Rugsėjis (2020-09)

Mėnesio apžvalga

Portfelio pokytis per rugsėjo mėnesį — Rugsėjis buvo puikus. Kada pamenate tokį puikų orą rugsėjį? Beveik visą mėnesį džiaugėmės saulės spinduliais (striukės ir šiltesnės avalynės dar neišsitraukiau iš spintos).

Šį mėnesį daug dirbau, labai mažai išleidau (ne tiek daug jau laisvo laiko.. Be pagrindinio darbo, nemažai teko dirbti vairuotoju. Nuvežt vaikus, parvežt vaikus. Vėl nuvežt į būrelius, parsivežt iš būrelių..). Prie rekordinių pajamų šį mėnesį prisidėjo ir žmona. Pavyko sutaupyti ir investuoti man labai įspūdingą sumą per mėnesį – 5000 eurų (gana didelė dalis vienkartinių pajamų, kas sunkiai pasikartos, plius brangioji dar turės susimokėti nemažus mokesčius). Pats portfelis per mėnesį smuko 1,85%. Pagrindinė smukimo priežastis – dvi mano „rizikingojo” portfelio dalies akcijos (plačiau – skaitykite toliau) ir pasibaigę du opcionai (~78$ nuostolis, nors vienam trūko visai nedaug, čia 3 mėnesių „draudimas”. Šiuo metu turiu du long put opcionus, vieną iki spalio 20, kitą iki lapkričio 20, tikiuosi, kad jų irgi potencialiai suteikiamos apsaugos irgi neprireiks). Daug skaičiau apie opcionus, įvairų jų panaudojimą papildomoms pajamoms generuoti ar apsaugai nuo didelio nuostolio.

Portfelio ir indeksų fondų pokytis rugsėjo mėnesį — Portfelis nors ir su dideliu pavienių akcijų nuostoliu, krito mažiau, negu populiarieji indeksų fondai. Esu visai patenkintas. Jeigu nebūčiau prisipirkęs pavienių akcijų – būtų visai gerai, dabar ilgai gausiu žiūrėti į raudoną spalvą (vistiek tikiuosi, kad mano turimos akcijos – pakils).

Rizikos vertinimas — Palyginus su populiariais indeksais, portfelio kritimas – mažesnis, rizika – mažesnė. Jis vis dar išlieka stabilesnis. Turiu mažesnę gražą, mažesnius nuostolius.

Portfelio sudėtis

Šiuo metu akcijos sudaro beveik pusę InteractiveBrokers portfelio, obligacijos beveik trečdalį, auksas – beveik penktadalį. Pagal kintamumo ir prognozuojamos grąžos skaičiavimus, reikėjo dar kiek sumažinti akcijų ir aukso dalį, padidinti obligacijų (turėtų sudaryti 40% ir daugiau, bet laukiu algos, balansavimą padarysiu tiesiog pirkdamas obligacijų (arba jeigu bus didelis visų komponentų kintamumas – palaikysiu grynaisiais, iki kol bus aiškūs JAV rinkimų rezultatai).

Obligacijos – per mėnesį truputį pabrango, auksas – šiek tiek nukrito. Akcijos – daugiau pakrito, bet mėnesio bėgyje pardaviau dalį akcijų, nupirkau obligacijų, taip išvengiau didesnio kritimo. VWCE – per mėnesį pakrito tiek pat, kiek mano portfelis, todėl jeigu būčiau turėjęs tik vieną ETF (VWCE) – jokio pokyčio nebūtų buvę, mano portfelis – niekuo nepranašesnis (dėl pavienių akcijų..)

(Nėra) sėkmės su akcijomis

Rugsėjį pirkau NNOX ir SDGR akcijas. NNOX norejau pirkti mėnesio pradžioje, neturėjau laisvų pinigų. Pirkau jau išbrangusias, po 52$. Iš karto po pirkimo, NNOX pakilo iki 66$, galvojau būsiu rimtas vyras, pasigirsiu mėnesio gale, kaip puikiai iš stiklinio rutulio pribūriau akcijai sėkmę, žmona bus laiminga. Aha.

Po savaitės pasirodė kelių JAV agentūrų prognozės, kad NNOX – „fraud„, t.y. fiktyvi kompanija. Akcija krito 40+%. Kita rugsėjo „žaidimų” pozicijos akcija SDGR krenta po 1-3% jau visą mėnesį. Per abi pozicijas sėdžiu 440 eurų minuse. Vias portfelis per rugsėjį krito 517 eurų. Be šių dviejų akcijų kritimas būtų tik 77 eurai (nuo dabar jau beveik 30000 eurų – smulkmena).

Kadangi tikiu šių kompanijų ateitimi, pozicijas laikysiu (nežinau ar protinga). Ypač tikiu SDGR. Po truputį pirkinėsiu daugiau (po kelias akcijas per mėnesį).

Mano turto klasių ateities grąžos vertinimo filosofija (gal)

Kiekvienas žmogus, kuris savo sunkiai uždirbtus pinigus nukreipia į investicijas turi bent kažkokią viziją, kam tuos pinigus panaudos. Ar tai jo būsimo buto pradinis įnašas, ar vestuvių baliaus ir kelionės fondas, ar santaupos vaikų mokslams, ar savo senatvės pensijos priedas, ar FIRE idėja..

Priklausomai nuo tos vizijos, turėtų skirtis ir investicijų pobūdis. Trumpas laikas – mažesnė rizika, ilgas laikas – didesnė rizika, taip?

Šis grąžos/rizikos santykis yra grįstas istoriniais duomenimis. Bendra beveik visų populiaresnių finansinių priemonių klasių (investicijų) tendencija per ilgą laiką – augti. Kuo ilgesnis terminas, tuo tas augimas turėtų būti didesnis (išskyrus kelis periodus). Augimas beveik niekada nėra pastovus (irgi yra išimčių), jis vis svyruoja. Šis svyravimas supaprastintai vadinamas kintamumu (volatility). Kuo didesnis kintamumas, tuo labiau svyruoja investicijų vertė duotuoju laiko periodu.

Kintamumo įtaka, esant pastoviai portfelio grąžai — Portfelio augimas patovus: 10% kas metus. Skiriasi tik kintamumas.

Galvojant apie ilgą laiką, mums turi rūpėti tik mūsų pirkimo kaina ir mūsų pardavimo kaina. Kuo didesnė galutinė pardavimo kaina, tuo didesnė investicijų grąža, nepaisant visų svyravimų, kurie vyko investicijos turėjimo periodu (buy and hold).

Automatiškai kyla klausimas, kaip pasirinkti investicijų rūšį. Jeigu jau norime ją laikyti ilgą laiką, svarbu, kad bent kiek įsivaizduotumėm jos būsimą grąžą (burtininko rutulys).

Obligacijų ilgalaikė (galutinė) grąža yra aiški. Tai jų kupono vertė (ne veltui vadinama Fixed income). Žinoma įmonė gali bankrutuoti, todėl visa obligacijų vertė taps nuliu. Turint obligacijų indeksą, ši rizika dar labiau sumažinama (bet vistiek lieka). Todėl pvz. TLT (ilgalaikių USA obligacijų) ilgalaikė prognozuojama grąža lygi jų dividendams, t. y. 1,40% per metus (Average Yield to Maturity). Žinoma keičiantis palūkanų normai, keisis obligacijų kaina, keisis ir grąža. Bet imant labai jau paprastai, dabar nusipirkus už 100$ obligacijų, gausi po 1,40% per metus nuo dabartinės kainos, o termino pabaigoje atgausi savo 100$.. Mažai? Mažokai..

Čia tikrasis – geometrinis (ar ~ln) vidurkis, aritmetinis būtų dar kiek didesnis..

SPY (SP500) dividendai yra didesni 1,64% + visada tikimės akcijų brangimo. Gal tada grynai SPY būtų geriau?

Kokia yra akcijų indekso būsima grąža? Niekas nežino. Galima tik remtis istoriniais duomenimis.. Pvz. SPY grąža įskaičiuojant dividendus – 9,63% per metus (nuo ETF sukūrimo 1993/01/22), VT (VWCE USA analogas, su ilgesne istorija) – 6.61% nuo 2008/06/24 (čia total return neatskaičius jokių mokesčių). O kokia yra vienos indekso įmonės grąža? Irgi turbūt niekas tiksliai nežino, bet įmonės savo pajamas/išlaidas planuoja, bent kažkoks pinigų srautų planavimas vyksta. Jų administracija turi bent kažkokią viziją, kiek per ateinančius metus įmonė uždirbs pinigų.

Kaip vertiname obligacijas:

(Grąža per visą terminą + atgauname sumokėtus pinigus termino pabaigoje) /Kaina kurią mokame dabar

Taip aš stengiuosi vertinti ir akcijų indeksus (jeigu jau labai labai kažkam negerai, gal tada turės kitų alternatyvų, prašau komentuoti). T.y.

Potenciali akcijų indekso grąža ateityje = 1/PE (arba Earnings/Price)

SPY kintamumas 23,5%. VT kintamumas 21,6% (30 dienų)

Geometrinis vidurkis ~= Aritmetinis vidurkis – kintamumas^2/2

Pvz. SPY šiuo metu = 1/24,58 *100% = ~4,07% per metus, kas yra apie 1,3% geometrinis vidurkis

VT = 1/20,31*100 = ~4,92% per metus, ~2,58% geometrinis vidurkis

Ar toks vertinimas nors kiek teisingas ir realus? Tikrai nežinau, bet man atrodo bent jau elementariai, paprastai, suprantamai, – kažkiek logiškas.

Su auksu sunkiausiai. Jis vis dar išlieka geriausia 21 amžiaus investicine priemone. 2000 – ~400$, dabar 2020 – ~1928$, beveik 500% (SP500 ~3427/~1469 = ~233%). Bet vertinant didesnį laiką – pvz. nuo 1980 600$ iki dabar 1928$ – ~300%, o SP500 padidėjo nuo 125 iki 3427 – ~2741%. Aš, kad viską supaprastinti, aukso geometrine grąža laikau ilgametį infliacijos dydį (jis nekuria pridėtinės vertės, nemoka dividendų).. Tarkim dabartinis (paskutinių 10 metų) aukso grąžos geometrinis vidurkis ~2%.

Dar skaičiavimams reikalinga koreliacija.

Kuo neigiamesnė koreliacija – tuo mažesni grąžos reikalavimai skirtingoms finansinėms priemonėms.

VT ir SPY 30 dienų koreliacija – 0,96 (o ir ilgalaikė panašiai). Reiškia, kad praktiškai identiškai brangsta ir pinga (nereiškia, kad tiek pat keitėsi, tik pokyčio kryptis sutampa).

Tai tiek ir tenorėjau išsiplėsti, kaip aš „prognozuoju” finansinės priemonės ateities kainą..

Rebalansavimui dažniausiai naudojama banali sistema, kai pagal iš anksto nustatytą planą, pakeičiami finansinės priemonės svoriai portfelyje.

Deja, toks „statinis” rebalansavimas pagal iš anksto nustatytą scenarijų man nevisai patinka, nes toks modelis naudoja tik esamos/buvusios finansinės priemonės kainos duomenis. O aš dar galiu gana tiksliai žinoti koreliaciją, kintamumą (juk šiuos du dydžius lengviau (greičiau) nustatyti ir „spėti” į ateitį, palyginus su pačią finansinės priemonės ateities kaina). Turiu šiokį tokį modelį, kaip aš nusistatau portfelio svorius, panaudodamas mano „išburtą” ateities kainą, koreliaciją ir kintamumą. Kaip naudotis Kelly kriterijumi ir surasti optimalų portfelio finansinių priemonių pasiskirstymą, truputį rodžiau čia. Aišku, turint ne dvi, o daugiau pozicijų – matematika gerokai kitokia (dar nesuprantu ir nesu tikras, kaip tiksliai suskaičiuoti ir pavaizduoti, bet apytiksliai – susiskaičiuoju). Kitavertus – jeigu „paduosiu” blogus duomenis į įmantriausią formulę, gausiu klaidingus rezultatus. Todėl kol kas jokių greitų sprendimų nedarau.

Labai supaprastintai – didėjant konkrečios finansinės priemonės kintamumui, pagal modelį mažėja tos finansinės priemonės svoris, taip mažindamas viso portfelio kintamumą. Didėjant finansinių priemonių tarpusavio koreliacijai, mažėja visų finansinių priemonių svoriai, kurie gerai koreliuoja (didinu grynųjų dalį).

Šiam kartui tiek, o kai susigulės mintys, atskirai įraše parašysiu, kaip aš skaičiuoju savo pradiniam modeliui portfelio ateities grąžą. Ten tikrai nėra tikslu, bet bent jau įdomu. Juk skaitydamas niekuo nerizikuojate, jeigu kas ir nukentės – tai tik aš.

P.S.

Investuodami galvokite ką darote, sprendimus atlikite patys. Žodžio laisvė Lietuvoje vis dar yra, todėl anonimiškai rašau tą, ką noriu, nieko neįžeisdamas ir niekam nieko nesiūlydamas per prievartą seku savo asmeninę investavimo istoriją (prierašas po Tautvydo įrašo apie HonestFire).

Absoliučiai viskas ką aš čia rašau, gali būti iš fantastinio filmo scenarijaus, kurį parašiau su žmona, kai buvau jaunas, gražus ir gerai atsigėręs stipraus raudono vyno.

Visus sprendimus darote su savo galva, todėl visų pretenzijų ir komentarų dėl tekstų, kuriuos skaitose šiame puslapyje, adresatas esate jūs pats.

Paskelbta: 2020-10-012020-10-01 | Autorius: Giem 2

Rugpjūtis (2020-08)

„A portfolio is like a bar of soap.. The more you handle it, the smaller it gets”

Grafikas nuo portfelio sukūrimo — Grafikas nuo investavimo pradžios

Mėnuo geras. Daug sutaupiau, todėl galėjau daug ir investuoti. Praktiškai visi pinigai investuoti į akcijų fondus (apie tai toliau). Nors ir gana smarkiai krito portfelio obligacijos (-7,2%), kiek smuko auksas (-0,2%) portfelis toliau išlieka teigiamas, +0,93% per mėnesį yra tikrai puikus rezultatas (nors SP500 vedinas kelių technologijų kompanijų nulėkė į aukštumas, mano portfelį aplenkė kartais, žmonės rašo, kad geriausias SP500 rugjūtis nuo 1984?)

Kai aplink esantys žmonės, investuojantys „va bank” (kaip ir aš), skaičiuoja didelius uždarbius (žiūri į TSLA, AAPL, AMZN ir pan.), giriasi, kaip jiems „dirba” investicijos, kad jeigu taip ir toliau, tai galės tuoj visai nebedirbt, – tokia „defensive” portfelio sudėtis, kaip mano – tikras išbandymas. Ypač jeigu tie žmonės žino, kad aš irgi bandau po truputį investuoti.

Tokio pokalbio pavyzdys:

A: Ei, kaip investicijos?
B: Visai gerai.
A: Nu nu, tai pasakok, kiek užvirinai?
B: Tai žinok maždaug apie nulį.. Gal procentas šį mėnesį bus..
A: Procentas? Tai kokio, atsiprašau, šūdo ten prisipirkai?
B: Na, aš mažiau rizikuoju, turiu obligacijų..
A: Tai, kad viskas kyla, kokia čia gali būti rizika? Indeksai kyla, akcijos kyla.. Man rodos tu kažką netaip supranti..
B: Kiek paskaitau žinių (nelabai reikalingo triukšmo gyvenime), tai vis dar COVID siaučia, atvejų daugėja, žmonės daug kur nedirba, restoranai, viešbučiai, kelionių verslai užsidarę, lėktuvų skraido mažai, turizmo pasaulyje mažai, politinė rizika ir šalia mūsų ir pasaulyje, JAV rinkimai neaiškūs, JAV rinkas stumia kelios technologijų kompanijos.. Kažkaip nežinau, man norisi mažiau rizikuoti. O ir procentas per mėnesį, puikus rezultatas.
A: Tai kai taip galvoji, tai ir sėdi basas. Pas mane TSLA 400% per metus, AAPL 60%. Viskas kyla. Tu tiek nesiparink. Kas čia iš viso gali būti blogai?
B: ..

Portfelio sudėties keitimas

Seniau rašiau, kad portfelio dalį, kuri mėnesio eigoje labiausiai kinta (didžiausias volatility) mažinu, kuri stabiliausia – didinu, pagal tikėtiną ateities grąžą.

Labai grubiai – balansavimui naudoju geometrinius vidurkius akcijoms – SP500 1/PE, obligacijoms – obligacijų kupono grąžą, auksui – istorinę aukso grąžą (nuo 2000, su auksu šiaip sunkiausia) ir žiūriu pagal Kelly kriterijų, koks šių trijų komponentų mix man geriausias (optimalus). Nėra labai jau puiki ta strategija, reiktų gal pasirinkti kitus duomenis, bet man pakanka.

Dažnai nieko nekeičiu, nes su sekančiu eiliniu mėnesio pirkimu – artinu portfelio sudėtį link optimalios. Tačiau vertinant retrospektyviai, tiek kovo mėnesį, tiek rugpjūčio mėnesį – nemažai potencialaus pelno praradau, nes nerebalansavau portfelio laiku. Kodėl? Nes neturiu susirašęs taisyklių, kada reiktų rebalansuoti mėnesio viduryje. Stengiuosi kažkokius veiksmus atlikti tik tada, kai perku vienetus (~ 15 mėnesio dieną). O sprendimus kažką daryti priimu rašydamas mėnesio apžvalgą.

Kaip aš realiai pasielgiau? Nebuvau dar pilnai susidėliojęs raštu, kaip skaičiuoju portfelio dalių santykius, todėl elgiausi paprastai. Pirkau tą, kas labiausiai nupigo..

Jeigu žiūriu į portfelį du kartus per mėnesį (mėnesio gale ir kito 15 dieną), turėjau elgtis taip: Vasario mėnesio pabaigoje, aiškiai mačiau kas vyksta su akcijomis, obligacijomis. Akcijų kintamumas buvo labai didelis, turėjau „nusimesti” didžiąją dalį akcijų, pirkti gana stabilias obligacijas arba palikti grynuosius. Kovo mėnesio pabaigoje – reikėjo parduoti dar ir obligacijas (jų kintamumas buvo irgi didžiulis), pirkti tik tikrai tuo metu labai stabilų auksą. Balandžio mėnesio pabaigoje – kadangi kintamumas „nusistovėjo”, reikėjo pirkti visko pagal proporcijas atitinkančias kintamumą, vis didinant akcijų dalį (nes jų ilgalaikė geometrinė grąža didžiausia – esant vienodam kintamumui, turi užimti didžiausią portfelio dalį). Nesielgdamas taip, kaip būtų optimalu – praradau nemažą dalį pelno (neišsigelbėjau nuo volatility drag), „nepagavau” jokios grąžos. Kiek skaičiavau, tai apie 20% nuo tuo metu buvusios sumos. Siūlau pasiskaityti čia.

Noriu pabrėžti, kad tokia strategija aš ir investuoju. Obligacijų ir aukso kiekis portfelyje nedidėjo (sumažėjo), akcijų – padidėjo. Nemažai minuso – dėl euro sustiprėjimo dolerio atžvilgiu. Nuo praeito mėnesio, doleris krito dar ~2% euro atžvilgiu. Viso ~12-14%.

Reiktų susirašyti taisykles ant popieriaus, kad kitą kartą – rebalansuodamas portfelį pasielgčiau taip, kaip tuo metu reikia. Ir dar paskaičiuoti, kokia potenciali to kaina (mokesčiai, komisiniai). Kitą mėnesį tikiuosi, jos bus.

Naujovės portfelyje

CEF

Praeitą mėnesį nemažai rašiau apie closed end fondus (CEF). Tai va, prisipirkau aš jų. Kol kas nėra didelės naudos, bet ilguoju periodu tikiuosi daug. Rizika: sumažintas portfelio saugumas (nes mažėja diversifikacija, daugiau valiutos rizikos – nes į CEF investuoju USD). Pliusas: padidinta potenciali grąža.

Pirkau šiuos CEF: TDF, BST, BSTZ, BME, BMEZ, RNP, UTF, UTG, HQL, AIO. Plane dar keli: EOS, ACV, JOF, JEQ, BHK. Apie fondus informacijos daugiau galima rasti https://www.cefconnect.com/ ir https://seekingalpha.com/ Mano pirktų fondų sąraše, nemaža dalis lenkia SP500 per paskutinius 10 ir 20 metų. Gal kam bus įdomu, man patiko. Noriu perspėti, kad šie fondai yra aktyviai valdomi, jų mokesčiai – smarkiai didesni negu pasyvių ETF. Jie yra kur kas rizikingesni, nes dažnai naudoja finansinį svertą. Jie moka dividendus, kas papildomai kainuoja deklaruojant pajamas 🙂 Patiko, kad galėjau investuoti į tuos sektorius, kurie mano nuomone dabar verti investicijų. Pliusas ir tai, kad yra viešai rodomi šių fondų valgytojai, turintys ilgametį gerą rezultatą.

Akcijos

Esu nusižiūrėjęs kelias įmones, kurios bus mano rizikingos investicijos. Šiuo metu apie jas pasiskaitinėju, užklausiau pažįstamų, kurie toje srityje dirba, ką apie jas galvoja. Viena jų – Nanox. Planuoju sekančio pirkimo metu į ją investuoti 2% savo portfelio (500 EUR).

Ir toliau labai domina SDGR, LVGO/TDOC. Po truputį toliau skaitau, seku.

Su rugsėjo 1!

Visus nuoširdžiai sveikinu su rugsėjo 1!

Nežinau kaip Jums, bet man dabar atsiranda daug malonių buities reikalų 🙂 Mokykla, darželis, būreliai, konkursai, pasirodymai ir t.t. Tikėkimės virusas mūsų visų neužpuls. Sėkmės.

Paskelbta: 2020-09-012020-09-01 | Autorius: Giem 24

Liepa (2020-07)

Liepa buvo gera. Graži ta vasara Lietuvoje. Savaitgaliais aplankiau kelis mažus miestelius (Molėtai, Druskininkai, Birštonas, Anykščiai). Sutvarkyti, tylūs, ramūs, švarūs! Fantastika. O gamta.. Jeigu nesate išvažinėję Lietuvos mažų kurortinių miestelių, labai rekomenduoju! Prie jūros šiais metais tikriausiai nevažiuosiu, sunkiai mano mažiausi ištveria ilgesnes keliones.

Šiaip dirbau daug, bet kiekvienas vakaras sodyboje – kaip mini atostogos. Tai lėtinio nuovargio nėra. Grynas oras, vaikai basi ant žolės, ant griliaus kepa daržovės 🙂

O koks gražus liepą kiekvienas ankstyvas rytas! Rūkas virš ežero, stirnos po langais. Man patinka vasara.

Portfelis

Portfelyje esminių pokyčių nebuvo. Per mėnesį portfelis uždirbo tik 0,24%, dėl kelių priežasčių: nesėkmingai pastačiau stop loss kelioms akcijoms (paaiškinta toliau), kiek pakeičiau portfelio sudėtį, tai buvo daugiau komisinių, portfelis ir šiaip gana stipriai atsilieka nuo SP500. Antravertus, 12 * 0,24% jau 2,88%. Kas yra daugiau negu terminuotas indėlis! Geras rezultatas!

Šį mėnėsį daug sutaupiau, todėl investuota suma buvo didesnė nei praeitais mėnesiais. Tikiuosi ir ateityje pavyks tokį santykį palaikyti (gana stipriai abejoju, bet kol galiu – stengsiuosi). Dirbu kiek daugiau negu norėčiau, nes neramina padėtis dėl Covid, nelaukiu vėl karantino.

Metų grafike portfelis atrodo puikiai, nuo portfelio sukūrimo – irgi puikiai. Jeigu SP500 toliau taip augs, greitu laiku turėtų aplenkti mano portfelį ir pradėti tolti. Tokia yra mažesnės rizikos kaina.

Valiutos rizika

Dar pastebėjimas: SPY vasario mėnesio aukščiausia kaina – 339$, šiuo metu – 326,5$. T.y. šiuo metu tik 3,7% nuo aukščiausios visų laikų kainos. VWCE dabartinė kaina 71,44 EUR, aukščiausia vasario mėnesio kaina – 82,06 EUR. T.y. net 13% nuo aukščiausios kainos. Atrodo VWCE atsilieka ant beveik 10% nuo SPY.. Vien liepą VWCE pigo nuo 73,02 EUR iki 71,44 EUR (VWCE liepą – nuostolingas 2,2%, mano portfelis – pelningas 0,24%), tad gal neverta portfelio ir lyginti su SPY?

O to tikėtina priežastis: 1 EUR šiuo metu 1,18$. Visus 2019 ir 2020 EUR USD santykis buvo mažesnis (mano labai trumpas investavimo laikotarpis – nepilni metai, EUR USD santykis buvo ~1,07-1,10). Gaunasi, kad kai anksčiau investavau, aš už pigesnius eurus prisipirkau akcijų ETF (kurio sudėtyje didžioji dalis – USA akcijų, už tuo metu brangius dolerius), kuris brango, bet kartu brango ir euras, todėl mano akcijų ETF man procentaliai pabrango mažiau, negu amerikos investuotojams.

Kitavertus – dabar, aš už ~7-9% brangesnį eurą, galiu nusipirkti akcijų ETF vienetų, kuris savo sudėtyje turės daugiau akcijų už pigius dolerius.

Jeigu domina, kodėl taip yra, pasiskaitykite apie currency risk ir currency hedged ETF. Įdomu, nes pvz. SGDL ir XAD1 seka aukso kainą (ji juk vienoda), tik XAD1 yra EUR-hedged. Pasižiūrėkit, kaip skiriasi jų grąža!

Bet kokiu atveju, portfelis kol kas lenkia tiek 100% SPY, tiek 100% VWCE, tai psichologiškai visai smagu. Su atsilikimu nuo SPY esu susitaikęs. Labai įdomu, kaip bus ateityje!

Įkalbėjau žmoną investuoti

Po mano ilgų ir įkyrių įkalbinėjimų ir diskusijų su žmona, ji savo Swedbank sąskaitoje savarankiškai (!!!) nusipirko Baltic Horizon akcijų už 250 eurų ir atsidėjo dar 250 eurų Telia akcijoms (pirks kitą savaitę). Pagal mūsų dabartinį susitarimą, ji planuoja kas mėnesį už 250-500 eurų pirkti Baltijos šalių įmonių akcijas. Ji bus atsakinga už mūsų Baltic portfelį 😀

Rugpjūtį numatoma daugiau išlaidų, mažiau pajamų, tai investuosime smarkiai mažiau. Bloge toliau iš esmės rašysiu daugiau apie savo InteractiveBrokers portfelį, Swedbank palieku žmonos priežiūrai.

Apie aktyviai valdomus fondus

Apie CEF (closed end funds)

Paskutiniu metu daugiausiai skaičiau apie įvairius aktyviai valdomus fondus, jų ilgalaikės grąžos lyginimą su tuo pačiu SP500. Juk kiek kartų skaitėme, girdėjome, kad tik dalis aktyviai valdomų fondų, ilguoju laiku lenkia SPY ETF.

Bet nustebau radęs yra ir tokių, kurie ne tik, kad neatsilieka, bet dar ir garantuoja papildomas pastovias pajamas (dividendus). Tai artėjant laikui, kai reikės gyventi iš investicijų, apie tokius reikės domėtis kiek daugiau. Pvz. QQQX fondą sudaro Nasdaq-100 indekso (QQQ ETF) akcijos, o dividendai generuojami parduodant call opcionus. Gaunasi kiek prastesnė grąža negu pačio Nasdaq-100 indekso, bet su papildomu opcionu pajamingumu – lenkia SP500. Norint gauti analogiškas pajamas standartiniu atveju, reikėtų pardavineti savo turimą accumulating ETF (nes net ir distributing tipo populiariausių ETF dividendai sudaro tik apie 0,6-3%), o QQQX šiuo metu – 6,39%. QQQ ETD – 0,6%, SPY – 1,75%. Kaip alternatyva – visai įdomu. Svarbiausia, kad apie CEF fondus iki šiol skaičiau labai mažai. Mintyse lyginau juos su pavienėmis akcijoms, turėjau kažkokią išankstinę nuomonę, kad aktyviai valdomas – nebus pelningesnis. Paskaičius – CEF fondai turi savo minusus ir pliusus. Po truputį skirsiu laiko paanalizuoti daugiau. Galbūt galima kai kuriuos CEF panaudoti, vietoj kažkurio ETF.

Apie Tail risk fondus

Norėčiau prieiti prie tail risk fondų, pvz. Marko Spitznagelio Universa arba Cambria Tail ETF, kurie „saugo” nuo didelių kritimų. Yra kelios studijos, kurios rodo, kad ilgalaikis šių fondų efektas nėra geras (per brangus draudimas), bet turėti alternatyvą būtų įdomu. Kai kurie autoriai rašo, kad banalus TIPS fondas ar obligacijų ETF apsaugo panašiai, kaip ir tail risk fondas.

Universa minimali investuojama suma – 50M (teisingai perskaitėte), o TAIL ETF – yra tik USA ir profesionaliems investuotojams skirtas ETF, iš Europos eiliniam veikėjui neprieinamas. Tikriausiai reiktų daugiau paskaityti, gal galima savarankiškai rollint OTM put opcionus. Aišku per daug saugotis nėra gerai. Juk portfelis ir taip sudarytas iš obligacijų, aukso ir akcijų. Jeigu būtų tik akcijų ETF, tai tada manau kažkokios apsaugos reikėtų.. Tiksliai dar neskaičiavau, kiek viskas kainuotų. Rimčiau backtest irgi nedariau. Verta pažiūrėti ateityje, kai portfelis bus kiek solidesnis.

Vėl investavimo klaida

Turėjau ir visai netikėtą nesėkmę. Kaip minėjau praeitą mėnesį, nusprendžiau dalį pinigų skirti pavienėms akcijoms. Tai nusipirkau aš SDGR ir LVGO (abi yra super super perspektyvos akcijos ilguoju laiku). Kadangi neblogai pakilo, pastačiau IB Stop loss, ant pelno ribos (apie 10% pigiau, negu kainavo tuo metu). Kad net ir krentant akcijai, nebūtų minuso. Ir spėkit kas buvo.. Tą dieną pasvyravo kažkiek USA rinka, kažkas skubiai pardavė LVGO smarkiai pigiau, ir mano 4 akcijas, kurios užsidarė ties 112$ pardavė už 100$. O kitą dieną LVGO atsidarė jau vėl 109$. Tai toks kainos pokytis ne per trading hours man kainavo visai nemažai. Šiandien LVGO jau beveik 130$. Ir kils iki kosmoso per ateinančius metus.

Lygiai taip pat pardavė ir mano SDGR. Per naktį dėl netikėto pardavimo netekau viso apie 60$. Būčiau nestatęs Stop loss, būčiau beveik nepastebėjęs kainos pokyčio. Čia tik susvyravo per naktį.. Žemyn, aukštyn.. Žiauriai susinervinau. Norėjau save apsaugoti, o pasidariau tik blogiau. Tai iš karto mažina norą pavienių akcijų turėjimui, spekuliavimui 🙂

Arba reikia stop loss nenaudoti.. Dabar LVGO akcijos pabrango tiek, kad jau nebesinori jų dabar pirkti, nors žinau, kad ateityje abi tikrai bus vertos smarkiai daugiau. SDGR technologijos lenkia dabartį metais, o LVGO iki šiol įsisavino tik 1% rinkos (likusi – praktiškai laisva). LVGO gali tapti medicinos Amazon akcija. Jeigu nors kiek kris – reiks pirkti (bet gali niekad ir nebenukristi). Abi įmonės nepapuola į populiarius ETF.

Šiaip pamoka gera. Gerai, kad stop loss nėra ant pagrindinių pozicijų, nes jas pasiruošęs laikyti ilgam. O didelis ir netikėtas kainos pokytis gali „išmušti” saugiklius.

Buitis

Priaugau svorio. Daug valgau, mažai judu. Negerai. Reikia pradėti daryti mankštą, bet labai noriu rytais miego. Ką daryti?

Skaitau daug, rašau mažai. Negerai. Akys pavargsta nuo ekranų. Stengiuosi mažinti.. O rašyti į sasuvinį nepatinka.

Sodyboje nėra pianino. Negroju. Negerai.

Labai gerai leidžiu laiką. Gerai. Čia reikia ir dėti akcentus!

Geros likusios vasaros!

Paskelbta: 2020-08-012020-08-01 | Autorius: Giem 15

Ką keistum savo darbe?

Paskutiniu metu vis daugiau ieškoma informacijos ne apie techninę investavimo pusę, o apie filosofinius ar psichologinius aspektus. Vieną tokį aspektą šiandien nuspręndžiau ir paliesti (jis man pačiam labai aktualus).

Dialogas su savimi apie darbą

Apie esamą situaciją

A: Klausyk.. Atrodo visai neblogai uždirbi. Ką tu ten tokio dirbi?

Giem: Dirbu su žmonėmis. Konsultuoju, sprendžiu kai kurias jų problemas (gana retas, bet labai specifines). Trumpai – esu aukšto lygio siauros srities specialistas (jaučiasi visai kietas)

A: Ėėė.. Eilinis specialistas uždirba kokius 600-2500 eurų, priklausomai nuo srities. Pas tave mačiau ir būna ir 4000+.. Tu gal programeris?

Giem: Ne, ne programeris..

Šitoj vietoj noriu truputį išsiplėsti.

Uždarbis priklauso nuo darbo pobūdžio, darbo rinkos paklausos ir pasiūlos, kompetencijos ir laiko, efektyviai praleisto darbe.

Per ilgą laiką – didini kompetenciją, didėja alga. Jeigu dar žinai, kad paklausa yra, o pasiūlos nelabai – galimybę uždirbti daugiau sau padidini. Todėl reikią įgyti gebėjimų ir žinių, kurias turi mažai žmonių. Aš iš viso dirbu jau 17 metų, konkrečiai savo srityje – 12. Todėl jeigu skaitytojas dirba savo srityje 3-5 metus, bet nėra patenkintas savo atlyginimu, nesustok ir ateityje tikrai bus geriau!

Apie perspektyvas

A: Aha. Supratau. Laikai save senuku (juokauja). O kokios perspektyvos?

Giem: Jokios. Esu savo srities viršuje. Per artimiausius 5 metus algos didėjimą matau minimalų (infliacijos dydžio). Realiai tik keli kolegos Lietuvoje (mano labai siauroje srityje) uždirba daugiau (kai pajamos susiję tik su specialybe), bet jie ir dirba daugiau. Aš savaitgalius stengiuosi leisti namuose.. Arba turiu tapti amoralus ir pradėti neadekvačiai plėšti iš klientų, arba kažką turiu keisti. Planuoju keisti.

A: Duok gal kokį pavyzdį, ką tu nori keisti..

Giem: Įsivaizduokime du Lietuvos žmones: eilinį odontologą ir eilinį verslininką. Kuris bus turtingesnis? Vidutiniškai turtingesni bus odontologai. Po to tikėtina, kad sektų verslininkai (Ne visi verslininkai turi milijonines įmones, juk kai kurie verslininkai pvz. tik dalį laiko verslauja ir pardavinėja savo 4 vištų kiaušinius, kitą laiką dirba pvz. odontologo padėjėjais..). O jeigu pasižiūrėtume, kurioje specialybėje daugiau milionierių? Tai atrastume, kad verslininkų tarpe jų tikriausiai būtų gerokai daugiau.

Odontologas savo turtus užsidirba per ilgą gyvenimą, gręždamas skyles dantyse. Lygiai taip pat mechanikas autoservise pinigus „krauna” keisdamas šarnyrus, chirurgas – operuodamas apendicitus, mokytojas – mokydamas nemotyvuotus vaikus, policininkas – gaudydamas vagis, kasininkas – sunkiai atidirbdamas ilgas valandas. Kuo daugiau dirbsiu, tuo daugiau uždirbsiu..

Pastebite: turimi pinigai = darbo laikas * darbo užmokestis + kompetencija/patirtis/poreikis

A: Tai čia tavo situacija?

Giem: Taip. Na, o pvz. verslininkai, rašytojai, filmų kūrėjai, dainininkai, menininkai, investuotojai uždirba pagal kiek kitą principą. Jie irgi labai sunkiai ir ilgai dirba. Bet jie turi galimybę uždirbti daug (ta prasme, daug!).

Nassib Taleb irgi rašo, kad rašytojas parašęs vieną labai sėkmingą knygą, gali išpopuliarėti ir praturtėti (Joanne Rowling ir jos Harry Poter. Po pirmos knygos buvo BOOM, po to ji toliau gerai ir daug dirbo, bet jau honorarai buvo kiti).

Lygiai taip pat filmų kūrėjai ar aktoriai gali nepaisant labai sunkaus ir ilgo darbo niekada neišpopuliarėti, sunkiai verstis visą gyvenimą.. O gali pasisekti ir jie šoks į didžiuosius ekranus ir gerbėjų minios stumdysis prie jų limuzino durų, kad paliestų jų švarko rankovės kraštą.. Ar eilinis naujas reperis, kurį išsirinks Drake ir pakvies prisijungti prie jo naujo kūrinio, nes jam patiko reperio kedai.. Manau, mintį supratote.

Pats Nassim Taleb nurodo, kad nemaža dalis aktorių išpopuliarėjo ne dėl gebėjimo vaidinti, o dėl to, kad jiems tiesiog pasisekė (Siūlau paskaityti Fooled by Randomness).

Pastebime: turimi pinigai = darbo laikas * darbo užmokestis + kompetencija/patirtis/poreikis * atsitiktinė (ar ne visai) galimybė

Tai aš savo visus pinigus uždirbu pagal pirmą planą. Tiesiog sunkiai ir ilgai dirbu. Norėčiau dirbti trumpiau, bet tada uždirbčiau mažiau. Bazinė alga nėra maža, bet viskas ką uždirbu virš 1800-2000 eurų (1 mano darbo etatas pagrindinėje darbovietėje, 12-14 eurų per valandą) yra papildomų pastangų ir papildomo laiko praleisto darbe dėka.

Paskaičiuojam: jeigu noriu ~4000, tai dirbu du etatus. Kiek darbo trukmę sumažina tai, kad papildomame darbe dirbu už didesnį valandinį uždarbį – 22-24 eurus per valandą. Tikrai nemažai žmonių dirba gerokai brangesniu tarifu, bet trumpesnį laiką.. O esu gavęs laišką, kad nustočiau puikuotis savo atlyginimu (dėl to prie mėnesio apžvalgų nebenurodau pajamų/išlaidų, jos – atskirame puslapyje).

Apie planus uždirbti daugiau

A: O ar planuoji uždirbti daugiau? Jei taip, tai kaip?

Giem: Norėt noriu, artimuoju periodu tikrai nepavyks. O ateityje norėčiau savo darbui pritaikyti to pačio Nassim Taleb Barbell strategiją.

„If you know that you are vulnerable to prediction errors, and accept that most risk measures are flawed, then your strategy is to be as hyper-conservative and hyper-aggressive as you can be, instead of being mildly aggressive or conservative.”
Nassim Taleb

Pagal šią strategiją didžiają savo darbo laiko dalį skirti darbui, kuris apmokamas pagal pirmu pavyzdžiu iliustruotą formulę ir nedidelę laiko dalį skirti rizikingai, gal net ir blogai apmokamai, bet turinčiai galimybę „sprogti”. Šitą visą reikalą, tai norėčiau pridėti prie savo artimosios ateities planų.

Planas: Skirti 90% (ar 99%) darbo laiko, darbui generuojančiam gana stabilias nemažas pajamas + 10% (ar 1%) darbui, kuris suteiks man tą nedidelę galimybę man tapti milijonieriumi.

Esmė tame, kad nepabandęs – nepadarysiu.

A: O tai ką tu darysi.. Ta prasme tas 10% (ar 1%) darbo laiko..

Giem: Dar tikrai nežinau. Turiu šiokių tokių planų. Pirma – po truputį rašysiu savo fantasy stiliaus istoriją (jau 8 chapteriai). Antra – padėsiu žmonai dirbti srityje, kuri apmokama pagal antrą pavyzdį. Trečia – ruošiuosi pradėti dirbti „ant savęs” (tokia galimybė įmanoma, reikia tik nemažai pradinių investicijų ir komandos. Potencialų partnerį turiu).

A: ..

Giem: Kaip daugiau uždirbti planuojate Jūs? Gal kas turit gerų pasiūlymų/pastebėjimų? 🙂

Linear Growth vs. Exponential Growth - Chris Danilo

Paskelbta: 2020-07-202020-07-20 | Autorius: Giem 11

Birželis (2020-06)

Portfelis

Šį mėnesį gavau papildomo darbo, tai investavau kiek daugiau, negu praeitais mėnesiais. Portfelį papildžiau 2200 EUR.

Pirkau VWCE, IS04, SGLD.

Pirkau ir kelias įmonių akcijas. Kelias akcijas ir pardaviau (spekuliavau), esminio pokyčio čia nebuvo, išnaudoju InteractiveBrokers 10$ mokestį ant komisinių..

Portfelis truputį aplenkė SP 500, tačiau atsiliko nuo VT (USA akcijų ETF) ir EFA (Pasaulio Large ir Mid Cap akcijų, išskyrus USA ir Kanados akcijas, ETF). Šiaip esu labai patenkintas tokiu rezultatu. Portfelis tikrai mažai rizikingas (net jau su nedidele dalimi skirta rizikingoms akcijoms ir opcionams).

Nuo portfelio sukūrimo (realiai, nuo 2019-10)

Mažesni nuostoliai = didesnis pelnas. Įdomu, kaip bus po kokių 5-10 metų.

Mano strategijos pokyčiai

Po ilgesnių svarstymų, nuspręndžiau portfelį papildyti nedidele dalimi sidabro ETC VZLC ir Preferred akcijų ETF PRFE. Kartu šie du portfelio komponentai sudarys po ~2% portfelio svorio.

Sidabro ETF dalis bus iš portfelio aukso ETC SGLD dalies, o Preferred akcijų dalis – iš portfelio ilgalaikių obligacijų IS04 ETF dalies.

Kodėl sidabras?

Pinigų vertei išlaikyti, šiuo metu istoriškai pigus, naudojamas medicinos ir farmacijos pramonėje, saulės baterijose ir t.t. Nemažai skaičiau, lyginausi, nedidelę dalį pinigų laikyti sidabro ETC visai sutinku. Portfelio vertę jis keis mažai, bet fizinis metalas – ne popierinis pinigas (anti infliacija). Galima būtų tiesiog palikti šią dalį auksui, tačiau šiuo metu auksas brangus, tik nedidelė jo dalis naudojama pramonėje (pagrinde investicijoms ir juvelyriniams dirbiniams). Sidabras šiuo metu pigus ir jo panaudojimas kasmet didėja. Tikiuosi, kad vertė smarkiai nesikeis. Sidabro ilgalaikė koreliacija ~0,17 su USA akcijomis SP 500 (SPY), ~ -0,15 su USA ilgalaikėmis obligacijomis (TLT) ir ~0,87 su aukso ETF (GLD). Pozicijos portfelyje tikslas – vertės išsaugojimui.

Preferred akcijos?

Preferred akcijų ETF – akcijų ir obligacijų ETF hibridas. Preferred akcijos turi ribotą upside, tačiau turėtų būti kiek saugesnės, negu common akcijos. Įmonės bankroto atveju – preferred akcininkai eina iš karto po kreditorių, prieš bendrus akcininkus. Mano pasirinktas Preferred akcijų ETF PRFE perka tik didelių ir pakankamai saugių įmonių preferred akcijas. Šiuo metu distribution yield apie 4,84%. Tikėtina, kad ilguoju laiku – išmokos bus kiek didesnės negu obligacijų ETF. Šio Preferred akcijų ETF koreliacija yra ~0,43 su SP 500 (SPY) ir -0,11 su ilgalaikių USA obligacijų ETF (TLT). Pozicijos portfelyje tikslas – vertės išsaugojimui, gana didelės obligacijų dalies sumažinimui ir pakeitimui, kiek didesnę potencialią grąžą turinčiu, kiek saugesniu negu akcijos instrumentu.

Portfelio struktūra

Portfelis gana stabiliai išgyvena gana įdomų laiką. Kaip ir minėjau, mažesni praradimai = didesnis potencialus pelnas per ilgą laiką. Kaip NNT rašė, potencialiai dar labiau padidinti tikėtiną grąžą galima su „barbell portfolio” portfelio turto klasių alokacija. 90% portfelio – saugiose, mažai rizikingose pozicijose, be sverto (pvz. USA ilgalaikėse obligacijose, su 2% grąža). 10% – labai agresyviose, potencialiai smarkiai rizikingose pozicijose, galimai išnaudojant svertą. Bėda ta, kad jis šią strategiją rekomendavo, kai USA ilgalaikės obligacijos išmokėdavo apie 5% metinę grąžą. Dabar, tik obligacijose laikyti didžiąją portfelio dalį – nemanau, kad racionalu. Pats akcijų/obligacijų/aukso mišinys, su kiek keičiamais svoriais (pagal volatility), portfelį labai stabilizuoja. Tokį mažą volatility portfelį – laikysiu, stabilia barbell portfelio dalimi.

Mano 90% portfelio stabilią dalį ir toliau sudarys:

VWVE, SGLD, IS04 – 86%
plius nuo praeito mėnesio VZLC ir PRFE – dar po 2%

Likę 10% – bus skiriama pavienėms akcijoms ir opcionams. Nemažą dalį jau užima IVZ ir ET, kurias pirkau nupigusias. Kol kas – neplanuoju parduoti, nebent kažkas keistųsi. Tai pažaidimui ir tikrai rizikingoms pozicijoms šiuo metu lieka – ~3-4% portfelio, t.y. ~600-800 eurų. Didėjant portfeliui, aišku, kad ši dalis didės.

Šiuos 3-4% sudarys opcionai, pagrinde Tech ir Pharma/Biotech Small/Micro įmonių akcijos. Pharma man artima, esu turėjęs ilgą ir artimą kontaktą su šia sritimi, daug domėjausi, skaičiau, turiu pažinčių.. Tikiuosi, kad turiu labai labai nedidelį edge, kurį gal pavyks panaudoti ir šių rizikingų akcijų pirkimas bus kiek mažiau rizikingas, negu ruletė (pvz. bus kaip ruletė be 0). Domėjimuisi investavimu šiaip skiriu tikrai per daug laiko, tačiau šiuo metu tai laikau savo nauju hobiu. Hobis gali ir kainuoti 🙂 Plius mokymosi procese nedidelės klaidos – normalu.

Kiek mažiau paskutiniu metu skaitau grožinės literatūros, daugiau – apie investavimą, matematiką. Ar tikrai verta? – Nežinau, bet tikrai įdomu ir tikiuosi, kad ilgalaikėje perspektyvoje – bus naudinga. Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi.

Laisvalaikis

Puikus mėnuo.. Nuostabus oras, daug maudynių, nesveiko maisto (šašlykai), žolės pjovimo ir t.t. Realiai, nieko labai naujo. Sodyboje meistrauju. Karantinui pasibaigus – gana nemažai susitinkame su draugais ir artimaisiais.

Ta proga, linkiu Jums geros vasaros!

Paskelbta: 2020-07-012020-10-06 | Autorius: Giem 4

Portfelio rebalansavimas

Kuo daugiau skaitau ir domiuosi, tuo labiau į investavimą žiūriu, kaip į atsitiktinių įvykių seką. T.y. Nepaisant jokių įmanomų kriterijų, „fundamentalų”, naujienų ir pan. turto klasės kaina svyruoja daugiau, mažiau atsitiktine tvarka. Čia labiau aktualu, kalbant apie visos rinkos „judesį”.

Jau rašiau apie turto klasių koreliacijos įtaką grąžai. Koreliacija praktiškai nesukurs jokios papildomos, teigiamos įtakos, jeigu portfelis nebus rebalansuojamas. Iš karto kyla klausimas, kodel?

Pradėkime nuo terminų..

Pagrindai

Akcijų grąža ir jos pokyčio vertinimas

Yra trys dažniausiai naudojami grąžos tipai (supaprastintai – vidurkiai), skirti aprašyti akcijos vertės pokyčiui. Jie nėra lygūs!

Arithmetinis grąžos vidurkis > geometrinis grąžos vidurkis >= log (logaritminis) grąžos vidurkis

Tai yra svarbu, nes tik logaritminė grąža yra teisinga numatomos ilgalaikės grąžos sąmata. Kitaip sakant, aritmetinė ir geometrinė grąža neteisingai pervertins numatomą ilgalaikį turto augimą.

Arithmetinis vidurkis – vienas periodas, nėra vertinamas sudėtinis faktorius (sumuojama), diskretus

Geometrinis vidurkis – keli ar daug periodų, vertina sudėtinį faktorių (dauginama), diskretus

{\sqrt[ {n}]{x_{1}\cdot x_{2}\cdots x_{n}}}.

Logaritminis vidurkis – begalybė periodų, vertinamas sudėtinis faktorius, nenutrūkstantis

{\displaystyle R_{\mathrm {log} }=\ln \left({\frac {V_{f}}{V_{i}}}\right)}

Pavyzdys: Investicijos vertė yra 11$, pradinė investicija – 10$. Excel įrašome =LN(11/10) ir gauname atsakymą 9.53%. Čia yra logaritminis investicijos grąžos vidurkis (už visą terminą). Jeigu turime logaritminę gražą (r) ir norime surasti galutinę investicijos vertę, taikome Excel funkciją =EXP(r)* pradinė investicija

Pavyzdys 2: Investicijos vertė padvigubėja, jeigu jos aritmetinė grąža yra +100%, o logaritminė grąža yra ln(200/100) = ln(2) = 69.3%.

Lentelė iš Wikipedijos. Siūlau ją pastudijuoti kiek ilgiau. Logaritminis vidurkis simetriškas. Pvz. Portfelis x2 ir portfelis ÷2, bus 69.31% pokytis į abi puses.

Daugiau apie vidurkius siūlau pasiskaityti Wikipedijoje čia ir čia (matematinis įrodymas, kad geometrinis ir aritmetinis vidurkiai skiriasi).

Žmonės dažniausiai gyvenime naudoja aritmetinį vidurkį. Kiek rečiau naudojamas geometrinis vidurkis (pvz. CAGR), o logaritminis vidurkis naudojamas dar rečiau. Kalbant apie investicijos grąžą, reikėtų daugiau naudoti geometrinį arba logaritminį vidurkį.

Investuojant, naudinga žinoti, kad apytikslis geometrinis/logaritminis grąžos vidurkis, gali būti surastas žinant aritmetinį vidurkį ir standartinį nuokrypį (deviaciją) arba variaciją.

Geometrinis/logaritminis grąžos vidurkis ~= Aritmetinis vidurkis – .5 * variacija
.5 * variacija yra žinoma kaip kintamumo sukeliamas apytikslis nuostolis (volatility drag), apie kurį kalbejau čia ir čia.
Variacija = standartinis nuokrypis²
Noriu pabrėžti, kad kuo didesnė variacija, tuo mažiau tikslus skaičiavimas

Dar šiek tiek apie aritmetinio ir logaritminio grąžos vidurkio skirtumus.

Tradiciškai, aritmetinis vidurkis žymimas R, o logaritminis vidurkis r. Juos galime surasti naudodami šias formules.:

R_t = (P_t – P_t-1) / P_t-1 = P_t / P_t-1 – 1

r_t = log(P_t / P_t-1) = log(P_t) – log(P_t-1)

kai P_t yra kaina laike t. Surandame grąžą, t.y. pokyčio greitį per laiką, nuo laiko t-1 iki laiko t. log – natūralus logaritmas.

Šie du tipai skiriasi, kai juos sudedame.

Aritmetinis vidurkis patogus sudedant skirtingas portfelio dalis
Logaritminis vidurkis (grąža) – patogus sudedant grąžą laike

Aritmetinis portfelio vidurkis – svertinė portfelio dalių aritmetinių vidurkių suma.

Logaritminis vidurkis (grąža) tam tikram laikui – laiko atkarpų logaritminių grąžų suma. Pvz. logaritminė metų grąža, bus lygi visų dienų logaritminių grąžų sumai (o naudojant aritmetinius vidurkius – nebus), siūlau pasižiūrėti video.

Paaiškinimas, kodėl kalbant apie grąžą per laiką, turėtų naudojama logaritminė grąža. Ir pliusai, ir minusai.

Daug kur vietoj logaritminės grąžos naudojama geometrinė grąža (vidurkis). Tai darome dėl kelių priežasčių: paprasčiau suprasti ir interpretuoti, lengviau suskaičiuoti, paprasčiau vertinti sudėtinį momentą. Bet vėl reikia pabrėžti, kad kalbant apie laiką – teisingiau naudoti logaritminę grąžą. Šaltiniai (1), (2), (3), (4). Statistiniam Lietuvos investuotojui, patariu tiesiog visais atvejais naudoti geometrinį vidurkį (pakanka).

Portfelio grąža (arba pvz. akcijų indekso grąža)

Portfelio grąžą sudaro du komponentai:

Aritmetinis svertinis portfelį sudarančių akcijų logaritminių grąžų vidurkis + “papildomas augimo greitis” (aka „excess growth rate” – EGR). Apie tai jau kalbėjau čia.

EGR = (svertinė vidutinė akcijų variacija - portfelio variacija) / 2

Portfelio variacija = svertinė vidutinė akcijų variacija * vidutinė akcijų tarpusavio koreliacija

Pastebėjimai:

Jeigu visi portfelio komponentai turėtų koreliaciją lygią 1, tai portfelio variacija būtų lygi jį sudarančių akcijų variacijų vidurkiui
Jeigu turėtume dviejų akcijų portfelį ir jų koreliacija būtų -1, tai portfelio variacija būtų 0. Įsivaizduokite, kad turite 50% SP500 indekso ir 50% priešingo SP500 indekso. Kaina niekada nesikeistų (verinant, kad nėra papildomų mokesčių), nepaisant kokio dydžio būtų SP500 variacija.
Vidutinei koreliacijai esant < 1, portfelio koreliacija turi būti mažesnė, negu vidutinė svertinė jį sudarančių akcijų variacija..

Esminė įžvalga: Kuo mažesnė vidutinė portfelį sudarančių komponentų koreliacija, tuo didesnis skirtumas tarp portfelio ir jį sudarančių akcijų svertinės vidutinės variacijos!

EGR portfelio grąžą padaro didesnė negu jo komponentų grąžos vidurkis. Nes portfelio variacija < svertinė vidutinė portfelio komponentų variacija
EGR padidina portfelių su maža koreliacija grąžą
EGR padidina portfelio su didele komponentų variacija grąžą

SP500 CAGR duomenys iš čia.

Nuo 2000 iki 2019, SP500 su dividendais geometrinė vidutinė grąža yra 6,01% per metus

Standartinis nuokrypis (variacijos šaknis) – 17-18%.

Vidutinės SP500 indeksą sudarančios akcijos standartinis nuokrypis (kintamumas. standartinė deviacija, ar variacijos šaknis) – 33-35%. Akcijos kintamumą galite pasižiūrėti brokerių pateikiamoje informacijoje apie akciją.

Portfelio grąžos simuliacija Excel

Noriu pasiūlyti pažaisti su skaičiuokle, kurią specialiai padariau, kad būtų lengviau įsivaizduoti portfelio ir pavienės akcijos grąžos skirtumus (ir dar vėliau – portfelio rebalansavimo naudą).

Įsivaizduokime, kad perkame 1 ar daugiau hipotetinių vidutinių akcijų, iš SP500 indekso, kurios tarpusavyje koreliuoja labai gerai (koreliacija artima 1) už 10 000 eurų. Skaičiuojant su vidutine grąža, kintamumu – po 30 metų turėsite 12 289 eurus.

Jeigu tų pačių akcijų būtumėte nusipirkę už 56% pinigų, o likusius 44% laikę grynais kišenėje, kasmet rebalansuojant po 30 metų turėtumėte 16 721 eurus.

Jeigu akcijų būtųmėte pirkę tik už 42% pinigų, o likusius būtumėte padėje į kredito uniją su 1,6% palūkanomis, jūsų portfelis po 30 metų būtų vertas 21 475 eurus.

Ar galite įsivaizduoti situaciją, kai rizikuojate daugiau negu dvigubai mažesne suma, o galutinė pinigų suma po 30 metų tampa 72% didesne? T.y. 58% mažesnė rizika, su papildomu 72% pelnu?

Noriu atkreipti dėmesį į laukelį – portfelio kintamumas. Stebėkite, kaip jis keitėsi. Tik akcijų – jis buvo 33%, su 44% cash – 18,5%, su 58% indėliu – 13,8%.

O jeigu už visus būtume nusipirkę SP500 indekso? Portfelio vertė būtų 38 077 eurai. Ir šiuo atveju jokia grynųjų ar indėlio dalis nepadidina galutinės portfelio vertės. Portfelio kintamumas 18%. Nepaisant to, kad didinant grynųjų dalį – mažėja portfelio kintamumas, didinamas Sharpe rodiklis, tačiau portfelio galutinė vertė mažėja.

Jeigu anksčiau esančiuose pavyzdžiuose nebūtų taikytas rebalansavimas, rezultatai būtų kitokie. Tiesiog akcijų ir cash dalys, būtų kaip du atskiri portfeliai.

Pvz. turime tik akciją, su 4% aritmetine grąža per metus (šį kartą, be dividendų – kad man būtų lengviau skaičiuoti), 33% kintamumu. Paskaičiavę matome, kad kuo ilgiau investuojame, tuo daugiau pinigų netenkame. Ką daryti?

Tiesiog sumažinę akcijų dalį, laikydami grynus kredito unijoje su 1,6% palūkanomis ir nerebalansuodami, jau turime daugiau pinigų, negu tik investuodami į gana rizikingas akcijas. Jeigu rebalansuojam?

Rebalansuodami – gauname pelno! Iš karto kyla klausimas, ar įmanoma rasti optimalų portfelio dalių santykį? Atsakymas – įmanoma.

Aiškumo vardan, grafiškai pavaizdavau, kaip surasti optimalius svorius akcijoms ir gryniesiems, su pateiktais parametrais (Akcijų aritmetinė grąža 4%, kintamumas 33%, palūkanos už grynuosius 1,6%)

Maksimalus pelnas, su minimalia rizika. Rebalansuodami sumažiname portfelio kintamumą, sumažiname netektis, išsaugome potencialą portfelio augimui. Tikiuosi, pakankamai aiškus pavyzdys.

Santykis tarp kompanijos kapitalizacijos dydžio, logaritminės grąžos ir variacijos

Atrodytų keistas pavadinimas ir dar keistesnis lyginimas, bet tai yra gana aktualu.

Yra kelis kartus įrodyta, kad individualios akcijos logaritminė grąža per metus nesiskiria nei didelės kapitalizacijos įmonių, nei mažos (Large caps vs small caps)
Individualių akcijų variacija smarkiai skiriasi, vertinant kompanijų kapitalizaciją. Mažesnės kapitalizacijos įmonių akcijos turi didesnę variaciją

Išvada:

Mažų įmonių akcijos neturi didesnės logaritminės grąžos, bet turi didesnę variaciją, kas padidina didesnę EGR. Akcijų kintamumas ir jų tarpusavio prasta koreliacija padidina jas turinčių portfelių grąžą, nepaisant jokių kitų faktorių!

Didesnis individualių akcijų kintamumas nesukuria jokios rizikos premijos, kai jas vertiname individualiai, bet jas turinčiame portfelyje (ar indeksą sekančiame ETF) sukuriama papildoma EGR.

Atsitiktinumas – etalonas

Vėl grįžtu prie grąžos vidurkių..

Jeigu pastebėjote iš aukščiau pavaizduotų Excel paveikslėlių, aritmetinis ir geometrinis vidurkiai skiriasi.

Aritmetinis vidurkis – Kintamumas² / 2 = Geometrinis vidurkis

Turbūt jau supratote, kad esant dideliam kintamumui, kuo ilgiau investuojame, tuo labiau kintamumas neigiamai veikia mūsų portfelį.

Galbūt netgi pabandėte pažaisti su Excel skaičiuokle ir pastebėjote, kad pvz. 100% akcijų, su 4% grąža ir 33% kintamumu portfelis laikui bėgant, po truputį mažėja. Nors gana ilgai kartais būna teigiamas (virš pradinės investicijų sumos).

Šis skirtumas rebalansuojant – „sumažėja”. Geometrinis vidurkis „pakeliamas” link aritmetinio.

10 000 eurų portfelis, kai akcijų ir grynųjų po 50%. Be rebalansavimo.

10 000 eurų portfelis, kai akcijų ir grynųjų po 50%. Su rebalansavimu.

Grafiškai pavaizduotas rebalansuojamo ir nerebalansuojamo portfelių skirtumas. Rebalansuojant – pagaunamas momentas, kai akcijų dalis būna „teigiama”, uždirbti pinigai nuimami ir saugomi grynųjų pozicijoje. Kai pagaunamas momentas, kai akcijų dalis „neigiama”, paimami pinigai iš grynųjų dalies, norint išsaugoti augimo potencialą.

Hipotetinis portfelis, kai akcijos sudaro 22%, su 4% grąža, 33% kintamumu, grynieji – su 1,6% palūkanomis

Įžvalgos:

Geometrinis vidurkis yra visada mažesnis už aritmetinį
Portfelio nuostolis dėl kintamumo didėja eksponentiškai, didėjant kintamumui

Todėl, investavimo strategija turėtų stengtis kuo labiau sumažinti kintamumą, ypač – ekstremalius kintamumo dydžius. Kintamumo egzistavimas sumažina tikėtiną bet kurio portfelio grąžą. Bet svarbu atskirti individualios turto klasės kintamumą ir portfelio (arba indekso) kintamumą.

Blogai koreliuojančių skirtingų turto klasių portfelis – turi mažesnį kintamumą, negu jį sudarančių turto klasių kintamumas. Rebalansuojant tokį portfelį – „pagaunama” EGR, todėl portfelio grąža padidėja.

Čia galite ir baigti skaityti. Manau, pakaks šiam kartui, nuspręndžiau neberodyti skaičiavimų, kai pridedami periodinės įmokos ar nuėmimas. Tam yra portfoliovisualizer.

Įdėjau tikrai daug darbo, kad būtų man pačiam būtų aišku. Tikiuosi, aišku bus ir Jums.

Toliau – turinys, prijaučiantiems matematikai ir savarankiškam skaičiavimui, filosofams…

Kintamumas, tai gerai ar blogai?

Kintamumas – mirties spiralė. Kuo didesnė – tuo didesni nuostoliai ilguoju laiku
Didelis individualios akcijos ar turto klasės kintamumas, esant neigiamai koreliacijai, portfelio kintamumą gali labai smarkiai sumažinti. Apie tai kalbėta čia

Vidurkis, mediana, moda. Truputis painiavos..

Panagrinėkite kreives. Dviejų portfelių grąžos kreivės. Mediana abiem atvejais 1. Aritmetinis vidurkis ir moda – skiriasi. Kuo didesnis kintamumas (σ) – tuo toliau vidurkis, mediana ir moda vienas nuo kito.

Jeigu turime kelis blogai koreliuojančius finansinius instrumentus, rebalansuodami portfelį periodiškai, sumažiname skirtumą tarp grąžos medianos ir tikėtino grąžos aritmetinio vidurkio. Kuo didesnis finansinių priemonių kintamumas ir kuo blogesnė koreliacija – tuo ryškesnis šis efektas
Jeigu jūsų portfelio kintamumas apie 9% per metus, portfelio grąžos mediana sudaro apie ~90% portfelio grąžos vidurkio. Šiuo atveju, rebalansavimas neturi daug reikšmės
Jeigu portfelio kintamumas yra apie 15% per metus, grąžos mediana yra apie ~50% vidutinės grąžos, rebalansuoti verta
Rebalansavimas iš tikrųjų sumažina tikėtiną aritmetinę vidutinę grąžą, kai portfelio kintamumas yra didelis, tačiau padidina medianą. Mano nuomone (ir ne tik mano), mediana labiau atspindi realybę. Labai siūlau pasiskaityti nurodytą šaltinį. Autorius – puikus.
Rebalansavimas „pakelia” geometrinį vidurkį link aritmetinio vidurkio, t.y. geometrinį vidurkį grąžina į „ankstesnį laiką”. Tuo pagrįsta Momentum investavimo strategija. Ir random dalykai turi momentum.
Sudėtinė grąža yra neigiamai nukrypusi (asimetriška), t.y. logaritminė funkcija

P.S.

Pateiktas turinys – tik diskusijai. Jokiu būdu, tai nėra jokia investavimo rekomendacija ar siūlymas turinį naudoti savo gyvenime, ar investuojant ar pasakojant kažkam, kokią nesamonę skaitėte. Gali būti daug grubių klaidų, klaidingo suvokimo, nesamonių. Todėl prašau viską ką darote, sakote, vertinkite sava galva. Ačiū.

P.S.#2

Skaičiuoklės nuoroda savarankiškam žaidimui.

Paskelbta: 2020-06-102020-06-14 | Autorius: Giem 5

Sekos rizika

Gręsia visiems?

Skaitydamas apie įvairias buitiniam investuotojui aktualias rizikas, paskaičiau ir apie sekos riziką (en. sequance risk). Labai įdomių minčių kilo. Norėčiau pasidalinti ir su Jumis.

Kodėl jaunam investuotojui – galima prisiimti didesnę riziką, negu vyresniam?

Pavyzdžiai labai supaprastinti, bet manau, kad minčių sukels.

Pirmas pavyzdys

Įsivaizduokite, kad turime penkis investuotojus. Visiems 35 metai.

Visi pradeda investuoti turėdami 10 000 eurų
Visi kas mėnesį portfelį papildo po 1000 eurų (12 000 per metus)
Paprastumo dėlei – palūkanos skaičiuojamos metų gale

Petras, Jonas ir Onutė investuoja į rizikingesnį portfelį, kuris turi 5% grąžą per metus, visi trys vieną kartą per visą investavimo terminą, patiria po ‘krizę”, jų portfeliai nuvertėja 30%.
Petras po 10 metų ramaus investavimo patiria eilinę krizę, jo portfelis nuvertėja 30%, po to vėl stabiliai investuojama
Jonas – po 20 metų, portfelis nuvertėja 30%
Onutė – po 30 jos portfelis irgi nuvertėja 30%
Marius atsargus, jo portfelis generuoja 4% per metus
Simas – labai atsargus, jo portfelis generuoja 3% per metus

Portfelio pokytis, papildomai investuojant — Investuotojų portfelių pokytis per 30 metų. Raudonai pažymėta – portfelio kritimo 30% laikas.

Portfelio pokytis, papildomai investuojant, grafikas

Pirmo pavyzdžio išvados

Kuo vėliau „ištinka krizė” – tuo didesnė neigiama įtaka portfeliui (tas pats procentinis nuostolis, bet nuo didesnio portfelio = didesnis nuostolis)
Turint mažiau rizikingą portfelį, per ilgą laiką išvengiant praradimų – galima turėti panašią grąžą

Antras pavyzdys

Tie patys penki investuotojai.

Visi vienkartinai investuoja 10 000 eurų
Paprastumo dėlei – palūkanos skaičiuojamos metų gale

Petras, Jonas ir Onutė investuoja į rizikingesnį portfelį, kuris turi 5% grąžą per metus, visi trys vieną kartą per visą investavimo terminą, patiria po ‘krizę”, jų portfeliai nuvertėja 30%.
Petras – po 10 metų, jo portfelis nuvertėja 30%
Jonas – po 20 metų, portfelis nuvertėja 30%
Onutė – po 30 jos portfelis irgi nuvertėja 30%
Marius atsargus, jo portfelis generuoja 4% per metus
Simas – labai atsargus, jo portfelis generuoja 3% per metus

Portfelio pokytis, papildomai neinvestuojant — Investuotojų portfelių pokytis per 30 metų. Raudonai pažymėta – portfelio kritimo 30% laikas.

Portfelio pokytis, papildomai neinvestuojant, grafikas — Atkreipkite dėmesį, kad visų trijų portfelių, kurie patyrė nuostolius – galutinis portfelis vienodas.

Antro pavyzdžio išvados

Neinvestuojant papildomai, nėra skirtumo, kada „ištinka krizė”. Per ilgą laiką – portfelių grąža vienoda

Toks portfelis lengvai apskaičiuojamas

portfelio pradinė suma * grąža ^ (terminas metais-1)
Pvz.: 10 000 * 1,05 ^ 29 = 41 161,36

Jeigu patiriamas nuostolis, tai tiesiog:

portfelio pradinė suma * grąža ^ (terminas metais-1) * nuostolis
Pvz. 10 000 * 1,05 ^ 29 * 0,7 = 28 812,95

Santrumpa

Portfelio grąžos seka gali būti tokia pati svarbi, kaip ir tos grąžos dydis, jeigu investuojama pastoviai, todėl svarbu išvengti didesnių nuostolių (kuo vėliau – tuo svarbiau)
Investavimo pradžioje – sekos rizika mažiau aktuali, galima investuoti rizikingiau (iš čia ir įvairios rekomendacijos, jaunam – didesnis akcijų procentas portfelyje)
Vertinant, kad akcijos einant laikui brangsta (kaip ir kitos investicinės priemonės), investuojant vienkartinai – sekos rizika nesvarbi. Svarbiau bendras tokios investicijos terminas (time in the market > market timing)

Papildomai kylantys klausimai:

Metodai, kaip apsisaugoti nuo sekos rizikos. Diversifikacija ir rebalansavimas, gryni, dividendai, „trend”, „glide path” ir kt?.
NT pirkimas? Ar čia antras pavyzdys?
Ar Lump Sum investavimas irgi yra antras pavyzdys?

Paskelbta: 2020-06-082020-06-08 | Autorius: Giem 10

Gegužė (2020-05)

Šį mėnesį nusprendžiau statytis pirtį. Turėjau nemažai laiko, tad žmonai pritarus, pradėjau nedidelio pastatėlio statybas. Bus sandėliukas/pirtelė. 10 kvm pastatas, iš kurių 2,5 kvm bus pirties zona. Pastatas 4×2,5x3m su vienšlaičiu stogu. Aukštesnis kraštas apie 3,8. Kadangi nesu patyręs statybininkas, bet turiu dvi rankas, tai gerai pasiskaičiau, pasitariau ir štai, dėžutė jau beveik stovi (liko stogas). Manau dėžutė tilps į 1000 eurų. Birželį pradedu daugiau dirbti, tai statybos vyks tik savaitgaliais, bet sunkesnius darbus jau esu pasidaręs. Liko pasibaigti stogą, apkalti viską dailylentėmis, pasidaryti ir įstatyti duris. Po to jau vidus – bet čia jau galima ir po truputį krapštytis.

Apskritai, man visai patinka dirbti su medžiu. Esu suplanavęs rudenį padaryti vaikui lovą (su ištraukiama dalimi). Jau esu daręs stalą, kelis suolus. Smagu ir praktiška. Gaunasi bent 2-3 kartus pigiau negu pirkti analogišką daiktą parduotuvėje (nors gera mediena brangu).

Kiek mažiau skaičiau, daugiau laiko buvau gamtoje. Pagaliau aplankiau tėvus, buvau sutikęs artimiausius draugus. Tikiuosi po truputį atsigaus verslai, žmonės pradės daugiau judėti, vartoti. Nemažai draugų susidūrė su didelėmis problemomis versle (paslaugos). Yra ir atleistų, ir praktiškai bankrutavusių, ar netekusių geriausių savo specialistų.

Darbas

Birželio mėnesį pradedu daugiau dirbti. Vis dar karantino gana ribojama veikla, stabdoma galimybė papildomai užsidirbti. Dalis darbo bus „parodomoji”, realiai be atlygio, „ant nulio”.

Labai erzina skirtingas valdžios požiūris į skirtingas verslo sritis. Pvz. kurjeriai kontaktuoja su dešimtimis žmonių kiekvieną dieną, kažkokių ypatingų apsaugos priemonių nesilaiko, o odontologai, įvairios medicinos įstaigos ir kabinetai ribojami, nors ten žmonės moka ir žino, kaip saugoti save ir klientus. Kreipiausi pas vaikų gydytoją, kad vaikams darželiui pažymas padarytų, tai su visomis apsaugos priemonėmis buvome, gydytoja irgi apvilkta, apvyniota plastmasėmis, nors savaitgalį vakare pravažiavus centre tiek žmonių, kad nėra kur automobilį pastatyti, ar šaligatviu dviese praeiti. Ir beveik niekas nesilaiko jokių savęs saugojimo taisyklių.

Darželyje irgi, į grupę užeiti negalima, auklėtojos su kaukėmis, rankas plauna, dezinfekuoja vaikučiai, grįžę iš darželio dainuoja rankas – „Wash your hands„. Viskas, kas iš biudžeto – perlenkta lazda. Ribojami žmonių sraugui, nesudaromos patogios sąlygos dirbti. Vėluojama. O kai žmonės dirba nuo 8 iki 17h, tai dar ir nesistengia niekas, dar lėčiau viskas juda.

Na, bet vistiek darbo bus daugiau negu praeitą mėnesį, tai ir atlyginimas bus geresnis. Stengsiuosi ir dirbti daugiau, efektyviau. Skirsiu dalį laiko mokslams, tobulėjimui profesinėje srityje. Jau užsirašiau į e-mokymus, lauksiu kelių webinarų. Mokymai aišku irgi ne grynai apie mano specialybę, bet daugiau susiję su COVID įtaka mano specialybei..

Pinigai

Mėnesis nebuvo labai įdomus. Giem šeimos išlaidos ir pajamos. Giem turimas portfelis.

Gegužės mėnesio Snapshot — Mėnesis neigiamas. Akcijos gerokai paaugo, tačiau auksas ir obligacijos stabdė bendą portfelį. Taip ir turėtų būti. Aišku nesidžiaugiu minusu. Ir nežinau, ką reiktų keisti, kad būtų pliusas. Negali juk visi mėnesiai būti tik teigiami.

Portfelio Snapshot nuo sukūrimo — Bendrai portfelio rezultatai nėra blogi. Jeigu pavyktų, nors panašius rezultatus turėti artimiausius 15 metų, būčiau labai patenkintas.

Net asset value — Dar nepatinka, kad šį mėnesį tik 1000 eurų galėjau investuoti (nes pajamos buvo mažesnės nei įprastai). Išlaidos lieka tokios pat, dar plius mano mini statybos, eilinis automobilio aptarnavimas.. Kad ir kaip spaustum, neprispausi. Apskritai, nuo kovo mėnesio investuota suma nėra didelė. Jau kelis mėnesius investuoju tik po 1000. O žiemą galėjau investavimui skirti ir po 2000 (kartais ir daugiau). Dabar eina 8 mėnuo, kai investuoju. Portfelis 16.4k, tai gaunasi po 2000 per mėnesį, gaila, kad tie 2000 – investuoti ne karantino metu, o prieš jį (neužsipirkau atpigusių akcijų ETF).

Distribution of returns — jeigu pasižiūrėti portfelio grąžą, tai nebuvo nei vieno mėnesio, kai portfelis būtų kritęs daugiau 2%. Aišku ir augimas kuklesnis negu SPX.

TL;DR

Portfelis -1% . Investuota 1000. Geras oras 🙂

Geros visiems vasaros!

Paskelbta: 2020-06-012020-10-06 | Autorius: Giem 2

Balandis (2020-04)

Šį mėnesį labai daug laiko praleidau gamtoje, buvau su vaikais. Darbo – buvo mažai, atlyginimas bus mažas. Džiugu, kad nuo kitos savaitės po truputį pradedu daugiau dirbti. Papildomų pajamų nebus, nes ne visi darbdaviai pradeda darbus, bet vistiek geriau negu balandį.

Šį mėnesį daug meistravau sodyboje. Susikaliau terasą (ekonomiškai, viso 30 kvm. kainavo 730 eurų). Reikia dar nusialyvuoti. Aptvarkiau kiemą, vaikų namelį, karstykles, supynes. Susikasiau daržą. Pasodinau tris obelis, kriaušę, dvi vyšnias, 2 serbentus, 5 sausmedžius. Maudžiausi, deginausi. Ar jau rašiau, kad buvau su vaikais?.. Oras buvo puikus. Traktuoju kaip atostogas. Tokių ilgų ir ramių – daug metų neturėjau.

Daug skaičiau..

Portfelis kiek pasikeitė. Kadangi turiu daugiau laiko, noriu kiek rizikingiau „pažaisti” su akcijomis. Iš nuobodulio. Pagal Nassim Taleb „Barbell portfolio”, didžiąją dalį portfelio sudaro stabili dalis (mano atveju, tai modifikuotas „Permanent portfolio”) ir nedidelė dalis smarkiai rizikingų priemonių (mano atveju bus ~10%, juos sudarys pavienės akcijos, gal vėliau opcionai, vis dar domiuosi, skaičiuoju, mokausi).

Pardaviau SGLD, 5 vienetus po 154.00 EUR, už viso 444.08 EUR. 76.17 EUR pelno. Dabartinė kaina 150.88.

Pardaviau IS04, 75 vienetus po 5.9210 EUR, už viso 770.00 EUR. 48.36 EUR pelno. Dabartinė kaina 5.790.

Papildomai pervedžiau 1000 EUR.

Už visus šiuos pinigus pirkau VWCE ir pavienių akcijų.

Balandžio portfelio grafikas. 6,81% per mėnesį – kosmosas.

Palyginimui su akcijų ETF. Šį kartą portfelis gana smarkiai atsiliko nuo SP500. To ir tikėjausi, jis turi mažiau kristi akcijoms krentant, mažiau augti jos brangstant. SP500 – 12,8% – visiškas kosmosas. Aišku, būna visko. Bet kai auga nuo didesnio kritimo, per ilgą laiką – nesmarkiai aplenkia. Paskutinis paveikslėlis įrodys.

Portfelio rizikos duomenys. Esu labai patenkintas. Labai supaprastintai – pusė pelningumo, su ketvirčiu rizikos. Sharpe ir Sortino dvigubas. Kintamumas – trečdalis.

Čia portfelio grafikas nuo investavimo pradžios. Kol kas esu labai patenkintas. Kaip matote, lėčiau auga, bet lėčiau ir krenta. Kai auga mažiau, bet nuo didesnės sumos – atsilikimo kaip ir nėra. Dar vienas dalykas – toks vaizdas, kad portfelis kiek „vėluoja”, pagal akcijų EFT. Gal tą galima kažkaip išnaudoti?.. Tikėtina, kad neverta. Toliau pirksiu ir laikysiu. Pažaidimui užteks 10% portfelio dalies.

Tikiuosi ir toliau, mano portfelis bus toks pats stabilus.

Paskelbta: 2020-05-022020-07-20 | Autorius: Giem 9

Turto klasių koreliacijos įtaka grąžai

Grynieji ir jų koreliacija su kitomis turto klasėmis

Grynųjų ir kitų turto klasių koreliacija yra ~0. Todėl grynieji yra puiki priemonė išsaugoti turtą kai nežinai ką daryti. Nedaryk nieko. 🙂 Girdėjom daug kartų: Cash is king. Ypač tokiu metu, kai labai padidėja kintamumas (volatility), padidėja turto klasių koreliacija, kai pvz. tiek akcijos, tiek obligacijos, tiek auksas pinga. Teoriškai: kuo labiau vienodėja skirtingų turto klasių koreliacija, ypač esant neigiamai grąžai, tuo didesnę portfelio dalį reikėtų laikyti grynais (čia, kad sumažinti ilgalaikes netektis). Kadangi čia gaunasi market timing, tai to daryti nerekomenduoju, bet apie tai pagalvoti galima. Tuo labiau suprasti, kodėl taip yra.

Kodėl svarbi koreliacija?

– Nes derinant kelis mažą (ar neigiamą) koreliaciją turinčius instrumentus, galima sumažinti bendrą portfelio kintamumą/kaitumą/nepastovumą (nežinau, kaip tikslia parašyti, tegul bus kintamumas, – en. volatility).

Kombinuojant mažą ar neigiamą koreliaciją turinčius instrumentus, sumažinę bendrą portfelio kintamumą, galime investuoti agresyviau. Kitais žodžiais, žinant savo rizikos toleranciją, galime didesnę dalį portfelio investuoti į didesnę grąžą ir riziką turinčius instrumentus. Šį veiksmą galime vadinti – portfelio optimizavimu (čia nekalbu apie Nassim Taleb Barbell metodiką, gal kada vėliau).

Portfelio kintamumas

Kodėl svarbus portfelio kintamumas? Nes kuo didesnis kintamumas, tuo didesnis galimas nuostolis ir daugiau laiko reikės pasiekti pradinį portfelį. Jau rašiau anksčiau, bet kuo daugiau skaitai – nenustoju stebėti, kaip tai svarbu.

Logaritminė kreivė, rodanti kiek reikia uždirbti, norint panaikinti turėtą nuostolį.

Keli patikslinimai:

Reikia 11% pelno, kad susigrąžinti 10% nuostolį. Nėra bėdų.
Reikia 25% pelno, kad susigrąžinti 20% nuostolį. Sunkiau.
Reikia 43% pelno, kad susigrąžinti 30% nuostolį. Problema.
Reikia 67% pelno, kad susigrąžinti 40% nuostolį. Didelė problema.
Reikia 100% pelno, kad susigrąžinti 50% nuostolį. Žlugdo.
Reikia 300% pelno, kad susigrąžinti 75% nuostolį. Katastrofa.

Portfelio kintamumo pavyzdžiai

Trys portfeliai, kuriuos turėjome šešis metus. Vsų trijų aritmetinis grąžos vidurkis – 5%. Bet esant didesniam kintamumui, geometrinis grąžos vidurkis (CAGR) gerokai mažesnis. Kuo didesnis portfelio kintamumas, tuo didesnis galimas kintamumo sąlygotas nuostolis (volatility drag). Portfelis B svyruoja 10% daugiau, nei portfelis A. Tiek į pliusą, tiek į minusą. Portfelis C, patiria 25% didesnius svyravimus.

Volatility Drag = ½ * Variance of Returns

Historical Stock Market Volatility Over 10 Years — Grafike nėra COVID-19 išpardavimo. Atrodytų dar geriau.

Kintamumas turi didelį neigiamą efektą portfelio pajamingumui. Svarbu suprasti, nukritus portfelio vertei, esant pelnui – jis bus nuo mažesnės vertės. Kiekvieno ciklo metu, vis prarasite pinigų.

Portfelio kintamumas yra tiek jo dedamųjų koreliacijos, tiek dedamųjų kintamumo funkcija. Manau, kad verta panagrinėti daugiau.

Vanguard apie koreliaciją.

Intuicijos testas

Manau reikalingi keli pavyzdžiai, kad geriau suprastume.

Įsivaizduokim:

Jūsų dabartinis portfelis generuoja vidutiniškai (log-vidurkis) 5% grąžą su 15% kintamumu (volatility). Jūsų portfelio Sharpe rodiklis – 0.33
Norite skirti pinigų, kurie sudarys 10% savo portfelio dar vienam, perspektyviam finansiniam instrumentui.
Jūs norite, kad Jūsų portfelis turėtų maksimalų Sharpe rodiklį (didžiausias pelnas ir mažiausia rizika.. Beje, vertinkit kritiškai, gali būti 0,1% grąža ir 0,0001% rizika = Sharpe rodiklis 1000, na bet esmę supratot).

Pasirinkite tarp A1 ir A2

	A1	A2
Grąža	4.00%	4.00%
Kintamumas	7.96%	46.04%
Koreliacija su portfeliu	-.20	-.20

Atrodo visiškai skirtingi finansiniai instrumentai

Visai nenuostabu, kad didžioji dalis žmonių rinktųsi A1, nes jis turi tą pačią grąžą kaip ir A2, bet su 1/6 rizikos.

Paskaičiuojam..

Visai netikėtai pasirodo, kad tikėtina portfelio grąžą vienoda, pasirinkus tiek A1, tiek A2.:

Portfelio kintamumas, jeigu renkamės A1:

Originalaus portfelio Sharpe = .33

Sharpe rodiklis pridėjus A1 = 0.049/0.13363 t.y. 0.3667

Sharpe rodiklis pagerėjo ~ 10% (nuo 0,33 iki 0,3667).

Jeigu pridedame A2.

Suskaičiuojam kintamumą..

Tikrai tiesa. Kintamuma toks pats!

Naujojo portfelio kintamumas vienodas, nepaisant kurį iš dviejų minėtų finansinių instrumentų pridedame. Reiškia, portfelio Sharpe rodiklis bus vienodas. Tai yra tiesa, nepaisant smarkiai didesnio A2 finansinio instrumento Sharpe rodiklio. Atrodo, nesamonė?

Kad suprasti, pažiūrėkime į portfelio kintamumo formulę:

Padalinkim formulę į tris dalis. Pirmoji išliks vienoda visais atvejais, nes ten – pradinio portfelio duomenys. Antroji dalis bus pažymėta mėlynai, trečioji – raudonai.

Grafiškai pavaizduojame viso portfelio kintamumo pokytį vs A1 ar A2 kintamumą.

Kai didiname finansinio instrumento riziką (kintamumą), lygties antroji dalis (kurioje yra kintamumas) auga eksponentine progresija, o trečioji – mažėja linijine (prisiminkit, kad trečioje lygties dalyje yra p – t.y. neigiama koreliacija). Gaunasi taip, kad bent jau laikinai, neigiamos koreliacijos sukuriamas mažėjimas, neutralizuoja eksponentinį didėjimą.

Reikia išskirti du dalykus.

Kai pridedame neigiamai koreliuojantį finansinį instrumentą prie mūsų turimo portfelio, jo rizika (kintamumas) turi būti labai didelė, kad pradėtų „bloginti” galutinio portfelio Sharpe rodiklį. Nes neigiama koreliacija kurį laiką „slopina” papildomą volatility drag.
Pastebėkite, kaip laikinai, kai grafike einame iš kairės į dešinę, kas didina finansinės priemonės kintamumą (riziką), mes sumažiname galutinio portfelio riziką. Kitaip sakant, jeigu šiuo atveju pridedame finansinei priemonei rizikos (kintamumo), nesumažinę jos grąžos – gauname Sharpe rodiklio pagerėjimą. T.y. papildomas kintamumas kurį laiką duoda teigiamą grąžą (primenu, tiek A1, tiek A2 grąža – 4%).

Daugiau pasirinkimo testų

	B1	B2	C1	C2	D1	D2
Grąža	10.54%	3.57%	9.33%	6.50%	6.43%	-2.64%
Kintamumas	20.00%	20.00%	27.50%	12.50%	10.00%	40.00%
Koreliacija	.80	-.20	.40	.40	.50	-.60

Sakykim 6 skirtingi ETF.

Dauguma sutiktų:

B1 truputį geresnis nei B2. Ta pati rizika, o B1 – gerokai didesnė grąža, nors B2 – geresnė koreliacija.
C2 geresnis už C1, nes jo Sharpe yra geresnis (apie 0.52 vs 0.34).
D1 geresnis už D2. D1’s Sharpe daug didesnė, D2 neigiama grąža!!!

O esmė tokia, kad bet kuris iš šių variantų, pirminio portfolio Sharpe pagerina 10%..

Intuicija sakytų, kad reikia rinktis portfelį (ar finansinį instrumentą) iš viršutinio žalio kvadrato. Juk jis turi geriausią Sharpe, todėl turėtų būti nejauku sužinoti, kad matematiškai finalinis portfelis keisis vienodai, nepaisant to fakto, kurį iš variantų pasirinksime.

Koreliacija yra esmė

Tas pats grafikas, pažymėjus koreliaciją.

Kuo labiau neigiama koreliacija, tuo mažiau grąžos reikia, kad portfelio Sharpe pagerėtų 10%.

Finansinės priemonės Sharpe rodiklis yra labai „logiškai” suprantamas, tik deja, jis negali būti vertinamas į neatsižvelgiant į koreliaciją su kitomis portfelyje esančiomis dedamosiomis. Kad vizualiai suvokti koreliacijos ir Sharpe rodiklio ryšį, vertinga suprasti toliau parodytas „indifference” kreives.

RRR_a= siekiamo įtraukti į portfelį instrumento Sharpe rodiklis
RRR_b= originalaus portfelio Sharpe rodiklis
Rho (p) = koreliacija

Pvz. šviesiai žalia linija rodo, kaip keistųsi portfelio Sharpe rodiklis, keičiantis koreliacijai, jeigu naujai finansinei priemonei skirtume 20% (0,2) buvusio portfelio.

Pastebėjimai

Kai naujai priemonei skiriama didesnė portfolio dalis, (aukščiau esančios linijos – einant nuo žalios iki violetinės), pridedamas finansinis instrumentas turi turėti geresnius rodiklius, kad nepakenktų originaliam portfeliui. Tam, kad pagerintų rezultatus – jis turi būti – geresnis negu originalus portfelis. Norint išsireikšti kitaip – kuo didesnę rolę atlieka naujasis finansinis instrumentas, tuo didesni jam keliami reikalavimai (labai logiška).
Jeigu naujasis finansinis instrumentas turi blogesnį Sharpe, negu originalus portfelis, jis gali tai iki tam tikro laiko kompensuoti, turėdamas mažą arba neigiamą koreliaciją.

Pritaikymas praktikoje (bent jau teoriškai)

Kiekvienas investuotojas, vertindamas naują finansinį instrumentą savęs klausia:

“Ko man iš jo reikia (t.y. kokia reikalinga grąža, kintamumas ir koreliacija), kad aš jį pridėčiau į savo portfelį?”

Pasinaudojant paprasta formule, galime tai suskaičiuoti objektyviai (aišku duomenys retrospektyviniai, tai vertinimas tik preliminarus):

Šį lygtis parodo, ko bent jau minimaliai reikia iš naujo instrumento, kad jis nepakenktų originaliam portfeliui (įsistačius žinomą gražą, kintamumą ir koreliaciją, galime apskaičiuoti optimalią portfelio dalį).

Pvz. jeigu norimas įtraukti finansinis instrumentas turi 0.10 Sharpe rodiklį, o originalus portfelis 0.40, tai tam, kad naujasis finansinis instrumentas nepakenktų, jis negali turėti didesnės negu 0.25 koreliacijos su portfeliu (t.y. 0.10/0.40).

Arba pvz. jeigu turim instrumentą, kuris turi 0.80 koreliaciją su mūsų portfeliu, o mūsų portfelio Sharpe rodiklis yra 0.70, tai naująjam instrumentui reikalingas bent jau 0.56 Sharpe (t.y. 0.80 x 0.70).

Įžvalgos

Koreliacija geriausiai suprasti, kaip kliūtį grąžai. T.y. kuo mažesnė koreliacija, tuo mažesni naująjam finansiniam instrumentui keliami reikalavimai (Sharpe rodiklis gali būti mažesnis, kai visi kiti kriterijai vienodi)
Nauji finansiniai instrumentai su didesniu Sharpe negu turimo portfelio – yra visada naudingi.
Jeigu rasite finansinį instrumentą turintį nulinę koreliaciją – jis visada bus naudingas portfeliui, jeigu turės bent jau minimaliai teigiamą grąžą. Jeigu koreliacija neigiama – grąža gali būti neigiama.
Šis metodas negal būti taikomas finansiniams instrumentams rikiuoti. Jis veikia kaip filtras – taip arba ne. Sharpe rodikliai – leidžia instrumentus rikiuoti (pagal riziką), bet kaip parodyta aukščiau – be koreliacijos, tai nieko nereiškia. Jeigu kažką atsiminsite perskaitę šitą rašliavą, tai čia svarbiausias dalykas. Daryti sprendimus vadovaujantis grąža ir rizika, tai lyg vertinti bėgikus pagal jų laikus, nežinant kokį atstumą jie bėgo.

Galutinės išvados

Koreliacija portfelio matematiką padaro nebeinuityvia
Neigiama ir maža koreliacija gali prastą ar net su neigiama grąža finansinį instrumentą padaryti puikiu portfelio komponentu. Va ir turim akcijas, obligacijas, grynus, auksą ir žaliavas
Didelę riziką turintys finansiniai instrumentai, su neigiama koreliacija – dažniausiai sumažina bendrą portfelio riziką
Koreliacijos svarba vis dar išlieka neįvertinta

P.S. Bet koks mano patarimas ar nuomonė – nėra rekomendacija kažką daryti. Tuo labiau investuoti. Skaitau ir mokausi, dalį to ką perskaitau, užrašau. Visi turim savo galvas, jas ir naudokim.

Paskelbta: 2020-04-152020-04-15 | Autorius: Giem 8