Pirmi investavimo metai

Praėjo metai, kai rašau šį blogą.


Atrodo, visai visai nesenai perskaičiau BM išsamius mokomuosius įrašus, honestfire nuotaikingus straipsnius ir supratau, kad ir aš galiu taupyti/investuoti.

  • Kad taupymas gali būti kiek kitoks, negu iki tol
  • Kad investavimas – tai nėra ruletės žaidimas kazino
  • Kad nereikia banko indėlio laikyti su 0% palūkanomis
  • Kad investicinis gydybės draudimas man nepatinka/neapsimoka
  • Kad nekaupsiu II pensijos pakopos
  • Kad sustabdysiu ir III pensijos pakopą
  • Kad egzistuoja nuostabi finansiniam išsilavinimui/taupymui/investavimui/edukacijai prijaučianti mėgėjų bendruomenė
  • Kad yra ir profesionalų palaikymas naujokams

Praktinė patirtis

Pervedžiau 28950, vertė 30223. Per metus laiko praktiškai be pastangų uždirbau 1273 eurus. Tai yra iš ties nuostabus rezultatas. Netikiu, kad kiekvieni metai bus tokie, bet turėti 14% grąžą – puiku. Čia nepaisant mano klaidų, pirkimų/pardavimų, žaidimo su akcijomis, išlaidų opcionams..

Žinios ir emocijos

Skaitant mano blogą chronologine tvarka, matosi, kaip vis daugiau sužinau, suprantu, kaip keičiasi sprendimai. Pradžia – absoliutaus naujoko, kuris neįsivaizduoja, kaip nusipirkti 1 akciją, kas yra obligacijos, ETF, CEF.. Opcionai – visiškas briedas. Pavienės akcijos – tik tiems, kas daug skiria laiko..

Pradėjus super konservatyviai, vis po truputį agresyvėja mano požiūris, mažiau baimių. Tiesa – kuo daugiau žinai, tuo mažiau bijai.

Ateina suvokimas, kad tikrai nebūsiu pirmas bičas mieste. Turi susitaikyti, kad pastoviai matysi aplink vieną kitą žmogų, kuris girsis fantastiniais uždarbiais. Išsišiepi ir toliau tęsi savo paprastą gyvenimą, kuris suteikia tiek daug laimės.

Šiais metais sekiau savo išlaidas/pajamas. Aprašiau visus savo mėnesius, trumpai parodydamas, ką dariau ir kokie mano rezultatai. Neskaičiujant kelių su investavimu nesusijusių įrašų, domėjausi:

Buvo, kad guliu sodyboje hamake, galvoju apie diversifikacijos ir rebalansavo ryšį. Kiek svarbi koreliacija. Ar indeksai yra efektyvūs, tik dėl indekso turimų priemonių prastos koreliacijos ir jų rebalansavimo. Ar momentum – tik kintamumo ir tikimybių sąveika (einant laikui krenta, iki sekančio rebalansavimo). Kur kas įdomiau, negu kriminalinės žinos ar TV pagalba.

Noriu pasakyti, kad tikrai jaučiuosi SMARKIAI ūgtelėjęs šioje srityje. Atradau daug resursų. Perskaičiau nemažai straipsnių, knygų (noriu išskirti vsas Nassim Nicholas Taleb knygas). Per karantiną praėjau aukštosios matematikos pagrindų kursą (calculus), statistikos pagrindų kursą (vietom gana giliau kabinau, buvo įdomu ML algoritmai), pagilinau savo python bazines žinias (jupyter, pandas, numpy, matplotlib). Kiekvieną dieną skiriu bent 10-15 mins tobulinimuisi šioje plačioje ir įdomioje srityje.

Kelio galo nematau, jis vingiuotas ir su nemažais kalniukais. Kiekvieno įveikto kalniuko viršuje matosi dar daugiau kalniukų. Bet judėjimas šiuo keliu tikrai nenuobodus. Jeigu esate žmogus, kuris niekada stipriau nesidomėjote investavimu, finansais – aš jums pavydžiu, nes tiek daug visko įdomaus ir naujo!

Padėka

Nors šitas blogas yra tik asmeninis įsipareigojimas/spyris sau, labai svarbus ir skaitytojų/bendraminčių būrys.

Ačiū BM, Honestfire, Stoic, Panavui. Nuo jūsų puslapių pradėjau, skaičiau, domėjausi. Viską perskaičiau. Toliau pastoviai seku. Jūs nuostabūs. Nesustokit!

Ačiū vėliau prisijungusiems ar mano vėliau atrastiems seniau rašantiems bendraminčiams Avelei, 000000, fitech.lt, HomoDeus, p2035. Tęskite. Jūsų visų reikia, kuo daugiau įvairių nuomonių/patirčių – tuo labiau informuotas gali būti skaitytojas.

Ačiū šį blogą skaitantiems ir jį komentuojantiems.

Rugsėjis (2020-09)

Mėnesio apžvalga

Portfelio pokytis per rugsėjo mėnesį
Rugsėjis buvo puikus. Kada pamenate tokį puikų orą rugsėjį? Beveik visą mėnesį džiaugėmės saulės spinduliais (striukės ir šiltesnės avalynės dar neišsitraukiau iš spintos).

Šį mėnesį daug dirbau, labai mažai išleidau (ne tiek daug jau laisvo laiko.. Be pagrindinio darbo, nemažai teko dirbti vairuotoju. Nuvežt vaikus, parvežt vaikus. Vėl nuvežt į būrelius, parsivežt iš būrelių..). Prie rekordinių pajamų šį mėnesį prisidėjo ir žmona. Pavyko sutaupyti ir investuoti man labai įspūdingą sumą per mėnesį – 5000 eurų (gana didelė dalis vienkartinių pajamų, kas sunkiai pasikartos, plius brangioji dar turės susimokėti nemažus mokesčius). Pats portfelis per mėnesį smuko 1,85%. Pagrindinė smukimo priežastis – dvi mano „rizikingojo“ portfelio dalies akcijos (plačiau – skaitykite toliau) ir pasibaigę du opcionai (~78$ nuostolis, nors vienam trūko visai nedaug, čia 3 mėnesių „draudimas“. Šiuo metu turiu du long put opcionus, vieną iki spalio 20, kitą iki lapkričio 20, tikiuosi, kad jų irgi potencialiai suteikiamos apsaugos irgi neprireiks). Daug skaičiau apie opcionus, įvairų jų panaudojimą papildomoms pajamoms generuoti ar apsaugai nuo didelio nuostolio.
Portfelio ir indeksų fondų pokytis rugsėjo mėnesį
Portfelis nors ir su dideliu pavienių akcijų nuostoliu, krito mažiau, negu populiarieji indeksų fondai. Esu visai patenkintas. Jeigu nebūčiau prisipirkęs pavienių akcijų – būtų visai gerai, dabar ilgai gausiu žiūrėti į raudoną spalvą (vistiek tikiuosi, kad mano turimos akcijos – pakils).
Rizikos vertinimas
Palyginus su populiariais indeksais, portfelio kritimas – mažesnis, rizika – mažesnė. Jis vis dar išlieka stabilesnis. Turiu mažesnę gražą, mažesnius nuostolius.

Portfelio sudėtis

Šiuo metu akcijos sudaro beveik pusę InteractiveBrokers portfelio, obligacijos beveik trečdalį, auksas – beveik penktadalį. Pagal kintamumo ir prognozuojamos grąžos skaičiavimus, reikėjo dar kiek sumažinti akcijų ir aukso dalį, padidinti obligacijų (turėtų sudaryti 40% ir daugiau, bet laukiu algos, balansavimą padarysiu tiesiog pirkdamas obligacijų (arba jeigu bus didelis visų komponentų kintamumas – palaikysiu grynaisiais, iki kol bus aiškūs JAV rinkimų rezultatai).

Obligacijos – per mėnesį truputį pabrango, auksas – šiek tiek nukrito. Akcijos – daugiau pakrito, bet mėnesio bėgyje pardaviau dalį akcijų, nupirkau obligacijų, taip išvengiau didesnio kritimo. VWCE – per mėnesį pakrito tiek pat, kiek mano portfelis, todėl jeigu būčiau turėjęs tik vieną ETF (VWCE) – jokio pokyčio nebūtų buvę, mano portfelis – niekuo nepranašesnis (dėl pavienių akcijų..)

(Nėra) sėkmės su akcijomis

Rugsėjį pirkau NNOX ir SDGR akcijas. NNOX norejau pirkti mėnesio pradžioje, neturėjau laisvų pinigų. Pirkau jau išbrangusias, po 52$. Iš karto po pirkimo, NNOX pakilo iki 66$, galvojau būsiu rimtas vyras, pasigirsiu mėnesio gale, kaip puikiai iš stiklinio rutulio pribūriau akcijai sėkmę, žmona bus laiminga. Aha.

Po savaitės pasirodė kelių JAV agentūrų prognozės, kad NNOX – „fraud„, t.y. fiktyvi kompanija. Akcija krito 40+%. Kita rugsėjo „žaidimų“ pozicijos akcija SDGR krenta po 1-3% jau visą mėnesį. Per abi pozicijas sėdžiu 440 eurų minuse. Vias portfelis per rugsėjį krito 517 eurų. Be šių dviejų akcijų kritimas būtų tik 77 eurai (nuo dabar jau beveik 30000 eurų – smulkmena).

Kadangi tikiu šių kompanijų ateitimi, pozicijas laikysiu (nežinau ar protinga). Ypač tikiu SDGR. Po truputį pirkinėsiu daugiau (po kelias akcijas per mėnesį).

Mano turto klasių ateities grąžos vertinimo filosofija (gal)

Kiekvienas žmogus, kuris savo sunkiai uždirbtus pinigus nukreipia į investicijas turi bent kažkokią viziją, kam tuos pinigus panaudos. Ar tai jo būsimo buto pradinis įnašas, ar vestuvių baliaus ir kelionės fondas, ar santaupos vaikų mokslams, ar savo senatvės pensijos priedas, ar FIRE idėja..

Priklausomai nuo tos vizijos, turėtų skirtis ir investicijų pobūdis. Trumpas laikas – mažesnė rizika, ilgas laikas – didesnė rizika, taip?

Šis grąžos/rizikos santykis yra grįstas istoriniais duomenimis. Bendra beveik visų populiaresnių finansinių priemonių klasių (investicijų) tendencija per ilgą laiką – augti. Kuo ilgesnis terminas, tuo tas augimas turėtų būti didesnis (išskyrus kelis periodus). Augimas beveik niekada nėra pastovus (irgi yra išimčių), jis vis svyruoja. Šis svyravimas supaprastintai vadinamas kintamumu (volatility). Kuo didesnis kintamumas, tuo labiau svyruoja investicijų vertė duotuoju laiko periodu.

Kintamumo įtaka, esant pastoviai portfelio grąžai
Portfelio augimas patovus: 10% kas metus. Skiriasi tik kintamumas.

Galvojant apie ilgą laiką, mums turi rūpėti tik mūsų pirkimo kaina ir mūsų pardavimo kaina. Kuo didesnė galutinė pardavimo kaina, tuo didesnė investicijų grąža, nepaisant visų svyravimų, kurie vyko investicijos turėjimo periodu (buy and hold).

Automatiškai kyla klausimas, kaip pasirinkti investicijų rūšį. Jeigu jau norime ją laikyti ilgą laiką, svarbu, kad bent kiek įsivaizduotumėm jos būsimą grąžą (burtininko rutulys).

Obligacijų ilgalaikė (galutinė) grąža yra aiški. Tai jų kupono vertė (ne veltui vadinama Fixed income). Žinoma įmonė gali bankrutuoti, todėl visa obligacijų vertė taps nuliu. Turint obligacijų indeksą, ši rizika dar labiau sumažinama (bet vistiek lieka). Todėl pvz. TLT (ilgalaikių USA obligacijų) ilgalaikė prognozuojama grąža lygi jų dividendams, t. y. 1,40% per metus (Average Yield to Maturity). Žinoma keičiantis palūkanų normai, keisis obligacijų kaina, keisis ir grąža. Bet imant labai jau paprastai, dabar nusipirkus už 100$ obligacijų, gausi po 1,40% per metus nuo dabartinės kainos, o termino pabaigoje atgausi savo 100$.. Mažai? Mažokai..

Čia tikrasis – geometrinis (ar ~ln) vidurkis, aritmetinis būtų dar kiek didesnis..

SPY (SP500) dividendai yra didesni 1,64% + visada tikimės akcijų brangimo. Gal tada grynai SPY būtų geriau?

Kokia yra akcijų indekso būsima grąža? Niekas nežino. Galima tik remtis istoriniais duomenimis.. Pvz. SPY grąža įskaičiuojant dividendus – 9,63% per metus (nuo ETF sukūrimo 1993/01/22), VT (VWCE USA analogas, su ilgesne istorija) – 6.61% nuo 2008/06/24 (čia total return neatskaičius jokių mokesčių). O kokia yra vienos indekso įmonės grąža? Irgi turbūt niekas tiksliai nežino, bet įmonės savo pajamas/išlaidas planuoja, bent kažkoks pinigų srautų planavimas vyksta. Jų administracija turi bent kažkokią viziją, kiek per ateinančius metus įmonė uždirbs pinigų.

Kaip vertiname obligacijas:

(Grąža per visą terminą + atgauname sumokėtus pinigus termino pabaigoje) /Kaina kurią mokame dabar

Taip aš stengiuosi vertinti ir akcijų indeksus (jeigu jau labai labai kažkam negerai, gal tada turės kitų alternatyvų, prašau komentuoti). T.y.

Potenciali akcijų indekso grąža ateityje = 1/PE (arba Earnings/Price)

SPY kintamumas 23,5%. VT kintamumas 21,6% (30 dienų)

Geometrinis vidurkis ~= Aritmetinis vidurkis – kintamumas^2/2

Pvz. SPY šiuo metu = 1/24,58 *100% = ~4,07% per metus, kas yra apie 1,3% geometrinis vidurkis

VT = 1/20,31*100 = ~4,92% per metus, ~2,58% geometrinis vidurkis

Ar toks vertinimas nors kiek teisingas ir realus? Tikrai nežinau, bet man atrodo bent jau elementariai, paprastai, suprantamai, – kažkiek logiškas.

Su auksu sunkiausiai. Jis vis dar išlieka geriausia 21 amžiaus investicine priemone. 2000 – ~400$, dabar 2020 – ~1928$, beveik 500% (SP500 ~3427/~1469 = ~233%). Bet vertinant didesnį laiką – pvz. nuo 1980 600$ iki dabar 1928$ – ~300%, o SP500 padidėjo nuo 125 iki 3427 – ~2741%. Aš, kad viską supaprastinti, aukso geometrine grąža laikau ilgametį infliacijos dydį (jis nekuria pridėtinės vertės, nemoka dividendų).. Tarkim dabartinis (paskutinių 10 metų) aukso grąžos geometrinis vidurkis ~2%.

Dar skaičiavimams reikalinga koreliacija.

Kuo neigiamesnė koreliacija – tuo mažesni grąžos reikalavimai skirtingoms finansinėms priemonėms.

VT ir SPY 30 dienų koreliacija – 0,96 (o ir ilgalaikė panašiai). Reiškia, kad praktiškai identiškai brangsta ir pinga (nereiškia, kad tiek pat keitėsi, tik pokyčio kryptis sutampa).

Tai tiek ir tenorėjau išsiplėsti, kaip aš „prognozuoju“ finansinės priemonės ateities kainą..

Rebalansavimui dažniausiai naudojama banali sistema, kai pagal iš anksto nustatytą planą, pakeičiami finansinės priemonės svoriai portfelyje.

Deja, toks „statinis“ rebalansavimas pagal iš anksto nustatytą scenarijų man nevisai patinka, nes toks modelis naudoja tik esamos/buvusios finansinės priemonės kainos duomenis. O aš dar galiu gana tiksliai žinoti koreliaciją, kintamumą (juk šiuos du dydžius lengviau (greičiau) nustatyti ir „spėti“ į ateitį, palyginus su pačią finansinės priemonės ateities kaina). Turiu šiokį tokį modelį, kaip aš nusistatau portfelio svorius, panaudodamas mano „išburtą“ ateities kainą, koreliaciją ir kintamumą. Kaip naudotis Kelly kriterijumi ir surasti optimalų portfelio finansinių priemonių pasiskirstymą, truputį rodžiau čia. Aišku, turint ne dvi, o daugiau pozicijų – matematika gerokai kitokia (dar nesuprantu ir nesu tikras, kaip tiksliai suskaičiuoti ir pavaizduoti, bet apytiksliai – susiskaičiuoju). Kitavertus – jeigu „paduosiu“ blogus duomenis į įmantriausią formulę, gausiu klaidingus rezultatus. Todėl kol kas jokių greitų sprendimų nedarau.

Labai supaprastintai – didėjant konkrečios finansinės priemonės kintamumui, pagal modelį mažėja tos finansinės priemonės svoris, taip mažindamas viso portfelio kintamumą. Didėjant finansinių priemonių tarpusavio koreliacijai, mažėja visų finansinių priemonių svoriai, kurie gerai koreliuoja (didinu grynųjų dalį).

Šiam kartui tiek, o kai susigulės mintys, atskirai įraše parašysiu, kaip aš skaičiuoju savo pradiniam modeliui portfelio ateities grąžą. Ten tikrai nėra tikslu, bet bent jau įdomu. Juk skaitydamas niekuo nerizikuojate, jeigu kas ir nukentės – tai tik aš.

P.S.

Investuodami galvokite ką darote, sprendimus atlikite patys. Žodžio laisvė Lietuvoje vis dar yra, todėl anonimiškai rašau tą, ką noriu, nieko neįžeisdamas ir niekam nieko nesiūlydamas per prievartą seku savo asmeninę investavimo istoriją (prierašas po Tautvydo įrašo apie HonestFire).

Absoliučiai viskas ką aš čia rašau, gali būti iš fantastinio filmo scenarijaus, kurį parašiau su žmona, kai buvau jaunas, gražus ir gerai atsigėręs stipraus raudono vyno.

Visus sprendimus darote su savo galva, todėl visų pretenzijų ir komentarų dėl tekstų, kuriuos skaitose šiame puslapyje, adresatas esate jūs pats.

Rugpjūtis (2020-08)

„A portfolio is like a bar of soap.. The more you handle it, the smaller it gets“

Rugpjūčio grafikas
Rugpjūčio grafikas
Grafikas nuo portfelio sukūrimo
Grafikas nuo investavimo pradžios

Mėnuo geras. Daug sutaupiau, todėl galėjau daug ir investuoti. Praktiškai visi pinigai investuoti į akcijų fondus (apie tai toliau). Nors ir gana smarkiai krito portfelio obligacijos (-7,2%), kiek smuko auksas (-0,2%) portfelis toliau išlieka teigiamas, +0,93% per mėnesį yra tikrai puikus rezultatas (nors SP500 vedinas kelių technologijų kompanijų nulėkė į aukštumas, mano portfelį aplenkė kartais, žmonės rašo, kad geriausias SP500 rugjūtis nuo 1984?)

Kai aplink esantys žmonės, investuojantys „va bank“ (kaip ir aš), skaičiuoja didelius uždarbius (žiūri į TSLA, AAPL, AMZN ir pan.), giriasi, kaip jiems „dirba“ investicijos, kad jeigu taip ir toliau, tai galės tuoj visai nebedirbt, – tokia „defensive“ portfelio sudėtis, kaip mano – tikras išbandymas. Ypač jeigu tie žmonės žino, kad aš irgi bandau po truputį investuoti.

Tokio pokalbio pavyzdys:

  • A: Ei, kaip investicijos?
  • B: Visai gerai.
  • A: Nu nu, tai pasakok, kiek užvirinai?
  • B: Tai žinok maždaug apie nulį.. Gal procentas šį mėnesį bus..
  • A: Procentas? Tai kokio, atsiprašau, šūdo ten prisipirkai?
  • B: Na, aš mažiau rizikuoju, turiu obligacijų..
  • A: Tai, kad viskas kyla, kokia čia gali būti rizika? Indeksai kyla, akcijos kyla.. Man rodos tu kažką netaip supranti..
  • B: Kiek paskaitau žinių (nelabai reikalingo triukšmo gyvenime), tai vis dar COVID siaučia, atvejų daugėja, žmonės daug kur nedirba, restoranai, viešbučiai, kelionių verslai užsidarę, lėktuvų skraido mažai, turizmo pasaulyje mažai, politinė rizika ir šalia mūsų ir pasaulyje, JAV rinkimai neaiškūs, JAV rinkas stumia kelios technologijų kompanijos.. Kažkaip nežinau, man norisi mažiau rizikuoti. O ir procentas per mėnesį, puikus rezultatas.
  • A: Tai kai taip galvoji, tai ir sėdi basas. Pas mane TSLA 400% per metus, AAPL 60%. Viskas kyla. Tu tiek nesiparink. Kas čia iš viso gali būti blogai?
  • B: ..

Portfelio sudėties keitimas

Seniau rašiau, kad portfelio dalį, kuri mėnesio eigoje labiausiai kinta (didžiausias volatility) mažinu, kuri stabiliausia – didinu, pagal tikėtiną ateities grąžą.

Labai grubiai – balansavimui naudoju geometrinius vidurkius akcijoms – SP500 1/PE, obligacijoms – obligacijų kupono grąžą, auksui – istorinę aukso grąžą (nuo 2000, su auksu šiaip sunkiausia) ir žiūriu pagal Kelly kriterijų, koks šių trijų komponentų mix man geriausias (optimalus). Nėra labai jau puiki ta strategija, reiktų gal pasirinkti kitus duomenis, bet man pakanka.

Dažnai nieko nekeičiu, nes su sekančiu eiliniu mėnesio pirkimu – artinu portfelio sudėtį link optimalios. Tačiau vertinant retrospektyviai, tiek kovo mėnesį, tiek rugpjūčio mėnesį – nemažai potencialaus pelno praradau, nes nerebalansavau portfelio laiku. Kodėl? Nes neturiu susirašęs taisyklių, kada reiktų rebalansuoti mėnesio viduryje. Stengiuosi kažkokius veiksmus atlikti tik tada, kai perku vienetus (~ 15 mėnesio dieną). O sprendimus kažką daryti priimu rašydamas mėnesio apžvalgą.

Kaip aš realiai pasielgiau? Nebuvau dar pilnai susidėliojęs raštu, kaip skaičiuoju portfelio dalių santykius, todėl elgiausi paprastai. Pirkau tą, kas labiausiai nupigo..

Jeigu žiūriu į portfelį du kartus per mėnesį (mėnesio gale ir kito 15 dieną), turėjau elgtis taip: Vasario mėnesio pabaigoje, aiškiai mačiau kas vyksta su akcijomis, obligacijomis. Akcijų kintamumas buvo labai didelis, turėjau „nusimesti“ didžiąją dalį akcijų, pirkti gana stabilias obligacijas arba palikti grynuosius. Kovo mėnesio pabaigoje – reikėjo parduoti dar ir obligacijas (jų kintamumas buvo irgi didžiulis), pirkti tik tikrai tuo metu labai stabilų auksą. Balandžio mėnesio pabaigoje – kadangi kintamumas „nusistovėjo“, reikėjo pirkti visko pagal proporcijas atitinkančias kintamumą, vis didinant akcijų dalį (nes jų ilgalaikė geometrinė grąža didžiausia – esant vienodam kintamumui, turi užimti didžiausią portfelio dalį). Nesielgdamas taip, kaip būtų optimalu – praradau nemažą dalį pelno (neišsigelbėjau nuo volatility drag), „nepagavau“ jokios grąžos. Kiek skaičiavau, tai apie 20% nuo tuo metu buvusios sumos. Siūlau pasiskaityti čia.

Noriu pabrėžti, kad tokia strategija aš ir investuoju. Obligacijų ir aukso kiekis portfelyje nedidėjo (sumažėjo), akcijų – padidėjo. Nemažai minuso – dėl euro sustiprėjimo dolerio atžvilgiu. Nuo praeito mėnesio, doleris krito dar ~2% euro atžvilgiu. Viso ~12-14%.

Reiktų susirašyti taisykles ant popieriaus, kad kitą kartą – rebalansuodamas portfelį pasielgčiau taip, kaip tuo metu reikia. Ir dar paskaičiuoti, kokia potenciali to kaina (mokesčiai, komisiniai). Kitą mėnesį tikiuosi, jos bus.

Naujovės portfelyje

CEF

Praeitą mėnesį nemažai rašiau apie closed end fondus (CEF). Tai va, prisipirkau aš jų. Kol kas nėra didelės naudos, bet ilguoju periodu tikiuosi daug. Rizika: sumažintas portfelio saugumas (nes mažėja diversifikacija, daugiau valiutos rizikos – nes į CEF investuoju USD). Pliusas: padidinta potenciali grąža.

Pirkau šiuos CEF: TDF, BST, BSTZ, BME, BMEZ, RNP, UTF, UTG, HQL, AIO. Plane dar keli: EOS, ACV, JOF, JEQ, BHK. Apie fondus informacijos daugiau galima rasti https://www.cefconnect.com/ ir https://seekingalpha.com/ Mano pirktų fondų sąraše, nemaža dalis lenkia SP500 per paskutinius 10 ir 20 metų. Gal kam bus įdomu, man patiko. Noriu perspėti, kad šie fondai yra aktyviai valdomi, jų mokesčiai – smarkiai didesni negu pasyvių ETF. Jie yra kur kas rizikingesni, nes dažnai naudoja finansinį svertą. Jie moka dividendus, kas papildomai kainuoja deklaruojant pajamas 🙂 Patiko, kad galėjau investuoti į tuos sektorius, kurie mano nuomone dabar verti investicijų. Pliusas ir tai, kad yra viešai rodomi šių fondų valgytojai, turintys ilgametį gerą rezultatą.

Akcijos

Esu nusižiūrėjęs kelias įmones, kurios bus mano rizikingos investicijos. Šiuo metu apie jas pasiskaitinėju, užklausiau pažįstamų, kurie toje srityje dirba, ką apie jas galvoja. Viena jų – Nanox. Planuoju sekančio pirkimo metu į ją investuoti 2% savo portfelio (500 EUR).

Ir toliau labai domina SDGR, LVGO/TDOC. Po truputį toliau skaitau, seku.

Su rugsėjo 1!

Visus nuoširdžiai sveikinu su rugsėjo 1!

Nežinau kaip Jums, bet man dabar atsiranda daug malonių buities reikalų 🙂 Mokykla, darželis, būreliai, konkursai, pasirodymai ir t.t. Tikėkimės virusas mūsų visų neužpuls. Sėkmės.

Liepa (2020-07)

Liepa buvo gera. Graži ta vasara Lietuvoje. Savaitgaliais aplankiau kelis mažus miestelius (Molėtai, Druskininkai, Birštonas, Anykščiai). Sutvarkyti, tylūs, ramūs, švarūs! Fantastika. O gamta.. Jeigu nesate išvažinėję Lietuvos mažų kurortinių miestelių, labai rekomenduoju! Prie jūros šiais metais tikriausiai nevažiuosiu, sunkiai mano mažiausi ištveria ilgesnes keliones.

Šiaip dirbau daug, bet kiekvienas vakaras sodyboje – kaip mini atostogos. Tai lėtinio nuovargio nėra. Grynas oras, vaikai basi ant žolės, ant griliaus kepa daržovės 🙂

O koks gražus liepą kiekvienas ankstyvas rytas! Rūkas virš ežero, stirnos po langais. Man patinka vasara.

Portfelis

Portfelio dinamika

Portfelyje esminių pokyčių nebuvo. Per mėnesį portfelis uždirbo tik 0,24%, dėl kelių priežasčių: nesėkmingai pastačiau stop loss kelioms akcijoms (paaiškinta toliau), kiek pakeičiau portfelio sudėtį, tai buvo daugiau komisinių, portfelis ir šiaip gana stipriai atsilieka nuo SP500. Antravertus, 12 * 0,24% jau 2,88%. Kas yra daugiau negu terminuotas indėlis! Geras rezultatas!

Šį mėnėsį daug sutaupiau, todėl investuota suma buvo didesnė nei praeitais mėnesiais. Tikiuosi ir ateityje pavyks tokį santykį palaikyti (gana stipriai abejoju, bet kol galiu – stengsiuosi). Dirbu kiek daugiau negu norėčiau, nes neramina padėtis dėl Covid, nelaukiu vėl karantino.

Metų grafike portfelis atrodo puikiai, nuo portfelio sukūrimo – irgi puikiai. Jeigu SP500 toliau taip augs, greitu laiku turėtų aplenkti mano portfelį ir pradėti tolti. Tokia yra mažesnės rizikos kaina.

Valiutos rizika

Dar pastebėjimas: SPY vasario mėnesio aukščiausia kaina – 339$, šiuo metu – 326,5$. T.y. šiuo metu tik 3,7% nuo aukščiausios visų laikų kainos. VWCE dabartinė kaina 71,44 EUR, aukščiausia vasario mėnesio kaina – 82,06 EUR. T.y. net 13% nuo aukščiausios kainos. Atrodo VWCE atsilieka ant beveik 10% nuo SPY.. Vien liepą VWCE pigo nuo 73,02 EUR iki 71,44 EUR (VWCE liepą – nuostolingas 2,2%, mano portfelis – pelningas 0,24%), tad gal neverta portfelio ir lyginti su SPY?

O to tikėtina priežastis: 1 EUR šiuo metu 1,18$. Visus 2019 ir 2020 EUR USD santykis buvo mažesnis (mano labai trumpas investavimo laikotarpis – nepilni metai, EUR USD santykis buvo ~1,07-1,10). Gaunasi, kad kai anksčiau investavau, aš už pigesnius eurus prisipirkau akcijų ETF (kurio sudėtyje didžioji dalis – USA akcijų, už tuo metu brangius dolerius), kuris brango, bet kartu brango ir euras, todėl mano akcijų ETF man procentaliai pabrango mažiau, negu amerikos investuotojams.

Kitavertus – dabar, aš už ~7-9% brangesnį eurą, galiu nusipirkti akcijų ETF vienetų, kuris savo sudėtyje turės daugiau akcijų už pigius dolerius.

Jeigu domina, kodėl taip yra, pasiskaitykite apie currency risk ir currency hedged ETF. Įdomu, nes pvz. SGDL ir XAD1 seka aukso kainą (ji juk vienoda), tik XAD1 yra EUR-hedged. Pasižiūrėkit, kaip skiriasi jų grąža!

Bet kokiu atveju, portfelis kol kas lenkia tiek 100% SPY, tiek 100% VWCE, tai psichologiškai visai smagu. Su atsilikimu nuo SPY esu susitaikęs. Labai įdomu, kaip bus ateityje!

Įkalbėjau žmoną investuoti

Po mano ilgų ir įkyrių įkalbinėjimų ir diskusijų su žmona, ji savo Swedbank sąskaitoje savarankiškai (!!!) nusipirko Baltic Horizon akcijų už 250 eurų ir atsidėjo dar 250 eurų Telia akcijoms (pirks kitą savaitę). Pagal mūsų dabartinį susitarimą, ji planuoja kas mėnesį už 250-500 eurų pirkti Baltijos šalių įmonių akcijas. Ji bus atsakinga už mūsų Baltic portfelį 😀

Rugpjūtį numatoma daugiau išlaidų, mažiau pajamų, tai investuosime smarkiai mažiau. Bloge toliau iš esmės rašysiu daugiau apie savo InteractiveBrokers portfelį, Swedbank palieku žmonos priežiūrai.

Apie aktyviai valdomus fondus

Apie CEF (closed end funds)

Paskutiniu metu daugiausiai skaičiau apie įvairius aktyviai valdomus fondus, jų ilgalaikės grąžos lyginimą su tuo pačiu SP500. Juk kiek kartų skaitėme, girdėjome, kad tik dalis aktyviai valdomų fondų, ilguoju laiku lenkia SPY ETF.

Bet nustebau radęs yra ir tokių, kurie ne tik, kad neatsilieka, bet dar ir garantuoja papildomas pastovias pajamas (dividendus). Tai artėjant laikui, kai reikės gyventi iš investicijų, apie tokius reikės domėtis kiek daugiau. Pvz. QQQX fondą sudaro Nasdaq-100 indekso (QQQ ETF) akcijos, o dividendai generuojami parduodant call opcionus. Gaunasi kiek prastesnė grąža negu pačio Nasdaq-100 indekso, bet su papildomu opcionu pajamingumu – lenkia SP500. Norint gauti analogiškas pajamas standartiniu atveju, reikėtų pardavineti savo turimą accumulating ETF (nes net ir distributing tipo populiariausių ETF dividendai sudaro tik apie 0,6-3%), o QQQX šiuo metu – 6,39%. QQQ ETD – 0,6%, SPY – 1,75%. Kaip alternatyva – visai įdomu. Svarbiausia, kad apie CEF fondus iki šiol skaičiau labai mažai. Mintyse lyginau juos su pavienėmis akcijoms, turėjau kažkokią išankstinę nuomonę, kad aktyviai valdomas – nebus pelningesnis. Paskaičius – CEF fondai turi savo minusus ir pliusus. Po truputį skirsiu laiko paanalizuoti daugiau. Galbūt galima kai kuriuos CEF panaudoti, vietoj kažkurio ETF.

Apie Tail risk fondus

Norėčiau prieiti prie tail risk fondų, pvz. Marko Spitznagelio Universa arba Cambria Tail ETF, kurie „saugo“ nuo didelių kritimų. Yra kelios studijos, kurios rodo, kad ilgalaikis šių fondų efektas nėra geras (per brangus draudimas), bet turėti alternatyvą būtų įdomu. Kai kurie autoriai rašo, kad banalus TIPS fondas ar obligacijų ETF apsaugo panašiai, kaip ir tail risk fondas.

Universa minimali investuojama suma – 50M (teisingai perskaitėte), o TAIL ETF – yra tik USA ir profesionaliems investuotojams skirtas ETF, iš Europos eiliniam veikėjui neprieinamas. Tikriausiai reiktų daugiau paskaityti, gal galima savarankiškai rollint OTM put opcionus. Aišku per daug saugotis nėra gerai. Juk portfelis ir taip sudarytas iš obligacijų, aukso ir akcijų. Jeigu būtų tik akcijų ETF, tai tada manau kažkokios apsaugos reikėtų.. Tiksliai dar neskaičiavau, kiek viskas kainuotų. Rimčiau backtest irgi nedariau. Verta pažiūrėti ateityje, kai portfelis bus kiek solidesnis.

Vėl investavimo klaida

Turėjau ir visai netikėtą nesėkmę. Kaip minėjau praeitą mėnesį, nusprendžiau dalį pinigų skirti pavienėms akcijoms. Tai nusipirkau aš SDGR ir LVGO (abi yra super super perspektyvos akcijos ilguoju laiku). Kadangi neblogai pakilo, pastačiau IB Stop loss, ant pelno ribos (apie 10% pigiau, negu kainavo tuo metu). Kad net ir krentant akcijai, nebūtų minuso. Ir spėkit kas buvo.. Tą dieną pasvyravo kažkiek USA rinka, kažkas skubiai pardavė LVGO smarkiai pigiau, ir mano 4 akcijas, kurios užsidarė ties 112$ pardavė už 100$. O kitą dieną LVGO atsidarė jau vėl 109$. Tai toks kainos pokytis ne per trading hours man kainavo visai nemažai. Šiandien LVGO jau beveik 130$. Ir kils iki kosmoso per ateinančius metus.

Lygiai taip pat pardavė ir mano SDGR. Per naktį dėl netikėto pardavimo netekau viso apie 60$. Būčiau nestatęs Stop loss, būčiau beveik nepastebėjęs kainos pokyčio. Čia tik susvyravo per naktį.. Žemyn, aukštyn.. Žiauriai susinervinau. Norėjau save apsaugoti, o pasidariau tik blogiau. Tai iš karto mažina norą pavienių akcijų turėjimui, spekuliavimui 🙂

Arba reikia stop loss nenaudoti.. Dabar LVGO akcijos pabrango tiek, kad jau nebesinori jų dabar pirkti, nors žinau, kad ateityje abi tikrai bus vertos smarkiai daugiau. SDGR technologijos lenkia dabartį metais, o LVGO iki šiol įsisavino tik 1% rinkos (likusi – praktiškai laisva). LVGO gali tapti medicinos Amazon akcija. Jeigu nors kiek kris – reiks pirkti (bet gali niekad ir nebenukristi). Abi įmonės nepapuola į populiarius ETF.

Šiaip pamoka gera. Gerai, kad stop loss nėra ant pagrindinių pozicijų, nes jas pasiruošęs laikyti ilgam. O didelis ir netikėtas kainos pokytis gali „išmušti“ saugiklius.

Buitis

Priaugau svorio. Daug valgau, mažai judu. Negerai. Reikia pradėti daryti mankštą, bet labai noriu rytais miego. Ką daryti?

Skaitau daug, rašau mažai. Negerai. Akys pavargsta nuo ekranų. Stengiuosi mažinti.. O rašyti į sasuvinį nepatinka.

Sodyboje nėra pianino. Negroju. Negerai.

Labai gerai leidžiu laiką. Gerai. Čia reikia ir dėti akcentus!

Geros likusios vasaros!

Ką keistum savo darbe?

Paskutiniu metu vis daugiau ieškoma informacijos ne apie techninę investavimo pusę, o apie filosofinius ar psichologinius aspektus. Vieną tokį aspektą šiandien nuspręndžiau ir paliesti (jis man pačiam labai aktualus).

Dialogas su savimi apie darbą

Apie esamą situaciją

A: Klausyk.. Atrodo visai neblogai uždirbi. Ką tu ten tokio dirbi?

Giem: Dirbu su žmonėmis. Konsultuoju, sprendžiu kai kurias jų problemas (gana retas, bet labai specifines). Trumpai – esu aukšto lygio siauros srities specialistas (jaučiasi visai kietas)

A: Ėėė.. Eilinis specialistas uždirba kokius 600-2500 eurų, priklausomai nuo srities. Pas tave mačiau ir būna ir 4000+.. Tu gal programeris?

Giem: Ne, ne programeris..

Šitoj vietoj noriu truputį išsiplėsti.

Uždarbis priklauso nuo darbo pobūdžio, darbo rinkos paklausos ir pasiūlos, kompetencijos ir laiko, efektyviai praleisto darbe.

Per ilgą laiką – didini kompetenciją, didėja alga. Jeigu dar žinai, kad paklausa yra, o pasiūlos nelabai – galimybę uždirbti daugiau sau padidini. Todėl reikią įgyti gebėjimų ir žinių, kurias turi mažai žmonių. Aš iš viso dirbu jau 17 metų, konkrečiai savo srityje – 12. Todėl jeigu skaitytojas dirba savo srityje 3-5 metus, bet nėra patenkintas savo atlyginimu, nesustok ir ateityje tikrai bus geriau!

Apie perspektyvas

A: Aha. Supratau. Laikai save senuku (juokauja). O kokios perspektyvos?

Giem: Jokios. Esu savo srities viršuje. Per artimiausius 5 metus algos didėjimą matau minimalų (infliacijos dydžio). Realiai tik keli kolegos Lietuvoje (mano labai siauroje srityje) uždirba daugiau (kai pajamos susiję tik su specialybe), bet jie ir dirba daugiau. Aš savaitgalius stengiuosi leisti namuose.. Arba turiu tapti amoralus ir pradėti neadekvačiai plėšti iš klientų, arba kažką turiu keisti. Planuoju keisti.

A: Duok gal kokį pavyzdį, ką tu nori keisti..

Giem: Įsivaizduokime du Lietuvos žmones: eilinį odontologą ir eilinį verslininką. Kuris bus turtingesnis? Vidutiniškai turtingesni bus odontologai. Po to tikėtina, kad sektų verslininkai (Ne visi verslininkai turi milijonines įmones, juk kai kurie verslininkai pvz. tik dalį laiko verslauja ir pardavinėja savo 4 vištų kiaušinius, kitą laiką dirba pvz. odontologo padėjėjais..). O jeigu pasižiūrėtume, kurioje specialybėje daugiau milionierių? Tai atrastume, kad verslininkų tarpe jų tikriausiai būtų gerokai daugiau.

Odontologas savo turtus užsidirba per ilgą gyvenimą, gręždamas skyles dantyse. Lygiai taip pat mechanikas autoservise pinigus „krauna“ keisdamas šarnyrus, chirurgas – operuodamas apendicitus, mokytojas – mokydamas nemotyvuotus vaikus, policininkas – gaudydamas vagis, kasininkas – sunkiai atidirbdamas ilgas valandas. Kuo daugiau dirbsiu, tuo daugiau uždirbsiu..

Pastebite: turimi pinigai = darbo laikas * darbo užmokestis + kompetencija/patirtis/poreikis

A: Tai čia tavo situacija?

Giem: Taip. Na, o pvz. verslininkai, rašytojai, filmų kūrėjai, dainininkai, menininkai, investuotojai uždirba pagal kiek kitą principą. Jie irgi labai sunkiai ir ilgai dirba. Bet jie turi galimybę uždirbti daug (ta prasme, daug!).

Nassib Taleb irgi rašo, kad rašytojas parašęs vieną labai sėkmingą knygą, gali išpopuliarėti ir praturtėti (Joanne Rowling ir jos Harry Poter. Po pirmos knygos buvo BOOM, po to ji toliau gerai ir daug dirbo, bet jau honorarai buvo kiti).

Lygiai taip pat filmų kūrėjai ar aktoriai gali nepaisant labai sunkaus ir ilgo darbo niekada neišpopuliarėti, sunkiai verstis visą gyvenimą.. O gali pasisekti ir jie šoks į didžiuosius ekranus ir gerbėjų minios stumdysis prie jų limuzino durų, kad paliestų jų švarko rankovės kraštą.. Ar eilinis naujas reperis, kurį išsirinks Drake ir pakvies prisijungti prie jo naujo kūrinio, nes jam patiko reperio kedai.. Manau, mintį supratote.

Pats Nassim Taleb nurodo, kad nemaža dalis aktorių išpopuliarėjo ne dėl gebėjimo vaidinti, o dėl to, kad jiems tiesiog pasisekė (Siūlau paskaityti Fooled by Randomness).

Pastebime: turimi pinigai = darbo laikas * darbo užmokestis + kompetencija/patirtis/poreikis * atsitiktinė (ar ne visai) galimybė

Tai aš savo visus pinigus uždirbu pagal pirmą planą. Tiesiog sunkiai ir ilgai dirbu. Norėčiau dirbti trumpiau, bet tada uždirbčiau mažiau. Bazinė alga nėra maža, bet viskas ką uždirbu virš 1800-2000 eurų (1 mano darbo etatas pagrindinėje darbovietėje, 12-14 eurų per valandą) yra papildomų pastangų ir papildomo laiko praleisto darbe dėka.

Paskaičiuojam: jeigu noriu ~4000, tai dirbu du etatus. Kiek darbo trukmę sumažina tai, kad papildomame darbe dirbu už didesnį valandinį uždarbį – 22-24 eurus per valandą. Tikrai nemažai žmonių dirba gerokai brangesniu tarifu, bet trumpesnį laiką.. O esu gavęs laišką, kad nustočiau puikuotis savo atlyginimu (dėl to prie mėnesio apžvalgų nebenurodau pajamų/išlaidų, jos – atskirame puslapyje).

Apie planus uždirbti daugiau

A: O ar planuoji uždirbti daugiau? Jei taip, tai kaip?

Giem: Norėt noriu, artimuoju periodu tikrai nepavyks. O ateityje norėčiau savo darbui pritaikyti to pačio Nassim Taleb Barbell strategiją.

„If you know that you are vulnerable to prediction errors, and accept that most risk measures are flawed, then your strategy is to be as hyper-conservative and hyper-aggressive as you can be, instead of being mildly aggressive or conservative.“

Nassim Taleb

Pagal šią strategiją didžiają savo darbo laiko dalį skirti darbui, kuris apmokamas pagal pirmu pavyzdžiu iliustruotą formulę ir nedidelę laiko dalį skirti rizikingai, gal net ir blogai apmokamai, bet turinčiai galimybę „sprogti“. Šitą visą reikalą, tai norėčiau pridėti prie savo artimosios ateities planų.

Planas: Skirti 90% (ar 99%) darbo laiko, darbui generuojančiam gana stabilias nemažas pajamas + 10% (ar 1%) darbui, kuris suteiks man tą nedidelę galimybę man tapti milijonieriumi.

Esmė tame, kad nepabandęs – nepadarysiu.

A: O tai ką tu darysi.. Ta prasme tas 10% (ar 1%) darbo laiko..

Giem: Dar tikrai nežinau. Turiu šiokių tokių planų. Pirma – po truputį rašysiu savo fantasy stiliaus istoriją (jau 8 chapteriai). Antra – padėsiu žmonai dirbti srityje, kuri apmokama pagal antrą pavyzdį. Trečia – ruošiuosi pradėti dirbti „ant savęs“ (tokia galimybė įmanoma, reikia tik nemažai pradinių investicijų ir komandos. Potencialų partnerį turiu).

A: ..

Giem: Kaip daugiau uždirbti planuojate Jūs? Gal kas turit gerų pasiūlymų/pastebėjimų? 🙂

Linear Growth vs. Exponential Growth - Chris Danilo