Kategorijos
Mėnesio apžvalga

Liepa (2020-07)

Liepa buvo gera. Graži ta vasara Lietuvoje. Savaitgaliais aplankiau kelis mažus miestelius (Molėtai, Druskininkai, Birštonas, Anykščiai). Sutvarkyti, tylūs, ramūs, švarūs! Fantastika. O gamta.. Jeigu nesate išvažinėję Lietuvos mažų kurortinių miestelių, labai rekomenduoju! Prie jūros šiais metais tikriausiai nevažiuosiu, sunkiai mano mažiausi ištveria ilgesnes keliones.

Šiaip dirbau daug, bet kiekvienas vakaras sodyboje – kaip mini atostogos. Tai lėtinio nuovargio nėra. Grynas oras, vaikai basi ant žolės, ant griliaus kepa daržovės 🙂

O koks gražus liepą kiekvienas ankstyvas rytas! Rūkas virš ežero, stirnos po langais. Man patinka vasara.

Portfelis

Portfelio dinamika

Portfelyje esminių pokyčių nebuvo. Per mėnesį portfelis uždirbo tik 0,24%, dėl kelių priežasčių: nesėkmingai pastačiau stop loss kelioms akcijoms (paaiškinta toliau), kiek pakeičiau portfelio sudėtį, tai buvo daugiau komisinių, portfelis ir šiaip gana stipriai atsilieka nuo SP500. Antravertus, 12 * 0,24% jau 2,88%. Kas yra daugiau negu terminuotas indėlis! Geras rezultatas!

Šį mėnėsį daug sutaupiau, todėl investuota suma buvo didesnė nei praeitais mėnesiais. Tikiuosi ir ateityje pavyks tokį santykį palaikyti (gana stipriai abejoju, bet kol galiu – stengsiuosi). Dirbu kiek daugiau negu norėčiau, nes neramina padėtis dėl Covid, nelaukiu vėl karantino.

Metų grafike portfelis atrodo puikiai, nuo portfelio sukūrimo – irgi puikiai. Jeigu SP500 toliau taip augs, greitu laiku turėtų aplenkti mano portfelį ir pradėti tolti. Tokia yra mažesnės rizikos kaina.

Valiutos rizika

Dar pastebėjimas: SPY vasario mėnesio aukščiausia kaina – 339$, šiuo metu – 326,5$. T.y. šiuo metu tik 3,7% nuo aukščiausios visų laikų kainos. VWCE dabartinė kaina 71,44 EUR, aukščiausia vasario mėnesio kaina – 82,06 EUR. T.y. net 13% nuo aukščiausios kainos. Atrodo VWCE atsilieka ant beveik 10% nuo SPY.. Vien liepą VWCE pigo nuo 73,02 EUR iki 71,44 EUR (VWCE liepą – nuostolingas 2,2%, mano portfelis – pelningas 0,24%), tad gal neverta portfelio ir lyginti su SPY?

O to tikėtina priežastis: 1 EUR šiuo metu 1,18$. Visus 2019 ir 2020 EUR USD santykis buvo mažesnis (mano labai trumpas investavimo laikotarpis – nepilni metai, EUR USD santykis buvo ~1,07-1,10). Gaunasi, kad kai anksčiau investavau, aš už pigesnius eurus prisipirkau akcijų ETF (kurio sudėtyje didžioji dalis – USA akcijų, už tuo metu brangius dolerius), kuris brango, bet kartu brango ir euras, todėl mano akcijų ETF man procentaliai pabrango mažiau, negu amerikos investuotojams.

Kitavertus – dabar, aš už ~7-9% brangesnį eurą, galiu nusipirkti akcijų ETF vienetų, kuris savo sudėtyje turės daugiau akcijų už pigius dolerius.

Jeigu domina, kodėl taip yra, pasiskaitykite apie currency risk ir currency hedged ETF. Įdomu, nes pvz. SGDL ir XAD1 seka aukso kainą (ji juk vienoda), tik XAD1 yra EUR-hedged. Pasižiūrėkit, kaip skiriasi jų grąža!

Bet kokiu atveju, portfelis kol kas lenkia tiek 100% SPY, tiek 100% VWCE, tai psichologiškai visai smagu. Su atsilikimu nuo SPY esu susitaikęs. Labai įdomu, kaip bus ateityje!

Įkalbėjau žmoną investuoti

Po mano ilgų ir įkyrių įkalbinėjimų ir diskusijų su žmona, ji savo Swedbank sąskaitoje savarankiškai (!!!) nusipirko Baltic Horizon akcijų už 250 eurų ir atsidėjo dar 250 eurų Telia akcijoms (pirks kitą savaitę). Pagal mūsų dabartinį susitarimą, ji planuoja kas mėnesį už 250-500 eurų pirkti Baltijos šalių įmonių akcijas. Ji bus atsakinga už mūsų Baltic portfelį 😀

Rugpjūtį numatoma daugiau išlaidų, mažiau pajamų, tai investuosime smarkiai mažiau. Bloge toliau iš esmės rašysiu daugiau apie savo InteractiveBrokers portfelį, Swedbank palieku žmonos priežiūrai.

Apie aktyviai valdomus fondus

Apie CEF (closed end funds)

Paskutiniu metu daugiausiai skaičiau apie įvairius aktyviai valdomus fondus, jų ilgalaikės grąžos lyginimą su tuo pačiu SP500. Juk kiek kartų skaitėme, girdėjome, kad tik dalis aktyviai valdomų fondų, ilguoju laiku lenkia SPY ETF.

Bet nustebau radęs yra ir tokių, kurie ne tik, kad neatsilieka, bet dar ir garantuoja papildomas pastovias pajamas (dividendus). Tai artėjant laikui, kai reikės gyventi iš investicijų, apie tokius reikės domėtis kiek daugiau. Pvz. QQQX fondą sudaro Nasdaq-100 indekso (QQQ ETF) akcijos, o dividendai generuojami parduodant call opcionus. Gaunasi kiek prastesnė grąža negu pačio Nasdaq-100 indekso, bet su papildomu opcionu pajamingumu – lenkia SP500. Norint gauti analogiškas pajamas standartiniu atveju, reikėtų pardavineti savo turimą accumulating ETF (nes net ir distributing tipo populiariausių ETF dividendai sudaro tik apie 0,6-3%), o QQQX šiuo metu – 6,39%. QQQ ETD – 0,6%, SPY – 1,75%. Kaip alternatyva – visai įdomu. Svarbiausia, kad apie CEF fondus iki šiol skaičiau labai mažai. Mintyse lyginau juos su pavienėmis akcijoms, turėjau kažkokią išankstinę nuomonę, kad aktyviai valdomas – nebus pelningesnis. Paskaičius – CEF fondai turi savo minusus ir pliusus. Po truputį skirsiu laiko paanalizuoti daugiau. Galbūt galima kai kuriuos CEF panaudoti, vietoj kažkurio ETF.

Apie Tail risk fondus

Norėčiau prieiti prie tail risk fondų, pvz. Marko Spitznagelio Universa arba Cambria Tail ETF, kurie „saugo“ nuo didelių kritimų. Yra kelios studijos, kurios rodo, kad ilgalaikis šių fondų efektas nėra geras (per brangus draudimas), bet turėti alternatyvą būtų įdomu. Kai kurie autoriai rašo, kad banalus TIPS fondas ar obligacijų ETF apsaugo panašiai, kaip ir tail risk fondas.

Universa minimali investuojama suma – 50M (teisingai perskaitėte), o TAIL ETF – yra tik USA ir profesionaliems investuotojams skirtas ETF, iš Europos eiliniam veikėjui neprieinamas. Tikriausiai reiktų daugiau paskaityti, gal galima savarankiškai rollint OTM put opcionus. Aišku per daug saugotis nėra gerai. Juk portfelis ir taip sudarytas iš obligacijų, aukso ir akcijų. Jeigu būtų tik akcijų ETF, tai tada manau kažkokios apsaugos reikėtų.. Tiksliai dar neskaičiavau, kiek viskas kainuotų. Rimčiau backtest irgi nedariau. Verta pažiūrėti ateityje, kai portfelis bus kiek solidesnis.

Vėl investavimo klaida

Turėjau ir visai netikėtą nesėkmę. Kaip minėjau praeitą mėnesį, nusprendžiau dalį pinigų skirti pavienėms akcijoms. Tai nusipirkau aš SDGR ir LVGO (abi yra super super perspektyvos akcijos ilguoju laiku). Kadangi neblogai pakilo, pastačiau IB Stop loss, ant pelno ribos (apie 10% pigiau, negu kainavo tuo metu). Kad net ir krentant akcijai, nebūtų minuso. Ir spėkit kas buvo.. Tą dieną pasvyravo kažkiek USA rinka, kažkas skubiai pardavė LVGO smarkiai pigiau, ir mano 4 akcijas, kurios užsidarė ties 112$ pardavė už 100$. O kitą dieną LVGO atsidarė jau vėl 109$. Tai toks kainos pokytis ne per trading hours man kainavo visai nemažai. Šiandien LVGO jau beveik 130$. Ir kils iki kosmoso per ateinančius metus.

Lygiai taip pat pardavė ir mano SDGR. Per naktį dėl netikėto pardavimo netekau viso apie 60$. Būčiau nestatęs Stop loss, būčiau beveik nepastebėjęs kainos pokyčio. Čia tik susvyravo per naktį.. Žemyn, aukštyn.. Žiauriai susinervinau. Norėjau save apsaugoti, o pasidariau tik blogiau. Tai iš karto mažina norą pavienių akcijų turėjimui, spekuliavimui 🙂

Arba reikia stop loss nenaudoti.. Dabar LVGO akcijos pabrango tiek, kad jau nebesinori jų dabar pirkti, nors žinau, kad ateityje abi tikrai bus vertos smarkiai daugiau. SDGR technologijos lenkia dabartį metais, o LVGO iki šiol įsisavino tik 1% rinkos (likusi – praktiškai laisva). LVGO gali tapti medicinos Amazon akcija. Jeigu nors kiek kris – reiks pirkti (bet gali niekad ir nebenukristi). Abi įmonės nepapuola į populiarius ETF.

Šiaip pamoka gera. Gerai, kad stop loss nėra ant pagrindinių pozicijų, nes jas pasiruošęs laikyti ilgam. O didelis ir netikėtas kainos pokytis gali „išmušti“ saugiklius.

Buitis

Priaugau svorio. Daug valgau, mažai judu. Negerai. Reikia pradėti daryti mankštą, bet labai noriu rytais miego. Ką daryti?

Skaitau daug, rašau mažai. Negerai. Akys pavargsta nuo ekranų. Stengiuosi mažinti.. O rašyti į sasuvinį nepatinka.

Sodyboje nėra pianino. Negroju. Negerai.

Labai gerai leidžiu laiką. Gerai. Čia reikia ir dėti akcentus!

Geros likusios vasaros!

Kategorijos
Investavimas, strategija

Ką keistum savo darbe?

Paskutiniu metu vis daugiau ieškoma informacijos ne apie techninę investavimo pusę, o apie filosofinius ar psichologinius aspektus. Vieną tokį aspektą šiandien nuspręndžiau ir paliesti (jis man pačiam labai aktualus).

Dialogas su savimi apie darbą

Apie esamą situaciją

A: Klausyk.. Atrodo visai neblogai uždirbi. Ką tu ten tokio dirbi?

Giem: Dirbu su žmonėmis. Konsultuoju, sprendžiu kai kurias jų problemas (gana retas, bet labai specifines). Trumpai – esu aukšto lygio siauros srities specialistas (jaučiasi visai kietas)

A: Ėėė.. Eilinis specialistas uždirba kokius 600-2500 eurų, priklausomai nuo srities. Pas tave mačiau ir būna ir 4000+.. Tu gal programeris?

Giem: Ne, ne programeris..

Šitoj vietoj noriu truputį išsiplėsti.

Uždarbis priklauso nuo darbo pobūdžio, darbo rinkos paklausos ir pasiūlos, kompetencijos ir laiko, efektyviai praleisto darbe.

Per ilgą laiką – didini kompetenciją, didėja alga. Jeigu dar žinai, kad paklausa yra, o pasiūlos nelabai – galimybę uždirbti daugiau sau padidini. Todėl reikią įgyti gebėjimų ir žinių, kurias turi mažai žmonių. Aš iš viso dirbu jau 17 metų, konkrečiai savo srityje – 12. Todėl jeigu skaitytojas dirba savo srityje 3-5 metus, bet nėra patenkintas savo atlyginimu, nesustok ir ateityje tikrai bus geriau!

Apie perspektyvas

A: Aha. Supratau. Laikai save senuku (juokauja). O kokios perspektyvos?

Giem: Jokios. Esu savo srities viršuje. Per artimiausius 5 metus algos didėjimą matau minimalų (infliacijos dydžio). Realiai tik keli kolegos Lietuvoje (mano labai siauroje srityje) uždirba daugiau (kai pajamos susiję tik su specialybe), bet jie ir dirba daugiau. Aš savaitgalius stengiuosi leisti namuose.. Arba turiu tapti amoralus ir pradėti neadekvačiai plėšti iš klientų, arba kažką turiu keisti. Planuoju keisti.

A: Duok gal kokį pavyzdį, ką tu nori keisti..

Giem: Įsivaizduokime du Lietuvos žmones: eilinį odontologą ir eilinį verslininką. Kuris bus turtingesnis? Vidutiniškai turtingesni bus odontologai. Po to tikėtina, kad sektų verslininkai (Ne visi verslininkai turi milijonines įmones, juk kai kurie verslininkai pvz. tik dalį laiko verslauja ir pardavinėja savo 4 vištų kiaušinius, kitą laiką dirba pvz. odontologo padėjėjais..). O jeigu pasižiūrėtume, kurioje specialybėje daugiau milionierių? Tai atrastume, kad verslininkų tarpe jų tikriausiai būtų gerokai daugiau.

Odontologas savo turtus užsidirba per ilgą gyvenimą, gręždamas skyles dantyse. Lygiai taip pat mechanikas autoservise pinigus „krauna“ keisdamas šarnyrus, chirurgas – operuodamas apendicitus, mokytojas – mokydamas nemotyvuotus vaikus, policininkas – gaudydamas vagis, kasininkas – sunkiai atidirbdamas ilgas valandas. Kuo daugiau dirbsiu, tuo daugiau uždirbsiu..

Pastebite: turimi pinigai = darbo laikas * darbo užmokestis + kompetencija/patirtis/poreikis

A: Tai čia tavo situacija?

Giem: Taip. Na, o pvz. verslininkai, rašytojai, filmų kūrėjai, dainininkai, menininkai, investuotojai uždirba pagal kiek kitą principą. Jie irgi labai sunkiai ir ilgai dirba. Bet jie turi galimybę uždirbti daug (ta prasme, daug!).

Nassib Taleb irgi rašo, kad rašytojas parašęs vieną labai sėkmingą knygą, gali išpopuliarėti ir praturtėti (Joanne Rowling ir jos Harry Poter. Po pirmos knygos buvo BOOM, po to ji toliau gerai ir daug dirbo, bet jau honorarai buvo kiti).

Lygiai taip pat filmų kūrėjai ar aktoriai gali nepaisant labai sunkaus ir ilgo darbo niekada neišpopuliarėti, sunkiai verstis visą gyvenimą.. O gali pasisekti ir jie šoks į didžiuosius ekranus ir gerbėjų minios stumdysis prie jų limuzino durų, kad paliestų jų švarko rankovės kraštą.. Ar eilinis naujas reperis, kurį išsirinks Drake ir pakvies prisijungti prie jo naujo kūrinio, nes jam patiko reperio kedai.. Manau, mintį supratote.

Pats Nassim Taleb nurodo, kad nemaža dalis aktorių išpopuliarėjo ne dėl gebėjimo vaidinti, o dėl to, kad jiems tiesiog pasisekė (Siūlau paskaityti Fooled by Randomness).

Pastebime: turimi pinigai = darbo laikas * darbo užmokestis + kompetencija/patirtis/poreikis * atsitiktinė (ar ne visai) galimybė

Tai aš savo visus pinigus uždirbu pagal pirmą planą. Tiesiog sunkiai ir ilgai dirbu. Norėčiau dirbti trumpiau, bet tada uždirbčiau mažiau. Bazinė alga nėra maža, bet viskas ką uždirbu virš 1800-2000 eurų (1 mano darbo etatas pagrindinėje darbovietėje, 12-14 eurų per valandą) yra papildomų pastangų ir papildomo laiko praleisto darbe dėka.

Paskaičiuojam: jeigu noriu ~4000, tai dirbu du etatus. Kiek darbo trukmę sumažina tai, kad papildomame darbe dirbu už didesnį valandinį uždarbį – 22-24 eurus per valandą. Tikrai nemažai žmonių dirba gerokai brangesniu tarifu, bet trumpesnį laiką.. O esu gavęs laišką, kad nustočiau puikuotis savo atlyginimu (dėl to prie mėnesio apžvalgų nebenurodau pajamų/išlaidų, jos – atskirame puslapyje).

Apie planus uždirbti daugiau

A: O ar planuoji uždirbti daugiau? Jei taip, tai kaip?

Giem: Norėt noriu, artimuoju periodu tikrai nepavyks. O ateityje norėčiau savo darbui pritaikyti to pačio Nassim Taleb Barbell strategiją.

„If you know that you are vulnerable to prediction errors, and accept that most risk measures are flawed, then your strategy is to be as hyper-conservative and hyper-aggressive as you can be, instead of being mildly aggressive or conservative.“

Nassim Taleb

Pagal šią strategiją didžiają savo darbo laiko dalį skirti darbui, kuris apmokamas pagal pirmu pavyzdžiu iliustruotą formulę ir nedidelę laiko dalį skirti rizikingai, gal net ir blogai apmokamai, bet turinčiai galimybę „sprogti“. Šitą visą reikalą, tai norėčiau pridėti prie savo artimosios ateities planų.

Planas: Skirti 90% (ar 99%) darbo laiko, darbui generuojančiam gana stabilias nemažas pajamas + 10% (ar 1%) darbui, kuris suteiks man tą nedidelę galimybę man tapti milijonieriumi.

Esmė tame, kad nepabandęs – nepadarysiu.

A: O tai ką tu darysi.. Ta prasme tas 10% (ar 1%) darbo laiko..

Giem: Dar tikrai nežinau. Turiu šiokių tokių planų. Pirma – po truputį rašysiu savo fantasy stiliaus istoriją (jau 8 chapteriai). Antra – padėsiu žmonai dirbti srityje, kuri apmokama pagal antrą pavyzdį. Trečia – ruošiuosi pradėti dirbti „ant savęs“ (tokia galimybė įmanoma, reikia tik nemažai pradinių investicijų ir komandos. Potencialų partnerį turiu).

A: ..

Giem: Kaip daugiau uždirbti planuojate Jūs? Gal kas turit gerų pasiūlymų/pastebėjimų? 🙂

Linear Growth vs. Exponential Growth - Chris Danilo
Kategorijos
Mėnesio apžvalga

Birželis (2020-06)

Portfelis

Šį mėnesį gavau papildomo darbo, tai investavau kiek daugiau, negu praeitais mėnesiais. Portfelį papildžiau 2200 EUR.

Pirkau VWCE, IS04, SGLD.

Pirkau ir kelias įmonių akcijas. Kelias akcijas ir pardaviau (spekuliavau), esminio pokyčio čia nebuvo, išnaudoju InteractiveBrokers 10$ mokestį ant komisinių..

Portfelis truputį aplenkė SP 500, tačiau atsiliko nuo VT (USA akcijų ETF) ir EFA (Pasaulio Large ir Mid Cap akcijų, išskyrus USA ir Kanados akcijas, ETF). Šiaip esu labai patenkintas tokiu rezultatu. Portfelis tikrai mažai rizikingas (net jau su nedidele dalimi skirta rizikingoms akcijoms ir opcionams).
Nuo portfelio sukūrimo (realiai, nuo 2019-10)
Mažesni nuostoliai = didesnis pelnas. Įdomu, kaip bus po kokių 5-10 metų.

Mano strategijos pokyčiai

Po ilgesnių svarstymų, nuspręndžiau portfelį papildyti nedidele dalimi sidabro ETC VZLC ir Preferred akcijų ETF PRFE. Kartu šie du portfelio komponentai sudarys po ~2% portfelio svorio.

Sidabro ETF dalis bus iš portfelio aukso ETC SGLD dalies, o Preferred akcijų dalis – iš portfelio ilgalaikių obligacijų IS04 ETF dalies.

Kodėl sidabras?

Pinigų vertei išlaikyti, šiuo metu istoriškai pigus, naudojamas medicinos ir farmacijos pramonėje, saulės baterijose ir t.t. Nemažai skaičiau, lyginausi, nedidelę dalį pinigų laikyti sidabro ETC visai sutinku. Portfelio vertę jis keis mažai, bet fizinis metalas – ne popierinis pinigas (anti infliacija). Galima būtų tiesiog palikti šią dalį auksui, tačiau šiuo metu auksas brangus, tik nedidelė jo dalis naudojama pramonėje (pagrinde investicijoms ir juvelyriniams dirbiniams). Sidabras šiuo metu pigus ir jo panaudojimas kasmet didėja. Tikiuosi, kad vertė smarkiai nesikeis. Sidabro ilgalaikė koreliacija ~0,17 su USA akcijomis SP 500 (SPY), ~ -0,15 su USA ilgalaikėmis obligacijomis (TLT) ir ~0,87 su aukso ETF (GLD). Pozicijos portfelyje tikslas – vertės išsaugojimui.

Preferred akcijos?

Preferred akcijų ETF – akcijų ir obligacijų ETF hibridas. Preferred akcijos turi ribotą upside, tačiau turėtų būti kiek saugesnės, negu common akcijos. Įmonės bankroto atveju – preferred akcininkai eina iš karto po kreditorių, prieš bendrus akcininkus. Mano pasirinktas Preferred akcijų ETF PRFE perka tik didelių ir pakankamai saugių įmonių preferred akcijas. Šiuo metu distribution yield apie 4,84%. Tikėtina, kad ilguoju laiku – išmokos bus kiek didesnės negu obligacijų ETF. Šio Preferred akcijų ETF koreliacija yra ~0,43 su SP 500 (SPY) ir -0,11 su ilgalaikių USA obligacijų ETF (TLT). Pozicijos portfelyje tikslas – vertės išsaugojimui, gana didelės obligacijų dalies sumažinimui ir pakeitimui, kiek didesnę potencialią grąžą turinčiu, kiek saugesniu negu akcijos instrumentu.

Portfelio struktūra

Portfelis gana stabiliai išgyvena gana įdomų laiką. Kaip ir minėjau, mažesni praradimai = didesnis potencialus pelnas per ilgą laiką. Kaip NNT rašė, potencialiai dar labiau padidinti tikėtiną grąžą galima su „barbell portfolio“ portfelio turto klasių alokacija. 90% portfelio – saugiose, mažai rizikingose pozicijose, be sverto (pvz. USA ilgalaikėse obligacijose, su 2% grąža). 10% – labai agresyviose, potencialiai smarkiai rizikingose pozicijose, galimai išnaudojant svertą. Bėda ta, kad jis šią strategiją rekomendavo, kai USA ilgalaikės obligacijos išmokėdavo apie 5% metinę grąžą. Dabar, tik obligacijose laikyti didžiąją portfelio dalį – nemanau, kad racionalu. Pats akcijų/obligacijų/aukso mišinys, su kiek keičiamais svoriais (pagal volatility), portfelį labai stabilizuoja. Tokį mažą volatility portfelį – laikysiu, stabilia barbell portfelio dalimi.

Mano 90% portfelio stabilią dalį ir toliau sudarys:

  • VWVE, SGLD, IS04 – 86%
  • plius nuo praeito mėnesio VZLC ir PRFE – dar po 2%

Likę 10% – bus skiriama pavienėms akcijoms ir opcionams. Nemažą dalį jau užima IVZ ir ET, kurias pirkau nupigusias. Kol kas – neplanuoju parduoti, nebent kažkas keistųsi. Tai pažaidimui ir tikrai rizikingoms pozicijoms šiuo metu lieka – ~3-4% portfelio, t.y. ~600-800 eurų. Didėjant portfeliui, aišku, kad ši dalis didės.

Šiuos 3-4% sudarys opcionai, pagrinde Tech ir Pharma/Biotech Small/Micro įmonių akcijos. Pharma man artima, esu turėjęs ilgą ir artimą kontaktą su šia sritimi, daug domėjausi, skaičiau, turiu pažinčių.. Tikiuosi, kad turiu labai labai nedidelį edge, kurį gal pavyks panaudoti ir šių rizikingų akcijų pirkimas bus kiek mažiau rizikingas, negu ruletė (pvz. bus kaip ruletė be 0). Domėjimuisi investavimu šiaip skiriu tikrai per daug laiko, tačiau šiuo metu tai laikau savo nauju hobiu. Hobis gali ir kainuoti 🙂 Plius mokymosi procese nedidelės klaidos – normalu.

Kiek mažiau paskutiniu metu skaitau grožinės literatūros, daugiau – apie investavimą, matematiką. Ar tikrai verta? – Nežinau, bet tikrai įdomu ir tikiuosi, kad ilgalaikėje perspektyvoje – bus naudinga. Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi.

Laisvalaikis

Puikus mėnuo.. Nuostabus oras, daug maudynių, nesveiko maisto (šašlykai), žolės pjovimo ir t.t. Realiai, nieko labai naujo. Sodyboje meistrauju. Karantinui pasibaigus – gana nemažai susitinkame su draugais ir artimaisiais.

Ta proga, linkiu Jums geros vasaros!

Kategorijos
Investavimas, strategija

Portfelio rebalansavimas

Kuo daugiau skaitau ir domiuosi, tuo labiau į investavimą žiūriu, kaip į atsitiktinių įvykių seką. T.y. Nepaisant jokių įmanomų kriterijų, „fundamentalų“, naujienų ir pan. turto klasės kaina svyruoja daugiau, mažiau atsitiktine tvarka. Čia labiau aktualu, kalbant apie visos rinkos „judesį“.

Jau rašiau apie turto klasių koreliacijos įtaką grąžai. Koreliacija praktiškai nesukurs jokios papildomos, teigiamos įtakos, jeigu portfelis nebus rebalansuojamas. Iš karto kyla klausimas, kodel?

Pradėkime nuo terminų..

Pagrindai

Akcijų grąža ir jos pokyčio vertinimas

Yra trys dažniausiai naudojami grąžos tipai (supaprastintai – vidurkiai), skirti aprašyti akcijos vertės pokyčiui. Jie nėra lygūs!

Arithmetinis grąžos vidurkis > geometrinis grąžos vidurkis >= log (logaritminis) grąžos vidurkis

Tai yra svarbu, nes tik logaritminė grąža yra teisinga numatomos ilgalaikės grąžos sąmata. Kitaip sakant, aritmetinė ir geometrinė grąža neteisingai pervertins numatomą ilgalaikį turto augimą.

  • Arithmetinis vidurkis – vienas periodas, nėra vertinamas sudėtinis faktorius (sumuojama), diskretus
{\frac {x_{1}+x_{2}+\cdots +x_{n}}{n}}.
  • Geometrinis vidurkis – keli ar daug periodų, vertina sudėtinį faktorių (dauginama), diskretus
{\sqrt[ {n}]{x_{1}\cdot x_{2}\cdots x_{n}}}.
  • Logaritminis vidurkis – begalybė periodų, vertinamas sudėtinis faktorius, nenutrūkstantis
{\displaystyle R_{\mathrm {log} }=\ln \left({\frac {V_{f}}{V_{i}}}\right)}

Pavyzdys: Investicijos vertė yra 11$, pradinė investicija – 10$. Excel įrašome =LN(11/10) ir gauname atsakymą 9.53%. Čia yra logaritminis investicijos grąžos vidurkis (už visą terminą). Jeigu turime logaritminę gražą (r) ir norime surasti galutinę investicijos vertę, taikome Excel funkciją =EXP(r)* pradinė investicija

Pavyzdys 2: Investicijos vertė padvigubėja, jeigu jos aritmetinė grąža yra +100%, o logaritminė grąža yra ln(200/100) = ln(2) = 69.3%.

Lentelė iš Wikipedijos. Siūlau ją pastudijuoti kiek ilgiau. Logaritminis vidurkis simetriškas. Pvz. Portfelis x2 ir portfelis ÷2, bus 69.31% pokytis į abi puses.

Daugiau apie vidurkius siūlau pasiskaityti Wikipedijoje čia ir čia (matematinis įrodymas, kad geometrinis ir aritmetinis vidurkiai skiriasi).

Žmonės dažniausiai gyvenime naudoja aritmetinį vidurkį. Kiek rečiau naudojamas geometrinis vidurkis (pvz. CAGR), o logaritminis vidurkis naudojamas dar rečiau. Kalbant apie investicijos grąžą, reikėtų daugiau naudoti geometrinį arba logaritminį vidurkį.

Investuojant, naudinga žinoti, kad apytikslis geometrinis/logaritminis grąžos vidurkis, gali būti surastas žinant aritmetinį vidurkį ir standartinį nuokrypį (deviaciją) arba variaciją.

  • Geometrinis/logaritminis grąžos vidurkis ~= Aritmetinis vidurkis – .5 * variacija
  • .5 * variacija yra žinoma kaip kintamumo sukeliamas apytikslis nuostolis (volatility drag), apie kurį kalbejau čia ir čia.
  • Variacija = standartinis nuokrypis²
  • Noriu pabrėžti, kad kuo didesnė variacija, tuo mažiau tikslus skaičiavimas

Dar šiek tiek apie aritmetinio ir logaritminio grąžos vidurkio skirtumus.

Tradiciškai, aritmetinis vidurkis žymimas R, o logaritminis vidurkis r. Juos galime surasti naudodami šias formules.:

Rt = (Pt – Pt-1) / Pt-1 = Pt / Pt-1 – 1

rt = log(Pt / Pt-1) = log(Pt) – log(Pt-1)

kai Pt yra kaina laike t. Surandame grąžą, t.y. pokyčio greitį per laiką, nuo laiko t-1 iki laiko t. log – natūralus logaritmas.

Šie du tipai skiriasi, kai juos sudedame.

  • Aritmetinis vidurkis patogus sudedant skirtingas portfelio dalis
  • Logaritminis vidurkis (grąža) – patogus sudedant grąžą laike

Aritmetinis portfelio vidurkis – svertinė portfelio dalių aritmetinių vidurkių suma.

Logaritminis vidurkis (grąža) tam tikram laikui – laiko atkarpų logaritminių grąžų suma. Pvz. logaritminė metų grąža, bus lygi visų dienų logaritminių grąžų sumai (o naudojant aritmetinius vidurkius – nebus), siūlau pasižiūrėti video.

Paaiškinimas, kodėl kalbant apie grąžą per laiką, turėtų naudojama logaritminė grąža. Ir pliusai, ir minusai.

Daug kur vietoj logaritminės grąžos naudojama geometrinė grąža (vidurkis). Tai darome dėl kelių priežasčių: paprasčiau suprasti ir interpretuoti, lengviau suskaičiuoti, paprasčiau vertinti sudėtinį momentą. Bet vėl reikia pabrėžti, kad kalbant apie laiką – teisingiau naudoti logaritminę grąžą. Šaltiniai (1), (2), (3), (4). Statistiniam Lietuvos investuotojui, patariu tiesiog visais atvejais naudoti geometrinį vidurkį (pakanka).

Portfelio grąža (arba pvz. akcijų indekso grąža)

Portfelio grąžą sudaro du komponentai:

Aritmetinis svertinis portfelį sudarančių akcijų logaritminių grąžų vidurkis + “papildomas augimo greitis” (aka „excess growth rate“ – EGR). Apie tai jau kalbėjau čia.

EGR = (svertinė vidutinė akcijų variacija - portfelio variacija) / 2

Portfelio variacija = svertinė vidutinė akcijų variacija * vidutinė akcijų tarpusavio koreliacija

Pastebėjimai:

  • Jeigu visi portfelio komponentai turėtų koreliaciją lygią 1, tai portfelio variacija būtų lygi jį sudarančių akcijų variacijų vidurkiui
  • Jeigu turėtume dviejų akcijų portfelį ir jų koreliacija būtų -1, tai portfelio variacija būtų 0. Įsivaizduokite, kad turite 50% SP500 indekso ir 50% priešingo SP500 indekso. Kaina niekada nesikeistų (verinant, kad nėra papildomų mokesčių), nepaisant kokio dydžio būtų SP500 variacija.
  • Vidutinei koreliacijai esant < 1,  portfelio koreliacija turi būti mažesnė, negu vidutinė svertinė jį sudarančių akcijų variacija..

Esminė įžvalga: Kuo mažesnė vidutinė portfelį sudarančių komponentų koreliacija, tuo didesnis skirtumas tarp portfelio ir jį sudarančių akcijų svertinės vidutinės variacijos!

  • EGR portfelio grąžą padaro didesnė negu jo komponentų grąžos vidurkis. Nes portfelio variacija < svertinė vidutinė portfelio komponentų variacija
  • EGR padidina portfelių su maža koreliacija grąžą
  • EGR padidina portfelio su didele komponentų variacija grąžą

SP500 CAGR duomenys iš čia.

Nuo 2000 iki 2019, SP500 su dividendais geometrinė vidutinė grąža yra 6,01% per metus
Be dividendų – 3,99% per metus.

Standartinis nuokrypis (variacijos šaknis) – 17-18%.

Vidutinės SP500 indeksą sudarančios akcijos standartinis nuokrypis (kintamumas. standartinė deviacija, ar variacijos šaknis) – 33-35%. Akcijos kintamumą galite pasižiūrėti brokerių pateikiamoje informacijoje apie akciją.

Portfelio grąžos simuliacija Excel

Noriu pasiūlyti pažaisti su skaičiuokle, kurią specialiai padariau, kad būtų lengviau įsivaizduoti portfelio ir pavienės akcijos grąžos skirtumus (ir dar vėliau – portfelio rebalansavimo naudą).

Įsivaizduokime, kad perkame 1 ar daugiau hipotetinių vidutinių akcijų, iš SP500 indekso, kurios tarpusavyje koreliuoja labai gerai (koreliacija artima 1) už 10 000 eurų. Skaičiuojant su vidutine grąža, kintamumu – po 30 metų turėsite 12 289 eurus.
Jeigu tų pačių akcijų būtumėte nusipirkę už 56% pinigų, o likusius 44% laikę grynais kišenėje, kasmet rebalansuojant po 30 metų turėtumėte 16 721 eurus.
Jeigu akcijų būtųmėte pirkę tik už 42% pinigų, o likusius būtumėte padėje į kredito uniją su 1,6% palūkanomis, jūsų portfelis po 30 metų būtų vertas 21 475 eurus.

Ar galite įsivaizduoti situaciją, kai rizikuojate daugiau negu dvigubai mažesne suma, o galutinė pinigų suma po 30 metų tampa 72% didesne? T.y. 58% mažesnė rizika, su papildomu 72% pelnu?

Noriu atkreipti dėmesį į laukelį – portfelio kintamumas. Stebėkite, kaip jis keitėsi. Tik akcijų – jis buvo 33%, su 44% cash – 18,5%, su 58% indėliu – 13,8%.

O jeigu už visus būtume nusipirkę SP500 indekso? Portfelio vertė būtų 38 077 eurai. Ir šiuo atveju jokia grynųjų ar indėlio dalis nepadidina galutinės portfelio vertės. Portfelio kintamumas 18%. Nepaisant to, kad didinant grynųjų dalį – mažėja portfelio kintamumas, didinamas Sharpe rodiklis, tačiau portfelio galutinė vertė mažėja.

Jeigu anksčiau esančiuose pavyzdžiuose nebūtų taikytas rebalansavimas, rezultatai būtų kitokie. Tiesiog akcijų ir cash dalys, būtų kaip du atskiri portfeliai.

Pvz. turime tik akciją, su 4% aritmetine grąža per metus (šį kartą, be dividendų – kad man būtų lengviau skaičiuoti), 33% kintamumu. Paskaičiavę matome, kad kuo ilgiau investuojame, tuo daugiau pinigų netenkame. Ką daryti?
Tiesiog sumažinę akcijų dalį, laikydami grynus kredito unijoje su 1,6% palūkanomis ir nerebalansuodami, jau turime daugiau pinigų, negu tik investuodami į gana rizikingas akcijas. Jeigu rebalansuojam?
Rebalansuodami – gauname pelno! Iš karto kyla klausimas, ar įmanoma rasti optimalų portfelio dalių santykį? Atsakymas – įmanoma.
Aiškumo vardan, grafiškai pavaizdavau, kaip surasti optimalius svorius akcijoms ir gryniesiems, su pateiktais parametrais (Akcijų aritmetinė grąža 4%, kintamumas 33%, palūkanos už grynuosius 1,6%)
Maksimalus pelnas, su minimalia rizika. Rebalansuodami sumažiname portfelio kintamumą, sumažiname netektis, išsaugome potencialą portfelio augimui. Tikiuosi, pakankamai aiškus pavyzdys.

Santykis tarp kompanijos kapitalizacijos dydžio, logaritminės grąžos ir variacijos

Atrodytų keistas pavadinimas ir dar keistesnis lyginimas, bet tai yra gana aktualu.

  • Yra kelis kartus įrodyta, kad individualios akcijos logaritminė grąža per metus nesiskiria nei didelės kapitalizacijos įmonių, nei mažos (Large caps vs small caps)
  • Individualių akcijų variacija smarkiai skiriasi, vertinant kompanijų kapitalizaciją. Mažesnės kapitalizacijos įmonių akcijos turi didesnę variaciją

Išvada:

Mažų įmonių akcijos neturi didesnės logaritminės grąžos, bet turi didesnę variaciją, kas padidina didesnę EGR. Akcijų kintamumas ir jų tarpusavio prasta koreliacija padidina jas turinčių portfelių grąžą, nepaisant jokių kitų faktorių!

Didesnis individualių akcijų kintamumas nesukuria jokios rizikos premijos, kai jas vertiname individualiai, bet jas turinčiame portfelyje (ar indeksą sekančiame ETF) sukuriama papildoma EGR.

Atsitiktinumas – etalonas

Vėl grįžtu prie grąžos vidurkių..

Jeigu pastebėjote iš aukščiau pavaizduotų Excel paveikslėlių, aritmetinis ir geometrinis vidurkiai skiriasi.

Aritmetinis vidurkis – Kintamumas2 / 2 = Geometrinis vidurkis

Turbūt jau supratote, kad esant dideliam kintamumui, kuo ilgiau investuojame, tuo labiau kintamumas neigiamai veikia mūsų portfelį.

Galbūt netgi pabandėte pažaisti su Excel skaičiuokle ir pastebėjote, kad pvz. 100% akcijų, su 4% grąža ir 33% kintamumu portfelis laikui bėgant, po truputį mažėja. Nors gana ilgai kartais būna teigiamas (virš pradinės investicijų sumos).

Portfelis po truputį praranda pinigus.

Šis skirtumas rebalansuojant – „sumažėja“. Geometrinis vidurkis „pakeliamas“ link aritmetinio.

10 000 eurų portfelis, kai akcijų ir grynųjų po 50%. Be rebalansavimo.
10 000 eurų portfelis, kai akcijų ir grynųjų po 50%. Su rebalansavimu.
Grafiškai pavaizduotas rebalansuojamo ir nerebalansuojamo portfelių skirtumas. Rebalansuojant – pagaunamas momentas, kai akcijų dalis būna „teigiama“, uždirbti pinigai nuimami ir saugomi grynųjų pozicijoje. Kai pagaunamas momentas, kai akcijų dalis „neigiama“, paimami pinigai iš grynųjų dalies, norint išsaugoti augimo potencialą.
Hipotetinis portfelis, kai akcijos sudaro 22%, su 4% grąža, 33% kintamumu, grynieji – su 1,6% palūkanomis

Įžvalgos:

  1. Geometrinis vidurkis yra visada mažesnis už aritmetinį
  2. Portfelio nuostolis dėl kintamumo didėja eksponentiškai, didėjant kintamumui 

Todėl, investavimo strategija turėtų stengtis kuo labiau sumažinti kintamumą, ypač – ekstremalius kintamumo dydžius. Kintamumo egzistavimas sumažina tikėtiną bet kurio portfelio grąžą.  Bet svarbu atskirti individualios turto klasės kintamumą ir portfelio (arba indekso) kintamumą.

Blogai koreliuojančių skirtingų turto klasių portfelis – turi mažesnį kintamumą, negu jį sudarančių turto klasių kintamumas. Rebalansuojant tokį portfelį – „pagaunama“ EGR, todėl portfelio grąža padidėja.

Čia galite ir baigti skaityti. Manau, pakaks šiam kartui, nuspręndžiau neberodyti skaičiavimų, kai pridedami periodinės įmokos ar nuėmimas. Tam yra portfoliovisualizer.

Įdėjau tikrai daug darbo, kad būtų man pačiam būtų aišku. Tikiuosi, aišku bus ir Jums.

Toliau – turinys, prijaučiantiems matematikai ir savarankiškam skaičiavimui, filosofams…

Kintamumas, tai gerai ar blogai?

  • Kintamumas – mirties spiralė. Kuo didesnė – tuo didesni nuostoliai ilguoju laiku
  • Didelis individualios akcijos ar turto klasės kintamumas, esant neigiamai koreliacijai, portfelio kintamumą gali labai smarkiai sumažinti. Apie tai kalbėta čia

Vidurkis, mediana, moda. Truputis painiavos..

Panagrinėkite kreives. Dviejų portfelių grąžos kreivės. Mediana abiem atvejais 1. Aritmetinis vidurkis ir moda – skiriasi. Kuo didesnis kintamumas (σ) – tuo toliau vidurkis, mediana ir moda vienas nuo kito.
  • Jeigu turime kelis blogai koreliuojančius finansinius instrumentus, rebalansuodami portfelį periodiškai, sumažiname skirtumą tarp grąžos medianos ir tikėtino grąžos aritmetinio vidurkio. Kuo didesnis finansinių priemonių kintamumas ir kuo blogesnė koreliacija – tuo ryškesnis šis efektas
  • Jeigu jūsų portfelio kintamumas apie 9% per metus, portfelio grąžos mediana sudaro apie ~90% portfelio grąžos vidurkio. Šiuo atveju, rebalansavimas neturi daug reikšmės
  • Jeigu portfelio kintamumas yra apie 15% per metus, grąžos mediana yra apie ~50% vidutinės grąžos, rebalansuoti verta
  • Rebalansavimas iš tikrųjų sumažina tikėtiną aritmetinę vidutinę grąžą, kai portfelio kintamumas yra didelis, tačiau padidina medianą. Mano nuomone (ir ne tik mano), mediana labiau atspindi realybę. Labai siūlau pasiskaityti nurodytą šaltinį. Autorius – puikus.
  • Rebalansavimas „pakelia“ geometrinį vidurkį link aritmetinio vidurkio, t.y. geometrinį vidurkį grąžina į „ankstesnį laiką“. Tuo pagrįsta Momentum investavimo strategija. Ir random dalykai turi momentum.
  • Sudėtinė grąža yra neigiamai nukrypusi (asimetriška), t.y. logaritminė funkcija

P.S.

Pateiktas turinys – tik diskusijai. Jokiu būdu, tai nėra jokia investavimo rekomendacija ar siūlymas turinį naudoti savo gyvenime, ar investuojant ar pasakojant kažkam, kokią nesamonę skaitėte. Gali būti daug grubių klaidų, klaidingo suvokimo, nesamonių. Todėl prašau viską ką darote, sakote, vertinkite sava galva. Ačiū.

P.S.#2

Skaičiuoklės nuoroda savarankiškam žaidimui.

Kategorijos
Investavimas, strategija

Sekos rizika

Gręsia visiems?

Skaitydamas apie įvairias buitiniam investuotojui aktualias rizikas, paskaičiau ir apie sekos riziką (en. sequance risk). Labai įdomių minčių kilo. Norėčiau pasidalinti ir su Jumis.

Kodėl jaunam investuotojui – galima prisiimti didesnę riziką, negu vyresniam?

Pavyzdžiai labai supaprastinti, bet manau, kad minčių sukels.

Pirmas pavyzdys

Įsivaizduokite, kad turime penkis investuotojus. Visiems 35 metai.

  • Visi pradeda investuoti turėdami 10 000 eurų
  • Visi kas mėnesį portfelį papildo po 1000 eurų (12 000 per metus)
  • Paprastumo dėlei – palūkanos skaičiuojamos metų gale
  • Petras, Jonas ir Onutė investuoja į rizikingesnį portfelį, kuris turi 5% grąžą per metus, visi trys vieną kartą per visą investavimo terminą, patiria po ‘krizę“, jų portfeliai nuvertėja 30%.
  • Petras po 10 metų ramaus investavimo patiria eilinę krizę, jo portfelis nuvertėja 30%, po to vėl stabiliai investuojama
  • Jonas – po 20 metų, portfelis nuvertėja 30%
  • Onutė – po 30 jos portfelis irgi nuvertėja 30%
  • Marius atsargus, jo portfelis generuoja 4% per metus
  • Simas – labai atsargus, jo portfelis generuoja 3% per metus
Portfelio pokytis, papildomai investuojant
Investuotojų portfelių pokytis per 30 metų. Raudonai pažymėta – portfelio kritimo 30% laikas.
Portfelio pokytis, papildomai investuojant, grafikas

Pirmo pavyzdžio išvados

  • Kuo vėliau „ištinka krizė“ – tuo didesnė neigiama įtaka portfeliui (tas pats procentinis nuostolis, bet nuo didesnio portfelio = didesnis nuostolis)
  • Turint mažiau rizikingą portfelį, per ilgą laiką išvengiant praradimų – galima turėti panašią grąžą

Antras pavyzdys

Tie patys penki investuotojai.

  • Visi vienkartinai investuoja 10 000 eurų
  • Paprastumo dėlei – palūkanos skaičiuojamos metų gale
  • Petras, Jonas ir Onutė investuoja į rizikingesnį portfelį, kuris turi 5% grąžą per metus, visi trys vieną kartą per visą investavimo terminą, patiria po ‘krizę“, jų portfeliai nuvertėja 30%.
  • Petras – po 10 metų, jo portfelis nuvertėja 30%
  • Jonas – po 20 metų, portfelis nuvertėja 30%
  • Onutė – po 30 jos portfelis irgi nuvertėja 30%
  • Marius atsargus, jo portfelis generuoja 4% per metus
  • Simas – labai atsargus, jo portfelis generuoja 3% per metus
Portfelio pokytis, papildomai neinvestuojant
Investuotojų portfelių pokytis per 30 metų. Raudonai pažymėta – portfelio kritimo 30% laikas.
Portfelio pokytis, papildomai neinvestuojant, grafikas
Atkreipkite dėmesį, kad visų trijų portfelių, kurie patyrė nuostolius – galutinis portfelis vienodas.

Antro pavyzdžio išvados

  • Neinvestuojant papildomai, nėra skirtumo, kada „ištinka krizė“. Per ilgą laiką – portfelių grąža vienoda

Toks portfelis lengvai apskaičiuojamas

  • portfelio pradinė suma * grąža ^ (terminas metais-1)
  • Pvz.: 10 000 * 1,05 ^ 29 = 41 161,36

Jeigu patiriamas nuostolis, tai tiesiog:

  • portfelio pradinė suma * grąža ^ (terminas metais-1) * nuostolis
  • Pvz. 10 000 * 1,05 ^ 29 * 0,7 = 28 812,95

Santrumpa

  • Portfelio grąžos seka gali būti tokia pati svarbi, kaip ir tos grąžos dydis, jeigu investuojama pastoviai, todėl svarbu išvengti didesnių nuostolių (kuo vėliau – tuo svarbiau)
  • Investavimo pradžioje – sekos rizika mažiau aktuali, galima investuoti rizikingiau (iš čia ir įvairios rekomendacijos, jaunam – didesnis akcijų procentas portfelyje)
  • Vertinant, kad akcijos einant laikui brangsta (kaip ir kitos investicinės priemonės), investuojant vienkartinai – sekos rizika nesvarbi. Svarbiau bendras tokios investicijos terminas (time in the market > market timing)

Papildomai kylantys klausimai:

  • Metodai, kaip apsisaugoti nuo sekos rizikos. Diversifikacija ir rebalansavimas, gryni, dividendai, „trend“, „glide path“ ir kt?.
  • NT pirkimas? Ar čia antras pavyzdys?
  • Ar Lump Sum investavimas irgi yra antras pavyzdys?

Kategorijos
Mėnesio apžvalga

Gegužė (2020-05)

Šį mėnesį nusprendžiau statytis pirtį. Turėjau nemažai laiko, tad žmonai pritarus, pradėjau nedidelio pastatėlio statybas. Bus sandėliukas/pirtelė. 10 kvm pastatas, iš kurių 2,5 kvm bus pirties zona. Pastatas 4×2,5x3m su vienšlaičiu stogu. Aukštesnis kraštas apie 3,8. Kadangi nesu patyręs statybininkas, bet turiu dvi rankas, tai gerai pasiskaičiau, pasitariau ir štai, dėžutė jau beveik stovi (liko stogas). Manau dėžutė tilps į 1000 eurų. Birželį pradedu daugiau dirbti, tai statybos vyks tik savaitgaliais, bet sunkesnius darbus jau esu pasidaręs. Liko pasibaigti stogą, apkalti viską dailylentėmis, pasidaryti ir įstatyti duris. Po to jau vidus – bet čia jau galima ir po truputį krapštytis.

Apskritai, man visai patinka dirbti su medžiu. Esu suplanavęs rudenį padaryti vaikui lovą (su ištraukiama dalimi). Jau esu daręs stalą, kelis suolus. Smagu ir praktiška. Gaunasi bent 2-3 kartus pigiau negu pirkti analogišką daiktą parduotuvėje (nors gera mediena brangu).

Kiek mažiau skaičiau, daugiau laiko buvau gamtoje. Pagaliau aplankiau tėvus, buvau sutikęs artimiausius draugus. Tikiuosi po truputį atsigaus verslai, žmonės pradės daugiau judėti, vartoti. Nemažai draugų susidūrė su didelėmis problemomis versle (paslaugos). Yra ir atleistų, ir praktiškai bankrutavusių, ar netekusių geriausių savo specialistų.

Darbas

Birželio mėnesį pradedu daugiau dirbti. Vis dar karantino gana ribojama veikla, stabdoma galimybė papildomai užsidirbti. Dalis darbo bus „parodomoji“, realiai be atlygio, „ant nulio“.

Labai erzina skirtingas valdžios požiūris į skirtingas verslo sritis. Pvz. kurjeriai kontaktuoja su dešimtimis žmonių kiekvieną dieną, kažkokių ypatingų apsaugos priemonių nesilaiko, o odontologai, įvairios medicinos įstaigos ir kabinetai ribojami, nors ten žmonės moka ir žino, kaip saugoti save ir klientus. Kreipiausi pas vaikų gydytoją, kad vaikams darželiui pažymas padarytų, tai su visomis apsaugos priemonėmis buvome, gydytoja irgi apvilkta, apvyniota plastmasėmis, nors savaitgalį vakare pravažiavus centre tiek žmonių, kad nėra kur automobilį pastatyti, ar šaligatviu dviese praeiti. Ir beveik niekas nesilaiko jokių savęs saugojimo taisyklių.

Darželyje irgi, į grupę užeiti negalima, auklėtojos su kaukėmis, rankas plauna, dezinfekuoja vaikučiai, grįžę iš darželio dainuoja rankas – „Wash your hands„. Viskas, kas iš biudžeto – perlenkta lazda. Ribojami žmonių sraugui, nesudaromos patogios sąlygos dirbti. Vėluojama. O kai žmonės dirba nuo 8 iki 17h, tai dar ir nesistengia niekas, dar lėčiau viskas juda.

Na, bet vistiek darbo bus daugiau negu praeitą mėnesį, tai ir atlyginimas bus geresnis. Stengsiuosi ir dirbti daugiau, efektyviau. Skirsiu dalį laiko mokslams, tobulėjimui profesinėje srityje. Jau užsirašiau į e-mokymus, lauksiu kelių webinarų. Mokymai aišku irgi ne grynai apie mano specialybę, bet daugiau susiję su COVID įtaka mano specialybei..

Pinigai

Mėnesis nebuvo labai įdomus. Giem šeimos išlaidos ir pajamos. Giem turimas portfelis.

Gegužės mėnesio Snapshot
Mėnesis neigiamas. Akcijos gerokai paaugo, tačiau auksas ir obligacijos stabdė bendą portfelį. Taip ir turėtų būti. Aišku nesidžiaugiu minusu. Ir nežinau, ką reiktų keisti, kad būtų pliusas. Negali juk visi mėnesiai būti tik teigiami.
Portfelio Snapshot nuo sukūrimo
Bendrai portfelio rezultatai nėra blogi. Jeigu pavyktų, nors panašius rezultatus turėti artimiausius 15 metų, būčiau labai patenkintas.
Net asset value
Dar nepatinka, kad šį mėnesį tik 1000 eurų galėjau investuoti (nes pajamos buvo mažesnės nei įprastai). Išlaidos lieka tokios pat, dar plius mano mini statybos, eilinis automobilio aptarnavimas.. Kad ir kaip spaustum, neprispausi. Apskritai, nuo kovo mėnesio investuota suma nėra didelė. Jau kelis mėnesius investuoju tik po 1000. O žiemą galėjau investavimui skirti ir po 2000 (kartais ir daugiau). Dabar eina 8 mėnuo, kai investuoju. Portfelis 16.4k, tai gaunasi po 2000 per mėnesį, gaila, kad tie 2000 – investuoti ne karantino metu, o prieš jį (neužsipirkau atpigusių akcijų ETF).
Distribution of returns
jeigu pasižiūrėti portfelio grąžą, tai nebuvo nei vieno mėnesio, kai portfelis būtų kritęs daugiau 2%. Aišku ir augimas kuklesnis negu SPX.

TL;DR

Portfelis -1% . Investuota 1000. Geras oras 🙂

Geros visiems vasaros!

Kategorijos
Mėnesio apžvalga

Balandis (2020-04)

Šį mėnesį labai daug laiko praleidau gamtoje, buvau su vaikais. Darbo – buvo mažai, atlyginimas bus mažas. Džiugu, kad nuo kitos savaitės po truputį pradedu daugiau dirbti. Papildomų pajamų nebus, nes ne visi darbdaviai pradeda darbus, bet vistiek geriau negu balandį.

Šį mėnesį daug meistravau sodyboje. Susikaliau terasą (ekonomiškai, viso 30 kvm. kainavo 730 eurų). Reikia dar nusialyvuoti. Aptvarkiau kiemą, vaikų namelį, karstykles, supynes. Susikasiau daržą. Pasodinau tris obelis, kriaušę, dvi vyšnias, 2 serbentus, 5 sausmedžius. Maudžiausi, deginausi. Ar jau rašiau, kad buvau su vaikais?.. Oras buvo puikus. Traktuoju kaip atostogas. Tokių ilgų ir ramių – daug metų neturėjau.

Daug skaičiau..

Portfelis kiek pasikeitė. Kadangi turiu daugiau laiko, noriu kiek rizikingiau „pažaisti“ su akcijomis. Iš nuobodulio. Pagal Nassim Taleb „Barbell portfolio“, didžiąją dalį portfelio sudaro stabili dalis (mano atveju, tai modifikuotas „Permanent portfolio“) ir nedidelė dalis smarkiai rizikingų priemonių (mano atveju bus ~10%, juos sudarys pavienės akcijos, gal vėliau opcionai, vis dar domiuosi, skaičiuoju, mokausi).

Pardaviau SGLD, 5 vienetus po 154.00 EUR, už viso 444.08 EUR. 76.17 EUR pelno. Dabartinė kaina 150.88.

Pardaviau IS04, 75 vienetus po 5.9210 EUR, už viso 770.00 EUR. 48.36 EUR pelno. Dabartinė kaina 5.790.

Papildomai pervedžiau 1000 EUR.

Už visus šiuos pinigus pirkau VWCE ir pavienių akcijų.

Balandžio portfelio grafikas. 6,81% per mėnesį – kosmosas.
Palyginimui su akcijų ETF. Šį kartą portfelis gana smarkiai atsiliko nuo SP500. To ir tikėjausi, jis turi mažiau kristi akcijoms krentant, mažiau augti jos brangstant. SP500 – 12,8% – visiškas kosmosas. Aišku, būna visko. Bet kai auga nuo didesnio kritimo, per ilgą laiką – nesmarkiai aplenkia. Paskutinis paveikslėlis įrodys.
Portfelio rizikos duomenys. Esu labai patenkintas. Labai supaprastintai – pusė pelningumo, su ketvirčiu rizikos. Sharpe ir Sortino dvigubas. Kintamumas – trečdalis.
Čia portfelio grafikas nuo investavimo pradžios. Kol kas esu labai patenkintas. Kaip matote, lėčiau auga, bet lėčiau ir krenta. Kai auga mažiau, bet nuo didesnės sumos – atsilikimo kaip ir nėra. Dar vienas dalykas – toks vaizdas, kad portfelis kiek „vėluoja“, pagal akcijų EFT. Gal tą galima kažkaip išnaudoti?.. Tikėtina, kad neverta. Toliau pirksiu ir laikysiu. Pažaidimui užteks 10% portfelio dalies.

Tikiuosi ir toliau, mano portfelis bus toks pats stabilus.

Kategorijos
Investavimas, strategija

Turto klasių koreliacijos įtaka grąžai

Grynieji ir jų koreliacija su kitomis turto klasėmis

Grynųjų ir kitų turto klasių koreliacija yra ~0. Todėl grynieji yra puiki priemonė išsaugoti turtą kai nežinai ką daryti. Nedaryk nieko. 🙂 Girdėjom daug kartų: Cash is king. Ypač tokiu metu, kai labai padidėja kintamumas (volatility), padidėja turto klasių koreliacija, kai pvz. tiek akcijos, tiek obligacijos, tiek auksas pinga. Teoriškai: kuo labiau vienodėja skirtingų turto klasių koreliacija, ypač esant neigiamai grąžai, tuo didesnę portfelio dalį reikėtų laikyti grynais (čia, kad sumažinti ilgalaikes netektis). Kadangi čia gaunasi market timing, tai to daryti nerekomenduoju, bet apie tai pagalvoti galima. Tuo labiau suprasti, kodėl taip yra.

Kodėl svarbi koreliacija?

– Nes derinant kelis mažą (ar neigiamą) koreliaciją turinčius instrumentus, galima sumažinti bendrą portfelio kintamumą/kaitumą/nepastovumą (nežinau, kaip tikslia parašyti, tegul bus kintamumas, – en. volatility).

Kombinuojant mažą ar neigiamą koreliaciją turinčius instrumentus, sumažinę bendrą portfelio kintamumą, galime investuoti agresyviau. Kitais žodžiais, žinant savo rizikos toleranciją, galime didesnę dalį portfelio investuoti į didesnę grąžą ir riziką turinčius instrumentus. Šį veiksmą galime vadinti – portfelio optimizavimu (čia nekalbu apie Nassim Taleb Barbell metodiką, gal kada vėliau).

Portfelio kintamumas

Kodėl svarbus portfelio kintamumas? Nes kuo didesnis kintamumas, tuo didesnis galimas nuostolis ir daugiau laiko reikės pasiekti pradinį portfelį. Jau rašiau anksčiau, bet kuo daugiau skaitai – nenustoju stebėti, kaip tai svarbu.

Logaritminė kreivė, rodanti kiek reikia uždirbti, norint panaikinti turėtą nuostolį.

Keli patikslinimai:

  • Reikia 11% pelno, kad susigrąžinti 10% nuostolį. Nėra bėdų.
  • Reikia 25% pelno, kad susigrąžinti 20% nuostolį. Sunkiau.
  • Reikia 43% pelno, kad susigrąžinti 30% nuostolį. Problema.
  • Reikia 67% pelno, kad susigrąžinti 40% nuostolį. Didelė problema.
  • Reikia 100% pelno, kad susigrąžinti 50% nuostolį. Žlugdo.
  • Reikia 300% pelno, kad susigrąžinti 75% nuostolį. Katastrofa.

Portfelio kintamumo pavyzdžiai

Trys portfeliai, kuriuos turėjome šešis metus. Vsų trijų aritmetinis grąžos vidurkis – 5%. Bet esant didesniam kintamumui, geometrinis grąžos vidurkis (CAGR) gerokai mažesnis. Kuo didesnis portfelio kintamumas, tuo didesnis galimas kintamumo sąlygotas nuostolis (volatility drag). Portfelis B svyruoja 10% daugiau, nei portfelis A. Tiek į pliusą, tiek į minusą. Portfelis C, patiria 25% didesnius svyravimus.

Volatility Drag = ½ * Variance of Returns

Historical Stock Market Volatility Over 10 Years
Grafike nėra COVID-19 išpardavimo. Atrodytų dar geriau.
S&P 500 historical annual returns

Kintamumas turi didelį neigiamą efektą portfelio pajamingumui. Svarbu suprasti, nukritus portfelio vertei, esant pelnui – jis bus nuo mažesnės vertės. Kiekvieno ciklo metu, vis prarasite pinigų.

portfolio diversification

Portfelio kintamumas yra tiek jo dedamųjų koreliacijos, tiek dedamųjų kintamumo funkcija. Manau, kad verta panagrinėti daugiau.

Vanguard apie koreliaciją.

Intuicijos testas

Manau reikalingi keli pavyzdžiai, kad geriau suprastume.

Įsivaizduokim:

  • Jūsų dabartinis portfelis generuoja vidutiniškai (log-vidurkis) 5% grąžą su 15% kintamumu (volatility). Jūsų portfelio Sharpe rodiklis – 0.33
  • Norite skirti pinigų, kurie sudarys 10% savo portfelio dar vienam, perspektyviam finansiniam instrumentui.
  • Jūs norite, kad Jūsų portfelis turėtų maksimalų Sharpe rodiklį (didžiausias pelnas ir mažiausia rizika.. Beje, vertinkit kritiškai, gali būti 0,1% grąža ir 0,0001% rizika = Sharpe rodiklis 1000, na bet esmę supratot).

Pasirinkite tarp A1 ir A2

A1A2
Grąža4.00%4.00%
Kintamumas7.96%46.04%
Koreliacija su portfeliu-.20-.20
Atrodo visiškai skirtingi finansiniai instrumentai

Visai nenuostabu, kad didžioji dalis žmonių rinktųsi A1, nes jis turi tą pačią grąžą kaip ir A2, bet su 1/6 rizikos.

Paskaičiuojam..

Visai netikėtai pasirodo, kad tikėtina portfelio grąžą vienoda, pasirinkus tiek A1, tiek A2.:

Portfelio kintamumas, jeigu renkamės A1:

Originalaus portfelio Sharpe = .33

Sharpe rodiklis pridėjus A1 = 0.049/0.13363 t.y. 0.3667

Sharpe rodiklis pagerėjo ~ 10% (nuo 0,33 iki 0,3667).

Jeigu pridedame A2.

Suskaičiuojam kintamumą..

Tikrai tiesa. Kintamuma toks pats!

Naujojo portfelio kintamumas vienodas, nepaisant kurį iš dviejų minėtų finansinių instrumentų pridedame. Reiškia, portfelio Sharpe rodiklis bus vienodas. Tai yra tiesa, nepaisant smarkiai didesnio A2 finansinio instrumento Sharpe rodiklio. Atrodo, nesamonė?

Kad suprasti, pažiūrėkime į portfelio kintamumo formulę:

Padalinkim formulę į tris dalis. Pirmoji išliks vienoda visais atvejais, nes ten – pradinio portfelio duomenys. Antroji dalis bus pažymėta mėlynai, trečioji – raudonai.

Grafiškai pavaizduojame viso portfelio kintamumo pokytį vs A1 ar A2 kintamumą.

Kai didiname finansinio instrumento riziką (kintamumą), lygties antroji dalis (kurioje yra kintamumas) auga eksponentine progresija, o trečioji – mažėja linijine (prisiminkit, kad trečioje lygties dalyje yra p – t.y. neigiama koreliacija). Gaunasi taip, kad bent jau laikinai, neigiamos koreliacijos sukuriamas mažėjimas, neutralizuoja eksponentinį didėjimą.

Reikia išskirti du dalykus.

  1. Kai pridedame neigiamai koreliuojantį finansinį instrumentą prie mūsų turimo portfelio, jo rizika (kintamumas) turi būti labai didelė, kad pradėtų „bloginti“ galutinio portfelio Sharpe rodiklį. Nes neigiama koreliacija kurį laiką „slopina“ papildomą volatility drag.
  2. Pastebėkite, kaip laikinai, kai grafike einame iš kairės į dešinę, kas didina finansinės priemonės kintamumą (riziką), mes sumažiname galutinio portfelio riziką. Kitaip sakant, jeigu šiuo atveju pridedame finansinei priemonei rizikos (kintamumo), nesumažinę jos grąžos – gauname Sharpe rodiklio pagerėjimą. T.y. papildomas kintamumas kurį laiką duoda teigiamą grąžą (primenu, tiek A1, tiek A2 grąža – 4%).

Daugiau pasirinkimo testų

B1B2C1C2D1D2
Grąža10.54%3.57%9.33%6.50%6.43%-2.64%
Kintamumas20.00%20.00%27.50%12.50%10.00%40.00%
Koreliacija.80-.20.40.40.50-.60
Sakykim 6 skirtingi ETF.

Dauguma sutiktų:

  • B1 truputį geresnis nei B2. Ta pati rizika, o B1 – gerokai didesnė grąža, nors B2 – geresnė koreliacija.
  • C2 geresnis už C1, nes jo Sharpe yra geresnis (apie 0.52 vs 0.34).
  • D1 geresnis už D2. D1’s Sharpe daug didesnė, D2 neigiama grąža!!!

O esmė tokia, kad bet kuris iš šių variantų, pirminio portfolio Sharpe pagerina 10%..

Intuicija sakytų, kad reikia rinktis portfelį (ar finansinį instrumentą) iš viršutinio žalio kvadrato. Juk jis turi geriausią Sharpe, todėl turėtų būti nejauku sužinoti, kad matematiškai finalinis portfelis keisis vienodai, nepaisant to fakto, kurį iš variantų pasirinksime.

Koreliacija yra esmė

Tas pats grafikas, pažymėjus koreliaciją.

Kuo labiau neigiama koreliacija, tuo mažiau grąžos reikia, kad portfelio Sharpe pagerėtų 10%.

Finansinės priemonės Sharpe rodiklis yra labai „logiškai“ suprantamas, tik deja, jis negali būti vertinamas į neatsižvelgiant į koreliaciją su kitomis portfelyje esančiomis dedamosiomis. Kad vizualiai suvokti koreliacijos ir Sharpe rodiklio ryšį, vertinga suprasti toliau parodytas „indifference“ kreives.

RRRa = siekiamo įtraukti į portfelį instrumento Sharpe rodiklis
RRRb = originalaus portfelio Sharpe rodiklis
Rho (p) = koreliacija

Pvz. šviesiai žalia linija rodo, kaip keistųsi portfelio Sharpe rodiklis, keičiantis koreliacijai, jeigu naujai finansinei priemonei skirtume 20% (0,2) buvusio portfelio.

Pastebėjimai

  • Kai naujai priemonei skiriama didesnė portfolio dalis, (aukščiau esančios linijos – einant nuo žalios iki violetinės), pridedamas finansinis instrumentas turi turėti geresnius rodiklius, kad nepakenktų originaliam portfeliui. Tam, kad pagerintų rezultatus – jis turi būti – geresnis negu originalus portfelis. Norint išsireikšti kitaip – kuo didesnę rolę atlieka naujasis finansinis instrumentas, tuo didesni jam keliami reikalavimai (labai logiška).
  • Jeigu naujasis finansinis instrumentas turi blogesnį Sharpe, negu originalus portfelis, jis gali tai iki tam tikro laiko kompensuoti, turėdamas mažą arba neigiamą koreliaciją.

Pritaikymas praktikoje (bent jau teoriškai)

Kiekvienas investuotojas, vertindamas naują finansinį instrumentą savęs klausia:

“Ko man iš jo reikia (t.y. kokia reikalinga grąža, kintamumas ir koreliacija), kad aš jį pridėčiau į savo portfelį?”

Pasinaudojant paprasta formule, galime tai suskaičiuoti objektyviai (aišku duomenys retrospektyviniai, tai vertinimas tik preliminarus):

Šį lygtis parodo, ko bent jau minimaliai reikia iš naujo instrumento, kad jis nepakenktų originaliam portfeliui (įsistačius žinomą gražą, kintamumą ir koreliaciją, galime apskaičiuoti optimalią portfelio dalį).

Pvz. jeigu norimas įtraukti finansinis instrumentas turi 0.10 Sharpe rodiklį, o originalus portfelis 0.40, tai tam, kad naujasis finansinis instrumentas nepakenktų, jis negali turėti didesnės negu 0.25 koreliacijos su portfeliu (t.y. 0.10/0.40).

Arba pvz. jeigu turim instrumentą, kuris turi 0.80 koreliaciją su mūsų portfeliu, o mūsų portfelio Sharpe rodiklis yra 0.70, tai naująjam instrumentui reikalingas bent jau 0.56 Sharpe (t.y. 0.80 x 0.70).

Įžvalgos

  • Koreliacija geriausiai suprasti, kaip kliūtį grąžai. T.y. kuo mažesnė koreliacija, tuo mažesni naująjam finansiniam instrumentui keliami reikalavimai (Sharpe rodiklis gali būti mažesnis, kai visi kiti kriterijai vienodi)
  • Nauji finansiniai instrumentai su didesniu Sharpe negu turimo portfelio – yra visada naudingi.
  • Jeigu rasite finansinį instrumentą turintį nulinę koreliaciją – jis visada bus naudingas portfeliui, jeigu turės bent jau minimaliai teigiamą grąžą. Jeigu koreliacija neigiama – grąža gali būti neigiama.
  • Šis metodas negal būti taikomas finansiniams instrumentams rikiuoti. Jis veikia kaip filtras – taip arba ne. Sharpe rodikliai – leidžia instrumentus rikiuoti (pagal riziką), bet kaip parodyta aukščiau – be koreliacijos, tai nieko nereiškia. Jeigu kažką atsiminsite perskaitę šitą rašliavą, tai čia svarbiausias dalykas. Daryti sprendimus vadovaujantis grąža ir rizika, tai lyg vertinti bėgikus pagal jų laikus, nežinant kokį atstumą jie bėgo.

Galutinės išvados

  • Koreliacija portfelio matematiką padaro nebeinuityvia
  • Neigiama ir maža koreliacija gali prastą ar net su neigiama grąža finansinį instrumentą padaryti puikiu portfelio komponentu. Va ir turim akcijas, obligacijas, grynus, auksą ir žaliavas
  • Didelę riziką turintys finansiniai instrumentai, su neigiama koreliacija – dažniausiai sumažina bendrą portfelio riziką
  • Koreliacijos svarba vis dar išlieka neįvertinta

P.S. Bet koks mano patarimas ar nuomonė – nėra rekomendacija kažką daryti. Tuo labiau investuoti. Skaitau ir mokausi, dalį to ką perskaitau, užrašau. Visi turim savo galvas, jas ir naudokim.

Kategorijos
Investavimas, strategija

Ar egzistuoja Equity Premium Puzzle?

Akcijų rizikos premija (equity risk premium, toliau ERP) yra papildoma grąža, kurią gauni investuodamas į akcijas, vietoj indėlių ar obligacijų (finansinių instrumentų „be rizikos“). Istoriškai, rašoma kad ji lygi apie 6%. Nepaisant to, kad kartas nuo karto patiriamas 20%+ nuostolis, ilgalaikė aritmetinė grąža yra didesnė, nei obligacijų. Ir nemaža dalis investuotojų nemato prasmės mokėti už obligacijas, kurių grąža ilguoju laiku mažesnė. Iš čia atsiranda mįslė (puzzle)..

Kyla klausimas..

Studentas: Ei. profesoriau! Kodėl man kažkas turi papildomai mokėti, kai aš perku ir laikau akcijas, o ne obligacijas?

Profesorius: Nes jeigu nebūtų papildomos premijos ar papildomos akcijų kainos nuolaidos, tu jų niekada tiesiog nepirktum.. Jeigu akcijų ir obligacijų grąža būtų vienoda, kas pirktų akcijas? Duh.

Literatūros duomenimis, ekonomistai su skaičiuotuvais suskaičiavo, kad ši apie 6% premija yra rodiklis, kodėl praktiškai neapsimoka mokėti pinigų už obligacijas. Kaip, kad mano blogo komentaruose Karolis rašė:

“To quantify the level of risk aversion implied if these figures represented the expected outperformance of equities over bonds, investors would prefer a certain payoff of $51,300 to a 50/50 bet paying either $50,000 or $100,000”

– Karolis (anonimas komentaruose)

Raganystės

Bet internete yra duomenų, kad ERP nėra, ir nėra čia jokio „puzzle“. Nepradėkit labai aštriai kritikuoti (aš tik mokausi, o ne mokau). Žinoma teiginys piktas, juk praktiškai ignoruoju, kad akcijų grąža didesnė, nei obligacijų..

Pažvelkime dar kartą į šį teiginį: Akcijos turi didesnę grąžą negu obligacijos.

Ką turime omenyje – akcijos? Pavienes akcijas ar indeksus? Nes jeigu lyginame su S&P 500 indeksu, – tai nėra pavienė akcija. Esmė tame, kad akcijų indeksas negali būti lyginamas su pavienėmis akcijomis. O tik nedidelė dalis akcijų ilguoju laiku lenkia USA long term obligacijas..

Klaidingas lyginimas

Indeksas yra tam tikromis griežtomis taisyklėmis pagrįsta prekiavimo akcijomis strategija, kuri rebalansuojama.

“Akcijos” ir “Akcijų indeksas” yra ne vienas ir tas pats. Pirma yra turto klasė, kita – turto klasės prekiavimo strategija, pagal taisykles, diversifikuota, rebalansuojama. Šios dvi finansinės priemonės elgiasi visiškai skirtingai ir neturi tų pačių savybių, grąžos ir standartinio nuokrypio (kintamumo). Negalima naudoti vieno, kito pakeitimui!

Matematika viską įrodo:

Vidutinis pavienės S&P 500 akcijos kintamumas ~33%. Pačio indekso 14-18% (kinta priklausomai nuo laiko, teisingumo dėlei COVID-19 laikotarpį atmetam, neturiu visų duomenų). Kai lygini vidutinį pavienės indekso akcijos (o ne viso akcijų indekso) geometrinį grąžos vidurkį (CAGR), nebelieka jokio ERP.

0,06 – ((0,33*0,33)/2) = 0,55%

Visa esmė, kad naudojant istorinį pavienės akcijos kintamumą (~0,33), kuris yra maždaug dvigubai didesnis už akcijų indekso kintamumą, lieka tik 0,55% premija (kuri gali būti tik triukšmas). Kur 0,55%, o kur 6,4%!

Aš manau, kad perrašius Karolio mintį:

“To quantify the level of risk aversion implied if these figures represented the expected outperformance of equities over bonds, investors would prefer a certain payoff of $51,300 to a 50/50 bet paying either $50,000 or $52,614.30”

Perrašytas Karolio įrašas (gali būti matematiškai nelabai tikslus).

Didelė dalis investuotojų pasirinktų garantuotą 51,300$.

Noriu pabrėžti, kad čia kalbama apie vidutinį pavienės akcijos ir pavienės obligacijos ERP. Kalbant apie akcijų indeksą, žinoma, kad atsiranda ERP. (apie tai toliau).

Kokias išvadas galime pasidaryti?

Manau, galima tik patvirtinti šiuos teiginius:

  • Kai kalbame apie grąžą per laiką, dažniausiai turime galvoti apie daugybą (o ne paprastą pridėjimą). Tokiu atveju grąžą skaičiuojame, pasinaudodami geometriniu vidurkiu arba logaritminiu vidurkiu, o ne aritmetiniu vidurkiu (nes atsiranda kintamumo sukelta grąžos netektis (en. volatility drain).
  • Portfelio komponentai nėra tobulai koreliuojantys, todėl kai rebalansuojame, „pagauname“ teigiamą geometrinį vidurkį, tas sumažina indekso kintamumą.
  • Netobulai koreluojančio portfelio grąžą galime paaiškinti Fernholz vadinamu papildomo augimo komponentu (en. excess growth component), kurį uždirba portfelio (šiuo atveju, – indekso) diversifikacija ir priešinga jo dedamųjų koreliacija.

Jeigu, tarkim akcijų indekso kintamumas ya 17% (priešingai, negu vidutiniam pavienės akcijos kintamumui ~33%), galime daryti šias prielaidas:

  • Akcijų indekso ERP yra 6% – .5 * (.17^2) = 4.56%.. Šie papildomi 4% yra Fernholz’o “excess growth rate”. Todėl, kai kurie investavimo profesionalai diversifikaciją vadina – „vieninteliais nemokamais pietumis“ investavime.
  • Vidutinė indekso akcijų tarpusavio koreliacija gali būti apskaičiuota (apytiksliai), akcijų indekso variaciją padalinus iš vidutinės pavienės indekso akcijos variacijos. Naudojant mūsų anksčiau naudotus duomenis (jie yra apytiksliai realūs): (0.17^2) / (0.33^2) = 0.27. Kas yra vidutinė ilgalaikė SP500 indekso koreliacija (Tiesa, trumpalaikė tarpusavio koreliacija gali būti smarkiai kitokia).

Reziumuojam

ERP nėra, kai vertinam pavienes akcijas. Ji egzistuoja, kai vertinam akcijų indeksą.

  • Dažnai klaidingai vertinama ir prilyginama – finansinis instrumentas ir visas finansinių instrumentų portfelis, (pavienė akcija ir akcijų indeksas..):
    • 10 metų USA obligacijos yra viena finansinė priemonė.. Pavienė AAPL akcija (ar 500000 AAPL akcijų) – yra kita finansinė priemonė.
    • S&P 500 indeksas – yra skirtingų akcijų portfelis (daugelio finansinių priemonių portfelis), ir dar jo sudėtis kinta..
    • Viena finansinė priemonė ir jų portfelis – nėra vienodi dalykai, todėl nereikia jų lyginti, lyg jie tokie būtų!
Kategorijos
Mėnesio apžvalga

Kovas (2020-03)

Tikiuosi Jūs visi sveiki.

Kovas – labai įdomus mėnuo. Sėdime visa šeima namuose, „karantine“. Koks aš dabar laimingas, kad turiu sodybą! Praktiškai jeigu nelyja – vaikai lauke. O ir rytas visai kitoks, kai pro langą pamatai gamtą. Sėdėdamas bute su trim rėkiančiais vaikais, pavargčiau.

Darbe – daug pokyčių. Kovas dar neblogas mėnuo, pusę mėnesio atidirbau pilnu tempu, tai kito mėnesio pajamos bus patenkinamos, bet gerokai mažesnės už pvz. per kovą gautas (už vasarį). Kovas turėjo būti mano geriausias metų mėnuo, deja – būna visko. Dvi darbovietės paskambino ir paprašė neateiti, arba ateiti praktiškai be atlygio (tai neisiu). Pagrindinė – mažina apsukas, pajamos kiek sumažės. Rezervo liesti nereikės, algos išgyvenimui tikrai pakaks. Tik deja, investavimui, šiuo puikiu metu pirkti akcijas, liks mažiau.

Portfelis

Šį mėnesį, portfelis prarado 2,54%
Šiais metais, portfelis prarado 0,12%
Palyginimui su S&P 500. Mano portfelis smarkiai stabilesnis. Kaip ir planuota – mažesni praradimai, bet lėtesnis ir potencialus augimas.

Atlikau tik vieną pirkimą – už 1000 eurų, nupirkau 15 VWCE vienetų (po 66 eurus, š.m 1 vienetas ~60 eurų).

Gana smarkiai išbrango obligacijos. Šiuo metu IS04 IB portfelyje užima 39,89%, VWCE – 28,94%, SGLD – 31,39%. Lauksiu balandžio mėnesio algos, jeigu atlyginimas bus pakankamas (galiu sulaukti/nesulaukti), vėl pirksiu tik VWCE. Planas pirkti tol, kol pasieksiu bent 35% portfelio (čia šiuo metu siekiamas akcijų minimumas).

Šiaip Excel lentelėje skaičiuoju Sharpe ir Sortino rodiklius savo visam portfeliui (dar nėra labai gerai veikianti skaičiuoklė), tai portfelio sudėtis keičiama taip, kad juos maksimaliai didinti (suprantu ir kuo tai pavojinga). Svarbu instrumentų kintamumas ir tarpusavio koreliacija (ir dar šiek tiek grąža). Gal kada rasiu laiko toliau pasigilinti ir padarysiu kokį scriptuką, kuris skaičiuotų pats.

Laisvalaikis

Grojau – mažokai, nes daug laiko praleidžiu sodyboje.

Rašiau – mažai, nes sukausi namuose, stačiau tvorą, kapojau ir kroviau malkas, prižiūrėjau vaikus. Daug laiko skyriau jų lavinimui, labai rekomenduoju Khan Academy Kids apps’ą (gali pabėgti nors trumpam).

Skaičiau – labai daug. Baigiau Fooled by Randomness, šiuo metu skaitau The Black Swan. Autorius – epistemologas genijus, todėl labai rekomenduoju. Planuose – perskaityti visas jo Incerto serijos knygas (jau turiu visas). Seniau skaičiau jo Medium puslapį, bet dabar radau laiko – skaitysiu „iš esmės“. Autorius agresyvus, impulsyvus, eruditas, no-nonsence vyras. Kosmonautas, atvykėlis iš ateities. Žaviuosi juo ir jo stiliumi. Jeigu kas yra uber matematikas, siūlau paskaityti jo pilną PDF naujausios knygos, kurioje visų Incerto knygų techninė dalis. Aš prie jos eisiu, kai perskaitysiu visą Incerto. Nuoroda į Amazon.

Incerto šaltiniai 🙂

Dar gilinu savo matematikos, Python, Matplotlib, Pandas, Jupyter žinias. Po truputį.

Linku visiems turiningai praleisti laiką.

P.S.

Ši liga – ne juokas, turiu pažįstamą anesteziologą iš Bergamo miesto, kraupu kas ten vyko. Būkite atsargūs.