatsitinka. Reikia sunkiai ir ilgai dirbti, treniruoti save, kad ją užsidirbti. Aristotelis aprašė laimė, kaip gyvenimą pagal savo vertybes (dorybes, virtue). Buda sako, kad visi galime būti laimingi, bet žmonės gyvena kančiose, nes nepakankamai išnaudoja savo turimus resursus.

Jeremy Bentham 18 amžiuje prilygino laimę – malonumui (happiness ir pleasure), “The greatest happiness for the greatest number. The greatest good for the greatest number.” Malonumas yra tik viena sudėtinė dalis, bet tai iš viso nėra emocija. Laimė yra rodiklis gero, pilnaverčio gyvenimo. Nemaža dalis filosofų nesutinka su religijų „fizine” vieta laimei, kad ir krikščionių dangumi. Lyg buvimas ten ir matymas iš aukšto, pragarą – būtų laimė (Thomas Aquinas says it is like being “drunk on God”––it’s so great that you’ll be able to look down and see people suffering in hell, which will add to your own pleasure.) Juk malonumas tai tik vienas iš trijų laimės komponentų (teigiamos emocijos).

Laimė – pasiekimas (achievement). Nuo Aristotelio laikų – laimė yra kažkas, ką užsidirbi būdamas geru žmogumi, atlikdamas gerus darbus, pasiekdamas meistriškumą įvairiuose gyvenimo aspektuose. Šiuolaikiniai žmonės laimę supranta kaip geltoną veiduką su plačia šypsena. O reikėtų suprasti, kaip visa apimantį gyvenimo būdą (lifestyle), kurio metu laimė – šalutinis produktas. Tu turi apie ją galvoti, dirbti to linkme. Yra ne kartą įrodyta, kad laimingiausi žmonės yra tie, kurie nesifokusuoja ties savo pačių laime, o tiesiog gyvena savo principų ir vertybių vedini, bei stengiasi daryti gerus darbus kitų žmonių naudai. Šiaip reiktų žiūrėti plačiau ir toliau. Neverta savo laimės matuoti pagal kaimyną. Pasaulyje pilna vietų, kur kaimynai būtų kitokie. Jeigu jūsų kaimynas turi naujausią BMW, bet yra irzlus, agresyvus vairuodamas, savaitgaliais arba po darbo gausiai vartoja alkoholį, kad atsipalaiduotų, šiukšlina gamtoje, nes jam px, prastų mašinų vairuotojai yra lūzeriai ir apskritai, eilėje jis nelaukia, tai nepanašu, kad jis yra labai laimingas. Išorinis spindesys yra viena, o ką jis jaučia savyje yra kita. Nors psichologai kalba, kad labai riboto intelekto žmogus gali būti labai laimingas užtikrinęs tris savo poreikius (pavalgyti, pasidauginti, pašikti..) Ir iš tikrųjų, manau visi artimųjų tarpe pažįstate žmonių, kurie turi daug turto, bet yra nelaimingi. Nemaža dalis jų stengiasi demonstruoti savo materialų turtą, o susitikus pasikalbėti – arba pasakoja, ką pirko, kur buvo, arba skundžiasi dėl vienokių ar kitokių dalykų… Pvz. šiais metais toooks brangus Kasko..

Kokie yra šiuolaikinio žmogaus lūkesčiai? Kaip mes suprantame asmens sėkmę? Namas, du automobiliai ir atostogos užsienyje? Koks siauras požiūris… Bet yra ir kitokių žmonių, kurie išlipa iš visuomenės bendro suvokimo, padeda ir kitiems susiprasti (kad ir pvz. BM, galbūt to pats nenorėdamas). Šiaip laimė labai priklauso nuo žmogaus tikslų ir norų. Jeigu jis nori prisigerti ir voliotis iki kito ryto, kai vėl ims bambalį ir prisigers, sunku apibrėžti ar jis laimingas… Dažniausiai visiems aplinkui aišku, kad ne, nors pats veikėjas gali sakyti priešingai. Laimė turbūt ir objektyvus ir subjektyvus reiškinys. Juk religijoje, pvz krikščionių – kentėjimas yra kažkas gilaus, kažkas tokio… O laimė – paviršutiniška ir paprasta. Nusipirk coca-colos, nusipirk masažą – tu jau laimingas. Ar ne?

Realiai, mokslas kalba ką kitą. Tik 10% laimės sudaro tokie dalykai, kaip mokslas, universitetas, santuoka, automobilis, rūbai… 50% – genetika. Juk galimas polinkis į depresiją arba maniją. Optimizmas paveldimas apie 25%.. Likę 40% priklauso nuo to, kaip mes interpretuojame pasaulį. T.y., priklauso nuo mūsų pačių suvokimo. (Sonya Lyubomirsky – 50%/10%/40% formulė). Šiuos 40% mes galime valdyti, keisti. Išmokti. Išdirbti laimės suvokimą.

Budizme, judaizme ir krikščionybėje yra skelbiama, kad kartais reikia „išeiti į pasaulį ir palengva tapti geriausia savo versija” pvz. padedant kitiems.

Lotynų kalboje – vargšas (en. poor) yra miser. Iš čia atsiranda nelaimingas (en. miserable). Romėnai žinojo, kad būti bėdžiumi – prastas reikalas. Pinigai padaro žmones laimingesniais. Aišku, galima nesutikti, bet tiesos yra (iš dalies). Tą suprato ir Aristotelis. Laimė – prabanga. Tu pradedi galvoti apie laimę tik tada, kai pasirūpini visais baziniais poreikiais. Tačiau, pinigų nereikia tiek, kiek jūs tikriausiai galvojate. Pvz. JAV atliktų tyrimų metu nustatyta, kad laimės pojūtis praktiškai nebedidėja viršijus 75.000 dolerių per metus pajamas (6.250 per mėnesį). T.y. Lietuvoje 33.750$ arba 30.405 EUR (2533 EUR per mėnesį) – duomenys pagal perkamąją galią.. Naudojausi duomenimis iš čia ir čia (įdomu pasilyginti, ar ne? Pasirodo, visai neblogai Lietuvoje mes gyvename). Tebunie skaičiai ir ne visai tikslūs, bet ne tame esmė. Mintį suprasite.

Daniel Kahneman ir Angus Deaton atliko tyrimą, kurį publikavo Proceedings of the National Academy of Sciences U.S.A. 2010 metais. Jie padalijo laimę į emocinį gerbuvį (t.y. laimingas veidelis arba susiraukęs) ir į fizinį gerbuvį (turtas, galimybės ir t.t.). Jie nustatė, kad viršijus 70.000$ pajamas per metus, jam didėjant nebėra jokio emocinio gerbūvio gerėjimo. T.y. žmogus nesijaučia laimingesnis, pasiekiamas plato. Kitavertus fizinis gerbūvis – plato niekada nepasiekia. Kuo esi turtingesnis, tuo fizinis gerbūvis (gyvenimas) gerėja. Todėl negalima sakyti, kad pinigai nenuperka laimės. Pinigai, pasirodo laimę nuperka. Tik ne visą visą laimę, o jos dalį. Tą, kuri išlieka neilgai. Bet pinigai atveria laisvę ir galimybes užsidirbti ir kitus laimės komponentus.

Žmonės facebook’e ir intagram’e įprastai nerašo, „Atsikėliau. Išsivaliau dantis. Pasidariau kavos. Dalis kavos nukrito šalia puodelio, reik išvalyt. Išgėriau kavą, bet puodelyje liko kavos tirščių, reikia išsiplauti. Išvariau į darbą, autike buvo daug žmonių, gavau stovėti šalia seno dieduko, kuris neturėjo visų dantų, buvo labai arti manęs ir smirdėjo šlapimu. Blah blah, blah. . . , tada toliau dirbau ir vakare grįžau namo.” Būna viena kita panaši istorija. Bet didžioji dalis kelia savo geriausias dienas, nuostabiausias nuotraukas, prabangą ir turtus atspindinčius vaizdus. Na arba savo vaikus. Šitą aš suprantu.. Bet mes tada matome visą šitą briedą ir galvojame “Na mano gyvenimas kur kas prastesnis. Aš dirbu ta patį (geriau/blogiau), kodėl man taip neišeina.. Kas man negerai?”. Ir nors suprantam, kad čia tik momentas, akimirka, pasamonėje kyla noras save lyginti su tuo visuomenei priimtinu standartu, kuris rodomas viešai ir visai neatspindi realybės. Ir reikia save įtikinti, kad tai nėra tai, ką matome. Tik maža dalis pozityvių postų ar vaizdų yra ne apie pinigus ar su jais susijusius dalykus. Turtas = sėkmė = populiarumas = laimė? Tai ar pinigai perka laimę? Šiuose įrašuose švenčiama sėkmė, pasisekimas, tai prilyginama laimei. Momentinė gera emocija.

Psichologai teigia, kad gyvenimas šiaip yra nesėkmių, bandymų ir klaidų ciklas, kol kažkas ką darome pagaliau pavyksta. Nepavyko, padarei išvadas, pavyko. Tada vėl nepavyko, darai išvadas. Tai yra normalu. Taip išmokstame vaikščioti, važiuoti dviračiu, skaityti, kalbėti ir t.t. Nesėkmes galima ir reikia švęsti (be torto ir žvakučių, bet savyje – dabar jau žinau, ko reikia, kad kitą kartą pavyktų.) Juk pvz. įvairių su technika ar technologijomis susijusių sričių žmonės nori kuo greičiau sulaukti, kol kažkas (veiksmas) nepavyks. Jie padarys išvadas, pakitimus, žinos priežastį, kodėl nepavyko, pasimokys iš nesėkmės ir galiausiai aplenks konkurentus. Reikia būti optimistais.

Papildomas pliusas būnant optimistu – ilgesnis gyvenimas (yra ne vienas ir ne du geri straipsniai, su padoriai pagrįstais įrodymais, kad optimistai gyvena ilgiau ir dažniau pasiekia 85+ metų amžių).

Taip. Mes visą laiką bandome save lyginti. Jeigu lyginame save su tais, kuriems kažkas geriau sekasi – galbūt rasime įkvėpimo tobulėti. Jeigu lyginsime save su tais, kuriems kažkas prasčiau sekasi – rasime priežastį būti dėkingais. Bet žmonės daug dažniau lyginasi su tais, kurie „aukščiau” ir akcentuoja tai, ką tie „aukščiau” turi, o jie neturi. Palyginimas su tais kur „žemiau” ar su tai, ką jie turi, o tie „žemiau” neturi, nedaro tokios įtakos gyvenime. Kuo mes labiau save su kažkuo lyginame, tuo labiau fokusuojamės ties tai, kuo mes prastesni, mažesni, biednesni ir panašiai, kas nėra geras receptas pasitenkinimui ir geroms emocijoms.

Dr. Ebby Elahi yra pasakęs, “Jeigu tu žiūri į savo gyvenimą per stiklą, kuris mažina – matai daugiau ir susikuri vaizdą, kai kasdieniai svyravimai aukštyn-žemyn pasidaro dulkėmis po tavo kojomis, tavo ilgame ir gražiame gyvenimo kelyje”.

Dr. Martin Seligman laimę sudėliojo kaip mnemoniką PERMA – Positive emotions, engagement, positive relationships, meaning, and accomplishment/achievement.

Nemažai mokslinių straipsnių demonstruoja, kad sėkmingi ir laimingi žmonės klasifikuojami, kaip „davėjai” (“givers”).

Dr. Martin Seligman, pozityvios psichologijos pionierius aprašė tris laimės dimencijas: malonus gyvenimas (the Pleasant Life), kai užtikrinti visi baziniai poreikiai; geras gyvenimas (the Good Life,) kai tu kurybiškai panaudoji savo stiprybes ir vertybes; ir prasmingas gyvenimas (the Meaningful Life), kai savo vertybes, stiprybes panaudoji kažkam daug didesniam negu esi pats – panaudoji savo jėgas prasmingam tikslui siekti.

Apibendrinant, trumpas guideline, kad būtum laimingesnis:

  • Daryk daugiau gerų darbų kitiems. Nėra net diskusijų, kad tai ką padarome gero kitam, sukuria daugiau „laimės”, negu tai ką padarome sau.
  • Leisk pinigus ir laiką pojūčiams ir potyriams, o ne daiktams. Angliškai skamba daug gražiau – spend time and money on doing things rather than owning things.
  • Savo darbą (ten kur praleidi vos pusę savo gyvenimo) pakeisk arba papildyk į tokį, kur būtų priimtini siekiai, tikslai ir prasmė. Tam, kad norėtum eiti į darbą, o ne kas rytą save verstum eiti ten, kur tau negera. Norėk būti geru specialistu, meistru, „reference tašku”. Kuo labiau jausiesi geras savo darbe, kuo labiau kiti tave vertins, tuo labiau tau jis patiks ir tuo laimingesnis būsi jį dirbdamas.
  • Kuo daugiau tau patinkančių ir artimų žmonių „įvelsi” į savo gyvenimą, tuo labiau laimingas jausiesi.
  • Mindfullness. Vienas šiuo metu labai populiarus žodis, bet toks teisingas. Paskaitykite čia, labai daug ir gražiai parašyta.

Dar viename labai įdomiame straipsnyje apie žmogaus laimę ir jo socioekonominį statusą atlikta daugelio įvairių publikacijų apžvalga ir reziumuota:

  • Geresnis socioekonominis statusas įtakoja didesnę gyvenimo trukmę, geresnę sveikatą ir daugiau laimės (testais įvertinamos)
  • Subjektyvus socialinis statusas dažnai priklauso nuo socioekonominio statuso
  • Pajamų nelygybė pablogina socialinę nelygybę vertinant gyvenimo trukmę sveikatą ir laimę.

Laimei irgi galioja socialinis gradientas, kai laimė labiau įtakojama sociometrinių faktorių (pvz. kitų žmonių pagarba, pačio pasitenkinimas ir žinojimas, kad esi savo srities meistras – specialistas – guru), negu socioekonominiai faktoriai (pvz. pajamos). Vis dėlto svarbūs yra ir pinigai!

Šiuolaikiniuose darbuose apie žmogaus socialinę motyvaciją aprašomi trys universalūs, nepakeičiami psichologiniai poreikiai: kompetencija (meistriškumo jausmas), autonomija (pasirinkimo, laisvos valios, laisvės, noro jausmas) ir sąryšis (ryšio, bendrumo jausmas). (Knyga)

Pinigai svarbu, ju reikia tiek, kiek reikia. Laimę reikia užsidirbti, ji iš niekur neatsiras. Dirbk tau patinkantį darbą. Būk gerbiamas, laisvas. Turėk draugų. Lavink ir treniruok kūną ir protą. Suderink visa tai ir būsi laimingas.

Kaip ir sakiau, daug palaidų teiginių. Bet tikuosi kažką patogaus sau radote.

  • Haidt, J. 2006. The Happiness Hypothesis: Finding Modern Truth in Ancient Wisdom. New York: Basic Books.
  • Lyubomirsky, S. 2014. The Myths of Happiness: What Should Make You Happy, but Doesn’t, What Shouldn’t Make You Happy, but Does. New York: Penguin Books.
  • Lyubomirsky, S. 2008. The How of Happiness: A New Approach to Getting the Life You Want. New York: Penguin Books.
  • McMahon, D.M. 2013. Divine Fury: A History of Genius. New York: Basic Books.
  • McMahon, D.M. 2005. Happiness: A History. New York: Atlantic Monthly Press.
  • Schwartz, B. 2015.Why We Work. New York: Simon & Schuster.
  • Schwartz, B. 2004. The Paradox of Choice: Why More Is Less. New York: Harper Perennial.
  • Schwartz, B.&K. Sharpe. 2011. Practical Wisdom: The Right Way to Do the Right Thing. New York: River head Books.
  • Seligman, M.E.P. 2004. Authentic Happiness: Using the New Positive Psychology to Realize Your Potential for Lasting Fulfillment. New York: Atria Books.
  • Verveer, M. & K. Azzarelli. 2015. Fast Forward: How Women Can Achieve Power and Purpose. Boston: Houghton Mifflin Harcourt.
Paskelbta: | Autorius: Giem 4

Šaltas dušas..

Pokyčiai gyvenime ateina, kai mažiausiai to tikiesi.

Papildomas šeimos narys visada sukelia rūpesčių. Pradedi planuoti ar tilpsi bute, ar visi patogiau sėdės automobilyje.. Tačiau didesnių problemų su buitimi nekyla, kol vaikas vienas arba du. Du vaikai puikiai telpa į lengvąjį automobilį, jiems pakanka vieno papildomo kambario (t.y. paprastai pakaktų 2-3 kambarių buto).. O trys? Trys jau netelpa į mažą miesto automobilį (vaikas priekyje + mama ir dvi kėdutės gale arba mama priekyje ir 3 kėdutės gale.. Praktiškai visi mažesni automobiliai tampa labai nebepatogūs). Trys vaikai nenoriai gyvena viename kambaryje (vyresnioji nori skaityti, ruoštis namų darbus, mažoji tuo metu drąsko jos lapus, o mažiausioji – rėkia, nes alkana).

Bet man trečias vaikas labiausiai pakeitė mano požiūrį į gyvenimą. Iki tol, kažkaip negalvojau, kiek aš gyvensiu, kaip vaikai mokysis ir už ką valgys. Atrodė viskas pakankamai paprasta ir aišku. Aš dirbu, uždirbu, sutaupau, aprengiu juos, pavalgydinu, sumoku už būrelius ir t.t. Trečias vaikas gimė anksčiau. Streso ir įtampos šeimoje buvo daug. Žmonai smarkiai sutriko sveikata, reikalingas ilgalaikis gydymas (nemažai papildomų išlaidų). Vaiką irgi reikia sekti, stebėti, atlikti tyrimus.. Sunaudojama daug resursų (laiko, pinigų). Pradėjau galvoti, ar tikrai galiu toliau taip lengvabūdiškai nieko nedaryti, pasyviai stebėti, kaip bėga mano gyvenimas.. Išsigandau, kad vaikams gali būti sunku, jeigu mano sveikata sušlubuos,, Juk aš išlaikau žmoną ir tris vaikus. Pagalbos iš artimųjų nelabai būtų, jau artėja laikas, kai aš ir mano žmona turėsim rūpintis savo senstančiais tėvais. Pradėjau keistis. Daugiau judėti, mažiau ėsti, skaityti etiketes ant produktų, galvoti apie tai, ką veikiu kiek kitu kampu.

Pats dirbu srityje, kur pastoviai bendrauju su žmonėmis, kurie sportuoja, šneka apie ilgą gyvenimą, diskutuoja apie mitybą, papildus, programas ir t.t. Turiu gana gerą bazę vertinti šią informaciją, todėl kartais girdžiu, kaip jie pasakoja apie žmonių perkamą ir naudojamą absoliutų briedą, bet jie vedami neaiškių įsitikinimų moka didelius pinigus (influencerių, reklamos įtaka) ir tikisi efekto. Kuo brangiau – tuo efektyviau (placebo)… Pvz. protarpiniai sportininkai perka chondroitinsulfato preparatus, o jie net nėra absorbuojami žarnyne.. Bioptron lempos, vandenilio peroksidas („ozonas”), lazeriai, teipai, magnetai.. Nemaža dalis preparatų neveikia, arba veikia prasčiau negu placebo.

Jau kurį laiką rytais ir vakarais prausiuosi po šaltu dušu. Kodėl? Nes susitikęs su vienu draugu, kuris visą gyvenimą daro tik tai, kas jam patinka ir įdomu, sportuoja, rūpinasi savo sveikata ir pastoviai tobulėja. Jau gerus penkis metus skaito mokslinę literatūrą, domisi, seka apie tai rašančius žmones. Jis supranta ir tiksliai žino, kas atsitinka nuo momento kai atsikandam batono, iki to laiko, kai to batono likučiai pašalinami iš organizmo. Nuostabu jį pažinti ir sekti jo visuomeninę veiklą, kuri kuo toliau, tuo labiau populiarėja. Tai vat, jo mokymų metu, išgirdau pasakojimą apie šalto dušo (arba apskritai šalčio) naudą. Ne viskuo patikėjau, bet paskatino pasiskaityti.

Pasiskaitymo rezultatais noriu pasidalinti.

Puikūs apžvalginiai straipsniai Scientific Evidence-Based Effects of Hydrotherapy on Various Systems of the Body, What is the biochemical and physiological rationale for using cold-water immersion in sports recovery? A systematic review , Effects of Cold Water Immersion and Contrast Water Therapy for Recovery From Team Sport. Yra ir daugybė kitų straipsnių (tiek populiariaus – supaprastinto tipo (pvz. šitas), tiek ir profesionalių gero dizaino mokslinių studijų, konkrečiam efektui tyrinėti.. Jeigu neįdomu medicininiai terminai, išvados – gale.

  • Padidėja arterinis kraujo spaudimas ir širdies susitraukimų dažnis
  • Gerėja tiek sisteminė kraujotaka , tiek ir mikrocirkuliacija (išsiplečia paodžio kraujagyslės, kad būtų užtikrinama pakankama giliau esančių audinių temperatūra)
  • Jeigu LABAI jau šalta ir ilgai užtrunka šalčio poveikis, sulėtinama smegenų kraujotaką (aptempsta akyse, galima net nualpti)
  • Labai smarkiai aktyvėja kvėpavimas (nuo 11-16l/min iki 31-66l/min), dėl to smarkiai sumažėja plaučių PCO2
  • Sumažėja odos temperatūra, bet šerdinė (core) temperatūra keičiasi tik apie 0,1°C.
  • Šalto dušo metu ~50% daugiau sunaudojama deguonies (O2)
  • Bendras kraujo plazmos antioksidantų kiekis padidėja (deja tik, ~35 minutes po dušo)
  • Sumažėja šlapimo rūgšties, askorbo rūgšties, glutationo ir 4-hydroxynonenalio (HNE) konc. Padidėja oksiduoto glutationo konc.
  • Padidėja noradrenalino ir kortizolio konc.
  • Ilgalaikėje perspektyvoje – padidėja bendras kiekis glutationo, katalazės, superoksido dismutazės.
  • Sumažėja insulino konc.
  • Padidėja prolaktino bazinė konc.
  • Turi antipsichotinį poveikį (kaip švelnus elektrošokas)
  • Turi analgezinį poveikį (stress induced analgesia)
  • Turi antidepresinį poveikį (šaltis sukelia didelį kiekį impulsų iš periferinių receptorių į smegenis). Šitas patiko, paskaitykite čia.
  • Greitesnis atsistatymas po sporto, krūvio, ypač raumenims. Sumažina pervargimą
  • Stimuliuoja imunitetą. Šitas įdomus – nuoroda į pilną straipsnį
  • Rašo, kad padeda tapti atsparesniems vėžiui (logiška, antioksidacinis poveikis + skatinamas imunitetas = priešvėžinis efektas). O jeigu dar pridėti ir intermittent fasting su savo autophagy?
  • Stabdo plikimą?

Apibendrinant – kai šaltas vanduo paliečia odą, vyksta šalčio šokas (cold shock) – staigus ir didelis įkvėpimas su visom iš to kylančiomis pasekmėmis: hiperventiliacija, hypokapnija, tachikardija ir hipertenzija. Išsiskiria noradrenalinas, kortizolis (šitie du hormonai atsakingi už būklę fight or flight). Siunčiama daug signalų į smegenis iš temperatūros receptorių. Aktyvėja kraujotaka, kyla spaudimas, daugiau kraujo teka audiniuose (palaikoma pastovi temperatūra), dėl to naudojam daugiau deguonies. Tampam žvalesni (juk patyrėm stresą – čia, kai vairuoji ir nori miego ir vos nenuskrendi nuo kelio.. Kurį laiką nesinori jokio miego..).

Per ilgą laiką – organizmas tampa labiau atsparus šiam šalčio stresui (grūdinasi) – daugiau riebalų virsta iš baltųjų į ruduosius, kurie gerina atsparumą šalčiui, naudodami papildomą, mūsų sukauptą energiją (greitina riebalų deginimą). Toleruojamo streso fone, kūnas gamina daugiau antioksidantų, tampa atsparesnis.

Jeigu sugebi iškęsti – stiprėja valia, tampi labiau savimi patenkintas. Gali būti savimi patenkintas.

Šiaip pakankamai nemažai pliusų. Dalis aprašytų reiškinių neturi tikrai statistiškai patikimų įrodymų, bet pakanka ir tų, kurie juos turi. Nurodytuose straipsniuose gausu tolimesnių nuorodų, jeigu norėtumėte pasiskaityti plačiau.

Kitą kartą aprašysiu protarpinį badavimą (Intermittent fasting).

Paskelbta: | Autorius: Giem 14

Vėlyva pradžia

Atrodo, kad niekada neturėjau pinigų.

Kaip ir daugelis žmonių mano šeimoje. Tėvai dirbo paprastus darbus (samdomais darbininkais) mažame mieste, visada uždirbdavo kiek mažiau negu valstybės vidurkis. Taupė visada. Praktiškai nieko nesutaupė.

Po to prasidėjo tėvo žalingi įpročiai. Taupymas šeimoje visai sustojo.. Jokio biudžeto, jokio išlaidų planavimo. Visą laiką nuo algos, iki algos. Ir augančiam vaikui, tai atrodė normalu.

Augant realiai nieko netrūko (kai pagalvoji), išskyrus pinigų ir viso, kas su tuo susiję. O to paaugliui labai reikėjo, todėl kai tik būdamas devyniolikos metų uždirbau pirmą atlyginimą, nusipirkau rūbų (2004). Vėliau dirbdamas sunkiai (dėl to kentėjo mokslo rezultatai universitete), įsigijau gerą kompiuterį, naujausią mobilų telefoną, madingų batų ir rūbų. Pasilikdavau pinigų maistui ir pramogoms. Dirbdamas pastoviai mokiausi (tik šiek tiek daugiau, negu reikėjo, kad neišmestų). Ir savaitgaliais taškiau sunkiai, kartais su prakaitu (ir krauju) uždirbtus pinigus. Ir taip du metus.. Pastoviai neturėjau pinigų.

Supratęs, kad šitaip neprasigyvensiu – 2006 susiradau pastovų darbą, su mažiau negu vidutiniu atlyginimu, bet smarkiai lengvesnį, suderinamą su mano mokslais. Dirbau dar 3 metus, kai pagalvoji – uždirbau pragyvenimui ir automobiliui (įsigijau tikrai ne pagal kišenę – pirkau naujesnį ir geresnį, kad sutaupyčiau ant remonto..). Pastoviai neturėjau pinigų.

Suradau antrą pusę. Baigęs mokslus, mečiau seną darbą, pradėjau dirbti pagal specialybę (žemiausiose pareigose). Per tris metus sutaupiau pradiniam buto įnašui, vedžiau, susilaukiau vaiko. Dar du metus dirbau, mokėjau buto įmokas, pakankamai gerai gyvenau, todėl taupiau.. Kad įsigyčiau didesnį automobilį. Antrą kartą nusipirkau ne pagal savo galimybes (šį kartą džipą, juk vaikui reikia erdvės, komforto ir saugumo). Automobilis pastoviai gedo. Žmona dirbo paprastą darbą. Nusipirkom antrą automobilį (šį jau pagal išgales). Tuo metu mūsų abiejų atlyginimas buvo pakankamai neblogas. Keliavom. Pastoviai neturėjom pinigų.

Po kiek laiko gimė antras vaikas.. Toliau dirbau. Per kelis metus nusipirkau sklypą, pasistačiau sodybą (iš algos). Pradėjau taupyti didesniam butui. Pradėjau kažkiek skaityti apie šeimos biudžetą, elgesį su pinigais, radau Mr. Money Mustache tinklapį, kelis panašius, domėjausi. Tačiau jų pasaulis atrodė toks tolimas, nepasiekiamas. Po kurio laiko sužinojom, kad žmona laukiasi trečio vaiko. Paskubomis, prieš nepilną mėnesį, įsigijome didesnį butą (paėmę didelę paskolą). Dviem mėnesiais anksčiau laiko gimė trečias vaikas. Daug papildomų, neplanuotų išlaidų. Pinigai išseko.

Tėvystės atostogų metu radau http://balticmustache.lt/ svetainę. Paskaičiau, patiko. Ten pastebėjau ir kitus, panašiai kaip ir svetainės autorius mąstančius ir besielgiančius žmones (honestfire, stoic, Povilas Panavas ir kt.). Dar labiau patiko. Protingi komentarai, gera kultūra, praktiškai jokios kritikos, normali diskusija. Kažkaip ir tas Mr. MM pasaulis nebepasirodė toks tolimas.

Pažaidžiau su skaičiuoklėmis.

Nusprendžiau – sieksiu FIRE (vėlyvos, nes man labai labai patinka mano darbas, savaitę nebuvęs darbe – noriu nuvažiuoti vien pabendrauti su kolegomis). Tiksliau, sieksiu gyventi pagal FIRE principus. Mažiau išleisiu, protingiau paskirstysiu, smarkiau taupysiu. Investuosiu. Pasitariau su žmona, ji mane palaiko (su vaikais nesitariau, bijau).

Kad tikrai nesustočiau, rašysiu blogą. Manau, kad tai padeda save motyvuoti.

Pirmas mano žingsnis – mano šeimos dabartinio turto įvertinimas (networth). Pasinaudojau aruodas.lt (ir jo analogų) pagalba, įvertinau savo butą 210 000 ir sodybą 70 000 (abu nupiginu dar 10%, objektyvumo vardan). Kilnojamas turtas ~8000 (ko gero smarkiai daugiau, bet objektyvumo vardan kaina sumažinu, ne esmė). II pensijų pakopa – 7580, III – 521. Grynieji 500 ir investicijos 0. Dar kažkiek grynųjų yra sąskaitose bankuose, bet ten toks ne esminis kiekis. Toks šiai dienai paveikslas.

Paveikslas gana pilkas, todėl ryškiai nuspalvinau..

Dar yra SEB investicinis gyvybės draudimas (po 36 eurus kas mėnesį. Didžioji suma nueina už draudimą, kaupiasi labai mažai. Sukaupta nuo 2012 metų ~ 1200 eurų, tai reikalui esant, susimokėjus GPM galima atsiimti.) Kadangi šeima didelė, mano nelabai kompetetinga nuomone, šis draudimas kol kas reikalingas, nors suprantu, koks jis brangus). Kai turėsiu „pagalvę”, ir bent dviejų išlaidų dydžio portfelį pagalvosiu dar kartą.

Po turto suskaičiavimo, reiktų žinoti, kiek aš gaunu pajamų (dirbu per 4 darbus, 1 pagrindinis ir trys – kada pakviečia). Išlaidų niekada nesekiau..Kyla šios užduotys artimiausiam laikui:

  • Sekti pajamas ir išlaidas Monefy programėlėje.
  • Sukaupti kelių mėnesių išlaidų „pagalvę”
  • Pagal išlaidas sudaryti tikėtiną retirement budget
  • Pagal retirement budget numatyti tikėtiną portfelio dydį, kuris galėtų generuoti pakankamai pasyvių pajamų mano šeimos pragyvenimui. Apie tai, kitą kartą.
https://rootofgood.com/

Dar vienas svarbus reikalas, parduoti turimą džipą, nusipirkti miniveną arba didesnį universalą, kad būtų patogu ir ekonomiška keliauti penkiese.

Tiek šiam kartui. Gal turite pastebėjimų?

Paskelbta: | Autorius: Giem 9