Praeiti 2022 metai buvo blogi tiek akcijų ETF (~-20%), tiek obligacijų ETF (~-15%), tiek aukso ETF (~-1%). Neblogai pasirodė žaliavos ir grynieji. Žaliavų ETF istoriškai praktiškai negeneruoja ilgalaikio pelno, jei nėra panaudojami portfelyje rebalansavimui (apie žaliavų ETF problemas paskaitykite čia). Dažniau žaliavos, jų ateities sandoriai ar ETF naudojami spekuliuoti kaina (su visomis iš to einančiomis problemomis – mokesčiais, pirkimo ir pardavimo laiko spėjimu ir tt.). „Buy and hold” principus mėgstantiems ir taikantiems – žaliavos nėra tokios patogios. Tas pats ir su valiutomis, kai kurie investuotojai spekuluoja valiutų kainomis, tačiau retas jas portfelyje laiko ilgam ir tikisi kainos augimo.

Ar esate girdėję apie valdytojo prižiūrimus ateities sandorių fondų ETF? 2022 metais 20 populiariausių šios turto klasės fondų vidutinė grąža buvo ~18%.

Kas yra tas valdytojo prižiūrimas ateities sandoris?

Ateities sandoriai (futures) buvo sukurti dar prieš 150 metų. Pagrindinis (ir tuomet vienintelis) jų tikslas – gamintojų ir vartotojų patiriamos kainos rizikos mažinimas (valdymas). Ateities sandoriais prekiaujama biržose. Šiuo metu pakankamai paprastai galima įsigyti akcijų, obligacijų, valiutų ar žaliavų ateities sandorių per brokerį. Ateities sandoriai yra likvidūs, jais lengva išnaudoti svertą („leverage”). Svarbu nepainioti ateities sandorių su pasirinkimo sandoriais (opcionais – „options”). Toks kelių/keliolikos ateities sandorių portfelis (ar tai akcijų, ar valiutų, ar žaliavų etc)., kurį prižiūri profesionalus valdytojas, įvilktas į likvidų ETF pavidalą – valdytojo prižiūrimas ateities sandorių ETF, angliškai įprastai vadinamas tiesiog managed futures (toliau MF).

Kokia nauda investuoti į valdytojo prižiūrimus ateities sandorius – MF (portfelio atžvilgiu)?

Valdytojo prižiūrimi ateities sandoriai (MF ETF ar fondas) – finansinė priemonė, dažnai nekoreliuojanti arba neigiamai koreliuojanti (koreliacija ~0 ar neigiama) su akcijomis ir/ar obligacijomis. Esant padidėjusiam kintamumui biržoje, istoriškai valdytojo prižiūrimas ateities sandorių portfelis (MF ETF ar fondas) turėdavo neigiamą koreliaciją su akcijomis ir/ar obligacijomis. Kuo tai gerai – skaitykite čia, o apie dviejų ar daugiau nekoreliuojančių turto klasių rebalansavimo naudą – čia. Ši turto klasė smarkiai išpopuliarėjo per 2021 ir 2022, kai generavo gerą grąžą. Crypto irgi išpopuliarėjo, kai generavo gerą grąžą, tai nėra puikus dalykas, tas populiarumas.

Kokią portfelio dalį skirti šiai turto klasei?

Internete nemažai informacijos, kokią gi portfelio dalį skirti kito asmens/įmonės aktyviai valdomiems (ar griežtai algoritmo apibrėžtų taisyklių pagalba vykdomų sprendimų) ateities sandorių fondams. Atsakyti galima cituojant Yogi Berra ar Albertą Einšteiną, „Teoriškai skirtumo tarp praktikos ir teorijos nėra. Praktikoje – yra.”

Yra daug priežasčių, kodėl ši turto klasė gali būti nemėgiama, tačiau statistiškai pagristai ir empiriškai, ypač po 2022 metų, neturėtų likti daug argumentų „prieš” šią turto klasę.

• Kadangi ateities sandorių fondai/ETF potencialiai diversifikuoja portfelį, statistiškai reikėtų portfelyje skirti tokį svorį, kuris duotų naudos jam kylant ir jo negailėti, krentant. Tiesa, beveik niekas neskiria tokio svorio, kurį rekomenduoja portfelio optimizavimo priemonės (pvz. „efficient frontier” geriausiam Sharpe/Sortino). Kaip rašoma – jeigu portfelyje absoliučiai viskas kyla, tai blogai diversifikuotas portfelis.
• Nepaisant visų potencialių pliusų ilguoju laiku, ši turto klasė gali būti nepavydėtinai nesmagi trumpuoju-vidutiniu laiku. Svarbu atitinkamas svoris portfelyje.
  • Pakankamai didelis svoris, kad būtų jaučiamas efektas – kai to reikia (rebalansuojant, nukritus akcijoms/obligacijoms).
  • Bet ne per didelė, kad nesukeltų ilgalaikių galvos skausmų, kai akcijos/obligacijos augs, o ateities sandoių fondas – kris ar nekils.
• Psichologiškai geriausias svoris portfelyje – kurį galima ramiai toleruoti, jam krentant
• Didžiąjai daliai investuotojų optimaliausia turėti apie 10% portfelio (nors statistiškai potencialiai rekomenduojama daugiau, 20-35%, kai kada ir 35%).
• Dažniau šis 10% – „paimamas” iš obligacijų dalies portfelyje (tikėtina, iškreipia terminas nuo 2008 iki 2022).

Šios turto klasės poveikis subalansuotam portfeliui

Lentelėse pateikti duomenys rodo, kad didinant MF dalį portfelyje, gerėja Sharpe ir Sortino rodikliai (deja, jų mes negalima išsigryninti, tai – portfelio rizikos valdymui vertingas rodiklis), todėl lentelėse didesnė negu 25% alokacija MF nevertinta (nors Sharpe/Sortino gerėjo ir toliau).

Toliau demonstruojama MF nauda esant padidėjusiam kintamumui (volatility) (99-00, 2007-2009, 2021-2022 metais)

Duomenys gana įdomus. Net maža 5% alokacija MF ETF, portfelio nuosmukį gerino apie 2.3%, – vietoj to, kad netekti 20.2%, netektumėm viso labo 17.9%. 10% alokacija būtų „sutaupiusi” ketvirtadalį nuostolio!

Kodėl MF gerina Sharpe/Sortino rodiklius?

Nes turi neigiamą koreliaciją tuo metu, kai didelis kintamumas ir mums reikalinga turto klasė, kurią rebalansuodami galime parduoti ir pirkti atpigusių akcijų ETF.

Kokius MF ETF įmanoma įsigyti?

Šie ETF jau kuris laikas parduodami USA biržose, o Europoje – gana naujas reikalas (pvz. https://www.imgp.com/). Europoje šie fondai kol kas mažai valdo turto, todėl nežinau ar juos verta čia įsigyti, tuo labiau valdymo ir kiti mokesčiai ženkliai didesni.

US listinguojamų MF ETF įsigyti galima (visiškai legaliai) optionų pagalba. Pvz. parduodam PUT opciono kontraktą centu daugiau, negu jo vertė (į minusą) ir pirkėjas pasinaudoja teise parduoti 100 MF ETF akcijų. Sandoris nesiskaito ETF pirkimo/pardavimo sandoriu (brokeris leidžia jam įvykti, nereikia KID), o opciono kontrakto įvykdimu. Tokiu būdu įgytas ETF akcijas parduoti bus galima įprastai, jos mokės dividendus ir t.t. Aišku ilguoju laikotarpiu lieka nepatogu „padidinti” poziciją kitu, negu 100 akcijų skaičiumi (sukasi gana didelės sumos), lieka estate tax nepatogumas ir pan.

Konkretūs ETF, kuriuos galima įsigyti opcionų pagalba

Man patinka COM, kuris seka Auspice Broad Commodity Index. Rezultatus galima apžvelgti nuorodose. Indeksas seka žaliavas pagal trend ir momentum strategijas ir gali būti long arba flat (short nėra) tam tikrą žaliavą. Žaliavos svoris parenkamas ir rebalansuojamas pagal kintamumą, kad balansuoti indekso portfelio bendrą kintamumą (siekiamas ~12% kintamumas). Žaliavos perkamos ateities sandorių būdu, naudojant svertą, todėl praktiškai visą laiką didžioji ETF esančių lėšų dalis – trumpalaikėsi obligacijose (šiuo metu ši dalis pasyviai „uždirba” ~4,5%). Savo portfelyje neturiu standartinių žaliavų ETF, tik VWCE esančias įmones, kurios jas išgauna/parduoda etc. Nedidelė dalis skirta šiam ETF – leidžia man naudotis žaliavų teikiamomis naudomis (anti-infliacija etc.)

KMLM yra kitas populiarus ETF, seka KFA MLM Index (šis indeksas egzistuoja nuo 1988). Graži prezentacija čia. Jis seka 11 žaliavų, 6 valiutų ir 5 obligacijų ateities sandorius.

Svoriai parenkami pagal kintamumą, modifikuojami pagal trend (nuo -100% iki +100%), naudojamas 3x svertas ir rebalansuojama mėnesio pradžioje (gali vėluoti į pokyčius). Detalesnis modelis pasiekiamas dokumentacijoje ir prezentacijoje.

DBMF – tikriausiai didžiausias panašus ETF. Jis seka SG CTA Index. Šio fondo idėja – atstoti rizikos fondą, netaikant rizikos fondų valdymo mokesčių (2%/20%). Jie analizuoja 20 US didžiausių ir sėkmingiausių rizikos fondų (hedge funds) duomenis ir bando juos sekti pasyviai, ETF pavidalu, netaikydami didelių mokesčių („tik” 0,85%). Detaliau čia.

Visų trijų ETF grąža per paskutinius kelis metus čia.

Aukščiau esančiuose resursuose gamina rasti ir išsamesnių back-test. Jų yra reddit’e, ir dar redddit’e.

Reziumė

Tikrai nerekomenduoju niekam bėgti pirkti minėtos turto klasės ar šių ETF. Tuo labiau tą daryti opcionų pagalba. Bet žinoti, kad tokia turto klasė egzistuoja, yra kas valdo žaliavų/valiutų/obligacijų ateities sandorių portfelį ir jį apvelka ir patiekia kaip ETF vartotojams – įdomu ir naudinga. Jeigu sudeginsite savo pinigus, būsite patys kalti, čia kaip pirkti no name shitcoin iš no name crypto exchange. Jūsų pinigai – jūsų sprendimai 🙂

Mano nuomone, šios turto klasės pliusai:

• Pakankamai pigi ir paprasta portfelio diversifikacija valiutomis, žaliavomis, obligacijomis ar (DBMF atveju – ir kt. turto klasėmis)
• Dažnai – neigiama MF koreliacija su akcijomis/obligacijomis
• Patogus ETF pavidalas (deja, US listinguojamas)
• Nereikia spekuliuoti, nes tai už vartotoją daro ETF valdytojas, sekantis atitinkamą indeksą
• Jeigu apie tai sužinai po 2022 – gali būti populiarus 🙂

Minusai:

• Populiaresni ir likvidesni ETF listinguojami tik US (o EU – maži, nepopuliarūs, dideliais valdymo mokesčiais, trumpa istorija). Yra ir kitų, be mano minėtų (daug mutual funds, Simplify CTA ETF, RSBT ETF, HFND ETF ir kitų)
• Sunku įsigyti, dar sunkiau rebalansuoti
• Dažnai pelną moka dividendų pavidalu (mokesčiai), kai kam čia gal pliusas
• Estate tax klausimas
• Didelis populiarumas – potencialiai mažina strategijos grąžą
• Trumpa pačių ETF istorija, nors pačios turto klasės istorija ilga
• Sudėtingesnė strategija, nereiškia, kad bus geresnė. Gal pelningiau tiesiog pirkti VWCE ir mėgauti gyvenimu? Risk/return profilis kol kaupi, nėra toks svarbus.

Juk žinojimas jėga.