Vaikai, tikslai ir skaičiai

Šis įrašas ilgai kabėjo nebaigtas. Norėjau labiau sistematizuoti, pateikti „moksliškiau”, su nuorodomis į straipsnius ar studijas. Kadangi taip ir neprisiverčiau išpuoselėti, tiesiog paspaudžiau „Publish”. Net nelabai žinojau, ar verta dalintis, nes nėra visai susiję su finansais. Galbūt labiau su mano asmeniniu ir kintančiu požiūriu į mano šeimą, vaikus, jų tikslų ieškojimą ir radimą, motyvacijos skatinimą ir mokymo(si) niuansus. Asmeniška čia informacija, bet gal kam bus įdomu/artima.

Vaikų tikslai

Jaučiu, kad mano vaikai labai greitai auga ir vis dažniau nežinau, kaip su jais elgtis. Ar dažnai konfliktuoju? Taip! Nesu „minkšto” charakterio, esu reiklus sau. Labiausiai erzina nepastovumas. Formuojasi vaikų charakteriai, asmenybės, daugėja socialinių problemų, stebiu, kaip pasikeičia jų prioritetai, norisi prisidėti, bet netapti demonu, kuris nurodinėja ir draudžia jiems malonumus, versdamas daryti nenorimas veikas. Būna ir ginčų, pykčių. Kaip ir didelė dalis suaugusiųjų – noriu savo vaikams gero, todėl kartais sprendimus priimu vietoje jų ir verčiu juos mokytis/groti/tvarkytis/nesipykti ir t.t. Suprantama?!

Anksčiau jau viešai aprašiau, kaip pats suprantu laimę (čia). Kad pinigai = laimė, tai tikrai ne, bet įtakos turi. O ir pinigų, ir laimės daugiau, kai dirbi ir gyveni taip, kaip patinka. Akcentas ties dirbi ir patinka. Dažnai darbas nesusijęs su patinka, nes dirbti nuobodu/sunku/nesinori. Dažnai patinka tai, kas visiškai nesusiję su darbu.

Kad gyventum taip, kaip nori – turi žinoti ko tiksliai nori. Aplink daugybė žmonių, kurie nežino ko nori. Man artimiausių žmonių tarpe tokių apstu. Blaškosi po mokslus, darbus, šalis. Neranda savęs. Atrodo gyvena pertekliuje, bet vis kažko trūksta, irzlūs, pavargę ir depresuoti.

Dažnai (tas artimas) žmogus nori būti „sėkmingas” ir laimingas. Mano nuomonė, čia skirtingi dalykai, bet jaustis „sėkmingu” yra laimės dalis. Puikią santrumpą, kaip būti „sėkmingu” radau Richard St. John’o TED. kalboje (3 minutės).

Aš – laimingas. Ypač paskutiniu metu. Noriu, kad ir mano vaikai tokie būtų. Pastebiu, kad jiems dažnai trūksta motyvacijos. Jie dažnai nežino ko nori. Suprantu, kad jie vis dar nelabai turi tikslų. Juk viskas easy, viskas čia ir dabar pasiekiama. Noriu padėti jiems išsikelti ir sekti tiek artimų, tiek tolimų tikslų.

Daugybė straipsnių, knygų abstrakčiai siūlo siekti savo svajonių, tikslų, norų. O jei pats nežinai, ko nori? Jei būdamas vaiku, bėgai tėvų rodoma kryptimi ir pačiam nereikėjo rinktis? Jeigu asmenybė nėra tvirta ir linkusi eiti lengviausiu keliu, ji ir links ten kur kas pastums ar vėjas nublokš. Nesvarbu kiek tau metų.

Kaip žinoti vaikų norus/tikslus?

Pirma ir svarbiausia taisyklė – neapgaudinėti savęs. Nekopijuot kitų sėkmės/laimės/gyvenimo. Nesistengiu vaikams visą laiką paaiškinti ir pagrįsti, kodėl kažkas nepasisekė, būna tiesiog nepasiseka. Iš nesėkmių galima mokytis. Iš nesėkmių reikia įprasti mokytis.

FAIL = First Attempt In Learning..

Mano (turbūt ir kitų tėvų) vaikams labai trūksta motyvacijos. Kartais bandau ją pagrįsti prognozuodamas ateitį (jeigu nesimokysi – negausi gero darbo) – kas yra nesamonė. Sunku susivaldyti. Kartais skatinu dovana (jeigu perskaitysi iki Kalėdų visas Hario Poterio knygas, gausi naują telefoną (nes seną sudaužė/pametė – šiuo metu neturi, o labai nori)), kas mano nuomone irgi ne visada gerai. Patirti emocijas, siekti, dirbti už dovaną nėra gerai. Lyg ir patys galėtų siekti kažko? Kaip man skatinti daryti tai, kas jiems patinka? Kaip man nustoti juos apgaudinėti, kad jeigu mokysis, gaus gerą darbą? Tikėtina, kad statistiškai patikimai šansų gauti gerą darbą turi tie, kas geri mokosi, bet aš noriu, kad mano vaikai būtų laimingi, o ne turėtų gerą darbą.

Ok, tai pirma užduotis, išsiaiškinti ko tie mano vaikai nori (artimieji ir tolimieji tikslai) ir išmokyti juos surasti/suprasti, ko jie nori (artimiausiu metu). Po to, jų kažkaip siekti.

Instead of focusing on what’s next , let’s get back to what’s first

Nepamenu kur perskaičiau, studijų metu pats rašiau, o dabar savo vaikams (ir draugams, kurie blaškosi) siūlau vesti teigiamų emocijų žurnaliuką. Kaip jau esu rašęs, neigamas emocijas atsimename ilgiau, todėl reikia stengtis, kad būtų kuo daugiau teigiamų (3x). Gyvenimas gali būti kaip siurprizas. Reikia daug bandyti, klysti, rinktis. Net ir niūriausius asmenis teigiamos emocijos anksčiau ar vėliau aplankys. O joms aplankius – galima vienu ar dviem sakiniais užsirašyti su tuo susijusiį veiksmą/įvykį (pvz. iš mano vaikų rašliavos „Po koncerto man draugai plojo, jaučiausi kieta”, „išmokau važiuoti dviračiu be papildomų ratukų, užaugau”, „Mama apsiverkė iš džiaugsmo, kai jai padarėm vaisių ir uogų kokteilį jos dienos proga, buvo labai šilta širdelėje”, „Tėtis nufotografavo ir pagyrė mano piešinį”) ir kt..

Kartais per dieną mano vaikai užsirašo po kelis sakinukus, o kartais per mėnesį nieko. Pradžioje pasiūliau sąlygą, kad būtų aprašyas veiksmas sukėlęs teigiamas emocijas ir jeigu sugeba, – jausmas ar žodis, – apibūdinantis emociją, nors detaliau aprašo tik vyriausias vaikas, kitiems reikia padėti. Tradicija namuose jau beveik du metus. Tiesa kas keli mėnesiai reikia priminti.. Vyresnysis rašo pats, mažiems reikia padėti. kartais pakanka paklausti, ar kažką šiandien užrašom, tada jie puola pasakoti..

You like what you do, or you don’t. The end.

Vienintelis dalykas, ką pastebėjau – tai, kad kuo įvairesnė ir neįprastesnė veikla, tuo dažniau užsirašo. Kartais pakanka sekmadienio blynų su šeima, o kartais reikia maudynių užsienyje.

Nevengiame aptarti ir nesėkmių. Kuo dažniau klysta ar neskausmingai nusivilia, tuo geriau supranta, kas teikia teigiamas emocijas, tačiau nesėkmių neužrašinėjame, jas žodžiu analizuojame ir padarę išvadas užmirštame, nors labai jau norėtųsi priminti (pvz. „Nulipk nuo sofos, nes vėl sudaužysi puodelį”, „Pameni, kaip verkei, kai neišmokai eilėraščio ir prieš klasę buvo gėda”..). Kartais klystu, akcentuoju neigiamas emocijas. Vaikai būna pyksta, atstumia, kartais bando gintis. Bet juk aš nenorėjau pulti..

Įprastai, mes galime prisiminti tik kelis epizodus, kai jautėmės gerai. Žurnaliuko vertė ta, kad galima susistematizuoti. Kokių veiksmų metu, su kokiais žmonėmis ir t.t. Plius, kai vaikai jaučiasi blogai, po nesėkmių, pavartom ir paskaitom – prisimename teigiamas emocijas. Labai aiškiai pastebim, kad daiktai retai sukelia tas emocijas, kurios užrašomos. Veikiau su naujais daiktais susiję potyriai, įgūdžiai. Gal kai paaugs, bus dar kitaip. Panašus sprendimas padėjo mano giminaičiui mesti nepatinkantį darbą ir visiškai keisti sritį. Labai jaučiasi, kad mano vyriausias vaikas daug teigiamų emocijų patiria mene. Muzikuodamas, piešdamas (dar ir sekasi). Antroje vietoje – žaidimai su draugais, trečioje – poilsis su šeima. Buitis ir kasdienybė – nei kart nesukėlė teigiamų emocijų 🙂 Todėl nelabai svarbu ar prabangus būstas, ar naujas automobilis, ar didelis televizorius.. Mano vaikams dėl šių dalykų nei karto nekilo teigiamos emocijos..

Dar savo vyresniąjam vaikui siūliau vesti idėjų žurnaliuką (telefone). Kilo mintis kaip kažką išspręsti? Kažkas labai nepatiko, keistum? Užrašyk. Dienoraščio rašyti dar nenori, gal anksti, laikui bėgant įkalbėsiu. Idėjas užrašinėja į Google calendar.

Šiaip būtų vertinga ir man (nors aš ir taip dažnai užrašau emocijas, mintis, darbus ir idėjas dienoraštyje/dienotvarkėje).. Mano bėda – beveik nieko nedarau, ką užrašau.. Tokie reikalai, kaip kad: „Žiauriai užknisa LinkedIn paieška ir sugalvojai, kaip automatizuoti?”, „Nesinori kiekvieną dieną pildyti tų pačių formų rankomis (gal jau verta parašyti tas word vba makrokomandas)?”, „Kodėl autoservisas negali atsiųsti SMS, kai sutvarko automobilį, vis bando skambinti..?”, „Kodėl gmail vis dar nėra galimybės sukurti katalogų grupuoti naujai ateinantiems laiškams pagal siuntėjo adresą ar filtrą?” Etc. etc. Didelė dalis tokių idėjų bevertės ir niekad nebus įgyvendintos, bet dalis – gali tapti antru pajamų šaltiniu, verslo idėja ar patarimu. Esmė, kad šios idėjas parodo, kas pastoviai sukasi mintyse. Padeda suprasti, kas patinka/nepatinka, ko nori. Vyresnysis vaikas prirašęs tiek visko, kad per filmus tokios fantastikos neparodo 🙂

Kai kalbam apie tikslus ir norus, smagu per ilgesnį laiką suprasti vaikų asmenybės tipus. Vienur stabdai, kitur stumi. Kaip kas dieną kartu leidžiant laiką vaikai keičiasi ir atsiskleidžia.

The shortest route to the good life involves building the confidence that you can live happily within your means

Po Bronson

Kaip siekti tikslų (kaip mokytis)

Leisdamas laiką, su savo vaikais (kaip esu rašęs, su kiekvienu – stengiuosi praleisti bent po 20 minučių laiko), tuo laiku nesimokom, nebent to nori vaikas, todėl bandau sudominti, sukelti nuostabą ir smalsumą. Išsikeliam ir susidėliojam tikslus, susidarom planą, kaip jų siekti. Kai smalsu, įdomu, nuostabu, malonu – kyla motyvacija. Kai yra motyvacija, galima dirbti. Nori būti muzikos mokytoju – reikia pačiam išmokti groti. Nori daug keliauti – pradžioje išmok pasaulio šalis..

Man labai patinka angliškas žodis „grit„. Tiesioginio vetimo nesugalvoju, bet kažkas panašaus į mental ištvermę. Pats labai vertinu šią savybę, stengiuosi ugdyti vaikuose. Deja sunkiai dirbti dažnai nėra malonu, sunku jaustis gerai, kol dirbama, bet pabaigus – smagu. Abu su žmona labai stengiamės girti ir džiaugtis baigtais vaikų darbais. Už pusę piešinio ar nepilnai sutvarkytą kambarį daug pagyrų nebus. Vaikai žino, kad labai vertiname jų indėlį į buitį, ypač jeigu savo noru kažką padaro. Kartais ima pyktis, kai pvz. persodina gėles žiemą, ar mano baltus marškinius išplauna su dantų pasta, bet irzliai aiškinu gyvenimo tiesas, tik padėkojęs už baigtą darbą.

By three methods we may learn wisdom: First, by reflection, which is noblest; Second, by imitation, which is easiest; and third by experience, which is the bitterest.

Confucius

Mano nuomone, labai svarbu vaikui pabrėžti, kad svarbiausia lygintis su savimi, koks buvai vakar, o ne su kažkuo kitu – šiandien. Gebėjimai, žinios – auga eksponentiškai, kai nuosekliai juos tobulini.

Man patinka ir pačiam, ir vaikams siūlau taikyti Pareto taisyklę. 80% rezultato, 20% pastangų. Nereikia to suprasti labai jau paraidžiui (ar paskaičiui), bet nevisada reikalingos maksimalios pastangos, nes tobulumui ribų nėra, o ar tikrai reikia tobulai susitvarkyti žaislus? Rūbus? Desktop’ą? Ruošti namų darbus, laikyti egzaminus? Svarbu vaikui leisti suprasti, kad nereikia darbų daryti atmestinai, reikia tiesiog kai nereikia, nesiekti maksimalaus rezultato (kartais geriausia – „Good enough”), pvz. praktinis pavyzdys: jeigu reikia nupiešti klientui įmonės logotipą, nebūtina per 1h piešti vieną tobulą, kartais geriau pasiūlyti 4 nepilnai pabaigtus (kas gali būti vertingiau/protingiau/lanksčiau), jis pasirinks vieną labiausiai patikusį, kurį vėliau ir pabaigsi.

Kai mokausi su vaikais, labai stengiuosi nesukelti neapykantos dalykui, kurį mokausi. Ar tikrai visi mėgom matematiką mokykloje? Daliai, tai buvo visiška nesąmonė ir košmaras. Man nelabai patiko, bet turėjau puikią mokytoją, kuri stengėsi sudominti. O va mano žmona nekentė, nesuprato, todėl viską išmokdavo mintinai. Meilės matematikai nėra ir dabar. Siekiu, kad vaikai norėtų mokytis. Naudojuosi tokiais nuostabiais resursais, kaip Zearn, Beast Academy, Third Space Learning ar Khan Academy Kids.

Mokymosi metu, labai akcentuoju, kad vis po truputį pridedant žinių, gebėjimų prie jau esamų – vyksta augimas. Vaikai (ir ne tik) labai mėgsta realius pavyzdžius, kaip kažkas veikia. Geriausiai tokie – kurie veikė, kai pats mokiausi, net su mano ribota motyvacija. Nesitikiu, kad mano vaikas viską supras iš pirmo karto. Dažnai kartojam tą patį, tik stengiuosi turinį pateikti skirtingai – kalba, vizualiai (žaidimai). Pvz. Daugybos/dalybos mokėmės perrašinėdami lenteles su pagaliukais, po to su skaičiais, po to garsiai kartodami, ir praktiškai – su degtukais žaisdami parduotuvę. 10 dėžučių pakako ir pažaisti, ir pasimokyti. Įvairiai pateikta informacija, ją kartojant – išlieka ilgiau.

Atmintis

Ypač daug pastangų iš manęs reikalauja „pamokos” pradžia, nes per pirmas sekundes/minutes stengiuosi sudominti dalyku. Siekiu „Aha!”. Labai padeda žaidimai. Nuostabus pavyzdys buvo gaublio ir youtube filmukų derinimas, kai mažieji beda pirštu į gaublį, vyriausias youtube ieško informacijos ir papasakoja ką randa mažiesiems ir man. Pats daug sužinojau. „Pasaulio pažinimas” ar geografija.. Suradom ir didžiausias šalis, ir ilgas upes, ir dykumas..

Kiekviena, kad ir trumpa, pamokėlė yra bent kažkiek naudinga. Net ir kartojimas (kas yra nuobodu). Tik reikia stengtis per daug neužsibrėžti. Vaikai pagal amžių dėmesį laiko labai trumpai. Pas mus eilinė pamokėlė namuose trunka nuo 5 iki 15 mins MAX. Pastebėjau, kad net ir kai vaikas nori toliau mokytis, vėliau supyksta/pavargsta/tampa irzlus ir priekabus. Tokiu atveju, einam žaisti.

Dažnai grįžtam prie jau buvusių temų, jas „pagilinti”. Žmogus mokosi, prie jau esančių žinių „prilipdydamas” naują informaciją (tas pats ir su gebėjimais). Kuo daugiau žmogus mokosi, tuo labiau fiziškai kinta jo smegenų struktūra, „adaptuojasi” prie reikalavimų (neuroplastiškumas). Esmė, kad visas šis procesas vyksta lėtai, todėl dažnos, trumpos, asociatyvios pamokėlės su vis kažkuo naujo – tobulina visą sistemą. Praktiškai „antifragile” sistema. Dozuotas stresas.

Sunkiausia – nevengti sunkumų. Kartais būna temos, kurios nuobodžios ar tikrai sunkios. Vaikas pasirenka „iškalti”. Tokias temas atidedu ir vis primenu. Labai užknisa pačiam, bet be pykčių vis pakartojant, po kurio laiko išmoksta ir juokiasi, kai prisimenam, kaip buvo sunku. Kartais mano teikiami praktiniai pavyzdžiai nevisai suvokiami, tai bandau sukti uodegą. Leidžiu vaikams pajausti, kad ir aš daug ko nežinau, bet galiu sužinoti. Apskritai, nėra gėda leisti vaikui laimėti (jeigu tik sugeba ir stengiasi). Jeigu nesiseka, stengiames identifikuoti – kodėl. Kai jau žinom, taisom. Buvo tikrai sunku išaiškinti, kas tie pirminiai skaičiai. Panašiai ir su neigiamais skaičiais. Tiesa pastebėjimas – penkiametis niekaip nepagauna, kas tas neigiamas skaičius..

Leisdamas laiką su vaiku, mokydamas(-is), gali jį labiau pažinti. Akimirkos kartu – brangios. Stebėti progresą – gera.

Nereikia ir persistengti su mokymu. Aš dirbu, kad sukelčiau smalsumą, kad žinios žavėtų. Genijų neruošiu, ašarų vengiam. Visa kita jeigu nori būti geriausias ar auginti „geriausius” – puiki nuoroda apie reikalingas pastangas https://fs.blog/deliberate-practice-guide/

Ir galiausiai viską reziumuojantis filmukas. Nuostabus.

Paskelbta: | Autorius: Giem 4

Wise – (ne) tik pavedimai

Dėl įvairių priežasčių, per paskutinius metus teko atlikti kelis pavedimus į US/UK/Singapūrą ir Japoniją. Dariau brangiai, per savo e-bankininkystę. Nepatiko. Be to, visą laiką norėjau turėti (banko) sąskaitą užsienyje (ne Lietuvoje esančiuose bankuose). Bandžiau žiūrėti UK, Vokietijos, USA, Šveicarijos bankus ir brokerius, bet arba sąskaitos atidaryti negalima, arba įkainiai ir reikalavimai visai prasti (turint 500k jau būtų lengviau).

Reikalavimai sąskaitai buvo tokie:

  • Saugumas
  • Paprastumas
  • Greitis
  • Išduodama banko kortelė
  • Galimybė atlikti/gauti mokėjimus iš/į visur

Po trumpų paieškų (ne tiek jau daug variantų turime gyvendami Lietuvoje), pasirinkau Wise.

Saugumas

Vartotojų atsiliepimai Trustpilot – puikūs. Įmonė reguliuojama įvairių institucijų.

Turiu draugų, kurie Wise naudoja verslui, taip pat turiu draugų, kurie gauna atlyginimus į Wise sąskaitas iš užsienio įmonių. Atsiliepimai puikūs. Wise listinguojama Londono akcijų biržoje, yra USA ADR.

Skaidrumas ir saugumas yra kompanijos kertinės vertybės. Trumpa paieška internete didesnių scam apraiškų nedavė. Support’as pakankamai geras, pasiekiamas. Dar Wise ir pažįstamas dirba (gal 5 metus).

Paprastumas

Paprastas ir jaukus UI/UX tiek web puslapyje https://wise.com/, tiek ir programėlėje. Du mėnesius testuoju, atsiskaitymai puikiai veikia parduotuvėse, internete. Mokėjau mokesčius, pirkau iš užsienio, atlikau pavedimą į Interactive Brokers. Likau tikrai patenkintas. Kainodara skaidri, suprantama. Šiaip labai geras puslapis, visa info pateikiama aiškiai ir tiksliai.

Greitis

Greitis – puikus. Iš SEB arba Swedbank į Wise – per kelias minutes. Į Interactive Brokers – per kelias valandas (tik du pavedimai). Ir pigu, iš Lietuvos į Wise, per bankinį pavedimą (SEPA) – nemokamai, iš Wise į Interactive Brokers, 500 eurų veda už 28 euro centus.. Žemiau esantys paveikslėliai suteikia informacijos, kaip veikia Wise.

Kortelė

Wise paskyroje galima atsidaryti sąskaitas skirtingomis valiutomis. Pats turiu papildęs tik EUR sąskaitą. Kiekvienai EUR sąskaitai suteikiamas IBAN numeris, galima atlikti mokėjimus, gauti pajamas ir t.t. Kaip ir operacijos įprastame banke (beje Wise nėra bankas, nesuteikia paskolų).

Esmė ta, kad sąskaitos registruojamos ne Lietuviškuose bankuose. Pvz. mano EUR sąskaita – Belgiška. Ar tai leis užsiregistruoti/aridaryti sąskaitą iš Lietuvos neprieinamame brokeryje, dar pabandysiu, nežinau.

Kortelė kainavo 6 eurus. Atsiuntė per 4 dienas. Kortelė valdoma per web/app. Atsiskaitymai ta valiuta, kuria reikia, t.y. lokalia valiuta, pirkau Lenkijoje – viskas veikė, atsiskaičiau zlotais, keitimo mokestis minimalus.

Viskas paprasta. Veikia puikiai, visos įmanomos įprastos kortelės funkcijos egzistuoja.

Neribota galimybė susikurti „Digital card”, kuri gali būti naudojama rizikingesniems pirkimams (kai nenorima atskleisti savo tikros kortelės duomenų). Jeigu kyla įtarimas, kad kažkas ne taip, kortelę galima akimirksniu ištrinti.

Man labiausiai patiko galimybė papildyti Interactive Brokers sąskaitą (tiesa, mokamai – kainavo 28 euro centus). Idėja ta, kad ir bus galimybė gauti pavedimus iš Interactive Brokers. Pvz. esant nepalankiai geopolitinei situacijai, sutriks bankų veikla Lietuvoje, nebepavyks persivesti pinigų iš IB sąskaitos į Lietuviškų bankų sąskaitas. Tikimybė nedidelė, bet man ramiau. Diversifikacija per kelias sąskaitas/korteles. Dar vienas variantas, kad iš Interactive Brokers į Wise gautos pajamos niekam nebado akių, Wise tikriausiai nepradės klausinėti, iš kur pas mane 1000 eurų iš Interactive Brokers (reddit/kituose soc. tinkluose asmenys diskutuoja, kad viskas ok gaunant pastovius pavedimus iš IB į Wise), o va LT bankai ir institucijos tikrai susidomi, po ilgesnio laiko. Dar nebandžiau bandyti atsidaryti sąskaitos kitos šalies teritorijoje veikiančiame brokeryje, gal kitaip žiūrės į Wise sąskaitą, kuri yra Belgiška ar UK/USA banke?

Draugas Wise naudoja stambiems pavedimams į Singapūrą ir Pietų Korėją, veikia gerai, pigu, greita. Atsiliepimai puikūs.

Kitas pažįstamas IT freelanceris yra gavęs atlyginimą į Wise kortelę iš US ir iš UK. Atsiskaitinėja Lietuvoje (čia gyvena), atsiliepimai irgi puikūs.

Man to užteko, kad pradėčiau kažkiek naudotis.

Galimybės

Galimybė atsidaryti 10 skirtingų sąskaitų (su visais reikalingais duomenimis gauti/atlikti mokėjimus), laikyti 53 skirtingas valiutas, vykdyti pavedimus į 80 šalių. Toks kaip ir Western Union analogas 🙂

Apibendrinimas

Šiaip produktu esu labai patenkintas, naudoju pastoviai. Ir kad nesivaiko uber hot sričių, man irgi patinka.

Ateityje, tikiuosi bus pasiūlyta ir papildoma investavimo galimybė (kaip, kad jau turi UK vartotojai – https://wise.com/gb/multi-currency-account/assets).

Palyginimo su Revolut neatlikinėsiu, nes Revolut plačiai naudojamas, apie jį daug informcijos, internetas pilnas palyginimų. Galima naudoti abu 🙂 N26, Monzo ir kt. nebandžiau, neplanuoju.

Paskelbta: | Autorius: Giem 22

2021 metai – trumpas laiškas sau

Sveikata

Paskutinius du mėnesius turėjau gana nemažų problemų su savo ir su šeimos narių sveikata. Ir pilkųjų ląstelių kainavo, ir pinigų. Kai susiduri su sveikatos problemomis, supranti, kaip visiškai nesvarbu nei ką vilki, nei kokiame automobilyje sėdi, nei kokios aplink pramogos, nei kas vyksta ne pačioje artimiausioje aplinkoje/pasaulyje. Erzina telikas, draugų skambučiai, perdėtas rūpestis. Sunku nepykti, kai skauda. Net kai po to gailiesi ir save grauži, kad pyksti ant artimų žmonių, sunku tvardytis. Ech.

Skausmas (pastovus ir stiprus) yra toks galingas reikalas, jis pilnai užvaldo visą dėmesį ir tik tuštėjančios pakuotės analgetikų ir valingas veiksmas kažko imtis leidžia normaliai funkcionuoti. Tiek šeimoje, tiek darbe. Kaip liaudies patarlė sako, – „Svetimo skausmo nebūna”. Tikrai pritariu, nes sunku išjausti ar suprasti, kito skausmą. Gal dėl to dažnai šilčiausi ir geriausi žmonės (tau neklausus-nežinant) turi lėtinių/nepagydomų ligų.

Gerai tai, kas gerai baigiasi. Šiuo metu atrodo visiems maniškiams sveikata geriau. Taip ir toliau! Up!

Reikia nepamiršti daryti kasmetinius (profilaktinius) sveikatos patikrinimus. T.y. plaučių nuotrauka savo poliklinikoje, širdies auskultaciją, spaudimo matavimas per bendrą apžiūrą pas šeimos gydytoją (2022 užduotis – pasikeisti šeimos gydytoją, nes anksčiau dirbusi išvyko į Norvegiją, o pakeitimas – netenkina), kraujo tyrimai (priklausomai nuo rizikos veiksnių).

Abu su žmona jau keli metai iš eilės atliekame platų kraujo tyrimą arba https://www.kraujolaboratorija.lt/ arba https://anteja.lt/ priklausomai, kur geresnes kainas gauname. Turime šeimoje nemažai rizikos veiksnių, todėl „draudžiamės” nuo netikėto („black swan„, „known unknown”) sveikatos įvykio. Kaip ir norint važiuoti automobiliu daug ir saugiai, taip ir mūsų kūnui, reikalingas profilaktinis patikrinimas ir pastovi priežiūra. Tikrinam bendrą kraują, vėžio žymenis. Žmonai dar pastoviai žiūrim Vit. D, feritiną, moteriškus hormonus.

Kaip čia save įtikinti, kad reikia nepamiršti dantų priežiūros. Tikriausiai nuobodžiausias dienos momentas. Reikia ne tik valytis dantis du kartus, bet ir valyti tarpdančius su siūlu, spec. tarpdančių šepetėliu ar irigatoriumi. Kai draugų tarpe kyla kalba apie odontologų paslaugų kainas, nustembu, pats nueinu tik kas kokius du metus apžiūrai ir dantų higienai. Žmona net higienos nedaro. Mūsų dantys ir dantenos sveiki, nepaisant to, kad valgom ne vien tik sveiką maistą, balti – nors kavos geriam daug (o ir raudono vyno retkarčiais). Naudojam įkraunamą dantų šepetėlį ir irigatorių tarpdančiams. Plius protarpiais profilaktika. Tikrai pigiau yra prižiūrėti dantis, negu juos taisyti. Užduotis 2022 – pasidomėti, kaip apsisaugoti nuo dantų pažeidimo, kai grieži dantimis naktį (čia mano būsima bėda – nudilę dantys, blogėjantis sąkandis. Gydymo kainos – kaip NT).

Sudaryti sąlygas sau ir šeimai miegoti 7-8 valandas. Gero miego kiekvieną parą! Ne šiaip voliotis lovoje. taip pat, reguliariai sportuoti, neužkandžiauti ir šiaip, skirti savo sveikatai daugiau laiko, negu plaukams, nagams, barzdai, rūbams ar automobiliui (kartu sudėjus!). Pats siekiu taip gyventi (ne visada pavyksta), bet jeigu aš nepasirūpinsiu savo ir savo šeimos sveikata, netikiu, kad kas kitas ja rūpinsis (tikrai ne Lietuvos medicinos sistema, kuri optimizuota gydymui, o ne profilaktikai).

Svarbu valingai norėti.

Pinigai

Pinigų pasaulyje daug, visų neuždribsi. Net bandyti uždirbti daug nereikia. Reikia bandyti uždirbti pakankamai.

Kadangi vedu pajamų/išlaidų apskaitą app’se (sinchorinizuoju su žmona). Pastebiu, kad mūsų šių metų uždarbis mažesnis negu praeitų, nepaisant praeitų metų karantino. Kodėl? Nes mažiau dirbu! Pusvalandžiu daugiau miegu, papildomą pusvalandį stengiuosi praleisti su vaikais ir papildomą pusvalandį skiriu sau (skaitau/sportuoju).

Sumažinau savo darbo laiką apie 15-20% (jau kokie trys keturi mėnesiai), kiek daugiau sumažėjo uždarbis (gal apie 25%), nes atsisakiau darbo, kuris man nebuvo artimas, jį dirbau tik dėl pinigų. Kiek daugiau pradėjo dirbti žmona, bet šeimos pajamos vistiek sumažėjo. Šio sumažėjimo nelabai jaučiame, nes gyvename taip pat, sumažėjo tik sutaupomų pinigų suma.

Šiaip artimiausiais metais neketinu dirbti daugiau. Jeigu žmonai pasiseks, gal net dar labiau susimažinsiu krūvį.

Dabartinė finansinė situacija: Interactive Brokers sąskaitoje turime 75k eurų akcijų/fondų portfelį. Planas kitiems metams – 115k (optimistinis), 105k (pesimistinis).

Portfelis šiais metais nebuvo pelningas, minus 3000 eurų. Dėl mano didelės rizikos akcijų ir opcionų dalies kritimo – portfelis smarkiai atsiliko nuo pagrindinių indeksų (labiausiai kaltos biotechnologijų akcijos, kurių indeksas šiais metais krito 20+%). Na, svarbiausia, kad nepraradau įneštų pinigų. Tai tik dar vienas pavyzdys, kad aplenkti indeksus pavyksta tik mažai daliai investuotojų. Aš ir nesitikėjau, kad mano portfelio rezultatai bus išskirtinai geri, bet nors kažkokio apčiuopiamo pelno norėtųsi (pvz. kaip kad praeitais metais). O bet tačiau. Vasario mėnesį high beta akcijos ir opcionai buvo portfelį išnešę į didelį pliusą, o po to smarkiai krito ir nebeatsigavo. Mano nesėkmingiausia akcija minus 84% vertės.

Fondai, kuriuos turiu – laikosi padoriai, seka indeksus ir nuo jų neatsilieka. O pavienės akcijos ir akcijų opcionai – nukritę, nes pirkau tuo metu, kai buvo brangūs. Gerai tai, kad nei viena turima akcija nėra įmonės, kuri būtų susidūrusi su kokiais tai sunkumais. Visos įmonės vykdo veiklą sėkmingai, plečiasi, uždirba pinigus, kuria ir tiria vaistus, todėl lauksiu, kol jų rezultatai pranoks mano akcijų kainą. Gal čia paguoda, bet tikrai faktas, kad tokiam naujokui kaip aš, nėra nieko geriau, kaip pastoviai pirkti VWCE ETF (ar bent jau kokį tai pasaulio akcijų indekso analogą). Gal verta turėti mažiau pavienių akcijų, daugiau VWCE!? Manau kuo didesnis portfelis, tuo mažiau norisi skirti laiko pavienių akcijų priežiūrai.

Dar be IB investicinio portfelio turime dviejų mėnesių išlaidas kredito unijoje indėlio pavidalu, dviejų mėnesių išlaidas namuose (seife), po vieno mėnesio išlaidas kiekvienas savo banko sąskaitose. Kaip ir pakankamai, likutis tegul eina į akcijų fondus.

Pensijų, vaikų pinigų ir panašiai neskaičiuoju, nes nebepildau, tebūnie tai siurprizas senatvėje. Žmona perveda po keliasdešimt eurų į III pakopą ir dviems vaikams. Aš trečiam vaikui gimus nupirkau Google akciją (čia už 4 metus).

Pasikalbame, kad mūsų finansinė situacija puiki. Nieko netrūksta, visko turim, daugiau problemų sukelia daiktų perteklius, negu trūkumas. Planuojame pavasarį pirkti naują automobilį (reikia, kad tilptų trys maži vaikai ir kad galėčiau nuvažiuoti į sodybą per mišką, nes senasis rūdyja, tampa nepatikimu). Pradėsiu tam taupyti.

Darbas

Kai pradėjau mažiau dirbti, pastebėjau, kad geriau jaučiuosi darbe. Mažiau skubu, esu labiau atsipalaidavęs, mažiau streso, geresni santykiai su kolegomis (ir valdžia.). Atsiranda toks fuck you momentas. Jeigu kažkas netinka/nepatinka, gali sau leisti sakyti fuck you mintyse ir toliau dirbti tai, kas reikia. Kai mažiau laiko bendrauji su žmonėmis, kurie neadekvačiai elgiasi ar perdėtai daug reikalauja, gali sau leisti visai su jais nebebendrauti.

Labai svarbu suprasti, kad pinigų pasaulyje neįsivaizduojami kiekiai, visų neuždirbsi. O gyvename ribotai. Mūsų laikas labai labai ribotas. Sunku net suprasti ant kiek ribotas. Atrodo ir dainos sukurtos apie „Milijoną naktų kartu” ir šiaip planuojame gyventi iki 85-95 metų, ir tikime medicina, kad sustos mūsų senėjimas.. Bullshit.

Pagal oficialią statistiką vidutinė vyro gyvenimo trukmė Lietuvoje yra 71,5 metai! Daug tiesa?

Dienomis tai tėra 26097,5! Tik pagalvokit, koks tai mažas skaičius. Be to daugiau negu 8699 mes pramiegosime. Paskutiniai keli metai nebūtinai bus nuostabūs, dėl galimų ligų ir artimųjų netekties. Pirmieji keli metai praėjo, mes jų neatsimename. Visi tie metai, kuriuos nugyvenome – jų nebėra, viskas. Nebėra.

Pasiskaičiuokite kiekvienas, kiek Jums liko vidutiniškai dienų gyventi (tiek pesimistinį, tiek optimistinį variantą).

Mano atveju (pagal minėtą gyvenamumo vidurkį) liko vos apie 12500 dienų. Įsivaizduokite, kad kartais rudenį, būna, kad praleidi dieną namuose, prie TV, nieko nenuveiki. O juk telikę tiek mažai. Arba po rimto baliaus, visą dieną prasivolioji lovoje su skaudančia galva.. Arba sergi gripu ir nieko nedarai..

Todėl ir susimažinau darbų. Velniop. Pusę vidutinio Lietuvos vyro gyvenimo nugyvenau, darbe praleidau pakankamai daug laiko. Likusį laiką stengsiuosi daugiau leisti su šeima ir artimaisiais (visą laiką tai man buvo prioritetas, bet dabar sieksiu to – valingai).

Tarkim uždirbsiu 100 eurų per dieną – tai per likusį gyvenimą maksimaliai uždirbsiu 12 500 * 100 = 1 250 000. 200 eurų per dieną – 12 500 * 200 = 2 500 000 eurų iki mirties. Čia mano atvejis, dirbant ir savaitgaliais, ir per šventes, iki pat vidutinio Lietuvos vyro tikėtino gyvenimo trukmės vidurkio. Jeigu gyvensiu ilgiau – gerai, gal uždirbsiu daugiau. Jeigu trumpiau – tai tiek nebus.

Ar aš norėsiu tiek dirbti? Iki kada verta dirbti? O jeigu darbas patinka? Ar darbas turi būti gyvenimo tikslas? Užduotis 2022 metams – pasidomėti/pasiknisti savyje, ką aš dar noriu padaryti savo gyvenime. Užauginti vaikus? Keliauti ir pramogauti? Daugiau skaityti? Palikti, kažką ilgalaikio (kūrinys, knyga, atradimas ar panašiai)? Ar aš noriu mokyti? Mokytis? Diskusija su savimi, kurią turi atlikti kiekvienas.

Hobiai

Daug skaičiau. Daug blogų, puslapių, mokslinės literatūros, mano specialybės literatūros, bazinių mokslų (matematika, fizika, biologija). Dar daugiau skaičiau mokslinės fantastikos, fanfiction, novelių, apsakymų ir beprasmių rašinėlių. Ir pats kažkiek rašiau, bet labiau patinka skaityti.

Skaičiau tiek, kad sublogo akys (nors oftalmologas sakė, kad didelei daliai žmonių, artėjant prie 40, prireikia skaitymo akinių. Pasirodo, mūsų akyje esantis lęšiukas mums senstant tampa mažiau paslankus – kietesnis, todėl nustoja akomoduoti (keisti savo išlinkimą ir taip laužti šviesą – projektuodamas ją į geltonąją dėmę) ir tą lęšiuko pokytį kompensuoja išlenkti skaitymo akinių stiklai. Tai va, turiu dabar skaitymo akinius. Dar vienas daiktas, kuriuo turiu rūpintis. Žinok sakymą: „Piniginė, raktai, telefonas”. Tai dabar „Piniginė, raktai, telefonas, akiniai”. Reikia nepamesti akinių, brangesni už telefoną. Ir nepasiskambinsi, kad lengviau rastum.

Paskutinės skaitytos knygos, kurios tikrai įstrigo kaip labai geros – Project Hail Mary, Dune, Breath. Manau tiktų daugumai. Dune tai klasika, skaitau antrą kartą, nes skaičiau kai buvau paauglys. Breath – draugo rekomendacija. Labai patiko. O Hail Mary Project tikriausiai geriausia šių metų fantastikos knyga. Autorius parašė „Marsietį”, kur pagal knygą sukurtame filme vaidina Matt Damon. Reikia dažniau paklausti skaitančių draugų, ką jie gero skaitė. Dažnai rekomendacijos būna išskirtinai geros.

Laukiančių perskaityti knygų sąraše jau susikaupė tiek, kad nežinau, kaip ir reikės spėti. Kartais būna pradedi skaityti, negali padėti, nesinori miegoti. Su skaitymu susijęs ir noras mokytis. Noriu toliau gilinti matematikos, fizikos, biologijos žinias. Domėtis ir mokytis apie ląstelės ciklą, genetika, sintetinę biologiją, sintetinę mirtį (vaistų sukeliama ląstelėms), kvantine kompiuteriją, „nuclear ir fusion energy”, AI/ML naudojimų vaistų pramonėje, kosmosą ir visatą, 3D printerius, dronus, sportą, muziką ir taip toliau. Informacijos pilna Coursera, Udemy, Udacity, edX ir kitose platformose. Universitetai (Stanford, MIT, CalTech, Harvard ir kt.) nemokamai suteikia galimybes išklausyti jų kursus, pas geriausius pasaulio dėstytojus. Problema pasirinkti, gyvenimas per trumpas. Tenka optimizuoti tai, ką gaunu. Kaip daryti pasirinkimus gal kada kitą kartą, arba trumpos suvestinės ieškoti čia arba čia. Užduotis 2022 – susidaryti sąrašą dalykų, apie kuriuos noriu giliau paskaityti. Visko nespėsiu, visko nereikia. Ar yra įmanoma skaitymą monetizuoti?

Be skaitymo, šiais metais vėl pradėjau truputį rimčiau sportuoti. Užsirašiau į sporto klubą ir bent kartą per savaitę praleidžiu dvi valandas gausiai prakaituodamas. Sportuoju, nes noriu pagerinti bendrą sveikatos būklę, sumažinti užaugusį pilvą ir padidinti ištvermę. Paskutinius tris-keturis metus nevažiuoju liftais, lipu tik laiptais (būna susidaro ir 70 aukštų per dieną). Stengiuosi daugiau vaikščioti. Tik pajaučiau sporto drive ir susidūriau su sveikatos problemomis, todėl paskutiniu metu visai nesportavau, bet jeigu viskas bus ir toliau, kaip dabar – vėl atnaujinsiu. Šiuo metu man leidžiama tik lengva mankšta ir vaikščiojimas. Kažkaip reikia daugiau akcentuoti sportą gyvenime. Čia kaip seksas. Nesu pasigailėlęs, kad pradėjau.

Toliau kažkiek mokausi groti pianinu. Deja, bet vyresnysis vaikas ir žmona nuo manęs nutolo tiek, kad nebegaliu su jais kartu groti. Mano kūrinėliai paprasti, daugiau pagal populiariausias radijo dainas. Žmona ir vaikas groja Bachą, Mocartą ir Šopeną. Gražu. Šiaip jeigu nesate klausę, kaip gyvai koncertuojama pianinu – labai labai rekomenduoju. Esu buvęs Ludovico Einaudi koncerte, vienas geresnių atsiminimų. Kartais gėriuosi trumpu, bet individualiu koncertu namuose.

Pabaiga

Šiais metais tikrai tobulėjau, augau. Keičiausi ir viduje, ir išorėje. Esu labai laimingas, nes turiu nuostabią šeimą, mėgstamą darbą, pakankamai draugų. Vis labiau vertinu santykius, potyrius. Vis mažiau vertinu daiktus.

Daiktai – tampa tik aplinka, kuri gali keistis ar nesikeisti, nedaug daro įtakos mano ilgalaikei savijautai. Pusryčiai su žmona, šachmatų partija su vaiku, pasivaikščiojimas su draugu senamiestyje, endorfinai sportuojant, fantazijos laisvė magijos pasaulyje skaitant.

Linkiu ramių ir šiltų ateinančių metų.

Kad nebūtų karo, maro ir bado.

P. S.

Reijia rasti laiko blogui!

Paskelbta: | Autorius: Giem 26

Apie laiką, pinigus ir LEAPS

Apie laiką..

Įdomiais laikais gyvename. Covid, antivakseriai prieš avis, migrantų krizės, šeimų maršai.. O tiesa ta, kad apie didžiąją dalį viso triukšmo, išgirstu iš aplinkinių, ir tik po to pasidomiu ir paskaitau. Neskaitau pagrindinių naujienų portalų (Lietuvos), nežiūriu TV, nelabai klausau radijo. Stengiuosi net nelabai diskutuoti šiais „aktualiais” klausimais, nes mano „eksperto” nuomonė nelabai pagrįsta ir todėl nieko neverta, o be to vengiant aštrių temų, išvengi ir konfliktų lygioje vietoje, kai tau keikiant tuos neskiepytus, tavo nuostabai, artimas draugas yra įsisenėjęs antivakseris, pastoviai besireiškiantis ta tema socialinėje erdvėje.

Eilinė diena prasideda sunkiu rytu, kai reikia save įkalbinti lipti iš šiltos lovos, slinkti link dušo, važiuoti į darbą. Darbe laikas eina greitai. Kartais net nepavalgau. Stengiuosi laiką darbe naudoti produktyviai. Mažiau pletkų ir kavos gėrimo, daugiau sąžiningo, kruopštaus darbo. Darbus stengiuosi atlikti iš karto iki galo, kad „galai” nesivilktų, netrukdytų koncentruotis į tikrai svarbius dalykus. Lipu laiptais, geriu daug vandens 🙂

Po darbų susirenku vaikus (arba tiesiai namo) ir stengiuosi būti „the family guy”. Be eilinių buities reikalų, kiekvienam vaikui – stengiuosi skirti bent po 15 minučių nenutraukiamo, išskirtinio dėmesio (kaip kažkada ir rašiau, jokių telefonų, kompiuterių ar TV šalia, tik aš ir vaikas, jokių pašalinių žmonių, vaikas diktuoja visas sąlygas). Kartais dar panašiai laiko lieka ir žmonai. Savaitgaliais žinoma kitaip, daug laiko šeimai. Bet kaip iš tiesų lengva yra pradėti naršyti internete, užsižiūrėti TV ar brangų laiką prapliurpti su draugais!.. Tada laiko tam tikram „ryšiui” su vaikais kurti nebelieka, žiū jie tavęs nebeklauso, mažiau gerbia, užsidaro viduje, dažniau priešinasi, tikrina ribas. O ilgiau pabuvus su savo vaiku, jis parodo, koks jis iš tiesų. Nors ir kasdien bendrauju su jais, kartais tikrai nustembu, kai jie parodo savo tikro charakterio bruožus, kurių nedrįsta parodyti net prie mamos, sesių, draugų, senelių. Kokia fantazija! Kūrybiškumas! Drąsa! Kiek išdaigų!

Apie pinigus..

Skaičiau nuostabų More To That įrašą. Labai nemažai jo galima reziumuoti šiuo paveikslėliu ir po jo esančia kreive.

Tikrai siūlau pasiskaityti. Iš esmės kažkiek praplečia mano praėjusį įrašą apie Nepriteklių. Svarbu skubėti-blizgėti, bet galim nespėti.

Apie pasirinkimo sandorius..

Esant norui pirkti pavienes akcijas, bent jau retkarčiais verta pagalvoti apie tų akcijų LEAPS opcionus. Aš kartais perku ITM akcijų opcionus, dažniausiai taip, kad gaučiau sintetinį svertą apie 2x (delta artima 1).

Pvz. BCRX akcijos kaina 12,25$. Pasižiūriu pvz. 2022-06-17 7,00$ strike price kainą, ji 2021-11-12 buvo apie 5,90$. Pirkdamas paprastas akcijas, už 100 akcijų sumokėčiau 1225$. Gi už du opcionų kontraktus sumokėsiu apie 1180$, tačiau iki sutartos datos galėsiu 200 akcijų nusipirkti po 12,90$ (valdyti). Visas opciono kontrakto premium 5,90$, jame akcijos vertės (intrinsit value) 12,25$-7$ = 5,25$. Tai praktiškai už 2x svertą sumoku apie 90$-25$ = 65$, kas yra apie 5% nuo 1225$. Mano maksimali rizika yra 1180$, kas yra mažiau negu 1225$.

Opciono kontrakto pelno pokytis einant laikui, priklausomai nuo akcijos kainos.

Reziumuojant ir kalbant labai paprastai,- mano rizika beveik tokia pati, kaip perkant 100 akcijų (šiaip dar mažesnė), potencialus maksimalus pelnas – artimas 2x akcijų pelnui. Už visą šitą sintetinį svertą turiu sumokėti 65$. Tuos pačius 65$ galima užsidirbti, parduodant trumpesnio laiko opciono kontraktus (vadinamas kalendorinis spread arba dar kitaip: Poor mans’ covered calls). T.y. pasirinktu pavyzdžiu, galima pardavinėti mėnesinius OTM covered calls. Iki aukščiau parodyto pavyzdžio expiration date yra bent 3 progos parduoti trumpo laiko OTM opcionus.

Svarbu pastebėti, kad pats dar nedarau covered calls ant LEAPS, nes IBKR paskyra ne margin, o cash (dėl įvairių priežasčių). Jeigu akcijos kainai viršijus parduoto call opciono strike price, pirkėjas pirktų mano akcijas (kurios iš tiesų yra LEAPS), mano sąskaitoje atidarytų short poziciją, o man tektų parduoti LEAPS, ir po to uždaryti short poziciją. Visas šitas bereikalingas komplikuotumas man nelabai patinka. Gal kai turėsiu didesnį portfelį ir reikės jo pagalba generuoti pajamas, taip ir darysiu. O pačių LEAPS šiuo metu turiu BCRX, VIRT, MYOV, SDGR pozicijų.

Turbūt svarbiausias pastebėjimas – nepulti opciono kontraktų pirkti iš karto. Būna, kai akcijų indeksai krenta, ar akcijos kaina ilgesnį laiką nesikeičia, tai smarkiai sumažėja opciono kontrakto premium.

Taip pat svarbu, kad reikia suprasti ką darai. Vieniems, čia ką parašiau, visiškas elementorius (gal net juokinga), kitiems – tamsus ir tolimas kosmosas. Yra daug niuansų, kurių aš tikrai irgi dar nesuprantu, todėl po truputį mokausi ir domiuosi (nors laiko ir mažiau). Žinios ir gebėjimai – vertybė, už kurią galima kartais ir susimokėti.

Gero laiko, einu žaisti su vandeniniais dažais.

Paskelbta: | Autorius: Giem 8

Nepriteklius

Vaikas grįžęs iš mokyklos:

  • Tėti, kodėl negalit man nupirkti naujo telefono, mano klasėje pats prasčiausias, visi turi naujus?

Beveik visos sistemos yra kažkiek atsparios stresui. Didinant streso (ar šiaip iš išorės veikiančio faktoriaus) kiekį vyksta sistemos adaptacija tol, kol stresas tampa per didelis ir sistema sugriūna. Ilguoju laiku išlieka tai, kas prisitaiko ir adaptuojasi. Svarbu tiek evoliucijai, tiek sveikatoje, tiek vaikų auklėjime, tiek investicinio portfelio priežiūroje.

Pasak N. Taleb „Antifragile”, reikia siekti sistemų, kurios veikiamos streso stiprėja. Man ši knyga buvo viena labiausiai patikusių ir labiausiai mane pakeitusių. Išskirtinai N. Taleb pirmos kelios knygos – atveria akis, pradedi kitaip žiūrėti į pasaulį. Galima jam nepritarti Twitter karuose, nevertinti jo arogancijos ir (ne)tolerancijos), bet minčių sukelia gerų.

Auklėdamas savo vaikus dažnai susiduriu su jų noru lygintis tarpusavyje (tiek šeimoje, tiek su draugais, tiek su kitais, matomais gatvėse). Jaučiu, kad ir pats toks esu (tikrai buvau), bet valingai siekiu, tokiu nebūti. Kodėl?

Šiuolaikinėje visuomenėje aukštinamas perteklius. Daiktų, spalvų, draugų, reputacijos, paspaustų Like socialinėje erdvėje. Perteklius – tai ta iš išorės veikianti jėga, kuri sukelia mums adaptaciją (čia ir yra bėda). Nepaisant pertekliaus dydžio, mes jam adaptuojamės. Reikia naujo automobilio, daikto, telefono, batų, kelionės. Kiekvienas naujas dažnai patiriamas jausmas, daiktas, vaizdas – tampa norma. Kiekviena naujovė atneša ne tik geras emocijas, bet ir neigiamas. Telefonas sugenda/sudūžta, draugas nusiperka naujesnį, geresnį.. Automobiliui valkata subraižo dureles raktu, reikia vežt į servisą, brangsta Kasko, brangsta kuras, reikia padangų. Kelionės metu kažkas Bankoke sumaišo/pavagia bagažą, reikia naujų rubėlių, o dydžių nėra, vaikai suserga rotavirusu – praleidi visas ekskursijas, o žmona apsinuodija alkoholiu, nes nu all included. Nauja pažintis darbe/mieste, nauja apkrova. Bet gi susitvarkysi.

Ilgą laiką atlaikom tą nesibaigiantį augimą, kol jį lydinčios neigiamos emocijos/potyriai nulaužia mūsų sistemą (Blue Screen of Death), tada reikia poilsio, pastangų susiprasti.. Dažnai daug kas griūna. Išsiskiria „tobulos” šeimos, prarandami darbai, sugadinami santykiai su artimiausiais žmonėmis. Visur skubama, kol nebereikia niekur skubėti.

Apsidairykite aplink, kas jūsų nuomone iš tiesų laimingiausi žmonės? Kodėl tiek daug „laimingų-garsių-turtuolių” vieniši, išsiskyrę po tris kartus, irzlūs, geriantys, nagli, nemandagūs? Kodėl jiems tiek daug turint, reikia dar? Visur yra išimčių, bet dažniau tikrai laimingi žmonės ne(be)siekia aplinkinių pripažinimo. Nes jie ir taip laimingi. O laimė sudėtingas dalykas, kurį reikia užsidirbti! Ji šiaip sau neatsiranda. Jau apie tai rašiau viename iš pirmų savo įrašų (daug apie tai domėjausi, kai šeimoje buvo itin skaudus periodas, kiekvieną kartą iš naujo perskaitęs ką rašiau, prisimenu skausmą ir išgyvenimus, kodėl tuo metu tiek apie laimę skaičiau, jeigu neskaitėte – perskaitykite, ten daug kam tiks). Norintiems daugiau apie laimę paskutiniu metu, – https://worldhappiness.report/ed/2021/.

Jau paaiškinau, kodėl perteklius mano nuomone nėra gerai. Dar pridėsiu pavyzdžių: maisto perteklius – nutukimas, diabetas, aukštas kraujospūdis. Net ir ląstelės lygyje – perteklius sąlygoja didesnę pažaidų išlikimo tikimybę (onkologija, ankstesni senėjimo procesai). Alkoholio perteklius, komforto perteklius (t.y. neužsigrūdinimas).. Mintis maždaug aiški.

Nepriteklius – panašus dalykas. Pernelyg didelis nepriteklius – sistemą sugriaus. Mes jam neprisitaikysime. Nesant pakankamai maisto – badaujant ilgą laiką, negrįždami procesai. O miego trūkumas? O pinigų trūkumas? Komforto trūkumas?

Galbūt tiek perteklius, tiek nepriteklius yra kartais gerai, kartais blogai.. Individualu. Filosofija. Gal kažkam daiktų perteklius yra jo gyvenimo prasmė. Tokių žmonių savo aplinkoje vengiu.

Geriausia tai, – kad mes galime susikurti „valdomą” nepriteklių, kuris bus naudingas, mes jo veikiami stiprėsime. Kalorijų nepriteklius – būsime kūdesni, sveikesni. Protarpinis badavimas – autofagija, skatinanti ląstelių su pažaidomis naikinimą. Komforto nepriteklius (šaltas dušas, kiek mažiau rūbų sluoksnių, kietesnis čiužinys, mažiau važiavimo automobiliu) – gerųjų riebalų kiekio padidėjimas kūne, sveikesnis stuburas, daugiau laiko būsime lauke (įrodyta, kad žmonės praleidžiantys daugiau laiko gamtoje yra laimingesni). Ir t.t.

Net darbų, reikalų, užimtumo nepriteklius yra gerai. Įvairūs mentoriai, koučeriai, guru ir panašiai ypač akcentuoja – sakyk viskam TAIP. Jie klysta. Daugiau skaitytų, taip nesakytų. Dažniau sakykit NE! Žmonės retai įsivaizduoja, kad neįtempta dienotvarkė yra gerai. Kam kyla klausimų, siūlau paskaityti (šis tinklapis ir šiaip labai vertingas resursas, jau keli metai esu jo ištikimas skaitytojas).

Pinigų, daiktų nepriteklius irgi gerai. Vien dėl asmeninių finansų kontroliavimo, išmetamų daiktų kiekio mažinimo. Galima pereiti nuo kiekybės link kokybės. Didėjant pajamoms, santaupoms mes galima pastoviai gerinti savo gyvenimo kokybę ir vistiek jausti kontroliuojamą, „saugų” nepriteklių. Realiai nematau minusų, kodėl tai galėtų būti blogai.

O svarbiausia – su(si)kuriamas saugus nepriteklius leidžia nesilyginti!!! Žinai ką turi, žinai kiek gali. Nereikia kitų nuomonės apie tavo darbą, automobilį, telefoną, rūbus, keliones. O jeigu ją išgirsti, ji netinka tavo gyvenimui, gali ją ignoruoti. Juk pats kontroliuoji savo aplinką! KONTROLIUOJI! Kaip gali norėti su kažkuo lygintis, kai tu pats pasirenki kaip gyveni? Manau mano pagrindinė mintis pakankamai aiški. Per ilgą laiką, sistema veikiama streso stiprėja. Aš pats pasirenku, kokio dydžio stresas mane veikia, todėl pastoviai stiprėju. O Jūs?

O kaip sunku visą šią demagogiką perteikti savo vaikams! Jiem neaišku, kodėl neperki, nors gali. Kodėl nevalgai, nors skanu. Kodėl? Ilgas darbas, daug kantrybės ir begalybė pavyzdžių. Po truputį mano vyriausias vaikas pradeda suprasti, gal svarbu galimybės, o ne turėjimas. Kad svarbiausia – artimiausi žmonės, potyriai, gebėjimai, teigiamos emocijos. Bet vis išlenda,- „nupirk man planšetą, batus, telefoną, kepurę, slides, riedučius, riedlentę, o kodėl ne elektrinė?”..

Juk mes visi siekiam būti laimingi (o ne tik turtingi, ar tik gražūs, ar tik gerbiami, ar tik garsūs..).

Paskelbta: | Autorius: Giem 8

Liepa ir rugpjūtis 2021

Vasara baigėsi, baigsis ir poilsis.

Buvau prie jūros, maudžiausi, vaikščiojau, praleidau daug laiko su šeima. Savaitgaliai visi gamtoje. Vakarais – krapščiausi sodyboje ar namuose. Puikus laikas. Life is good!

Portfelis mažai pasikeitė, liepą nukrito, rugpjūti kiek pakilo, Interactive Brokers portfelio dabartinė vertė svyruoja aplink 67k. Jeigu nebus didelių pokyčių, norėčiau šiais metais pasiekti 75k. Daug pinigų papildomai neinvestavau, nes uždirbau mažai (šią vasarą kaip niekada daug ilsėjausi), nemažai išsileidau atostogų metu potyriams ir nuotykiams, o ir rudenį prasideda būreliai, mokykla, darželiai, reikia atsidėti.

Buvau prisėdęs daugiau rašyti apie „poor man’s covered calls” ir „spread’us”, tačiau parašęs perskaičiau ir ištryniau. Yra daug geresnės literatūros angliškai, o tiem, kas nesugeba susirasti ar pasiskaityti, opcionai nerekomenduojami. Lietuviškai nemaža dalis terminų skamba keistai (mano vertimas..), plius nenorėjau gaišti laiko grafiniam atvaizdavimui, o tai yra svarbu.

Manau, kad pats pasiekiau pakankamą motyvaciją toliau investuoti, nepaisant portfelio svyravimų. Mano, kaip žalio naujoko sprendimai, turėtų mažai rūpėti kitiems žmonėms, nenoriu niekam nieko per daug pasakoti, nes atsiranda kopijuojančių, kurie po to netekę pinigų nelabai draugiškai elgiasi (o neigiamų emocijų aš vengiu, nes teigiamų reikia patirti 3x daugiau). Ir šiaip, svetima nuomonė, kad kažkas yra ar nėra gerai, nelabai man įdomi. Internete žmonės labai mėgsta mokyti nemokytus.

Tausosiu savo negatyvo rezervą situacijoms šeimoje (vaikai yra awesome negatyvo skleidėjai, todėl reikia dirbti su savimi).

Tikslai išlieka, motyvacijos daug.

Puslapis daugiau laiko bus tuščias, gal kai susikaupsiu brūkštelėsiu apie resursus, kuriuos naudoju gyvenime.

Mėgaukitės gyvenimu. Lietuvoje, dar niekada nebuvo taip gera.

Paskelbta: | Autorius: Giem 10

Birželis 2021

Puiki vasara. Nors ir karšta, po šlapio ir šalto pavasario smagu lepintis saule. Mano sodyba netoli ežero, kuriame yra puiki maudykla (reikia eiti ~200m), tai kai tik ilsiuosi kaime, maudausi. Kelis kartus net pavyko nueiti maudytis prieš darbą (kad ir kaip sunku anksti keltis, maudynės vėsiame ryto vandenyje – puiki mankšta!).

Dirbu mažiau (uždirbu irgi mažiau), norisi būti su šeima, mėgautis bendravimu, trumpomis kelionėmis. Miestas labai jau gyvas, gera ištrūkti į gamtą. Šeimoje finansinė būklė pakankamai gera, jokių didesnių pirkinių artimu laiku neplanuojame (reikės naujesnio automobilio po ~dviejų metų), galiu sau leisti pailsėti, aplankyti šeimos narius, draugus. Darbe didinti apsukas reikės tik nuo rugsėjo-spalio.

Portfelis

Mėnesis praėjo visai neblogai. Įnešiau tik 1000 eurų, mažai žiūrėjau į ekranus, todėl šiandien turiu gerą laiką. Kelis paskutinius mėnesius mačiau tik nuostolius, todėl nebuvo daug teigiamų emocijų. Nieko labai nekeičiau, padidinau kelias pozicijas po kelis šimtus eurų.
Beveik 5% per mėnesį, puikus rezultatas. Manau, esant smarkiai didesniam portfelio kintamumui, svyravymai ir toliau bus dideli/didės. Po truputį pratinuosi prie skaičių, ramiau reaguoju. Pastebiu, kad skaičiai ekrane – nesukelia tiek emocijų, kaip grynieji rankose. Pvz. 1500 eurų pelno per mėnesį rankose – nuostabus rezultatas, ekrane – jokių emocijų, nes suvokiu, kad kol neišsigryninau, pelnas neegzistuoja. Iš dalies pradedi suprasti dividendus mėgstančių žmonių elgseną. Akcijos sau, dividendai – sau. Akcijos, kaip butas, kol neparduodi – vertės neseki, ji tau nerūpi. O dividendai, kaip nuomos pajamos – kurias gauni į sąskaitą. Visiškai kitokie pinigai 🙂 (kiek hiperbolizuoju, bet jausmas panašus).
Šie metai – 7,10% pelno. Dvigubai atsilieku nuo SP500 (bet ne trigubai). Esu labai patenkintas rezultatais. Manau, kitą mėnesį gal pavyks kiek daugiau atsidėti, o nuo rudens vėl uždirbsiu ir sutaupysiu didesnes sumas, kas reikš greičiau augantį portfelį.

Turėsiu 5 laisvas dienas. Su šeima aplankysim kelis mažus miestelius, rečiau sutinkamus draugus. Laukia puikus savaitgalis. Liepos gale važiuosiu prie jūros. Užsisakiau vietą šeimai, pastebiu, kad kainos – didelės. Net ir paprastas, toliau nuo jūros plotas – brangus. Pigiau atostogauti užsienyje, tačiau nenoriu jaudintis dėl Covid, izoliacijų, testavimų ir pan. Užteks paprastos kelionės (bet ne prastos).

Pastebiu žmonių siekį pasirodyti. Kelis kartus buvau mieste (su žmona ar draugais), tai tiek prabangių automobilių, blizgančių daiktų, prabangių rūbų – senai mačiau. Pavaikščiojus po Vieną ar Ciurichą klausimas ar vaizdas būtų panašus (jie nesigėdi pirkti praktiškus automobilius ir daiktus). Labai jau Lietuviai nori parodyti save ir savo blizgančius daiktus. Tą matau net ir pažįstamų žmonių tarpe (kurių pajamas ir gyvenimo būdą aš gerai žinau). Kartais pagalvoju, ar matydami mane, su paprastais džinsais, baltais arba juodais marškinėliais ir be brangių aksesuarų, išlipantį į pigaus, pradedančio rūdyti automobilio, kai kurie mano pažįstami manęs nesigėdi. Nevadinu šių žmonių savo artimais draugais, bet laiko su jais tenka praleisti nemažai, todėl šilti, atviri santykiai yra svarbūs.

Blizgučių turėjau, kai buvau studentas. Turėjau, kai negalėjau sau to leisti. Paskutinius kelis metus, nebeišsiskiriu iš minios (žmona irgi). Laimingesni turbūt niekad nebuvome. Kur kas geriau jaučiuosi bendraminčių būryje, kuriems kad mane sudominti, nereikia pasakoti, kiek jie moka už naujo X5 lizingą. Aš mieliau paklausysiu, ką jis skaitė, ką jautė, matė ar patyrė. Apsupkite save žmonėmis, kurie jums įdomūs. Gal karjerai galimybių bus mažiau, tačiau tikrai nustebsite, kiek turtingų (ir protingų) žmonių nesireklamuoja.

Gyvenime vistiek bus svarbu tik artimiausi žmonės. Daiktus paliksim. Vertinkim artimuosius, dėkime pastangas, kad jie šalia mūsų būtų saugūs ir ramūs.

„Stealth wealth”.

Geros vasaros!

Paskelbta: | Autorius: Giem 10

Gegužė 2021

Dar vienas neigiamas mėnuo.
Šį mėnesį, padariau labai nemažai pakeitimų. Sumažinau VWCE, aukso, FLOW, VIRT, CEQP.PR dalį. Padidinau biotechnologijų įmonių dalį. Kodėl? Nes noriu, nes taip įdomiau, nes žmona taip nori. Investavimas šiaip neturi būti įdomus, turi būti nuobodus – kaip dažai, kol džiūna, bet jeigu turi nedidelį supratimą, apie kažkurią sritį, galima bandyti koncentruoti savo investicijas ten.. Daug visokių priežasčių galiu privardinti, tačiau pagrindinė – savo nedideles investicijas nukreipiau ten, ką suprantu ir kuo tikiu (kas yra nelogiška ir neracionalu). Kažkaip dūšioj smagiau, kai kompanija, kurios akcininkas esi, gydo vėžį, o ne parduoda cigaretes (pasirodo, mano žmonai – čia svarbus reikalas). Kadangi, investicijos yra mūsų abiejų, tai pasėdėjome vakare į saulę žiūrėdami, pasitarėme, ji man užsiminė, kad norėtų pinigus kreipti ten, kur žmonijai nešamas „gėris” (ESG anyone?). Nesutikau iš pradžių, bet pinigai mūsų šeimos, todėl sprendimai bendri. Supratau, kad man nesvarbu, kad atsilieku nuo indekso vieną ar kitą mėnesį, kad neturiu jokio noro skaityti apie makroekonomiką, bet dega akys ir šyla širdy, kai skaitai, kaip panaudojant RNRi išjungiamas epithelial sodium channel alpha subunit (αENaC), todėl yra šansas pilnai pagydyti cistinę fibrozę, ar kaip TK216 blokuoja EWS-FLI1 ir RNA helikazės A susijungimą, taip potencialiai žudydamas Ewing’o sarkomos ląsteles (čia pavyzdys, skaitau aš daug ir apie įvairias temas).
Šių metų duomenys. Teigiami 2.19% – kas nėra nei blogai, nei gerai. Kaip infliacija 🙂 Arba, kiek daugiau negu mano indėlis Taupos unijoje.
O moralei pagerinti – „zoom out”. Čia portfelio NAV pokyčio kreivė nuo „šeimos” paskyros sukūrimo 20-11-10 (iki tol duomenys IBKR kažkaip dingo, būtų dar geriau).
Nežinau, ar bent potencialiai įmanoma, kad taip būtų ir toliau, bet kol nedeginu savo pinigų, esu pakankamai patenkintas ir toliau darysiu, ką darau.

Puikus oras, daug darbų sodyboje, vaikai namuose. Geros vasaros!

Paskelbta: | Autorius: Giem 8

Balandis 2021

Portfelio vertė 58,923.11 EUR. Per mėnesį grąža -1,10% (t.y. portfelis sumažėjo).

Paskutinius kelis mėnesius portfelis gerokai atsilieka nuo pagrindinių indeksų. Kol kas YTD grąža ~4% (gerokai mažiau už SP500 ar VWCE). Todėl kuo toliau, tuo labiau mano kukli patirtis rodo, kad nuobodus investavimas į indeksus – gerai. Negalvočiau, kad galiu geriau – neturėčiau atsilikimo. Kitavertus, kai buvo didesnis kritimas, portfelis krito mažiau. Sprendimų apie portfelio pokyčius, per kelis mėnesius – nedarysiu. Didžioji kritimo dalis, agresyvesnės, pavienių akcijų dalies dėka (prieš tai obligacijų, o paskiausiai – ir aukso). Pats pastebiu, kad ar kylant, ar krentant portfelio vertei – tampa nebeįdomu jį stebėti, domėtis. Pagrindines žinias, vertingas „dumb money” vaikinui – turiu. Toliau domėtis ir kažko daugiau siekti – nepakankamai įdomu (daugiau – gilintis, jau reikia dirbti), gaila laiko (šeima – prioritetas), nesu toks kietas (trūksta matematikos, statistikos, programavimo žinių)..

Tiesa pasakius, kelis paskutinius mėnesius praktiškai neskiriu laiko investicijų stebėjimui, nes esu smarkiai užimtas (ir darbe, ir sodyboje), turiu reikalų su vaikais (mokau skaityti/skaičiuoti/groti. Trys vaikai – visi nori dėmesio). Kelis kartus buvau išėjęs susitikti su draugais, buvau pasimatyme su žmona (kaip ir sakiau!).

Kol kas tiek. Artimiausiu metu nežadu plačiau nagrinėti ar rašyti finansinėmis temomis (kiek ten aš apie jas ir terašiau), plačiai nagrinėti savo portfelio. Kas mėnesį atnaujinsiu skaičiukus, gal kada kažką panagrinėsiu.

Planas – mėgautis vasara! Praleisti labai daug laiko gamtoje, su šeima, susitikti tėvyus, gimines, draugus.

Paskelbta: | Autorius: Giem 26

Kovas 2021

Labai įdomus mėnuo. Kartu su technologijų įmonių akcijomis, mėnesio pradžioje krito ir mano rizikingos pozicijos (kai kurios 30-35%). Nors bendrai sudėtos jos sudaro tik 20% portfelio, šios pozicijos sąlygotas padidėjęs kintamumas jaučiasi smarkiai! Stebėjau didžiausius iki šiol „netikrus” nuostolius. Kai per dieną netenki beveik mėnesio algos – jausmas įdomus. Pastebėjau, kad kuo toliau, tuo mažiau tokie pokyčiai mane jaudina (ypač tada, kai portfelio stebėjimui neskiriu nei laiko, nei dėmesio). Buvo toks laikas, kai prisijungiau tik kartą per 9 dienas. Pražiopsojau dalį kritimo, dalį augimo. Portfelis beveik nepakito, patirtos emocijos buvo stabilios. Šaunu!
Mėnuo mano portfeliui neigiamas (nors aplink didelė dalis žmonių stebina savo nuostabiais rezultatais). Gal mano pasirinkta investavimo strategija nėra tokia gera, kaip aš tikėjausi? Kitavertus, visos klaidas geriausia atlikti investavimo pradžioje (o aš ten ir esu). Tęsiu savo pelno kol kas nenešančius „opcionų mokslus”. Toliau prarandu pinigus brangiųjų metalų pozicijose, likusioje nedidelėje obligacijų pozicijoje. Šį mėnesį mano portfelis labai atsiliko nuo standartinio „VWCE” portfelio. Boglegalviai šaunuoliai.
Grąžos pasiskirstymas klaikus. Praeitais metais, išsiaiškinau, kad investuojant tik į didelius, plačiai diversifikuotus akcijų fondus + auksas + obligacijos, kintamumas beveik visada smarkiai mažesnis, negu SP500 ar jo analogas. Pridėjus „barbell” agresyvią dalį, kintamumas didėja keliais kartais. Kai viskas kyla – agresyvi portfelio dalis kyla greičiau, rezultatai užburia. Kai krenta – krenta dar greičiau, negu kyla. Įdomu, kaip jaučiasi tie, kas turi tik „agresyvią” portfelio dalį. Gal prie to irgi priprantama?
Nei vienos savo pozicijos nekeičiau, tik papildžiau kelias smarkiau kritusias. Portelyje neturiu nei vienos „overhyped” ar „meme” pozicijos, todėl ilguoju laiku, tikiu, kad jų vertė didės. Gaila, kad tik didžiausio kritimo metu, jau buvau apsipirkęs (apsiprekinau 03.02), todėl kritimas trumpuoju laiku neišėjo į naudą. Vienas kitas neigiamas mėnuo, tik grūdina, moko. Gal padarius daug klaidų, atsilikus kelis kartus nuo SP500 (ar VWCE), mesiu visas strategijas ir pirksiu tik VWCE, kaip kad daro šešinuliai?
Šiaip mėnesio eigoje laisvą laiką leidau lauke. Savaitgalius – sodyboje. Padariau tikrai daug buities darbų (pavasaris jau čia). Jau pradeda varginti karantinas, pasiilgau tėvų ir artimų draugų. Kadangi šeimoje turiu silpnos sveikatos asmenų, laikausi karantino apribojimų. Artimiausiu metu, labai daug planų suijusių su mokslais. Darbas, mokslai, savaitgalį – gamta. Kadangi vaikai labai greitai auga, tenka derinti savo planus prie jų, todėl abu su žmona ribojame savo laisvalaikį. Buvo pirmas mėnuo per penkiolika metų, kai tik mudu dviese neištrūkome pasivaikščioti ilgesniam laikui (pasimatymas). Balandį šį reikalą ištaisysiu, pasižadu (ištaisysiu dvigubai). O visiems skaitantiems linkiu gerų artėjančių švenčių! Būkit su savo artimiausiais atviri, palaikantys. Neleiskite užsitęsusiai buičiai gadinti santykių (kas reikalauja daug pastangų). Mano didžiausias metų tikslas – daugiau teigiamų emocijų, negu neigiamų. Skiriu laiką šeimai, santykiams, hobiams, patirtims, nuotykiams.
Paskelbta: | Autorius: Giem 13