Kiek pinigų pakanka pensijoje? Kiek reikia susitaupyti, kad užtektų? Ar reikia sukaupti maksimaliai daug ir mirti su apvalia sąskaita? Palikti viską vaikams? Mano pamąstymai šiuo klausimu..
Vaikams didelių turtų paveldėti nereikia
Savo atžalas ruošiu įdomiam, iššūkių pilnam gyvenimui. Nenoriu, kad jie viską gautų lengvai. Anksčiau rašiau, kad nepriteklius – skatina, perteklius slopina. Mes su žmona vaikams kuriame jaukius namus, kurie jų visą laiką lauks (kad ir kas nutiktų), investuojame į jų sveikatą, įgūdžius ir išsilavinimą (išlaidų čia praktiškai neribojame), ruošiame savarankiškam gyvenimui (reikės sunkiai mokytis ir dirbti).
Mano nuomone, tikra laimė – palengva augti, nugalėti negandas, siekti ir pasiekti, vis turint didesnių tikslų ir svajonių. Turėti viską čia ir dabar – bėda, nes nesant fantazijos, ties tuo progresas ir baigsis. Nuo mažens vaikams kartoju, kad jie yra atsakingi už savo gyvenimą. Ar tai būtų žaislų dalybos, ar socialiniai klausimai mokykloje.. Galiu padėti, patarti, bet už juos sprendimų nedarysiu (stengiuosi, kiek tik galiu). Ir dažnai nustembu, kai tikrai maži, gyvenimo dar nematę žmogeliukai – nuostabiai išsisuka iš jiems aktualių problemyčių.
Dėl šių priežasčių, neplanuoju per gyvenimą sukaupti didelių turtų, kuriuos mano vaikai paveldės ir galės mėgautis mano sukauptu kapitalu. Taip, svarstome, kad padėsime susimokėti už mokslus, galbūt prisidėsime perkant pirmą nekilnojamą turtą (čia jeigu viskas bus gerai – sveikata etc.). Gal liks butas, sodyba, dar kažkas – ką bus galima parduoti, nuomoti ar panašiai, bet netikiu, kad investicinėje sąskaitoje paliksiu milijonus.
Man didelių turtų nereikia
Abu su žmona nesame super išlaidūs. Gyvename pakankamai plačiai, leidžiame sau daug (sakyčiau kiek daugiau, nei vidutinė Lietuvos šeima), bet neturime prabangių automobilių, nesirengiame vardiniais rūbais, pastoviai nevakarieniaujame restoranuose. Mūsų automobiliai taupūs ir tokie, kurių reikia mūsų reikmėms, o ne pasirodymams. Rūbai švarūs ir patogūs, neišsiskiriantys. Būti nepastebimam/nematomam – vertybė, o ne problema. Didžiausia dalis mūsų išlaidų skiriama būstui, maistui ir vaikų reikmėms (būreliams/išsilavinimui). Kas lieka, keliauja į santaupas. Taip, einame į koncertus, keliaujame po Lietuvą ir artimas šalis su automobiliu, kartą/du skrendame atostogoms, tačiau ir ten nesitaškome. Mėgaujuosi patiriamomis emocijomis parke, miške, prie jūros ar sodyboje. Vaikai nuolat stebima savo pasiekimais, ar tai piešiniai, ar muzika, ar eilės, ar užsienio kalbų mokymasis, ar konstrukcija iš Lego detalių. Didžioji dalis džiaugsmą teikiančių potyrių ir emocijų – nekainuoja.
Man pakanka tų pinigų, kuriuos dabar uždirbu. Idealiu atveju norėčiau, kad visą laiką galėčiau sau leisti tiek, kiek dabar leidžiu, todėl laimingas ateities aš turėtų gauti pajamas lygias inflation-adjusted dabartinė alga, iki pat mirties. Toks modelis man priimtinas ir siektinas. Taip, senatvėje nebereikės mokėti savo būsto paskolos, gal automobiliui išleisiu mažiau, bet padidės išlaidos sveikatos priežiūrai, odontologui, rekreacijai. Ir anūkams!
Vienodas pinigų srautas iki mirties
Pamodeliuokim.
Prielaidos
Infliacijos dydis = algos augimas = išlaidų augimas per metus = investicijų grąža = Sodros mokamos pensijos augimas per metus
Sodra moka apie 30% gaunamos algos (pirma + antra pakopos, - papildomai nieko nepervedant), indeksuojama su algos, infliacijos, investicijų augimo greičiu
Sutaupomas pastovus procentas pajamų per metus
Teoretinis modelis, šeima uždirba pvz. 2000 eurų algos per mėnesį į rankas, 24000 per metus (čia dabartiniu metu). Dirba nuo 25 metų, iki 65 metų (skaičiuosim ir kasmetinį atlyginimo augimą). Sodra toliau moka tarkim apie 30% buvusio uždarbio pensiją iki mirties. Vidutiniškai vyrai gyvena 71,2, moterys 80,9 metus (2023), tebunie bendras vidurkis 76,05 metai. Reiškia teoretinis žmogus dirbantis 40 metų, pensijoje praleis apie 11,05 metus. Modeliui supaprastinti tarkim, kad atlyginimo augimo, išlaidų, infliacijos ir investicijų grąžos dydžiai vienodi.
Jeigu asmuo pensijoje iki mirties (minėto vidurkio – 76,05 metų) nori gyventi nekeisdamas savo išlaidų, visą gyvenimą turi taupyti apie 12% savo uždarbio ir investuoti į grąžą generuojančias turto klases.
Jeigu gyventų ilgiau – turėtų arba išleisti tik tiek, ką duoda Sodros pensija, arba turėti savų pinigų (skirti didesnę dalį santaupoms). Žinoma, galime skaičiuoti, kad investicijos augs greičiau negu infliacija ar išlaidų pragyvenimui augimas. Bet čia jau spėjimas.
Pvz. Jeigu taupytų 20% savo pajamų 40 metų, pinigų pakaktų iki 85 metų amžiaus.Pvz. Jeigu taupytų 25% savo pajamų 40 metų, pinigų pakaktų iki 92 metų amžiaus.Pvz. Jeigu taupytų 30% savo pajamų 40 metų, pinigų pakaktų iki 99 metų amžiaus.Pvz. Jeigu taupytų 40% savo pajamų 40 metų, pinigų pakaktų iki 125 metų amžiaus.
O jeigu dirbti trumpiau? (FIRE mėgėjams)
Tarkim aš nenoriu dirbti ir taupyti 40 metų (iki pvz. 70 metų amžiaus). Pajamos pakankamai didelės, o išlaidos mažos, kad sutaupyčiau 30-40% pajamų per mėnesį.
Prielaidos
Sodra nemoka pensijos nuo išėjimo iš darbo laiko, iki pensijos laiko (65m). Tebūnie - pensijos dydis išlieka 30% tikėtino atlyginimo dydžio (tęsiant planuotą augimą).
Situacija, kai taupoma nuo 30 metų amžiaus, 30 metų, po 30% pajamų. Tokiu atveju santaupos baigiasi 83 metais. Toks lyg ir balansas tarp taupymo ir išlaidavimo. Dirbama nuo 30 metų, 25 metus (iki 55 metų, nuo 55 iki 65 neuždirbama nieko), taupant po 40% pajamų. Sodra moka nuo 65 metų. Pinigai baigsis 84 metų amžiaus.Dirbama nuo 25 metų, 25 metus taupant po 40% pajamų (t.y. dirbama iki 50 metų, nuo 50 iki 65 – neuždirbama nieko, po to gaunama tik Sodros pensija). Pinigai baigsis 74. Toks labai jau FIRE variantas, Anksti baigiasi pinigai, rizikinga situacija, bet laisvo laiko tiek, kad reiktų sugalvoti, ką veikti. Dar vaikai nebūtų suaugę, o jau nebedirbtum. Negaliu pasakyti, kad norėčiau, bet fanų yra.
Dar keli tokie labai optimistiniai variantai, kai pasiekiama 7% investicijų ilgametė grąža, o kiti faktoriai išlieka, kaip ankstesnių skaičiavimų metu.
Dirbama nuo 30 metų, 25 metus laiko, taupant po 30% pajamų, su 7% investicijų grąža. Pinigai baigiasi 103 metų.Dirbama nuo 30 metų, 25 metus laiko, taupant po 25% pajamų, su 7% investicijų grąža. Pinigai baigiasi 83 metų.
Modelis kurį taikyčiau savo šeimai
Dabartinės šeimos pajamos - 5000 per mėnesį/60000 per metus
Dirbama nuo 30 iki 50 metų pilnu krūviu, po to jis mažinamas
Nuo 50 iki 60 - pusė krūvio
Nuo 60 iki 65 - ketvirtis krūvio
Taupom 35% pajamų iki pat 65 metų (mūsų beveik 5 metų santaupų vidurkis)
Man labai priimtinas variantas. Santaupos baigiasi 79 metų. Čia skaičiai dviems žmonėms, vienam mirus – išlaidos tikėtina, kad mažės – santaupų užteks ilgesniam laikui.
Norint visai nedirbti nuo 50 iki 65, o santaupomis mėgautis iki 79 metų, reiktų 20 metų taupyti po 48% pajamų.
Reziumė
Ignoruojant infliaciją, algos augimą, išlaidų augimą, investicinę gražą (visa laikom lygiais dydžiais), svarbiausi faktoriai, lemiantys senatvės pinigų srautus – darbo trukmė metais ir sutaupomų pajamų procentas.
Norint pensijos metu gyventi, kaip dabar gyvenate, reikia 40 metų taupyti bent po ~12% pajamų (ir santaupas investuoti).
Norint anksčiau nustoti sunkiai dirbti – reikia taupyti daugiau.
Jeigu pasiekiama geresnė investicijų grąža – labai smagu, galima anksčiau sustoti sunkiai dirbti.
Deja, labai labai svarbu – sekos rizika, kuri šiuose skaičiavimuose nevertinta. Artėjant pensijai – tikrai svarbiau tampa pinigų neprarasti, negu juos smarkiai auginti – tampa aktualu fiksuoto pajamingumo turto klasės.
Praeiti 2022 metai buvo blogi tiek akcijų ETF (~-20%), tiek obligacijų ETF (~-15%), tiek aukso ETF (~-1%). Neblogai pasirodė žaliavos ir grynieji. Žaliavų ETF istoriškai praktiškai negeneruoja ilgalaikio pelno, jei nėra panaudojami portfelyje rebalansavimui (apie žaliavų ETF problemas paskaitykite čia). Dažniau žaliavos, jų ateities sandoriai ar ETF naudojami spekuliuoti kaina (su visomis iš to einančiomis problemomis – mokesčiais, pirkimo ir pardavimo laiko spėjimu ir tt.). „Buy and hold” principus mėgstantiems ir taikantiems – žaliavos nėra tokios patogios. Tas pats ir su valiutomis, kai kurie investuotojai spekuluoja valiutų kainomis, tačiau retas jas portfelyje laiko ilgam ir tikisi kainos augimo.
Ar esate girdėję apie valdytojo prižiūrimus ateities sandorių fondų ETF? 2022 metais 20 populiariausių šios turto klasės fondų vidutinė grąža buvo ~18%.
Kas yra tas valdytojo prižiūrimas ateities sandoris?
Ateities sandoriai (futures) buvo sukurti dar prieš 150 metų. Pagrindinis (ir tuomet vienintelis) jų tikslas – gamintojų ir vartotojų patiriamos kainos rizikos mažinimas (valdymas). Ateities sandoriais prekiaujama biržose. Šiuo metu pakankamai paprastai galima įsigyti akcijų, obligacijų, valiutų ar žaliavų ateities sandorių per brokerį. Ateities sandoriai yra likvidūs, jais lengva išnaudoti svertą („leverage”). Svarbu nepainioti ateities sandorių su pasirinkimo sandoriais (opcionais – „options”). Toks kelių/keliolikos ateities sandorių portfelis (ar tai akcijų, ar valiutų, ar žaliavų etc)., kurį prižiūri profesionalus valdytojas, įvilktas į likvidų ETF pavidalą – valdytojo prižiūrimas ateities sandorių ETF, angliškai įprastai vadinamas tiesiog managed futures (toliau MF).
Kokia nauda investuoti į valdytojo prižiūrimus ateities sandorius – MF (portfelio atžvilgiu)?
Valdytojo prižiūrimi ateities sandoriai (MF ETF ar fondas) – finansinė priemonė, dažnai nekoreliuojanti arba neigiamai koreliuojanti (koreliacija ~0 ar neigiama) su akcijomis ir/ar obligacijomis. Esant padidėjusiam kintamumui biržoje, istoriškai valdytojo prižiūrimas ateities sandorių portfelis (MF ETF ar fondas) turėdavo neigiamą koreliaciją su akcijomis ir/ar obligacijomis. Kuo tai gerai – skaitykite čia, o apie dviejų ar daugiau nekoreliuojančių turto klasių rebalansavimo naudą – čia. Ši turto klasė smarkiai išpopuliarėjo per 2021 ir 2022, kai generavo gerą grąžą. Crypto irgi išpopuliarėjo, kai generavo gerą grąžą, tai nėra puikus dalykas, tas populiarumas.
Kokią portfelio dalį skirti šiai turto klasei?
Internete nemažai informacijos, kokią gi portfelio dalį skirti kito asmens/įmonės aktyviai valdomiems (ar griežtai algoritmo apibrėžtų taisyklių pagalba vykdomų sprendimų) ateities sandorių fondams. Atsakyti galima cituojant Yogi Berra ar Albertą Einšteiną, „Teoriškai skirtumo tarp praktikos ir teorijos nėra. Praktikoje – yra.”
Penkių didžiausių pensijų fondų US portfelių alokacijos.
Yra daug priežasčių, kodėl ši turto klasė gali būti nemėgiama, tačiau statistiškai pagristai ir empiriškai, ypač po 2022 metų, neturėtų likti daug argumentų „prieš” šią turto klasę.
Kadangi ateities sandorių fondai/ETF potencialiai diversifikuoja portfelį, statistiškai reikėtų portfelyje skirti tokį svorį, kuris duotų naudos jam kylant ir jo negailėti, krentant. Tiesa, beveik niekas neskiria tokio svorio, kurį rekomenduoja portfelio optimizavimo priemonės (pvz. „efficient frontier” geriausiam Sharpe/Sortino). Kaip rašoma – jeigu portfelyje absoliučiai viskas kyla, tai blogai diversifikuotas portfelis.
Nepaisant visų potencialių pliusų ilguoju laiku, ši turto klasė gali būti nepavydėtinai nesmagi trumpuoju-vidutiniu laiku. Svarbu atitinkamas svoris portfelyje.
Pakankamai didelis svoris, kad būtų jaučiamas efektas – kai to reikia (rebalansuojant, nukritus akcijoms/obligacijoms).
Bet ne per didelė, kad nesukeltų ilgalaikių galvos skausmų, kai akcijos/obligacijos augs, o ateities sandoių fondas – kris ar nekils.
Psichologiškai geriausias svoris portfelyje – kurį galima ramiai toleruoti, jam krentant
Didžiąjai daliai investuotojų optimaliausia turėti apie 10% portfelio (nors statistiškai potencialiai rekomenduojama daugiau, 20-35%, kai kada ir 35%).
Dažniau šis 10% – „paimamas” iš obligacijų dalies portfelyje (tikėtina, iškreipia terminas nuo 2008 iki 2022).
Šios turto klasės poveikis subalansuotam portfeliui
Lentelėse pateikti duomenys rodo, kad didinant MF dalį portfelyje, gerėja Sharpe ir Sortino rodikliai (deja, jų mes negalima išsigryninti, tai – portfelio rizikos valdymui vertingas rodiklis), todėl lentelėse didesnė negu 25% alokacija MF nevertinta (nors Sharpe/Sortino gerėjo ir toliau).
Šaltinis: Morningstar Direct. Data as of 9/30/22.
Toliau demonstruojama MF nauda esant padidėjusiam kintamumui (volatility) (99-00, 2007-2009, 2021-2022 metais)
Šaltinis: Morningstar Direct. Data as of 9/30/22.
Duomenys gana įdomus. Net maža 5% alokacija MF ETF, portfelio nuosmukį gerino apie 2.3%, – vietoj to, kad netekti 20.2%, netektumėm viso labo 17.9%. 10% alokacija būtų „sutaupiusi” ketvirtadalį nuostolio!
Kodėl MF gerina Sharpe/Sortino rodiklius?
Nes turi neigiamą koreliaciją tuo metu, kai didelis kintamumas ir mums reikalinga turto klasė, kurią rebalansuodami galime parduoti ir pirkti atpigusių akcijų ETF.
Šaltinis: Morningstar Direct. Data as of 9/30/22.Šaltinis: Morningstar Direct. Data as of 9/30/22.
Kokius MF ETF įmanoma įsigyti?
Šie ETF jau kuris laikas parduodami USA biržose, o Europoje – gana naujas reikalas (pvz. https://www.imgp.com/). Europoje šie fondai kol kas mažai valdo turto, todėl nežinau ar juos verta čia įsigyti, tuo labiau valdymo ir kiti mokesčiai ženkliai didesni.
US listinguojamų MF ETF įsigyti galima (visiškai legaliai) optionų pagalba. Pvz. parduodam PUT opciono kontraktą centu daugiau, negu jo vertė (į minusą) ir pirkėjas pasinaudoja teise parduoti 100 MF ETF akcijų. Sandoris nesiskaito ETF pirkimo/pardavimo sandoriu (brokeris leidžia jam įvykti, nereikia KID), o opciono kontrakto įvykdimu. Tokiu būdu įgytas ETF akcijas parduoti bus galima įprastai, jos mokės dividendus ir t.t. Aišku ilguoju laikotarpiu lieka nepatogu „padidinti” poziciją kitu, negu 100 akcijų skaičiumi (sukasi gana didelės sumos), lieka estate tax nepatogumas ir pan.
Konkretūs ETF, kuriuos galima įsigyti opcionų pagalba
Man patinka COM, kuris seka Auspice Broad Commodity Index. Rezultatus galima apžvelgti nuorodose. Indeksas seka žaliavas pagal trend ir momentum strategijas ir gali būti long arba flat (short nėra) tam tikrą žaliavą. Žaliavos svoris parenkamas ir rebalansuojamas pagal kintamumą, kad balansuoti indekso portfelio bendrą kintamumą (siekiamas ~12% kintamumas). Žaliavos perkamos ateities sandorių būdu, naudojant svertą, todėl praktiškai visą laiką didžioji ETF esančių lėšų dalis – trumpalaikėsi obligacijose (šiuo metu ši dalis pasyviai „uždirba” ~4,5%). Savo portfelyje neturiu standartinių žaliavų ETF, tik VWCE esančias įmones, kurios jas išgauna/parduoda etc. Nedidelė dalis skirta šiam ETF – leidžia man naudotis žaliavų teikiamomis naudomis (anti-infliacija etc.)
KMLM yra kitas populiarus ETF, seka KFA MLM Index (šis indeksas egzistuoja nuo 1988). Graži prezentacija čia. Jis seka 11 žaliavų, 6 valiutų ir 5 obligacijų ateities sandorius.
Svoriai parenkami pagal kintamumą, modifikuojami pagal trend (nuo -100% iki +100%), naudojamas 3x svertas ir rebalansuojama mėnesio pradžioje (gali vėluoti į pokyčius). Detalesnis modelis pasiekiamas dokumentacijoje ir prezentacijoje.
DBMF – tikriausiai didžiausias panašus ETF. Jis seka SG CTA Index. Šio fondo idėja – atstoti rizikos fondą, netaikant rizikos fondų valdymo mokesčių (2%/20%). Jie analizuoja 20 US didžiausių ir sėkmingiausių rizikos fondų (hedge funds) duomenis ir bando juos sekti pasyviai, ETF pavidalu, netaikydami didelių mokesčių („tik” 0,85%). Detaliau čia.
Visų trijų ETF grąža per paskutinius kelis metus čia.
Aukščiau esančiuose resursuose gamina rasti ir išsamesnių back-test. Jų yra reddit’e, ir dar redddit’e.
Reziumė
Tikrai nerekomenduoju niekam bėgti pirkti minėtos turto klasės ar šių ETF. Tuo labiau tą daryti opcionų pagalba. Bet žinoti, kad tokia turto klasė egzistuoja, yra kas valdo žaliavų/valiutų/obligacijų ateities sandorių portfelį ir jį apvelka ir patiekia kaip ETF vartotojams – įdomu ir naudinga. Jeigu sudeginsite savo pinigus, būsite patys kalti, čia kaip pirkti no name shitcoin iš no name crypto exchange. Jūsų pinigai – jūsų sprendimai 🙂
Mano nuomone, šios turto klasės pliusai:
Pakankamai pigi ir paprasta portfelio diversifikacija valiutomis, žaliavomis, obligacijomis ar (DBMF atveju – ir kt. turto klasėmis)
Dažnai – neigiama MF koreliacija su akcijomis/obligacijomis
Patogus ETF pavidalas (deja, US listinguojamas)
Nereikia spekuliuoti, nes tai už vartotoją daro ETF valdytojas, sekantis atitinkamą indeksą
Jeigu apie tai sužinai po 2022 – gali būti populiarus 🙂
Minusai:
Populiaresni ir likvidesni ETF listinguojami tik US (o EU – maži, nepopuliarūs, dideliais valdymo mokesčiais, trumpa istorija). Yra ir kitų, be mano minėtų (daug mutual funds, Simplify CTA ETF, RSBT ETF, HFND ETF ir kitų)
Sunku įsigyti, dar sunkiau rebalansuoti
Dažnai pelną moka dividendų pavidalu (mokesčiai), kai kam čia gal pliusas
Estate tax klausimas
Didelis populiarumas – potencialiai mažina strategijos grąžą
Trumpa pačių ETF istorija, nors pačios turto klasės istorija ilga
Sudėtingesnė strategija, nereiškia, kad bus geresnė. Gal pelningiau tiesiog pirkti VWCE ir mėgauti gyvenimu? Risk/return profilis kol kaupi, nėra toks svarbus.
Nemažai skaičiau paskutinį mėnesį. Tikrai kilo daug minčių. Norėčiau ir Jūsų smegenims padėti kiek paskaičiuoti.
P.S. Jeigu esi kietas matematikas ar ekonomistas, tikėtina, kad praktiškai nieko naujo nerasi.
Visai (ne)apgaulingas klausimas #1.
Įsivaizduokime, kad pirmais metais mūsų portfelis pabrango 10%, o kitais atpigo 10%. Kokia galutinė mūsų portfelio vertė?
Skaičiuojam:
Pirmais metais turim 100 eurų, pridedam 10% = 110 eurų;
Antrais metais turim 110 eurų, atimam 10% = 99 eurai.
Išvada? Kad praėjus dviems metams, praradom pinigus. Nors abiem atvejais pokytis atrodo, kad buvo vienodo dydžio. Svarbu tai suprasti.
Teisingas ir kitas variantas, jeigu pradžioje prarandam 10%, o po to uždirbam. Vistiek lieka tik 99 eurai.
Visai (ne)apgaulingas klausimas #2
Pirmais metais mūsų investicinis portfelis praranda 50% vertės, antrais – uždirba net 100%. Kiek turėsim pinigų?
Pirmais metais turim 100 eurų, prarandam 50% = 50 eurų;
Antrais metais turim 50 eurų, pridedam 100% = 100 eurų.
Išvada? Praėjus dviems metams, turim tiek pat, kiek turėjom.
Jeigu prarandi pusę pinigų, reikia likutį padvigubinti, kad turėtum kiek turėjai.
Kaip jums atrodo, ar prarasti 50% ir uždirbti 100% yra visada vienoda tikimybė/galimybė?
Išvada: ilguoju periodu, labiau verta kiek įmanoma sumažinti praradimus (kas yra labai priimtina ir mano asmenybei, sunkiau valdyčiau emocijas didelių praradimų atveju)
Visai (ne)apgaulingas klausimas #3
Vienu atveju mes du metus iš eilės uždirbame po 25%. Kitu atveju pirmus metus uždirbame 50%, o antrus – neuždirbame nieko. Kuri situacija mums naudingesnė?
Pirma situacija: Pirmi metai 100 + 25% = 125; Antri metai 125 + 25% = 156 eurai.
Antra situacija: Pirmi metai 100 + 50% = 150; Antri metai 150 + 0% = 150
Išvada? Stabilus nedidelis augimas, dažnai yra geriau negu rizikinga, smarkiai kintanti grąža. Gerai, jeigu pasiseks. Bet ar norim savo gyvenimo santaupas palikti sėkmei?
Kol kas nepulkite komentuoti, kad viską jau mokykloje žinojot. Skaitykit toliau.
Pažaiskim
Pirmas žaidimas:
Turim savo pinigus (pvz. savo investicinį portfelį) – 100 eurų. Metam monetą. Jeigu skaičius – laimit 50% statymo, jeigu herbas – pralošiat 40% statymo. Sutinkat?
Minia šaukia:Tik idiotas nesutiks! Gi tikimybė laimėti ar pralaimėti tokia pati, t.y. 1/2 – 50%. O laimėjimas ir pralaimėjimas skiriasi net 10%.
Rezultatų lentelė po 1 žaidimo
Atrodo fantastika. Vidutiniškai turime (150+60)/2 = 105 eurus po 1 žaidimo.
Antras žaidimas:
Tos pačios taisyklės. Bet žaidžiame kol aš pasakysiu, kad sustojam. Sutinkat?
Minia vėl šaukia:Tik idiotas nesutiks! Gi tikimybė laimėti ar pralaimėti tokia pati, t.y. 1/2. O laimėjimas ir pralaimėjimas skiriasi net 10%. Pats rodei, kad vidutiniškai po žaidimo turėsim 105 eurus !!! Imk mano pinigus!
Rezultatų lentelė po 2 žaidimų.
Jau po 2 žaidimų, tikimybė, kad Jūs turėsit daugiau negu pradinį portfelį – tik 25%. O, kad pralošit pinigus – 75%. Kame reikalas? Įsivaizduokime, kad čia buvo Jūsų šeimos investicinis portfelis. Nejauku? Kai skaičiau, man buvo nejauku. Nes ne iš karto supratau, kodėl čia taip..
Paskaičiuokim vidutinį laimėjimą: (225+90+90+36)/4 = 110,25 eurai vienam žaidimui. Čia aritmetinis vidurkis. Bet tikimybė vienam žaidžiančiam turėti pliusą tik – 25%. Kažkas nesusideda. Juk metant monetą laimim net 50% kartų, o pelnas didesnis nei galimas pralaimėjimas.
Tarkim, kad tikimybė, kad iškris herbas ir skaičius visiškai vienoda, = 50%.
Tikimybė laimėti 150 (+50%) yra 50%, laimėti 60 (-40%) irgi 50%
n – periodų (metimų, žaidimų, metų) skaičius, r – grąža.
Šiuo atveju geometrinis vidurkis = √((1+50%)*(1+(-40%)))= √(1,5*0,6) ≈ 0,95
Spėkit, kas bus jeigu toliau mėtysime monetą ir kiekvieną kartą žaisime iš visų pinigų? Kiekvieno metimo rezultatas artės prie geometrinio vidurkio, t.y. galimi laimėjimai pasiskirstys aplink geometrinį vidurkį.
Žaidžiam 20 kartų. Galimų laimėjimų pasiskirstymas. Paaiškinimas, kaip suskaičiuojama – žemiau.Laimėjimų pasiskirstymas grafiškai, po 20 žaidimų.
Aritmetinis vidurkis išlieka teigiamas, bet geometrinis (tas, kuris šiuo atveju pritaikomas realybėje) po 20 metimų bus ≈ 0,95^20 ≈ 0,35. Tai reiškia, labiausiai tikėtina, kad po 20 metimų, būsite praradę ~ 65% pinigų.
Laimėjimai pasiskirsto panašiai į abi puses, logaritminės kreivės principu. Kadangi geometrinis vidurkis visada mažesnis už aritmetinį, didžioji dalis pralošia, mažoji dalis laimi. Bet laimėjimai dideli.
Investuojant – kiekviena diena (ar kitas laikotarpis, pvz. metai) – naujas „metimas”. Ilguoju laikotarpiu, akcijos, obligacijos generuoja grąžą – tikimybė „laimėti” didesnė, negu pralaimėti. Tam, kad ilguoju laiku turėtume teigiamą investicijos (kaip ir žaisto žaidimo) grąžą, geometrinis laikotarpių grąžos vidurkis turi būti daugiau negu 1.
Kas nesuprato/neįsitikino – siūlau pažaisti Excelyje.
Trečias žaidimas:
Statymas tik po 100 eurų, t.y. kiekvieno žaidimo metu – žaidžiama iš 100 eurų. Viso turim 10 000 eurų (pvz. paveldėjom portfelį). Tikymybė laimėti ir pralaimėti tokia pati. Laimėjimo ir pralaimėjimo dydis toks pat (+50% ir -40%). Žaidžiam?
Minia tyli. Juk praeitame žaidime viską parodei.. Vėl bandai apgauti?
Kadangi vėl kartojame panašų žaidimą, Jūs turite būti atsargūs. Tačiau šiame žaidime, laimėjimas ar pralaimėjimas neperkeliamas į kitą žaidimą. Nes žaidžiame ne iš visų pinigų. T.y. Jeigu laimėjai, nestatai viso laimėjimo (150 eurų), o tik 100 eurų. Laimėjimai ir pralaimėjimai sumuojasi.
Kada žaidime laimejimai ar pralaimėjimai pridedami/atimami – reikia pasikliauti aritmetiniu vidurkiu. Šį žaidimą žaisti apsimoka. Aritmetinis laimėjimo vidurkis yra +5 eurai per žaidimą. Šis žaidimas yra tas, apie kurį Jūs iš pat pradžių pagalvojote, kai siūliau žaisti #2 žaidimą..
Išvada: Kai laimėjimas/pralaimėjimas pridedamas arba atimamas – skaičiuojant galimą grąžą reikia pasikliauti aritmetiniu vidurkiu, kai dauginamas – geometriniu vidurkiu.
Primenu: Geometrinis vidurkis visada yra mažesnis už aritmetinį.
Antro ir trečio žaidimo esminis skirtumas – statomos sumos skirtumas. Pasimuliuokit Excelyje.
Išvada: Svarbu investuojant – nesudėti visų kiaušinių į vieną krepšį.
Ketvirtas žaidimas:
Taisyklės, kaip #2 žaidimo (to, kur žaisti neapsimoka), aš pasakau, kada baigiam žaisti, Jūs tik pasirenkate statymo dydį (Pvz. 5% turimų pinigų, arba 100%). Žaidžiam?
Minia galvoja..
Šis žaidimas labai panašus į #2. Bet yra kažkas, kas panašu ir į #3. Ar įmanoma išvengti #2 žaidimo neigiamo (<1) geometrinio vidurkio ir siekti teigiamo aritmetinio (>1)? Pasirodo taip.
Statykite <50% turimų pinigų, ir turėsite teigiamą geometrinį vidurkį. Statykite 25% ir tikimybė laimėti bus pati didžiausia.
Optimaliausias statymo dydis nustatomas pasitelkiant Kelly kriterijų (yra keli būdai suskaičiuoti).
Kelly kriterijus (Statymo %) = pW/pL – (1 – pW)/A,
Kai pW tikimybė laimėti (0,5), A laimėjimas (+50%) ir pL pralaimėjimas (-40%)
Statymo % = 0,5/0,4-(1-0,5)/0,5 = 25%
Statant 25% turimų pinigų ir nesikeičiant žaidimo sąlygoms, pasiekiamas didžiausias geometrinis vidurkis = 1,006231.
Išvada: Statymo dydis keičia ilgalaikę grąžą.
Statant 25% – kuo ilgiau žaisim, tuo daugiau šansų, kad turėsim pelno.
Svarbu investuojant: norint bent kiek prognozuojamų rezultatų, reiktų riboti rizikingų investicijų dalį.
P.S. Kelly – turi ir nemažai minusų. Bet esmę parodo. Labai faina ir gana supaprastinta paskaita, ką sudomino Kelly kriterijus, rekomenduoju.
Taisyklės kaip #4 žaidimo, tik žaidžiam dviem monetom.
Jeigu su viena žaisti darant dalinius statymus apsimoka – turėtų apsimokėti ir su dviem, taip? Tikrai taip.
Geriausias rezultatas – naudotis #4 žaidimo rezultatais. Kiekvienam žaidimui – 25% pinigų (t.y. iš viso, per du žaidimus bus statoma 50%).
Papildomai rezultatus pagerins ir abiejų žaidimų pinigų „dalijimasis”. T.y. viename laimėjus, kitame pralaimėjus – perkelti pinigus iš laimėjusio, pralaimėjusiam (portfelio rebalansavimas).
Geometrinis tokio žaidimo vidurkis = pirmo metimo geometrinis vidurkis * antro žaidimo geometrinis vidurkis = 1,0125.
Išvada: Kuo daugiau vienas nuo kito nepriklausomų”žaidimų” vyksta tuo pačiu metu, tuo labiau geometrinis vidurkis artėja prie aritmetinio (praktikoje – svarbu nesusipainioti. Pavyzdys neveiks su dviem koreliuojančiais ETF, kad ir pvz. IWDA su VWCE), kai yra aukšta koreliacija – „nauda” žaisti kelis vienu metu vykstančius „žaidimus” mažėja. Juk brangstant IWDA, tikėtina, kad brangs ir VWCE (ir atvirkščiai), – nebus vienas nuo kito nepriklausomi žaidimai. Todėl verta pasidomėti, kokios turto klasės viena su kita koreliuoja priešingai (neigiama koreliacija).
Svarbu investuojant: šio žaidimo pavyzdžiu pagrįsta skirtingų, nekoreliuojančių turto klasių sukuriama mažesnė rizika, bei portfelio rebalansavimo nauda.
Nepaisant galimų matematinių modelių, svarbu suprasti, kad visada yra didelė rizika prarasti pinigus.
Nėra tikrai saugių priemonių
„It’s not supposed to be easy. Anyone who finds it easy is stupid.”
Nemaža dalis investuotojų galvoja, kad pačios didžiausios kompanijos = pačios stabiliausios. Jie galvoja klaidingai.
Dar jeigu suprasime, kadpraktiškai VISOS USA akcijų rinkos augimą sudarė apie 4% kompanijų augimas.. Ir, kad 58% USA kompanijų akcijų neduoda didesnės grąžos negu USA obligacijos (ilgu periodu).. Siūlau pasiskaityti šį PDF.
Mano visiškai nekompetetinga nuomone – Tikrai taip. Tik ne pavienių kompanijų ar obligacijų, apie kurias nieko nežinom (o jeigu žinom, tai tikriausiai vistiek ne buy and hold iki gyvenimo galo, o aktyviai sekam ir domimės), o indekso ETF, kurį kažkas prižiūri. Išmeta vienas kompanijas (kurios bankrutuoja ar yra sujungiamos), įtraukia kitas. Taip automatiškai rebalansuojam ir diversifikuojam savo portfelį, vienu metu žaidžiam „daugiau” žaidimų, artėjam nuo geometrinio iki aritmetinio tikėtinos vidutinės grąžos vidurkio.
Dar, visada lieka žemė ir auksas. Žemę išlaikyti gali būti brangu, nes pvz. keistis mokesčiai. O auksas – nekuria pridėtinės vertės. Bet juk diversifikuoti galima..
Mano ateities portfelis
Kuo labiau skaitau, tuo labiau suprantu, kad įvairūs backtest – mažai ko verti prognozuoti ateities grąžą. Bet vertinti tam tikro potencialią portfelio elgseną įvairiomis situacijomis – galima.
Kadangi iš visų biržose prekiaujamų turto klasių, istoriškai akcijos duoda didžiausią pelną, jos turi būti mano portfelyje. Deja, individualios akcijos – turi per didelę riziką. Pavienės USA akcijos Sharpe rodiklis ~0,28 (skaičiuojant nuo 1940 metų). Šią riziką sumažina daugelio akcijų ETF, (STDEV sumažėja nuo ~30% už pavienę akciją iki ~16% už S&P 500 ETF)..
Pasirinkimas #1 – VWCE (didelis, platus akcijų ETF, istorinis volatility ~12%)
Norime toliau išlaikyti kiek įmanoma didesnį portfelio pajamingumą, bet sumažinti riziką. Tam mums reikia priešingą koreliaciją turinčios turto klasės, kuri irgi būtų pakankamai pajaminga per ilgą laiką. Panašu, kad geriausias pasirinkimas – ilgalaikės obligacijos. Dažniausiai neigiama koreliacija su akcijomis. Pakankamas pelnas per ilgą laiką.
Pasirinkimas #2 – IS04 (ilgalaikės USA obligacijos, istorinis volatility ~10,5%)
Auksas mažai koreliuoja tiek su akcijomis, tiek su obligacijomis (ilgalaikė koreliacija arti 0 viskam). Dar auksas turi nemažą pajamingumą per paskutinius 50 metų. Aukso grąža mažesnė negu akcijų, bet didesnė negu ilgalaikių obligacijų.
Pasirinkimas #3 – 8PSG (fizinio aukso ETC, su mažu TER)
Dabar išlieka tik klausimas, kaip „maišyti” šiuos tris vienas su kitu nelabai koreliuojančius komponentus, kad išlaikyti tiek pakankamą grąžą, tiek mažą bendrą portfelio volatility.
Kadangi istoriškai, šios trys turto klasės ir sukūrė didžiausią grąžą, man asmeniškai svarbiausia išlaikyti mažą portfelio svyravimą. Vienintelis dalykas ko aš nenoriu – prarasti didelės portfelio dalies ir negalėti nieko padaryti. Gera žinia ta, kad krizės užsitęsia. Todėl pakankamai greitai reaguojant, galima turėti tik ribotą nuostolį (aišku taip sumažinama ir potencialaus didesnio pelno galimybė).
Grąžos ir rizikos vertinimui dažnai naudojamas Sharpe rodiklis. Didžiausias jo pliusas – paprastumas.
Kiekvieną mėnesį skaiciuosiu ir stebėsiu savo trijų pasirinkimų grąžą ir volatility (STDEV), skaičiuosiu portfelio Sharpe rodiklį. Jau pasidariau Excel lentelę, patestavau kelis mėnesius atgal. Pagal Kelly kriterijų skaičiuosiu, kokiu santykiu, labiausiai apsimoka „statyti” artimiausiu metu – t.y. kada turėsiu didžiausią bendrą portfelio grąžą ir mažiausią bendrą portfelio volatility. Stebėjimus fiksuosiu. Jeigu teorija veiks – pritaikysiu praktikoje. Jaučia dūšia, kad veiks. Gana smarkiai ribosiu savo galimą pelną esant tik augimui, bet gana gerai apsisaugosiu nuo didesnių nuostolių.
Portfoliovisualizer rodo, kad vien tik laikant visų trijų komponentų po 33% ir juos rebalansuojant, volatility sumažinamas kartais. O ir nuostoliai lyginant su S&P 500 nėra tokie dideli (po 2000). Žiūrint atgal nuo 1972 – labai didelis skirtumas, net nepadorus. Bet aš nedarau tokio didelio backtest, nes netikiu, kad dabar yra tokios pat sąlygos investuoti, kaip 1972-1999. Dabar juk viskas kitaip, rizika kitokia, informacija keičiamasi daug greičiau, nieko nepriprognozuosi. 1972 toks veikėjas kaip aš, net nebūtų turėjęs galimybės investuoti.. Man svarbiausia – mažesnė rizika, su pakankama grąža (didesne negu terminuotas indėlis).
Na, man daug kas čia buvo nauja. Jaučiuosi – truputį daugiau žinantis ir suprantantis, bet kilo dar daugiau klausimų. Tikiuosi, kam nors buvo naudinga.
Gana įtemptas mėnuo. Daug emocijų. Nemažai įdomaus darbo. Pajamos adekvačios – mano alga (algos) 3273 eurai. Mano papildomos pajamos šį mėnesį – 950 eurų, žmonos pajamos 250 eurų (už vaikus+50 eurų dovanėlė iš sesės) – viso 4473 eurai.
Išlaidos deja nenormaliai didelės – viso per mėnesį automobiliui išleista 1855 eurai (didelis remontas po nupirkimo, techninė, draudimas, dar sugedo vairo stiprintuvas, padangų keitimas etc. – didelė dalis išlaidų rugsėjo mėnesio galo – bet sąskaitą sumokėjau tik spalį, tai išleistų 1500 neskaičiuosiu šiam mėnesiui, nes jau priskaičiavau rugsėjį prie išlaidų po auto nupirkimo – lieka 355 šio mėnesio), namams – 341 eurai, mokesčiams ir paslaugoms 333 eurai. Dovanoms 134 eurai. Kuras 130 eurų. Taxi ir transportui – 46, įvairioms pramogoms ne namuose 31, mokslams 28 (dar 40 esu nesumokėjęs), sveikatos prekėms 30.
Maistas – 574 – labai daug šį mėnesį, nes kelis kartus buvo svečiai, didelėmis šeimomis.
Vaikai – 635 – didžioji dalis auklei, vaikų prekėms (sauskelnės dviem vaikams ir maistas kūdikiui – motina maitina, bet vaikas labai alergiškas, reikia spec. maistelio, talpa 3 dienoms – 13.99 ir žinoma už įvairius būrelius (šokiai, dainavimas, baseinas, meno dirbiniai – dailė, keramika, anglų).
Viso išlaidų šį mėnesį – 2637 eurai, 637 eurais daugiau, negu planavau. Realiai tai dėl daugelio svečių maisto, kiek didesnių išlaidų už vaikus negu įprasta (rinkliava Kalėdoms), dovanų ir netikėto automobilio remonto. Lapkritį tikrai planuoju išleisti mažiau automobiliui. Vaikams, maistui ir dovanoms ko gero išleisiu tiek pat ar daugiau, nes yra daug artimiausių žmonių gimtadienių.
Investicijos – sumokėta 1310 eurų : 500 BullionVault (aukso pirkimas), 500 IBKR (6 vnt. VWCE FTSE All World Acc), 100 Robo.cash, 100 Mintos (mano ref: IFSL8Z), 50 mano III pensijos fondas, 30 žmonos III pensijos fondas, 30 vaikų sąskaitai. Pridedu ir Savy 100.
Likusius 526 palieku sąskaitoje. Po to, kai SEB internetinė bankininkystė nedirbo tris dienas, nutariau visose turimose sąskaitose turėti bent po 500 eurų. Kai gausiu algas, kažkur padėsiu. Viso per mėnesį atidėta 1836. 164 iki tikslo. Kai žmona pradės gauti pinigus – motinystės išmokas, manau taupysiu po 2000 į mėnesį ar kiek daugiau.
Kol kas portfelis atrodo visiškai chaotiškai, bet dėliojasi po truputį viskas į vietas. Neišeina iš karto sustyguoti. Gyvybės draudimo kol kas neatsisakysiu, esu vienintelis dirbantis namuose, pensijų III pakopoje kaupiu 50 eur per mėnesį, žmona 30 eurų, dar 30 kiekvienam vaikui. Noriu pasitikėti, kad pensijų sistema tobulės, tegul tai būna nedidelis mano įsipareigojimas ir paskata pensijų valdymo įmonių palaikymas. Reikia tikėti progresu.
Artimiausiu metu, planai pasiekti 2000 eurų sąskaitą IBKR, kad netaikytų 20 USD mėnesinio mokesčio. Pirmi trys mėnesiai nemokami, bet po to jau smarkiai kainuos. Virš 2000 turint sąskaitoje jau tik 10 USD per mėnesį.
Ilgalaikis planas siekti kažko panašaus į permanent portfolio. 25% aukso, 25% akcijų ETF, 25% REIT ir NT krypties P2P, 25% ne NT P2P ir fixed income pvz. kredito unijoms. Čia tolimas tikslas. Vien kredito unijose norėčiau laikyti bent 12000 eurų, kad esant reikalui galėčiau lengvai pasinaudoti (pvz. Šeimos kredito unijos taupomaisiais indėliais, su 1,8% palūkanomis).
Toks tas mėnesis. Mažokai asmeninio progreso. Profesine linkme mažas žingsnelis žengtas. Sporto nėra. Mityba šiaip sau. Svorio priaugau 🙁 Tiesiog labai mėgstu valgyti. Beveik nevartoju cukraus, druskos, padažų. Man turbūt dėl to, viskas labai skanu.
Buvo labai netikėtų ir skaudžių įvykių šalia manęs, darbe. Skaičiau apie streso valdymą ir kūno normalų atsaką į stresą, apie gailestį ir netektį, kas vyksta su žmogumi, kai jis gedi, kaip jam padėti. Jeigu rasiu laiko, sudėsiu mintis į atskirą įrašą.