Kiek pinigų pakanka pensijoje? Kiek reikia susitaupyti, kad užtektų? Ar reikia sukaupti maksimaliai daug ir mirti su apvalia sąskaita? Palikti viską vaikams? Mano pamąstymai šiuo klausimu..
Vaikams didelių turtų paveldėti nereikia
Savo atžalas ruošiu įdomiam, iššūkių pilnam gyvenimui. Nenoriu, kad jie viską gautų lengvai. Anksčiau rašiau, kad nepriteklius – skatina, perteklius slopina. Mes su žmona vaikams kuriame jaukius namus, kurie jų visą laiką lauks (kad ir kas nutiktų), investuojame į jų sveikatą, įgūdžius ir išsilavinimą (išlaidų čia praktiškai neribojame), ruošiame savarankiškam gyvenimui (reikės sunkiai mokytis ir dirbti).
Mano nuomone, tikra laimė – palengva augti, nugalėti negandas, siekti ir pasiekti, vis turint didesnių tikslų ir svajonių. Turėti viską čia ir dabar – bėda, nes nesant fantazijos, ties tuo progresas ir baigsis. Nuo mažens vaikams kartoju, kad jie yra atsakingi už savo gyvenimą. Ar tai būtų žaislų dalybos, ar socialiniai klausimai mokykloje.. Galiu padėti, patarti, bet už juos sprendimų nedarysiu (stengiuosi, kiek tik galiu). Ir dažnai nustembu, kai tikrai maži, gyvenimo dar nematę žmogeliukai – nuostabiai išsisuka iš jiems aktualių problemyčių.
Dėl šių priežasčių, neplanuoju per gyvenimą sukaupti didelių turtų, kuriuos mano vaikai paveldės ir galės mėgautis mano sukauptu kapitalu. Taip, svarstome, kad padėsime susimokėti už mokslus, galbūt prisidėsime perkant pirmą nekilnojamą turtą (čia jeigu viskas bus gerai – sveikata etc.). Gal liks butas, sodyba, dar kažkas – ką bus galima parduoti, nuomoti ar panašiai, bet netikiu, kad investicinėje sąskaitoje paliksiu milijonus.
Man didelių turtų nereikia
Abu su žmona nesame super išlaidūs. Gyvename pakankamai plačiai, leidžiame sau daug (sakyčiau kiek daugiau, nei vidutinė Lietuvos šeima), bet neturime prabangių automobilių, nesirengiame vardiniais rūbais, pastoviai nevakarieniaujame restoranuose. Mūsų automobiliai taupūs ir tokie, kurių reikia mūsų reikmėms, o ne pasirodymams. Rūbai švarūs ir patogūs, neišsiskiriantys. Būti nepastebimam/nematomam – vertybė, o ne problema. Didžiausia dalis mūsų išlaidų skiriama būstui, maistui ir vaikų reikmėms (būreliams/išsilavinimui). Kas lieka, keliauja į santaupas. Taip, einame į koncertus, keliaujame po Lietuvą ir artimas šalis su automobiliu, kartą/du skrendame atostogoms, tačiau ir ten nesitaškome. Mėgaujuosi patiriamomis emocijomis parke, miške, prie jūros ar sodyboje. Vaikai nuolat stebima savo pasiekimais, ar tai piešiniai, ar muzika, ar eilės, ar užsienio kalbų mokymasis, ar konstrukcija iš Lego detalių. Didžioji dalis džiaugsmą teikiančių potyrių ir emocijų – nekainuoja.
Man pakanka tų pinigų, kuriuos dabar uždirbu. Idealiu atveju norėčiau, kad visą laiką galėčiau sau leisti tiek, kiek dabar leidžiu, todėl laimingas ateities aš turėtų gauti pajamas lygias inflation-adjusted dabartinė alga, iki pat mirties. Toks modelis man priimtinas ir siektinas. Taip, senatvėje nebereikės mokėti savo būsto paskolos, gal automobiliui išleisiu mažiau, bet padidės išlaidos sveikatos priežiūrai, odontologui, rekreacijai. Ir anūkams!
Vienodas pinigų srautas iki mirties
Pamodeliuokim.
Prielaidos
Infliacijos dydis = algos augimas = išlaidų augimas per metus = investicijų grąža = Sodros mokamos pensijos augimas per metus
Sodra moka apie 30% gaunamos algos (pirma + antra pakopos, - papildomai nieko nepervedant), indeksuojama su algos, infliacijos, investicijų augimo greičiu
Sutaupomas pastovus procentas pajamų per metusTeoretinis modelis, šeima uždirba pvz. 2000 eurų algos per mėnesį į rankas, 24000 per metus (čia dabartiniu metu). Dirba nuo 25 metų, iki 65 metų (skaičiuosim ir kasmetinį atlyginimo augimą). Sodra toliau moka tarkim apie 30% buvusio uždarbio pensiją iki mirties. Vidutiniškai vyrai gyvena 71,2, moterys 80,9 metus (2023), tebunie bendras vidurkis 76,05 metai. Reiškia teoretinis žmogus dirbantis 40 metų, pensijoje praleis apie 11,05 metus. Modeliui supaprastinti tarkim, kad atlyginimo augimo, išlaidų, infliacijos ir investicijų grąžos dydžiai vienodi.
Jeigu gyventų ilgiau – turėtų arba išleisti tik tiek, ką duoda Sodros pensija, arba turėti savų pinigų (skirti didesnę dalį santaupoms). Žinoma, galime skaičiuoti, kad investicijos augs greičiau negu infliacija ar išlaidų pragyvenimui augimas. Bet čia jau spėjimas.
O jeigu dirbti trumpiau? (FIRE mėgėjams)
Tarkim aš nenoriu dirbti ir taupyti 40 metų (iki pvz. 70 metų amžiaus). Pajamos pakankamai didelės, o išlaidos mažos, kad sutaupyčiau 30-40% pajamų per mėnesį.
Prielaidos
Sodra nemoka pensijos nuo išėjimo iš darbo laiko, iki pensijos laiko (65m). Tebūnie - pensijos dydis išlieka 30% tikėtino atlyginimo dydžio (tęsiant planuotą augimą).
Dar keli tokie labai optimistiniai variantai, kai pasiekiama 7% investicijų ilgametė grąža, o kiti faktoriai išlieka, kaip ankstesnių skaičiavimų metu.
Modelis kurį taikyčiau savo šeimai
Dabartinės šeimos pajamos - 5000 per mėnesį/60000 per metus
Dirbama nuo 30 iki 50 metų pilnu krūviu, po to jis mažinamas
Nuo 50 iki 60 - pusė krūvio
Nuo 60 iki 65 - ketvirtis krūvio
Taupom 35% pajamų iki pat 65 metų (mūsų beveik 5 metų santaupų vidurkis)
Norint visai nedirbti nuo 50 iki 65, o santaupomis mėgautis iki 79 metų, reiktų 20 metų taupyti po 48% pajamų.
Reziumė
Ignoruojant infliaciją, algos augimą, išlaidų augimą, investicinę gražą (visa laikom lygiais dydžiais), svarbiausi faktoriai, lemiantys senatvės pinigų srautus – darbo trukmė metais ir sutaupomų pajamų procentas.
Norint pensijos metu gyventi, kaip dabar gyvenate, reikia 40 metų taupyti bent po ~12% pajamų (ir santaupas investuoti).
Norint anksčiau nustoti sunkiai dirbti – reikia taupyti daugiau.
Jeigu pasiekiama geresnė investicijų grąža – labai smagu, galima anksčiau sustoti sunkiai dirbti.
Deja, labai labai svarbu – sekos rizika, kuri šiuose skaičiavimuose nevertinta. Artėjant pensijai – tikrai svarbiau tampa pinigų neprarasti, negu juos smarkiai auginti – tampa aktualu fiksuoto pajamingumo turto klasės.
1) Gyvenimo trukmė kažkiek būtų ilgesnė ir štai kodėl
As of 2020, the average American male lives for 74.5 years, and the average American female lives for 80.2 years. But wait! There’s more.
Imagine you’re 55 years old and planning your retirement. How long should plan for? If you’re male, about 20 years, right? The average death age (74.5) minus your current age (55) yields 20 years. For females, the answer would be 25 years.
Nope! That’s the wrong approach!
Because the average death ages – 74.5 and 80.2 years old – account for all deaths at all ages, including all the unfortunate deaths occurring before age 55. Once you’ve hit age 55, you’ve already avoided those premature deaths. Meaning your most likely age of death will be above average!
The average 55-year-old male will live another 24 years, to age 79. That’s 5 years beyond the average of all males. The average 55-year-old female will live another 28 years, to age 83. That’s 3 years beyond the average of all females.
https://bestinterest.blog/how-long-will-you-live/
2) Skaičiavimuose išėjus į pensiją pinigai toliau investuojami ar dedami į kojinę?
Laba, ačiū už išsamų komentarą. Esu skaitęs minėtą studiją (pubmed), logiška išvada (vidurkį labiausiai iškreipia outliers (anksti mirę, ilgai gyvenantys). Tai, kad iki 30-40 išgyvenome, jau mūsų tikėtiną amžių stumia virš vidurkio.
Mano giminėje yra vyrų, mirusių ir 45 (nuo vėžio). Todėl balansas tarp taupymo ir išlaidų irgi svarbus. Neplanuoju taupyti ir mirti netikėtai, visą gyvenimą taupęs. Balansas.
Algos, pensijų išmokų, investicijų augimas buvo skaičiuojamas vienodas. Išmokama pensija naudojama pragyvenimui, trūkstant išlaidoms lėšų imama iš santaupų. Atkreipiu dėmesį, kad išlaidos visą laiką auga vienodu tempu, nepriklausomai nuo darbo, poilsio ar pensijos 🙂
Norejau parasyti ta pati ka jau pastebejo Laurizas. Planuojant pensija reiktu remtis ne vidutine gyvenimo trukme (kuria smarkiai mazina kudikiu mirtys, avarijos, savizudybes ir kitos rizikos einancios per gyvenima), bet tiketina gyvenimo trukme sulaukus pensijinio amziaus. Sio rodiklio reiksme nesunkiai galima rasti statistikos departamente ir jo dydis yra gerokai didesnis nei vidutine gyvenimo trukme (ir kasmet vis didejantis).
Šiek tiek komentarų:
1) Arba aš kažko nesuprantu, arba skaičiavimai nekorektiški. Pradžioje tu sakai, kad tiek kiek gauni dabar algos tau užtenka išlaidoms ir norėtum kad tai būtų tavo išlaidos ir ateityje. Kitaip tariant – projektuojamos išlaidos lygios 100 proc. dabartinių pajamų. Jei išlaidos atitinka pajamas tai tu nesutaupai nieko. Tam kad sutaupytum daug (ir ne tik procentais bet ir absoliučiais pinigais nes pragyvenimo lygis tai ne procentas o tam tikras skaičius tam tikru metu) turi reikšmingai koreguoti gyvenimo būdą. Plius tu po to dedi visą eilę grafikų rodančių kaip investicijos skrenda į kosmosą. Kaip žmogus jau pasiekęs FIRE galiu pasakyti, kad toks grafikas gaunasi tik jeigu DAUG uždirbi, nes išlaidos yra apspręstos aplinkos ir gyvenimo būdo ir (deja) tiesiogiai koreliuoja su vidutiniu uždarbiu.
2) Pagal pirmą grafiką šeima uždirbanti 24000 per metus ir sutaupanti 12 proc. ( kas lygu apie 2900 per metus) per 10 metų sutaupo 73000. Čia kokiu būdu taip gerai gaunasi? Realiai investuoju beveik 15 metų ir galiu pasakyti, kad deja grafikas neatitinka tikrovės. Jau nekalbu, kad po 5 metų iš 14500 padaro 35000. Čia kiek grąža per metus net įskaitant ir sudėtinį procentą? Ar žinai kaip sudėtinę gražą veikia bent vieni metai neigiamos grąžos? Kitų grafikų net netikrinau.
3) Modeliai kažkodėl preziumuoja tolygų algos kilimą, nesuprantu kodėl. Jei kalbam apie bendras tendencijas deja pilna laikotarpių kai algos žmonėms nekyla arba kyla kartais labai nežymiai. Statistiškai vidutinės algos kilimas dažniausiai pasiekiams per tai, kad žmonės karts nuo karto keičia darbą arba pakyla pareigose. Jokio linijinio kilimo vidutiniškai nėra, o pakopinio kilimo atveju grafikas atrodo ne taip.
4) Infliacija irgi nera linijinė deja, prisiminkim perėjimą nuo lito prie euro arba praeitus metus su 20 proc infliacija. Kuris modelis tai atspindi? Jau nekalbu, kad graža akcijų rinkose pvz nuo 2000 iki 2015 buvo 0 net nominaliai, o kur dar infliacija ir neinvestuoti procentai nuo procentų?
5) Kas bus kai tau bus 75 ar 80 ir tu nemirsi o pinigai baigsis? Nemanau kad tuo metu kai pvz reikia pinigų priežiūrai ir kt tu kažkaip magiškai pradėsi gyventi iš 30 proc. Niekada taip negyvenęs.
Laba ačiū už komentarą.
1. Rašiau, kad tiek kiek išleidžiu, pakanka. Nuo 2019m, mūsų šeimos santaupų vidurkis kiek virš 35% pajamų. Tiesiog raiškiai neparašiau. Nėra teigiama, kad nesutaupoma iki dabar nieko ir staigiai pradėsiu 35% taupyt. Taip būtų sunku.
2. Gal kur skaičiai pasimetė, bet kai rašiau atrodė, kad gerai. Taip algos augimo, santaupų, išlaidų, investicijų augimo ir infliacijos dydžiai modeliui supaprastinti vienodi, pvz 4%. Ar bent įsivaizduojat, kad juos galima prognozuoti tiksliai? Tikrai yra kas sakys, kad pvz 4% investicijų augimui ar algos augimui yra niekas, kiti gi sakys kad jų išlaidos nesikeičia 15 metų. Man to nereikia, nematau prasmės. Modeliui visai nesvarbu pajamos eurais, tik išlaidų/santaupų procentas svarbus. Viskas čia linijiniu būdu auga, nėra kintamumo. KISS principu.
3. Aš nenagrinėju darbo rinkos pokyčių laike ir pajamų. Neprognozuoju kiek kils žmonių algos. Visai ne tas tikslas ir ne tam šie pavyzdžiai parodyti. Visi grafikai – konstruoti išlaikant tas pačias prielaidas. Galite ir jų smulkiai nenagrinėti. Svarbi tik kreivės forma, ne skaičiai.
4. O nuo 1897 vidutinė akcijų grąža 7 ar tai 8 procentai. Aišku infliacijos ar investicijų grąža nėra linijinė. Aš taip ir nesakau, bet prognozuoti tiksliau irgi negaliu, tai kam man vargintis? Sekos rizika svarbi visiems.
5. Tokiu atveju domiuosi kas yra sekos rizika ir kaip su ja tvarkytis. Jeigu jau labai kabinėtis, tai žinoma likęs NT kurį galima parduoti, gal bus vaikai kurie padės? Galės modelio persona eiti dirbti aukle ar kiemsargiu, o gal išviso automobilis nutrenkė kai jam buvo 40. Paprastas modelis ir yra paprastas, nes lengva suprasti ir kelia minčių. Puiku, kad jums jų tiek kilo ir pasidalinote su kitais. Ačiū.
Svarbi mintis buvo ta, kad neketinu sukaupti per daug. Kita mintis – reikia taupyti, norint gyventi panašiai, kaip gyvenu dabar. O procentus susiskaiciuos kiekvienas.
Su mintim, kad taupyti siekiant pasilengvinti gyvenimą yra gerai visiškai sutinku, o jei pavyksta visiškai išsilaisvinti kai tau 50 – labai gerai, spėji dar ir pasidžiaugti (man kol kas labai patinka). Sutinku ir su tuo, kad gerai būtų jog gyvenimas pakeliui neapkarstų (bent jau stipriai). Ir iš tikrųjų dalį dėl paties sutaupymo normos kuri buvo gale praleidau, nes pirmą kartą tekstą skaičiau atsiųstame laiške, kuriame kažkodėl teksto stačiakampiuose nerodė išvis. Užkliuvo man tai, kad yra naudojami fantastiniai grafikai (dar kart šiandien patikrinau) pagal super simplifikuotas prielaidas (kurios veda prie nepagrįstų lūkesčių) pagrįsti tinkamą mintį.
Nežinau koks modelis tokius skaičius generuoja, bet man net su 10 proc nepertraukiama linijine grąža tokios kreivės išpešt nesigavo. Klausiu nes tikrai įdomu kaip jums tokia fantastika gaunasi ir kiek ji atitinka jūsų investicinio portfelio rezultatus. Anksčiau juos postindavote ir buvo įdomu palyginti su savo, bet po praeitų metų kažkaip nustojote. Ar tikrai ten tokia kreivė? Juk kadangi investuojate nesunku savo realius skaičius suvesti, kad gauti grafiką bent už tuos į metus.
Beje, pagal jūsų prielaidas kadangi norime gauti inflation adjusted skaičius, tai jūs pradžioje grafiko ignoruojate infliaciją nes ją dengia algos augimas (ar tikrai praeitais metais jūsų ir žmonos alga pakilo 20 proc?), o nustojus dirbti infliacijos eliminavimui preziumuojate, kad grąža nulinė?
Tiesiog tapo baisu kai kai pagalvojau apie tai, kad skaitytojai perskaito tokį straipsnį ir susidaro įspūdį, kad viskas gyvenime taip ir yra, po ko susiduria su realybe ir nusivilia koncepcija.
Mano supaprastintas patarimas apie pinigus senatvei (na arba brandžiam amžiui pagal galimybes) būtų toks:
1) Nustatyti norimą inflation adjusted REALISTINĘ išlaidų sumą per metus (jūsų atveju pvz 42000 EUR).
2) Nuspręsti sau, kokios ilgalaikės infliacijos tikitės (pvz 4 proc.) ir kokios ilgalaikės grąžos tikitės (pvz 7 proc.). Skirtumas – jūsų tikslinis skaičius (šiuo atveju 3 proc.)
3) Apskaičiuoti savo tikslą: nuo kokios sumos 3 proc yra 42000 (jūsų atveju 1 400 000 EUR)
4) Sukaupti jį pagal galimybes kuo greičiau. Procentai ir metai čia nieko nelemia, lemia uždarbio, karjeros ar verslo galimybės (daug lengviau atidėti BET KOKIĄ dalį taupymui kai uždirbi 5000 negu kai uždirbi 2000, dar lengviau kai 10000), investicijų sėkmė, macro ekonominė situacija (buna bitcoin bull runai, o buna 2008 krizė), pasiruošimas taupyti (ypač antrosios šeimos pusės jei tokia yra), vaikai ir jų poreikiai (tikrai didelė įtaka net ir dabar), ir tiesiog absoliučiais pinigais atidėtos reikšmingos sumos (premijos, dividendai, paveldėjimas, sėkmingas turimo turto pardavimas ir t.t.).
5) BANDYTI gyventi iš tų 3 roc. likusius reinvestuojant. Teoriškai suma turėtų niekur nejudėti, bet praktiškai vis pasitaiko kokių nors situacijų (infliacijos šuolis, meškų rinka, reikia apmokėti vaiko mokslą universitete, padėti jam su mokslu, staiga koks nors brangus gydymas ar prabangesnė nei planavai kelionė), todėl likusi suma turėtų būti skirta joms amortizuoti.
Dar kartą pažiūrėjau duomenis. Atrodo visi skaičiai teisingi. Gal nėra tobulai logiška. Algos augimas ir investicijų augimas pritaikomas metų pabaigoje. Išskyriau kiek sutaupoma kasmet, kiek sutaupoma iš viso.
O čia dar sudėjau sutaupymo ir bendrų santaupų grafikus papildomai.
Anyway. Smagu buvo padiskutuoti ir pačiam pasinagrinėti.