Kategorijos
Investavimas, strategija

Kiek kainuoja dividendai?

Kelis kartus komentaruose kilo diskusija, kas yra geriau: turėti pasaulio akcijų indekso ETF, pirkti dividendus mokančių įmonių akcijas, ar dar kažką.. Realiai, tai klausimas – kiek kainuoja dividendai?

Protingi ir patyrę žmonės gana dažnai net ir pinigų kaupimo stadijoje renkasi finansinius instrumentus, kurie išmoka dividendus. Argumentuojama, kad taip emociškai smagiau, saugiau, maloniau ir panašiai. Jautiesi stabiliau, nes gauni pastovias išmokas, kurias gali panaudoti įvairiems tikslams.

Mano asmenine nuomone, pinigų kaupimo stadijoje (kol pragyvenimui ar papildomoms išlaidoms nereikalingos išmokos), gyvenant Lietuvoje, dividendų gavimas nėra tikslingas. Nebent tu žinai ką darai ir gavęs dividendus, juos reinvestavęs į kitas finansines priemones, sugebėsi aplenkti pasaulio indeksą. Na arba renkiesi dividendų augimo strategiją, kur tikiesi, kad įmonės, kurių akcijas susipirkai, pastoviai didins dividendus ir po kurio laiko (pvz. Kad ir po 20 metų), tie dividendai bus pakankamai dideli ir jų pakaks praguvenimui, todėl nereikės parduoti pradinio portfelio.

Strategija yra strategija, teorija yra teorija. Tikrai daug informacijos internete, yra abiejų pusių šalininkų ir kritikų. Turbūt balansas kažkur per vidurį. Tikrai daug pliusų matau pastoviose išmokose, todėl nuspręndžiau paskaičiuoti, kiek gi kainuoja Lietuvoje gauti dividendus..

Aš tikiu skaičiais, modeliais, simuliacijom. Sugalvojau, paskaičiuoti Excel lentelėje, kiek gi per ilgą laiką kainuoja dividendai. Kaip žinome, jie apmokami 15% mokesčiu (čia minimum).

Tarkim:

  • Turim pradinį portfelį, pvz. 10000 eurų.
  • Turim dvi investavimo strategijas. Viena jų turi 2% grąžą per metus, kita 7%.
  • Turim dvi situacijas. Vienoje pradedam su 10000 ir daugiau pinigų nebeįdedam, kita – kas metus primokam po pvz. 12000 eurų (realesnis variantas). Kas mėnesį įmokų nedariau, nes sunkiau skaičiuoti, nėra prasmės.
  • Yra du analogišką grąžą turintys portfeliai, tik viename – accumulating tipo ETF, kuris nemoka dividendų, pasibaigus investavimo terminui, sumokame 15% GPM nuo pelno ir turim likutį už kurį gyvename.
  • Kitame – dividendus mokančios finansinės priemonės, turim kas metus, nuo gautų 2% ar 7% susimokėti 15% GPM, tada panaudojam likusius pinigus reinvestavimui į tokią pačią grąžą turinčias kitas, dividendus mokančias priemones. Termino pabaigoje, sumokame GPM nuo „augimo“ pelno, atmetę kitas išlaidas (juk nuo dividendų jau mokėta), turim likutį už kurį gyvename..
  • Situacija pakankamai supaprastinta, bet modelis turėtų parodyti dėsningumus.
30 metų termino skaičiavimai. Kairėje 10000 eurų pradinis portfelis. Dešinėje – su papildomomis 12000 kasmetinėmis įmokomis. Paspauskite ant paveikslėlio, jį padidinsite.
15 metų termino skaičiavimai. Kairėje 10000 eurų pradinis portfelis. Dešinėje – su papildomomis 12000 kasmetinėmis įmokomis. Paspauskite ant paveikslėlio, jį padidinsite.
15 metų termino skaičiavimai. Kairėje 10000 eurų pradinis portfelis. Dešinėje – kiekvieną mėnesį investuojant papildomą 2500 eurų. Toks plius – minus mano planuojamas variantas. Paspauskite ant paveikslėlio, jį padidinsite.

Realiai, kuo didesnę grąžą mano portfeliui pavyks pasiekti, tuo didesnis skirtumas tarp dividendus mokančio ir reikalaujančio reinvestavimo, ir finansinių priemonių, kurios nemoka dividendų portfelio. Noriu dar pabrėžti, kad skirtumas dar padidės, dėl tikriausiai didesnių komisinių (na nebent dividendai būtų kaupiami iki eilinės kasmetinės įmokos). Aišku čia skirtumas minimalus.

Išvados:

  • Kuo didesnis pradinis portfelis, tuo didesnis skirtumas. (Kuo didesnis pradinis portfelis termino pradžioje, tuo daugiau kainuoja dividendai, nes jie iš karto mokami nuo didesnės sumos)
  • Kuo didesnę grąžą sukuria portfelis, tuo didesnis skirtumas
  • Kuo didesnės papildomos įmokos per terminą, tuo tarp portfelių skirtumas mažesnis (iki tam tikros ribos! Logaritminė progresija!). Pats didžiausias skirtumas – jeigu neatliekamos jokios papildomos įmokos. Pats mažiausias – jeigu atliekamos maksimalios įmokos. Siūlau pažaisti su skaičiuokle.

Plius, kadangi modelis supaprastintas, skaičiai nėra visai tikslūs, bet idėją supratote. Per ilgą laiką, dividendai kainuoja ne tiek jau mažai.

Noriu pabrėžti, kad čia nėra lyginimas ETF vs dividendus mokančių įmonių akcijos ar panašiai. Juk backtest atliekant, yra daugybė kompanijų, kurios aplenkė visus indeksus. Yra ir mokančios, ir nemokančios dividendų – vistiek lenkia S&P500 kartais. Čia – teorinis modelis, parodyti, kad gauti dividendus – kainuoja papildomai, nes už dividendus sumokėti mokesčiai, nebedalyvauja compounding (t.y. mažesnis teorinis geometrinis vidurkis).

P.S.

Skaičiuoklė. Jeigu rasite klaidų, drąsiai rašykite komentaruose. Prisėdau per pertrauką darbe, nes norėjau atsakyti į DJ komentarą.

P.S.#2

Pastebėjimas:

  • Esant dideliam portfelio nuvertėjimui, jeigu gauname dividendus, sumokame mokesčius ir juos reinvestuojame – prarandame dar daugiau pinigų, negu juos būtų reinvestavęs ETF, be mokesčių, taip giliname savo drawdown (arba ulcer index)
  • Mažai pastebima iki ~ -10-15%, bet prie -30% jau smarkiai pastebima. Apie nuostolio pokyčius bus atskiras įrašas
  • Ilgalaikė grąža skaičiuojama log kreivės pagrindu ir praradimai kainuoja daugiau, negu pelnas (geometrinis vidurkis)
  • Galima būtų pavaizduoti skaičiuoklėje, bet jau nebeturiu laiko. Kam bus įdomu – pasidarys.
Kategorijos
Mėnesio apžvalga

Vasaris (2020-02)

Trumpiausias metų mėnuo, tai nereiškia, kad mažiau intensyvus. Nemažai dirbau, dėl to mažiau buvau su šeima. Automatiškai smarkiai mažiau laimės gyvenime. Antra vertus, šį mėnesį padariau kelis charity darbus, kas suteikia kažkiek pasitenkinimo savimi, ilguoju periodu..

Buvo ir eilinė konferencija, skaičiau pranešimą. Visai neblogai sekėsi. Planuose dar didelis renginys, kur teks kiek daugiau pasidarbuoti. Net nežinau ar to laukiu. Pinigais neapmokamas darbas. Smarkiai irgi nepatobulėsiu. Tampi tik kiek žinomesnis ir prieš savo tiesioginę valdžią geriau atrodai (nežinau, ar man tai svarbu, tikriausiai nelabai).

Buvo sušlubavusi sveikata, tai buvo gana sunku, kai skauda galvą, bet vaikus migdyt vistiek reikia. Pats jų tiek prisidariau 🙂

Nemažą dalį laiko darbe turėjau nuobodžiai klausyti ar laukti, kol kažkas kalba. Tai galėjau daugiau paskaityti. Gaila, kad negaliu tokiu atveju išsitraukti ausinių. Daug skaičiau apie portfelio rizikos valdymą (bazinius dalykus). Kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių.

Pardaviau savo BullionVault turimą auksą. Persiunčiau į SEB sąskaitą. Už parsiuntimą nuskaičiavo 10 eurų. Viso buvau padaręs pavedimų už 2300. Sąskaitoje grįžo 2368 EUR. Tai 68 EUR pliuso ir dar išlaidos 5 mėn. po 3,62 EUR už saugojimą ir 1% komisinis už pirkimą/pardavimą (viso išlaidų 39,94 euro). Kiekvienas veiksmas – atskiras email. Viskas surašoma aiškiai, randama greitai. Tikrai labai skaidru ir saugu. Visi žingsniai profesionalūs ir aiškūs. Labai patiko. Tikrai 100% rekomenduoju.

Tai kodėl atsisakiau? Nes 8PSG ETC nuleido TER nuo 0.29% iki 0.24%, o prieš du mėnesius ir iki 0.19%. AUM 7B+. Gaunasi kiek pigiau negu BullionVault, nes nėra 3,62 EUR/mėn. saugojimo mokesčio. Primenu, kad BullionVault taiko 0,12% per mėnesį mokestį (minimumas – 4$, per metus – 48$). Turint aukso už 25264$, visais atvejais labiau apsimoka BullionVault. Aišku ETC pardavus atsiranda capital gains, nes nebe fizinis auksas (investicinis auksas – ne VP, o daiktas, jam taikomas GPM nuo 2000 eurų, asmeniui), ETC pelnas apmokestinamas, kaip ir kitų VP. Papildomas ETC pliusas – galiu lengviau rebalansuoti. Anyway, BullionVault – geras reikalas. Jeigu kas nori saugiai laikyti fizinį auksą keliose vietose pasaulyje, rekomenduoju. 8PSG nuo vasario 28 sujungiamas su SGLD. TER išliks toks pats, tik justetf.com dar neatnaujino. Kaip analogai, yra ir Amundi physical gold su 0.15% TER (bet mažesniu AUM) ir iShares ETC su tokiu pačiu TER.

Padariau atskiras grafas Išlaidoms ir pajamoms, bei portfeliui. Kam įdomu, galės pažiūrėti. Atskiruose įrašuose nebent pakomentuosiu didesnius pokyčius.

Kiekvieną mėnesį įdėsiu savo Interactive Brokers portfelio mėnesio pokyčio kreivę. Palyginsiu su S&P500. Bus labai įdomu stebėti, kiek atsilieku (t.y. kiek kainuoja mano noras mažinti riziką).

Šį mėnesį portfelyje įvyko keli pokyčiai.

  • Pardaviau AGGH – pelnas 12,88 EUR
  • Pardaviau IWDA – pelnas 83,58 EUR
  • Pardaviau BullioVault auksą – pelnas 68 EUR
  • Pardaviau IWDP – pelnas 8 EUR
  • Pardaviau IS0E – nuostolis 6,6 EUR
  • Pardaviau IUS3 – nuostolis 2,8 EUR
  • Viso pelno 163 EUR
  • Papildžiau IB sąskaitą, pirkau daugiausiai IS04, tada 8PSG (dabar SGLD) ir VWCE.

Tada prasidėjo COVID-19 reikalai ir atpigo akcijų ETF, o penktadienį – ir aukso ETC. Obligacijos gražiai pabrango. Specialiai kažkokių portfelio pokyčių nedariau. Kitą mėnesį tikriausiai pirksiu daugiau VWCE (juk atpigo!). Nemanau, kad šis virusas turėtų ilgam labai pakenkti pasaulio ekonomikai. Žmonija tikrai atlaikys ir po to pirks su dar didesniu užsidegimu. Turbūt labiau jaudintis reiktų dėl Sirijoje vykstančių dalykų.

Paskutinės savaitės grafikas. Portfelis atpigo 🙁
Šį mėnesį praradau 30 eurų.
Šių metų pelnas ~17 eurų (IRR/MWR 0,42%). Pirmą pavedimą į IBKR padariau 2019-10-11, skaičiuojant nuo to laiko, turiu 87 eurus pliuso 🙂
Palyginimui – jeigu būtų tik VWCE arba S&P 500 indeksai, būtų 9% kritimas. Kas beje irgi nėra nieko baisaus.

Esu visai patenkintas savo portfeliu. Aišku nesmagu, kai nuo 2020-02-20 iki 2020-02-28 prarandi 450 eurų, bet tai nevaro į neviltį. Galiu neuždirbti (nesu pavydus, nebus apmaudu, kai kiti džiaugsis dideliu uždarbiu), bet nenoriu prarasti.

Tad, toliau dirbu, domiuosi. Kelias dar labai tolimas.

Kategorijos
Investavimas, strategija

Portfelio sudarymo strategija #2

Nemažai skaičiau paskutinį mėnesį. Tikrai kilo daug minčių. Norėčiau ir Jūsų smegenims padėti kiek paskaičiuoti.

P.S. Jeigu esi kietas matematikas ar ekonomistas, tikėtina, kad praktiškai nieko naujo nerasi.

Visai (ne)apgaulingas klausimas #1.

Įsivaizduokime, kad pirmais metais mūsų portfelis pabrango 10%, o kitais atpigo 10%. Kokia galutinė mūsų portfelio vertė?

Skaičiuojam:

  • Pirmais metais turim 100 eurų, pridedam 10% = 110 eurų;
  • Antrais metais turim 110 eurų, atimam 10% = 99 eurai.

Išvada? Kad praėjus dviems metams, praradom pinigus. Nors abiem atvejais pokytis atrodo, kad buvo vienodo dydžio. Svarbu tai suprasti.

Teisingas ir kitas variantas, jeigu pradžioje prarandam 10%, o po to uždirbam. Vistiek lieka tik 99 eurai.

Visai (ne)apgaulingas klausimas #2

Pirmais metais mūsų investicinis portfelis praranda 50% vertės, antrais – uždirba net 100%. Kiek turėsim pinigų?

  • Pirmais metais turim 100 eurų, prarandam 50% = 50 eurų;
  • Antrais metais turim 50 eurų, pridedam 100% = 100 eurų.

Išvada? Praėjus dviems metams, turim tiek pat, kiek turėjom.

Jeigu prarandi pusę pinigų, reikia likutį padvigubinti, kad turėtum kiek turėjai.

Kaip jums atrodo, ar prarasti 50% ir uždirbti 100% yra visada vienoda tikimybė/galimybė?

Išvada: ilguoju periodu, labiau verta kiek įmanoma sumažinti praradimus (kas yra labai priimtina ir mano asmenybei, sunkiau valdyčiau emocijas didelių praradimų atveju)

Visai (ne)apgaulingas klausimas #3

Vienu atveju mes du metus iš eilės uždirbame po 25%. Kitu atveju pirmus metus uždirbame 50%, o antrus – neuždirbame nieko. Kuri situacija mums naudingesnė?

Pirma situacija: Pirmi metai 100 + 25% = 125; Antri metai 125 + 25% = 156 eurai.

Antra situacija: Pirmi metai 100 + 50% = 150; Antri metai 150 + 0% = 150

Išvada? Stabilus nedidelis augimas, dažnai yra geriau negu rizikinga, smarkiai kintanti grąža. Gerai, jeigu pasiseks. Bet ar norim savo gyvenimo santaupas palikti sėkmei?

Kol kas nepulkite komentuoti, kad viską jau mokykloje žinojot. Skaitykit toliau.

Pažaiskim

Pirmas žaidimas:

Turim savo pinigus (pvz. savo investicinį portfelį) – 100 eurų. Metam monetą. Jeigu skaičius – laimit 50% statymo, jeigu herbas – pralošiat 40% statymo. Sutinkat?

Minia šaukia: Tik idiotas nesutiks! Gi tikimybė laimėti ar pralaimėti tokia pati, t.y. 1/2 – 50%. O laimėjimas ir pralaimėjimas skiriasi net 10%.

Rezultatų lentelė po 1 žaidimo

Atrodo fantastika. Vidutiniškai turime (150+60)/2 = 105 eurus po 1 žaidimo.

Antras žaidimas:

Tos pačios taisyklės. Bet žaidžiame kol aš pasakysiu, kad sustojam. Sutinkat?

Minia vėl šaukia: Tik idiotas nesutiks! Gi tikimybė laimėti ar pralaimėti tokia pati, t.y. 1/2. O laimėjimas ir pralaimėjimas skiriasi net 10%. Pats rodei, kad vidutiniškai po žaidimo turėsim 105 eurus !!! Imk mano pinigus!

Rezultatų lentelė po 2 žaidimų.

Jau po 2 žaidimų, tikimybė, kad Jūs turėsit daugiau negu pradinį portfelį – tik 25%. O, kad pralošit pinigus – 75%. Kame reikalas? Įsivaizduokime, kad čia buvo Jūsų šeimos investicinis portfelis. Nejauku? Kai skaičiau, man buvo nejauku. Nes ne iš karto supratau, kodėl čia taip..

Paskaičiuokim vidutinį laimėjimą: (225+90+90+36)/4 = 110,25 eurai vienam žaidimui. Čia aritmetinis vidurkis. Bet tikimybė vienam žaidžiančiam turėti pliusą tik – 25%. Kažkas nesusideda. Juk metant monetą laimim net 50% kartų, o pelnas didesnis nei galimas pralaimėjimas.

Tarkim, kad tikimybė, kad iškris herbas ir skaičius visiškai vienoda, = 50%.

Tikimybė laimėti 150 (+50%) yra 50%, laimėti 60 (-40%) irgi 50%

Pristatau – geometrinį vidurkį.

Geometric Mean Return Formula
Geometrinio vidurkio formulė. Excel formulė – GEOMEAN(a;b;..;n)

n – periodų (metimų, žaidimų, metų) skaičius, r – grąža.

Šiuo atveju geometrinis vidurkis = √((1+50%)*(1+(-40%)))= √(1,5*0,6) ≈ 0,95

Spėkit, kas bus jeigu toliau mėtysime monetą ir kiekvieną kartą žaisime iš visų pinigų? Kiekvieno metimo rezultatas artės prie geometrinio vidurkio, t.y. galimi laimėjimai pasiskirstys aplink geometrinį vidurkį.

Žaidžiam 20 kartų. Galimų laimėjimų pasiskirstymas. Paaiškinimas, kaip suskaičiuojama – žemiau.
Laimėjimų pasiskirstymas grafiškai, po 20 žaidimų.

Aritmetinis vidurkis išlieka teigiamas, bet geometrinis (tas, kuris šiuo atveju pritaikomas realybėje) po 20 metimų bus ≈ 0,95^20 ≈ 0,35. Tai reiškia, labiausiai tikėtina, kad po 20 metimų, būsite praradę ~ 65% pinigų.

Laimėjimai pasiskirsto panašiai į abi puses, logaritminės kreivės principu. Kadangi geometrinis vidurkis visada mažesnis už aritmetinį, didžioji dalis pralošia, mažoji dalis laimi. Bet laimėjimai dideli.

Investuojant – kiekviena diena (ar kitas laikotarpis, pvz. metai) – naujas „metimas“. Ilguoju laikotarpiu, akcijos, obligacijos generuoja grąžą – tikimybė „laimėti“ didesnė, negu pralaimėti. Tam, kad ilguoju laiku turėtume teigiamą investicijos (kaip ir žaisto žaidimo) grąžą, geometrinis laikotarpių grąžos vidurkis turi būti daugiau negu 1.

Kas nesuprato/neįsitikino – siūlau pažaisti Excelyje.

Trečias žaidimas:

Statymas tik po 100 eurų, t.y. kiekvieno žaidimo metu – žaidžiama iš 100 eurų. Viso turim 10 000 eurų (pvz. paveldėjom portfelį). Tikymybė laimėti ir pralaimėti tokia pati. Laimėjimo ir pralaimėjimo dydis toks pat (+50% ir -40%). Žaidžiam?

Minia tyli. Juk praeitame žaidime viską parodei.. Vėl bandai apgauti?

Kadangi vėl kartojame panašų žaidimą, Jūs turite būti atsargūs. Tačiau šiame žaidime, laimėjimas ar pralaimėjimas neperkeliamas į kitą žaidimą. Nes žaidžiame ne iš visų pinigų. T.y. Jeigu laimėjai, nestatai viso laimėjimo (150 eurų), o tik 100 eurų. Laimėjimai ir pralaimėjimai sumuojasi.

Kada žaidime laimejimai ar pralaimėjimai pridedami/atimami – reikia pasikliauti aritmetiniu vidurkiu. Šį žaidimą žaisti apsimoka. Aritmetinis laimėjimo vidurkis yra +5 eurai per žaidimą. Šis žaidimas yra tas, apie kurį Jūs iš pat pradžių pagalvojote, kai siūliau žaisti #2 žaidimą..

Išvada: Kai laimėjimas/pralaimėjimas pridedamas arba atimamas – skaičiuojant galimą grąžą reikia pasikliauti aritmetiniu vidurkiu, kai dauginamas – geometriniu vidurkiu.

Primenu: Geometrinis vidurkis visada yra mažesnis už aritmetinį.

Antro ir trečio žaidimo esminis skirtumas – statomos sumos skirtumas. Pasimuliuokit Excelyje.

Išvada: Svarbu investuojant – nesudėti visų kiaušinių į vieną krepšį.

Ketvirtas žaidimas:

Taisyklės, kaip #2 žaidimo (to, kur žaisti neapsimoka), aš pasakau, kada baigiam žaisti, Jūs tik pasirenkate statymo dydį (Pvz. 5% turimų pinigų, arba 100%). Žaidžiam?

Minia galvoja..

Šis žaidimas labai panašus į #2. Bet yra kažkas, kas panašu ir į #3. Ar įmanoma išvengti #2 žaidimo neigiamo (<1) geometrinio vidurkio ir siekti teigiamo aritmetinio (>1)? Pasirodo taip.

Statykite <50% turimų pinigų, ir turėsite teigiamą geometrinį vidurkį. Statykite 25% ir tikimybė laimėti bus pati didžiausia.

Optimaliausias statymo dydis nustatomas pasitelkiant Kelly kriterijų (yra keli būdai suskaičiuoti).

Kelly kriterijus (Statymo %) = pW/pL – (1 – pW)/A,

Kai pW tikimybė laimėti (0,5), A laimėjimas (+50%) ir pL pralaimėjimas (-40%)

Statymo % = 0,5/0,4-(1-0,5)/0,5 = 25%

Statant 25% turimų pinigų ir nesikeičiant žaidimo sąlygoms, pasiekiamas didžiausias geometrinis vidurkis = 1,006231.

Išvada: Statymo dydis keičia ilgalaikę grąžą.

Statant 25% – kuo ilgiau žaisim, tuo daugiau šansų, kad turėsim pelno.

Svarbu investuojant: norint bent kiek prognozuojamų rezultatų, reiktų riboti rizikingų investicijų dalį.

P.S. Kelly – turi ir nemažai minusų. Bet esmę parodo. Labai faina ir gana supaprastinta paskaita, ką sudomino Kelly kriterijus, rekomenduoju.

E. Thorp straipsnis – kas jau stipriau supranta matematiką (man per daug high end). Dar viena „high end“ straipsnis-knyga.

Penktas žaidimas:

Taisyklės kaip #4 žaidimo, tik žaidžiam dviem monetom.

Jeigu su viena žaisti darant dalinius statymus apsimoka – turėtų apsimokėti ir su dviem, taip? Tikrai taip.

Geriausias rezultatas – naudotis #4 žaidimo rezultatais. Kiekvienam žaidimui – 25% pinigų (t.y. iš viso, per du žaidimus bus statoma 50%).

Papildomai rezultatus pagerins ir abiejų žaidimų pinigų „dalijimasis“. T.y. viename laimėjus, kitame pralaimėjus – perkelti pinigus iš laimėjusio, pralaimėjusiam (portfelio rebalansavimas).

Geometrinis tokio žaidimo vidurkis = pirmo metimo geometrinis vidurkis * antro žaidimo geometrinis vidurkis = 1,0125.

Išvada: Kuo daugiau vienas nuo kito nepriklausomų“žaidimų“ vyksta tuo pačiu metu, tuo labiau geometrinis vidurkis artėja prie aritmetinio (praktikoje – svarbu nesusipainioti. Pavyzdys neveiks su dviem koreliuojančiais ETF, kad ir pvz. IWDA su VWCE), kai yra aukšta koreliacija – „nauda“ žaisti kelis vienu metu vykstančius „žaidimus“ mažėja. Juk brangstant IWDA, tikėtina, kad brangs ir VWCE (ir atvirkščiai), – nebus vienas nuo kito nepriklausomi žaidimai. Todėl verta pasidomėti, kokios turto klasės viena su kita koreliuoja priešingai (neigiama koreliacija).

Svarbu investuojant: šio žaidimo pavyzdžiu pagrįsta skirtingų, nekoreliuojančių turto klasių sukuriama mažesnė rizika, bei portfelio rebalansavimo nauda.

Nepaisant galimų matematinių modelių, svarbu suprasti, kad visada yra didelė rizika prarasti pinigus.

Nėra tikrai saugių priemonių

„It’s not supposed to be easy. Anyone who finds it easy is stupid.“

Charlie Munger

Aštuoniasdešimt septyni procentai Fortune 500 kompanijų, kurios buvo reitinge 1955 metais, šiuo metu neegzistuoja.

S&P 500 indekso kompanijos pastoviai keičiasi..

Nemaža dalis investuotojų galvoja, kad pačios didžiausios kompanijos = pačios stabiliausios. Jie galvoja klaidingai.

table 1 companies exiting and entering_smaller454
table 3 different top 12_smaller702

Dar jeigu suprasime, kad praktiškai VISOS USA akcijų rinkos augimą sudarė apie 4% kompanijų augimas.. Ir, kad 58% USA kompanijų akcijų neduoda didesnės grąžos negu USA obligacijos (ilgu periodu).. Siūlau pasiskaityti šį PDF.

Beje, obligacijos irgi nėra saugios. Pasižiūrėkite wikipedia, kiek valstybių bankrutavo arba „nurašė“ savo skolas. Tokiu atveju, obligacijos tikriausiai tiesiog „išnyksta“.

Tai darom – Buy & hold.

Tikrai? Tik BUY and HOLD? Akcijų ir obligacijų?

Mano visiškai nekompetetinga nuomone – Tikrai taip. Tik ne pavienių kompanijų ar obligacijų, apie kurias nieko nežinom (o jeigu žinom, tai tikriausiai vistiek ne buy and hold iki gyvenimo galo, o aktyviai sekam ir domimės), o indekso ETF, kurį kažkas prižiūri. Išmeta vienas kompanijas (kurios bankrutuoja ar yra sujungiamos), įtraukia kitas. Taip automatiškai rebalansuojam ir diversifikuojam savo portfelį, vienu metu žaidžiam „daugiau“ žaidimų, artėjam nuo geometrinio iki aritmetinio tikėtinos vidutinės grąžos vidurkio.

Dar, visada lieka žemė ir auksas. Žemę išlaikyti gali būti brangu, nes pvz. keistis mokesčiai. O auksas – nekuria pridėtinės vertės. Bet juk diversifikuoti galima..

Mano ateities portfelis

Kuo labiau skaitau, tuo labiau suprantu, kad įvairūs backtest – mažai ko verti prognozuoti ateities grąžą. Bet vertinti tam tikro potencialią portfelio elgseną įvairiomis situacijomis – galima.

Kadangi iš visų biržose prekiaujamų turto klasių, istoriškai akcijos duoda didžiausią pelną, jos turi būti mano portfelyje. Deja, individualios akcijos – turi per didelę riziką. Pavienės USA akcijos Sharpe rodiklis ~0,28 (skaičiuojant nuo 1940 metų). Šią riziką sumažina daugelio akcijų ETF, (STDEV sumažėja nuo ~30% už pavienę akciją iki ~16% už S&P 500 ETF)..

Pasirinkimas #1 – VWCE (didelis, platus akcijų ETF, istorinis volatility ~12%)

Norime toliau išlaikyti kiek įmanoma didesnį portfelio pajamingumą, bet sumažinti riziką. Tam mums reikia priešingą koreliaciją turinčios turto klasės, kuri irgi būtų pakankamai pajaminga per ilgą laiką. Panašu, kad geriausias pasirinkimas – ilgalaikės obligacijos. Dažniausiai neigiama koreliacija su akcijomis. Pakankamas pelnas per ilgą laiką.

Pasirinkimas #2 – IS04 (ilgalaikės USA obligacijos, istorinis volatility ~10,5%)

Auksas mažai koreliuoja tiek su akcijomis, tiek su obligacijomis (ilgalaikė koreliacija arti 0 viskam). Dar auksas turi nemažą pajamingumą per paskutinius 50 metų. Aukso grąža mažesnė negu akcijų, bet didesnė negu ilgalaikių obligacijų.

Pasirinkimas #3 – 8PSG (fizinio aukso ETC, su mažu TER)

Dabar išlieka tik klausimas, kaip „maišyti“ šiuos tris vienas su kitu nelabai koreliuojančius komponentus, kad išlaikyti tiek pakankamą grąžą, tiek mažą bendrą portfelio volatility.

Kadangi istoriškai, šios trys turto klasės ir sukūrė didžiausią grąžą, man asmeniškai svarbiausia išlaikyti mažą portfelio svyravimą. Vienintelis dalykas ko aš nenoriu – prarasti didelės portfelio dalies ir negalėti nieko padaryti. Gera žinia ta, kad krizės užsitęsia. Todėl pakankamai greitai reaguojant, galima turėti tik ribotą nuostolį (aišku taip sumažinama ir potencialaus didesnio pelno galimybė).

Grąžos ir rizikos vertinimui dažnai naudojamas Sharpe rodiklis. Didžiausias jo pliusas – paprastumas.

Kiekvieną mėnesį skaiciuosiu ir stebėsiu savo trijų pasirinkimų grąžą ir volatility (STDEV), skaičiuosiu portfelio Sharpe rodiklį. Jau pasidariau Excel lentelę, patestavau kelis mėnesius atgal. Pagal Kelly kriterijų skaičiuosiu, kokiu santykiu, labiausiai apsimoka „statyti“ artimiausiu metu – t.y. kada turėsiu didžiausią bendrą portfelio grąžą ir mažiausią bendrą portfelio volatility. Stebėjimus fiksuosiu. Jeigu teorija veiks – pritaikysiu praktikoje. Jaučia dūšia, kad veiks. Gana smarkiai ribosiu savo galimą pelną esant tik augimui, bet gana gerai apsisaugosiu nuo didesnių nuostolių.

Portfoliovisualizer rodo, kad vien tik laikant visų trijų komponentų po 33% ir juos rebalansuojant, volatility sumažinamas kartais. O ir nuostoliai lyginant su S&P 500 nėra tokie dideli (po 2000). Žiūrint atgal nuo 1972 – labai didelis skirtumas, net nepadorus. Bet aš nedarau tokio didelio backtest, nes netikiu, kad dabar yra tokios pat sąlygos investuoti, kaip 1972-1999. Dabar juk viskas kitaip, rizika kitokia, informacija keičiamasi daug greičiau, nieko nepriprognozuosi. 1972 toks veikėjas kaip aš, net nebūtų turėjęs galimybės investuoti.. Man svarbiausia – mažesnė rizika, su pakankama grąža (didesne negu terminuotas indėlis).

Papildomas pasiskaitymas..

Apie tikimybes (Autorius – puikus, daug skaičiau jo kitų pasisakymų. Atsisiunčiau kelias knygas, tikrai visas skaitysiu) https://medium.com/incerto/the-logic-of-risk-taking-107bf41029d3

Ergodicity tyrėjas: https://www.nature.com/articles/s41567-019-0732-0 Naujas straipsnis, visiškai naujas požiūris į ekonomiką.

Truputis supaprastintai apie ergodicity (pavyzdys apie monetų mėtymą): http://squidarth.com/math/2018/11/27/ergodicity.html ir grafinės iliustracijos http://squidarth.com/math/2019/04/13/ergodicity-animated.html

Kelly kriterijus: https:;//en.wikipedia.org/wiki/Kelly_criterion

Plačiau pastudijuoti: https://www.math.ust.hk/~maykwok/courses/ma362/Topic2.pdf

Pats Sharpe apie portfelio struktūrą: https://web.stanford.edu/~wfsharpe/mia/rr/mia_rr5.htm#two

Pačio Sharpe blogas: https://web.stanford.edu/~wfsharpe/

Puikus puslapis, didžioji dalis minčių iš jo. https://breakingthemarket.com/stochastic-efficiency-is-real-and-its-spectacular/

Na, man daug kas čia buvo nauja. Jaučiuosi – truputį daugiau žinantis ir suprantantis, bet kilo dar daugiau klausimų. Tikiuosi, kam nors buvo naudinga.

Kategorijos
Mėnesio apžvalga

Sausis. Visai ne sausas (2020-01)

Svarbiausia – balansas.

The real measure of your wealth is how much you’d be worth if you lost all your money

Pirmas šių metų mėnuo leido pagalvoti, kaip greitai keičiasi pasaulis. Kada gi gyvenime, sausio mėnesio viduryje, kartu su vaikais, braidėte po balas kieme? Aš visai rimtai svarsčiau ar tikrai nereikia nupjauti žolės sodyboje (keliose vietose). Kaimynai pjovė.. Nešildomame namuke, sausio viduryje, ant palangės paliktos gėlės – žydi. USA ir Iranas švaistosi skambiomis frazėmis (ir viena kita raketa), pasaulis reaguoja, soc. tinkluose prasideda WW3 baimė. Masinę psichozę kelia dar vienas virusas. Akcijų kainos viršija rekordus. Ar čia viskas taip dinamiška, ar visada taip buvo ir dabar tiesiog tobulėja apsikeitimo informacija priemonės.. O praėjo tik vienas naujų metų mėnuo..

Dar pvz. Google savarankiškai man atsiunčia laišką, primena kas gero nutiko praeitais metais (ir parodo, kaip greit auga vaikai). Plius pasiūlo atsispausdinti knygą su mano ir mano žmonos darytom foto..

Šiaip 2019 metai buvo puikūs. Trečias vaikas namuose, toliau tvarkyta ir puoselėta sodyba, senas mažas butas parduotas, naujas nupirktas, sena ne ekonomiška, didelė ir brangiai išlaikoma auto parduota, nupirkta taupi ir talpi nauja (18 metų senumo, turbūt greit surūdys). Kažkaip gimus trečiam vaikui kilo noras taupyti, dar kartą atradau visą FIRE bendruomenę (Buvau Mr. MM radęs seniau, bet tada dar nesuvokiau, kad man tai irgi gali būti aktualu). Truputį daugiau sužinojau apie finansus (tik truputį).

Apie skaitymą..

Pernai perskaityta krūva knygų. Vien fantasy novelių ir fanfiction daugiau nei 30000 psl. per metus. Tai nėra tiek, kiek perskaito žmonės, kurie siekia skaitymo rekordų, bet turint ribotą laiką poilsiniam skaitymui – labai daug. Be fantasy skaičiau ir „normalias“ knygas. Tik mažiau.

Asmeninės rekomendacijos. Royalroad esančios istorijos (kam patinka fantasy (LotR)/LiteRPG/RPG žaidimų stilius):

  • Savage Divinity – labai patinka autoriaus stilius. Šiaip geras story. Rekomenduoju.
  • Mother of Learning – vienas pirmų, kurį pradėjau skaityti, galima sakyti man parodė fanfiction/LitRPG stilių.
  • Metaworld Chronicles – autorius iš mėgėjo virto profosionalu, pradėjo leisti savo knygas, daug ruošiasi rašydamas. Žiauriai geras.
  • Azarinth Healer – geras stilius, labai įdomu, linksma-kandu, daug action. Lengvas skaitymas, pvz. Kaip žaisti Diablo normale atsileidus. Vienintelis kurį remiu patreon.

Įv. puslapiai, versta iš kinų kalbos (skaitau Japonų/Kinų/Korėjiečių fantasy – nes stilius patinka), čia profesionalių autorių darbai, ne random žmonių:

  • World of Cultivation – vienas pirmų, labai labai patiko. Lėtas, ilgas. Geras.
  • Ze Tian Ji – labai geras. Lėtas, kažkiek filosofinis, supintas.
  • Coiling Dragon (Panlong) – pirmas, kurį perskaičiau (dar kai wuxiaworld.com verslo savininkas RWX jį vertė spcnet.tv forume)
  • Release That Witch – smagus, pakankamai ilgas/suveltas skaitalas. Skaičiau, kai dar buvo 4 free, po to išpopuliarėjo, ties 1000 chapterių licenzijavo, tai palauksiu ir skaitysiu nelegaliai kai baigsis 😀
  • Ir dar daug daug kitų. Nežinau, ar verta buvo tiek išsiplėsti, bet – mano blogas, mano taisyklės! Pats irgi labai norėčiau sugebėti rašyti taip, kaip rašo šie autoriai. Gal tai galėtų būti mano veikla, kai nedirbsiu/mažiau dirbsiu savo pagrindiniame darbe?

Skaitau,- kai turiu laiko. Skaitau iš PC ekrano, Samsung telefono arba iš Kindle (namie). Norėčiau skaityti iš popierinių knygų, bet susiduriu su bėdom. Namie vaikai neleidžia skaityti sau, skaitau Jiems. Darbe – mažai laiko skaityti knygą, reikia gi dirbti, plius kolegos nesupras – sakys eik dirbt. O iš mobilaus, 4-5 psl. greit suvalgau per kavos pertraukėlę 🙂 Plius, knygos brangu. Į biblioteką einu tik su vaikais (Btw. Vaikų erdvė (kur įėjimas iš šono) ir esančios knygos Mažvydo bibliotekoje puiki ugdanti pramoga – rekomenduoju).

Mažokai paskutiniu metu skaitau profesinės literatūros, bet bent po 1-2 straipsnius kiekvieną darbo dieną sugebėjau perskaityti (https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/). Šiaip prof. literatūrai naudoju Android app Researcher (sudarai savo žurnalų DB, o tada kasdien tik scrollini:)). LABAI rekomenduoju. Pilni straipsnių tekstai sci-hub’e.

Šiais laikais niekaip nespėsi perskaityti visko, net ir siauroje srityje. Rašoma ir spausdinama daug ir skirtingos kokybės straipsnių. Dažnai tiesiog būna gaila laiko profesinės literatūros skaitymui, nes gana gerai išmanau savo siaurą sritį (ji tikrai gana siaura). Kažką naujo su geru impact nelengva rasti, o bullshit straipsnių pilna, arba jie kartojasi. Pamenu, universitete mokiausi skaityti profesinę literatūrą, bet tikrai gerų patarimų buvo nedaug. Daug buvo apie statistinius patikimumus ir panašiai, bet realiai apie robust science nedaug. Labiausiai patiko šis three-pass technikos summary. Dažniausiai taip ir skaitau, todėl Researcher app’as tampa dar naudingesnis, nes prafiltruoji ir žurnalus (pasirenki tik tuos, kurie spausdina stiprų mokslą).

Šį mėnesį dalyvavau savo srities tobulinimosi konferencijoje, dar iki vasaros dalyvausiu trijose. Reikės ir porą pranešimų paruošti ir diskusijoje pasisakyti, teks skirti nemažai laiko skaitymui.

“Life is like a camera. Focus on what’s important. Capture the good times. And if things don’t work out, just take another shot.”

Pavyko parašyti dar vieną pilną chapter savo istorijos. Plius suplanuoti kelis į priekį. Gal šiais metais parašysiu kokių 20-30. Tada ir pradėsiu uploadint. Trūksta laiko. Bet tik rašydamas suprantu, kaip sunku (juk žodžiais pieši savo pasaulį).

Apie save..

2019 metais mažokai keliavau (1 kelionė į Graikiją). Gana daug kur vienas jau buvau anksčiau (per paskutinius 10 metų, 8 mėnesiai po USA, 3 mėnesiai stažuotės Švedijoje, kokių 40-50 kelionių kelioms dienoms (2-5) po Europą, mėnesis pietryčių Azijoje. Didžioji dalis darbo tikslais, bet nemažai ir sightseeing. Šiaip mielai apsilankyčiau Kinijoje (po viruso), Japonijoje, Pietų Amerikoje – bet..). Labiau noriu keliauti su šeima, bet su trim mažais, kelionės kiek mažiau smagios. Daugiau dirbi, negu ilsiesi. Kai mažiausias bus >3, keliausim daugiau. Šiems metams deliosim keliones aplink ir po Lietuvą.

Didžiausias praeitų metų atradimas – valingas gebėjimas daugiau džiaugtis kasdienybe

Nemaža paskutinių metų atsiminimų – kaip įtemptoje dramoje (edit. buvau įsijautęs ir surašęs visą dramą – ištryniau).

Po išbandymų pergalvoji savo gyvenimą. Būtent tada, supdamas ir migdydamas du vyresnius vaikus, vakarais paskaičiau ir daugiau filosofinių/psichologinių straipsnių, po truputį pažinau FIRE bendruomenę. Suvokiau, kad labiau džiaugiuosi be naujų daiktų ir be nereikalingų išlaidų, nes taip daugėja laiko sau ir savo artimiems. Kad turiu jaustis laimingas DABAR ir su tuo ką DABAR turiu t.y. šeima, draugais, aplinka. Turiu tobulėti pats. Dirbti su savimi, siekti savo norimų tikslų. Pinigai – įrankis, ne tikslas.

Life is like photography. You need the negatives to develop.

Apie finansus..

Gavau įvairių atsiliepimų dėl mano pajamų/išlaidų grafikų. Dalis atsiliepimų man nepatiko (o ypač vienas emailas), tai pajamų ir išlaidų neberodysiu. Rašysiu tik kokius veiksmus atlikau mėnesio bėgyje. Ką pirkau, pardaviau (gal gi nieko nepardavinėsiu), keičiau portfelyje. Plius rodysiu patį portfelį.

Šio mėnesio naujos pozicijos – IS0E (iShares Gold Producers UCITS ETF), Accumulating tipo aukso kasėjų ETF. Didelis TER – net 0,55%. Perku daugiau testavimui. Jeigu nepasiteisins – parduosiu. Labai domina nepilna koreliacija. Kasėjų ETF kaina dažniausiai vėluoja pagal aukso grafiką. Kadangi tikiuosi aukso augimo per ilgą laiką (aišku tikėtis naivu ir neprotinga, bet.. Kol kas metų pradžia nerealiai gera), ši pozicija irgi turėtų kažkiek augti. Plius – daug žmonių aukso neperka, nes jis nemoka dividentų/nesukuria vertės. Įmonės, kurios išgauna auksą moka dividendus, sukuria vertę, bet ji susijusi su aukso vertė, todėl labai įdomiai koreliuoja. Didelis volatility. Nesitikiu didelės grąžos, bet savotiškas svertas bus. Ir įdomu. Bus negerai – pozicija nedidelė, nebus gaila. Trumpuoju aikotarpiu planuoju skirti ne daugiau 10% Auksui portfelyje skiriamos dalies (arba nedaugiau 2% portfelio).

IUS3 – pagal portfoliocharts ir portfoliovisualizer svetainių analizuojamą imtį (nuo 1972 metų), labiausiai subalansuoti portfeliai buvo tie, kurie sudėtyje turėjo aukso ir USA SmallCap įmonių (geriausia Value, bet kai jau norėjau nusipirkti vieną jų – VBR, pamačiau, kad Europoje negalime nusipirkti jokio padoraus SmallCap Value indekso ETF). Po paieškų išsirinkau IUS3, nes didelis ir pakankamai senas. Ir indeksas panašus, į kokio man reikia. Yra nemažai analogų, bet keliems procentams portfelio – tiks ir šis (vienintelis minusas, kad ne accumulating, nes yra pvz. MSCI USA SmallCap ir Russel 2000, bet jau kitokia imtis 2000 ar 3000+ įdomių, kurių market cap labai svyruoja). Irgi nedidelė pozicija, bus bėda – pakeisiu. Šiaip indekso įmonės kiek overvalued. Bet kol domiuosi, tiks. VWCE neturi small cap.

Šį mėnesį sutaupyta pajamų ~43%.

Sausio mėnesio pirkimai:

  • 721,76 eurai – auksas BullionVault
  • 503,6 eurai – IS04, USA ilgalaikės obligacijos
  • 500,31 eurai – IWDP, globalus REIT.
  • 498,87 – IS0E, aukso kasėjų ETF
  • 246,72 – IUS3, Small Cap 600 ETF

Nemaža dalis pirkimų – iš praėjusio mėnesio (gruodžio) algos. Sausio pajamos nebuvo didelės. Išlaidos – nemažos, daugiau negu įprasta išleidom sveikatai, vaikams.

Kitą mėnesį pirksiu long term bonds ir pildysiu VWCE. Jeigu liks eurų – lokalus REIT. Dar planas nupirkti 1 brangesnę ar kelias pigesnes akcijas (vaikams). Logiškai – nelabai apsimoka, indeksas protingiau. Bet bus smagu, panaudosiu IB 10 USD limito išnaudojimui.

Šiaip 10 USD yra kaip tik tiek, kiek reikia pirkimams ir rebalancing per mėnesį (kai jau yra ką balancint).

“I tried to be normal once… worst two minutes of my life.”

Skyriau nemažai laiko susipažinimui su dividend-growth strategija (Ačiū komentavusiam Crash), galvojau apie obligacijų pirkimo logiką (Ačiū komentavusiam Karoliui). Radau ir pliusų, ir minusų. Pasilieku prie to, kad jos vertingos. Daug geros, rimtos statistikos pagrindžia portfelio sudėtyje turėti ne tik akcijas. Ir bet kokiu atveju, kol kas trūksta žinių akcijų pickinimui, per daug reikia laiko. Pavyzdys, gautas pvz. – SO akcija lenkia S&P 500, todėl yra gerai, bet pvz. AMZN (arba bet kuris iš FAAMG, ar pvz. Netflix – aplenkiama ne procentais, o dešimtimis kartų).

Bet tam, kad sugebėtum laiku čiupti AAPL, ar AMZN reikia žinoti. Gal ir dabar apsimoka (pernai AAPL vertė pakilo ~100%). Bet aš nežinojau ir nežinau. Aš pakankamai gerai išmanau savo specialybę, todėl gerokai mažiau suprantu apie daugumą kitų sričių. Nesuprantu apie elektrą, santechniką, statybas (tik kiek turėjau asmeninės patirties), nemoku remontuoti savo automobilio. Nesuprantu ir ekonomikos, todėl gana skeptiškai vertinu savo gebėjimus išsirinkti gerų įmonių akcijas ir aplenkti indeksą. Ypač žinant, kad didžioji dalis aktyvių fondų valdytojų neaplenkia indekso. Kai jausiuosi kažką žinantis, gal ir apsiimsiu. Kol kas griežtas no no. Nes nebūtų protinga. Ypač, pasižiūrėjus, kiek tu dividendus išmokančių karalių ar aristokratų prarado didelę dalį vertės.. O jeigu dar tie kas sako, „Taigi niekad neparduosiu, o dividendai kapsės„, pasižiūrėtų kokia maža dalis įmonių išlieka 30 metu ar daugiau.. Parduos. Tikėtina, kad galbūt ir į minusą. Čia ir baigsiu šią temą, gal grįšiu kada vėliau. Kol kas skaitysiu.

Lyginau istorinius duomenis, akcijų+obligacijų vs akcijų. Nedarau argumentų tik akcijų pirkimui, kai galvojama apie indeksų pirkimą. Jeigu pirkčiau dividendines akcijas, tada „nėra tikslo obligacijoms“, nes „gyvensiu“ iš dividentų. Nesutinku, neišsiplėsiu.. Po truputį matematika aiškėja, bet dar nesugebėsiu rišliai paaiškinti.

Kitos sapalionės

Noriu pabrėžti tik, kad jeigu ruošiesi pardavinėti savo portfelio turinį, kai jau būsi FIRE, reikės „rebalansuoti“. Čia ir sužaidžia aukso/obligacijų turėjimas – ilgmame laike didėja SWR ir PWR.

Labai vertingi resursai papildomoms mintims. https://www.universa.net/riskmitigation.html – kalbama apie draudimą, nuo didelio minuso. Kiek svarbu apsaugoti portfolio nuo didesnio vertės praradimo. Tai yra svarbiau, negu didesnė grąža. Nes išsaugomas „compounding“.

https://breakingthemarket.com/a-grand-unified-theory-of-market-behavior/ – siūlau paskaityti. Čia suradau tik po Karolio komentaro po praeito mėnesio įrašo. Man patiko. Bandysiu gilintis.

Negaliu tiksliai pasakyti, bet tokios mažos obligacijų grąžos dar nebuvo (?), tai didesnės obligacijų dalies turėti gal ir neverta. Reiktų daugiau išmanančių pastabos. Anyway, tikrai nemanau, kad verta pirkti trumpalaikes obligacijas. Bet bent dalį „buferio“, obligacijos turi sudaryti (skaityti aukščiau minėtą straipsnį). Arba portfelio balansavimui.

Aš aišku nemokytas ekonomikos, nelabai suprantu net ir dalį terminų, bet portfoliocharts back-test’ai rodo, ką rodo. Obligacijų ir aukso reikia. Kontraargumentai?

Ir jeigu galėčiau grįžti į praeitį, vistiek nepirkčiau dividendinės akcijos (SO, JNJ, MMM, V, T ar MCD..), kuri generuos stabilią ilgalaikę grąžą. Visos išvardintos akcijos smarkiai lenkia S&P 500. Aš vistiek pirkčiau AMZN (AMZN per 22,71 metų iš 10,000$ sugeneravo 10,752,828.92$) arba AAPL. Bet grįžti negaliu. Todėl nespėliosiu ir pirksiu indeksų fondą. Kai galėsiu skirti daugiau laiko, suprasiu, kad šį tą žinau apie įmonę, tada spręsiu, ar pirkti. Gal būt smarkiai ateityje, kai jau artėsiu prie „retirement„, accumulating ETF pakeisiu į distributing arba dividendus mokančias akcijas, kad gauti stabilias pajamas, neparduodant turimų akcijų.

Kol kas esu ieškojimų stadijoje. Nemažai skaitau. Tikrai neturiu tikrai tos – vienos strategijos, kaip elgsiuosi su savo pinigais. Didinant žinių ir supratimo bagažą, gal ir sprendimai bus geresni.

Kol kas analizuoju: https://breakingthemarket.com/optimal-portfolios-for-two-assets/ Super puslapis, kilo labai daug minčių. Esminiai punktai – rebalancing, geometric mean, Labai patiko mintys apie volatility ir correlation. Tikrai dar nesiklijuoja, bet eis laikas, sulips. Tada gal ir plačiau parašysiu.

Kol kas, žadu neskubėdamas mėgautis gyvenimu, tobulėti visur kur tik galiu.

Kategorijos
Investavimas, strategija

Portfelio sudarymo strategija

Internete gana daug straipsnelių apie portfelio sudarymą. Jau kurį laiką skaitau ir matau, kaip didžioji dalis rekomendacijų baigiasi ties Akcijų ETF X%/Obligacijų ETF Y%. Na, dar primesk aukso 5%, nes nu jeigu krizė. Arba akcijos lygu 100 minus amžius, kas lieka obligacijos. Nesutinku. Nebe šiais laikais.

Nors internete ir yra portfelio back test priemonių. Jos gana ribotos, nes vertina tik tam tikrą laiko tašką, nerodo dėsningumų, nesuvidurkina duomenų. Aš norėčiau sudaryti portfelį taip, kad jis nepriklausomai nuo ekonominio ciklo fazės būtų generuojantis pakankamai pinigų ilguoju laiku (bent 3 metų).

Pavyzdys. Žmonės paskutiniu metu vis kalba, kad akcijos ilguoju laiku apsimoka labiausiai. Sako nereik tų obligacijų, aukso.. Sakykime 1986 (back test nuo 1972, bet iki 1986 nėra Global-Ex-Us duomenų) metais, nutariu investuoti 10000$, plius kas mėnesį papildomai investuodamas po 500$ (tuo metu, tai dideli pinigai!). Investuoju į tris visiškai skirtingus portfelius.

  • Vienas – tipinis World akcijų ETF (56% USA/44 Ex-USA akcijų, na tipo IWDA)
  • Antras – tik ilgalaikės USA obligacijos
  • Trečias – pusė portfelio USA ilgalaikių obligacijų, kita pusė – World akcijų ETF

Po 33 metų norėtųsi matyti didelį skirtumą, taip? Juk akcijos per tokį laiką tikrai bus pelningesnės.. Ne. Pažiūrėkit rezultatus, pamatysite. Tai tik dar kartą parodo, kad vien tik akcijų ETF – nėra visada gerai. Panašiai ir tik akcijų+obligacijų ETF. Kažką darinant, spėliojant – įmanoma gauti portfelį, kuris istoriškai būtų tik iš akcijų (ar akcijų/obligacijų) ir būtų „the best“. Bet aš norėčiau tokio portfelio, kuris nepriklausomai nuo mano investavimo pradžios, nuo sustojimo investuoti (FIRE taško), t.y. bet kuriuo įmanomu atveju, duotų grąžą nuspėjamai (ar su tam tikru svyravimu, per kuo trumpesnį laiką).

Kai dar pradedi skaičiuoti SWR (safe withdrawal rate), tai pvz. išėjus į retirement 2008, pradėtum nuiminėti po ~4% nuo total stock portfelio, katastrofa.. Aišku apsaugotų, pasispaustum. Bet nesispausi gi 7 metus.. Ar jeigu kas atsitiktų?

Kaip jau minėjau praeito mėnesio poste, kurį laiką žaidžiau su PorfolioCharts instrumentu Portfolio Matrix. Jis palygina tavo sukurtą ir kitų protingų žmonių siūlomus portfelius, skirtingose šalyse (įskaito namų valiutos/pirkimo santykį ir adjustin’a portfelį pagal infliaciją). Puslapyje esantys instrumentai leidžia vertinti portfelių elgesį nepriklausomai nuo investavimo pradžios (ar 1986, ar 2001, ar 2007..), gali būti pasiruošęs bet kokiems atvejams. T. y. Skaičiuoja absoliučiai visus įmanomus investavimo startuos ir finišus.

Dėliodamas savo potencialų portfelį norėjau, kad geriausi rezultatai būtų Baseline LT/ST Return, Safe WR, Perpetual WR, Longest Drawdown, start date sensitivity. Negaliu prisiimti labai didelės rizikos.

Kas vistiek tiki, kad pure akcijos yra geriausias reikalas ilguoju periodu, siūlau paskaityti šitą straipsnį. Gražiai paaiškinta, kodėl vien tik akcijų ETF yra blogai (negerai). Ir visiems, kurie sako ir rašo, kad 100% akcijų portfelis yra visada pelningas, gražiai paaiškinama, kodėl ne. Vidurkiai, vidurkiams nelygu. Ypač, kai kalbama apie SWR (safe withdrawal rate).

Man patinka gyvenime pritaikoma matematika, skaičiavimai, paprasta statistika, todėl šis puslapis labai arti širdies. Ir autoriaus paskaičiavimai tikrai patinka (nupirksiu jam kavos).

Norėjau suvokti ar mano turimas portfelis smarkiai nuvertės blogu metu (drawdown instrumentas), ar svarbu, kada aš išeisiu į retirement (start date sensitivity instrumentas). Instrumentai paaiškinti, verta pasigilinti. Labai labai rekomenduoju paskaityti šitą nuorodą. Čia paaiškina, kaip nesvarbu standartinis nuokrypis (pagal jį vertinamas volatility). Ir kaip svarbu Ulcer index investuotojo psichologijai.

Vos tik sutikau permanent portfolio idėją, svarsčiau, apie aukso/akcijų/obligacijų koreliaciją. Maniau, kad turint smarkiai volatile priemonę, pvz. akcijų ETF ir kitą smarkiai volatile priemonę, pvz. auksą, žinant, kad jos nekoreliuoja viena su kita, arba koreliuoja priešingai (pvz. iš dalies – obligacijos akcijoms), vertinant, kad ilguoju laiku vistiek yra teigiama grąža iš abiejų – turėtų būti galimybę išnaudoti tą volatility (LT – kintamumas?). Ir kaip nustebau, kai praeitą mėnesį radau Equalizer (dėl jo šiaip ir radau portfoliocharts svetainę, ieškojau google ar yra koks instrumentas, sudedantis skirtingus volatility į vieną). Šiame instrumente parodoma, koks portfelio sudėtinių dalių volatility, jos tiesiog sudedamos vienoje plokštumoje. Tada tiesiog vertini, kiek laiko būna pliusas/kiek minusas (arba kam įdomu – Area Under a Curve). Galima sudaryti portfelį, kuris turi nemažą volatility ir išlieka gana geram pliuse, tai pvz. autoriaus siūlomas Golden Buttefly. Aš norėčiau didesnės Baseline LT grąžos, todėl kiek kitaip susidėliojau.

Mano portfelis kažkada atrodys maždaug šitaip.

Manau, reikia rasti balansą, kad visur būtų gerai.
Pvz. Italijoje mano portfelis būtų nuostabus 🙂

Paskaitykite, kiek svarbi šalis, kurios infliacija naudojama skaičiavimams. Labai geras resursas šis puslapis.

Mano portfelis su ETF Tickeriais. Nesu dar tikras, ar jau visiškai šitaip ir bus. Bet toliau skaitysiu, skaičiuosiu. Gal ką keisiu.

  • Akcijos 40% (Bet preliminariai 30% VWCE (ar IWDA+EMIM) + 10% VBR (Small cap value USA, ar analogas))
  • Obligacijos lieka 25% (10% ilgalaikės USA – IS04, 10% ilgalaikės EU – IBGL, jau turimos 5% AGGH)
  • 15% REIT (tikriausiai 5% Baltic Horizon, 10% globalių, pvz. IWDP)
  • 20% Auksas (BullionVault)

Kokia Jūsų portfelio sudarymo strategija? Kas Jums svarbiausia: vidutinė grąža, ilgalaikė grąža ar portfelio nuspėjamumas?

Pažaiskite, pasidalinkite mintimis!

Kategorijos
Mėnesio apžvalga

Gruodis (2019-12)

Labai gražus medis

Šį mėnesį išlaidas skaičiavau daug kruopščiau (ne tik kam ir kur išleidau, o kodėl išleidau ir ar tai buvo tik mano asmeninės išlaidos, ar kitų šeimos narių poreikiams). Jau kelis kartus su pažįstamais ir net su virtualiais draugais diskutavom, kodėl mano tokios didelės išlaidos. Bandžiau krapštyti galvą, teisintis ir suktis. Faktai – kur kas geriau, negu tuščios kalbos.

Trumpai – didelė šeima, didelės išlaidos. Jeigu nori suteikti savo vaikams patogią ir saugią aplinką – tai kainuoja. Jeigu nori. kad jie progresuotų – tai kainuoja. Ypač, jeigu pats turi mažiau laiko, nesi ypač protingas/motyvuotas/gabus. Viską ką turiu, pasiekiau dideliu ir sunkiu darbu. Tikėtina, kad lygiai taip pat, teks elgtis ir mano vaikams.

Skaičiai: mano asmeninės išlaidos šį mėnesį: Maistui – 160 eurų (čia dar su pliusu). Mobilus – 20, apranga – 34 (pirkau iš second hand kelis marškinius), 50 eurų mokslui (dalyvavimas konferencijoje), 50 eurų kurui, 36 eurai sveikatai, 116 eurų mokesčiams (čia ir visi didelio buto, ir sodybos, savo sunku išskirti), 14 eurų automobiliui, 21 euras – maistui ne namuose, 6 higienos prekėms. Ir 657 būsto paskola (4 kambarių naujo buto – ko tikrai nereiktų vienam asmeniui). Viso asmeninių išlaidų 1164 eurai. Na dar pridėkim kelis šimtus dovanoms. Anyway, mažoji mano asmeninio uždarbio dalis. FIRE pasiekti neužtruktų.

Ar tai verta? – Mano nuomone ne.

Žinau, kad gyvendamas nenoriu/neturiu vargti – kuo dažniau ir daugiau teigiamų emocijų, tuo geriau man ir tuo laimingesnis jaučiuosi. Patogus, šviesus ir erdvus butas – netoli darbo ir vaikų mokymosi įstaigų, parduotuvių, centro – pliusas. Nekenčiu kamščių, sėdėti auto. Bet didelio miesto šurmulys man artimas ir patinka (o poilsiui nuo jo,- turiu vienkiemį). Mano trys vaikai, – man – teigiamos emocijos (išskyrus šiokį vakarą, kai ilgai neina miegoti ir rėkia, ir gal vėliau, kai paaugs bus blogiau?). Juk tikrai nėra geresnio jausmo, kai mano vidurinioji atbėga per visą darželio kiemą ir rėkia „Tėti, tėti!“, o pribėgusi apsikabina kojas ir siekia mano veido – pabučiuoti. Arba kai savaitgalį ryte, atlekia į miegamąjį ir žadina. Šeima rulez.

Ir banalus komfortas man reikalingas (gal aš dar „nesusitupėjau“). Nekenčiu, kai lagina kompas. Nekenčiu, kai telefono baterija greitai išsikrauna. Nenoriu gyventi šalia pilnų atvirų konteinerių, kai smirda išeiti į balkoną (taip jau gyvenau), nekenčiu statyti automobilio kiemuose, kur kas kartą vyksta kova už vietą. Mėgstu gerus batus. Ir šiaip – nekenčiu, kai buitis – trukdo mėgautis gyvenimu. Noriu daryti, jausti, kurti, džiaugtis aplinka ir aplinkiniais. Yra du metodai kaip tą daryti. Arba pakeisti save, savo savybes, suvokimą, norus. Arba pakeisti aplinką. Kadangi save keisti labai sunku ir tai trunka ilgai, o jaustis gerai aš noriu jau dabar – savo aplinką esu pritaikęs sau. Ir esu tuo labai patenkintas. Jeigu tektų dabartiniame bute gyventi iki mirties (po tikėkimės ~40-50-60-70 metų) – būčiau visai patenkintas. Ar būtumėt patenkinti Jūs, gyvendami ten, kur dabar gyvenate?

Plius, save palengva keičiu. Mažina nereikalingo komforto kiekį aplink. Gal, kai paaugs vaikai, išsikraustysiu ir mažą namuką/butuką, kur dviese su savo senute lauksim, kada atsidarys šalia esanti poliklinika. Gal.. O gal ir ne, gal norėsiu slidinėti, wake’inti, nardyti, keliauti, groti ir šokti. Ateitis – fainas reikalas 😉

Pajamos

Viso pajamų: 6289 eurai (mūsų abiejų, su dalimi būsimo sausio atlyginimo)

Išlaidos

Viso išlaidų per mėnesį: 2874,86 eurai

Išdaidos gana didelės, nes buvo šventės (duh). Todėl grubiai +100 maistui (negu normaliai), +239 eurai išleisti dovanoms (gana nedidelės, nes dalį seniau gautų dovanų – perdovanojau, visokie kuponai ir pakvietimai įvairioms pramogoms).

+186 už eurus nupirkau ir pakabinau 5 (taip, penkis, plius dar su naujomis energiją taupančiomis lemputėmis) šviestuvus bute. Iki šiol gyvenome su paprastomis lemputėmis ant laidelio. Labai esu tuo patenkintas, nes dėjau daug darbo ir pastangų, perkalbėti žmoną, kad nors ir tik vieną kartą perkame butui naujus šviestuvus, mums jų nereikia ypatingo dizaino ar „brand name“. Dabar kai jie jau kaba – ji man pritaria (sako labai gražu ir pigesni). – Ar kas išviso kada nors žiūri į šviestuvus?

Žinoma +50 eurų namų puošimui buvo visai netikėtos išlaidos, bet žmona pati tai padarė. Nieko negalėjau pasakyti 🙂

P.S. Čia įeina visa 650 eur/mėn. paskola už butą.

Trumpai: +575 neplanuotų, neracionalių išlaidų. Suma sumarum – gana neblogas mėnesis.

Investicijos

  • 500 eurų BullionVault auksui (galvoju reikės kiek didinti)
  • Nutraukta SEB gyvybės draudimo sutartis, pinigai (viso 1166 eurai (kas liko, atskaičius 15% GPM)) perkelti į IBKR
  • Nupirkta 200 AGGH vnt. už 1038 eurus (diversifikuotos obligacijos)
  • Papildomai į IBKR pervesti 834 eurai. Nupirkta 13 vnt. WVCE ETF už 995 eurus
  • 50 eurų INVL mano III pensijų pakopa
  • 30 eurų INVL žmonos III pensijų pakopa
  • 60 eurų SEB vaikų fondui (po 30 dviem vaikam)

Portfelis

Pasidomėjau vaikų sąskaitomis, į kurias pervedame po 30 eurų kas mėnesį (dviems vaikams). Tai iš viso ten sukaupta 690+1680=2370 eurų. Peržiūrėjus, pinigai investuoti į obligacijas (~96%). Per 6 metus, per kuriuos yra investuojama – jie prarado 60 eurų (~2,5% – mokesčiams). Skaičiavau ar būčiau geriau pasiekęs kredito unijose – taip. Bet pridėjus gautą GPM lengvatą – atperka. Išlieka ant 0. Kadangi nuimti pinigus – reikėtų grąžinti GPM, po pasitarimo su žmona – nuspręsta dviejų vaikų pinigus toliau kaupti SEB vaikų sąskaitose. Trečiam vaikui – kaupsiu IB sąskaitoje (AGGH obligacijų pavidalu, po 30 eurų kas mėnesį). Tai portfelis „netikėtai“ padidėja 2370 eurų verte (mišrus obligacijų – praktiškai ETF).

Supaprastinsiu savo portfelio atvaizdavimą (reikia man pačiam).

Unijas keliu prie CASH.

Savo III pakopos pensijos pinigus – nurodysiu prie akcijų ETF (sudėtis juk tokia ir yra).

P2P – nutrauksiu. Yra įmesta 300 eurų, apie kuriuos turbūt pamiršiu. Kai „sueis“ terminas, pervesiu prie CASH.

Kaip ir minėjau anksčiau, portfelis laikui bėgant – turėtų artėti prie gana modifikuoto „permanent portfolio“ sudėties. Man jis patinka, nes puikiai elgiasi visais įmanomais scenarijais. Gal ir neuždirbsiu MAX, bet ramybė kainuoja neuronus. O jų su amžiumi ir taip mažėja 🙂 Labai domina ir „Golden butterfly„. Ką pastebiu, tai geriausiai ilgu laiku stovi tie – kurie turi sudėtyje aukso ir obligacijų. Kuo mažiau koreliuoja portfelyje esantys assets, tuo smagiau jis elgiasi, kai kažkuris vienas iš jų sminga.

Jis sudarytas vadovaujantis šiuo principu:

  • Prosperity: stocks (akcijų ETF, ?REIT)
  • Recession: cash (or commonly short term treasuries) – (unijos, trumpalaikės obligacijos)
  • Inflation: gold (fizinis auksas, aukso ETF)
  • Deflation: long term treasuries (ilgalaikės obligacijos).

Norėčiau atskirai pridėti REIT (ilguoju laiku – nelabai koreliuoja su beveik niekuo). Manau, jam skirsiu gan didelę dalį portfelio. Jau kelis kartus rašiau, kad tiksliai nesusidėliojau, kaip ir kas – bet artėju link to. Kol kas apie tai, trūksta žinių, neskubu. Pirmas žingsnis turbūt bus, kai Swedbank atidarys nemokamą vietinių akcijų pirkimą, ta paimsiu Baltic Horizon (arba IB pirksiu diversifikuotą REIT ETF).

Kurį laiką žaidžiau su Portfolio Matrix (ir Jums siūlau!). Galutiniai skaičiai galėtų būtų panašūs į šiuos:

  • 40% akcijų ETF
  • 25% obligacijų ETF
  • 15% aukso
  • 20% REIT ETF (vietoj CASH). Čia galėtų būtų p2p ar dar kas.

Kol portfelis mažas, balansuoti smarkiai nereikia. Kai bus žinių – judėsiu link tikslesnių skaičių. Kol kas perku auksą, akcijų ir obligacijų ETF.

Laisvalaikis

Mokausi groti pianinu. Nuo „Du gaideliai“, „Twinkle, twinkle“, „Happy birthday“ iki dieviškai nuostabios „Ludovico Einaudi – Una Mattina ar Nuvole Bianche“ ar net „Ed Sheeran – Perfect“. Asmeninis progresas lėtas, bet šiaip jausmas nuostabus. Žinių apie muziką pas mane 500% daugiau, negu buvo prieš mėnesį. Ir dar liko nerealūs plotai tobulėjimui. Fun!

Vaikams labai patinka, motyvuotai mokosi. Geriausias resursas vaikams mokytis pianinu – Hoffman Academy Tiesiog tobulas būdas mokytis. Jeigu būtų daugiau panašaus lygio resursų, tikrai daugiau vaikų/žmonių būtų motyvuoti mokytis, tobulėti. Viskas pateikiama lengvu, pozityviu, pusiau žaidimo stiliumi. Vaikai patys prašosi. Jeigu Jus mokykloje vertė (kaip ir mane), tai čia reikia vien pažiūrėti, kad pamatytumėte, kaip galima mokyti skatinant ir ugdant. Progresas nerealus. 6 metų vaikas žino klavišus, randa garsus, skaito natas, groja dviem rankom (aišku super paprastus kūrinėlius), per vieną mėnesį (22 pamoka). Prisėda vos 15-20 minučių per dieną. Yra galimybė premium membership, bet aš kol kas naudojuosi tik free. Apie premium dar pasvarstysiu (vien dėl pagarbos autoriui).

Aš pats galiu rekomenduoti Piano for all Udemy kursą (orig. puslapis) – pigiausias ir tikrai geras būdas legaliai gauti gerą resursą mokymuisi (greitai groti). Dar turiu bazinę knygą – Willard A. Palmer Adult All-In-One Course 1 knygą. Ji gana gera (man, visiškam nuliui, – pats tas). Bandžiau ir kelis app’us (tikriausiai visus populiaresnius Yousician,). Visai patiko flowkey. Tik ji gana brangi, tai pasinaudojau, kol nemokama. Gal kada nusipirksiu membership, bet kol kas dar anksti. Reikia solidesnių basic skills.

Web novel – parašiau pilnai gerus 3 chapterius. Dar kokiems 5-6 sudėliojau planą. Manau, kai turėsiu kokių 15-20, pradėsiu uploadinti į kažkurią iš platformų (tikėtina Royalroad). Smagu, tik mažai randu laiko. „Įsijausti“ prireikia laiko, bet manau, lėtai, lėtai – bet judėsiu į priekį.

Planai 2020

Pirkiniai:

  • bute įrengti vaikui kambarį (baldai) (~300 eurų),
  • kėdutė prie pianino (50-100 eurų),
  • sodyboje – terasa (<500-1500 eurų – neįsivaizduoju dar kainos, darysiu pats),
  • pabaigti tvorą (~150 eurų – darysiuos pats),
  • dažyti dvi namo sienas (nelabai įsivaizduoju kainos, manau iki 500 eurų – darysiuos pats),
  • savaitės atostogos prie jūros (tarkim 500-800 eurų),
  • viena ar dvi savaitgalio kelionės į užsienį (po ~300 eurų),
  • išsamios sveikatos patikros programos (1000 eurų visiems metams).

Planai/Iššūkiai:

  • Kiekvieną dieną patirti 3x daugiau teigiamų emocijų, nei neigiamų (darbas su savimi) – svarbiausias metų tikslas
  • Taupyti bent 50% šeimos pajamų
  • Kiekvieną dieną skirti bent 10-15 minučių finansiniam raštingumui
  • Kiekvieną dieną rasti 1h vaikams (3x po 20 mins). Savaitgalį – daugiau
  • Kartą per mėnesį išeiti kažkur dviese, tik su žmona
  • Numesti bent 10 kg svorio
  • Išmokti bent 5 man patinkančias dainas sugroti pianinu
  • Parašyti bent 15-20 chapterių web novel
  • Geriau miegoti
  • Tobulinti speed reading (gal kada parašysiu, kaip sekasi)
  • Tęsti šaltą dušą. Maudytis eketėje!
  • Kas tik šaus į galvą!

Linkėjimai

Ačiū, kad netyčia (ar tyčia) užklydote į šį puslapį. Linkiu Jums gerų metų, šilumos ir supratimo namuose, ramybės ir kritinio mastymo stresinėse situacijose, iššūkių ten, kur jų reikia ir svarbiausia – sveikatos. Rūpinkitės savimi!

Kategorijos
Mėnesio apžvalga

Lapkritis (2020-11)

Mėnesis įdomus ir dinamiškas. Nemažai pokyčių darbe (ne visi teigiami, bet įnešė daug naujovių). Teks prisitaikyti, truputį keisti nusistovėjusius įpročius, dar 10 minučių anksčiau keltis (damn)..

Šį mėnesį sutikau gana daug žmonių, su kuriais nesimačiau ilgą laiką – buvo smagu atnaujinti kontaktus, be to švenčiau mylimos žmonos gimtadienį – buvo krūva giminių. Gera juos sutikti.

Šį mėnesį pradėjau rašyti web novel. Sena svajonė pildosi. Labai lėtai, tik priebėgomis, bet nėra geresnio laiko pradėti negu dabar (arba vakar). Trumpai – fantasy stiliaus istorija apie žavią merginą, kuri kovos su blogiukais dideliame, spalvingame pasaulyje su visokiais įmanomais monstrais, goblinais, troliais ir drakonais (labai jau supaprastinau). Bus ir kardų, ir burtų. Reikia toliau išgryninti idėją, susidaryti planą ir tiesiog rašyti. Ar kam rodysiu dar nežinau. Labai sunku tą daryti po daug metų (prieš 9 metus per kelis mėnesius, prisėdęs parašiau 10 chapterių istoriją (~150 A4 psl.), kuri susilaukė apie 350k peržiūrų per metus ir buvo gana gerai įvertinta ir sekama. Deja, neberadau laiko (pradėjau dirbti, o po to šeima, vaikai), ištryniau. Per tą laiką puslapis, kuriame publikavau išpopuliarėjo tiek, kad už istorijas mokami pinigai (pagrinde per Patreon arba tiesiai per Paypal), surinkta didžiulė auditorija fantasy (ir pan.) stiliaus megėjų.

Manau, per mėnesį galėsiu parašyti nors po vieną chapter’į. Gal kada ir daugiau. Pagrindinė priežastis kodėl tą darau – nes noriu. Labai daug skaičiau/skaitau fanfiction/fantasy/webnovels/lighnovels ir panašiai. Vaikystėje žiūrėjau daug anime, po to skaičiau manga. Dabar liko tik skaitymas. Serialų, filmų nežiūriu. Anime nemačiau 10 metų, gal daugiau. Šiaip manau, daugiau laiko skaitau laisvalaikio skaitalus, negu kokią rimtesnę literatūrą (kas nėra gerai galvojant apie asmeninį progresą ir riboto resurso – laiko, panaudojimą). Bet visada yra FUN FACTOR. Antra priežastis kodėl noriu rašyti – anglų kalbos tobulinimas. Skaitau puikiai, kalbu prasčiau, dabar jau rašau tragiškai (nes ko gero daugiau negu 8 metus beveik niekada nieko nereikia rašyti, tik kalbėti ir skaityti). Praradau labai daug įgudžių, nebepamenu gramatikos taisyklių, trūksta žodžių kalbant (sinonimų). Noriu smarkiai praturtinti žodyną. Trečia priežastis – visą laiką gana sunkiai dėliojau mintis ant popieriaus. Tai čia, kaip savęs lavinimo priemonė. Sėkmės man. Nežinau ar išdrįsiu kada čia dalintis, bet ne tame esmė. Noriu – darau. Kai darysiu visko daug, kažkas vistiek pavyks.

Kaip ir jau rašiau Ateities poste, mano svajonė groti pianinu. Nusprendžiau, kad svajonę reikia įgyvendinti. Namuose jau stovi pianinas. Gana paprastas, elektroninis. Labai džiaugiuosi savo sprendimu. Vaikai kovoja dėl galimybės pagroti, beveik negaliu pats prieiti. Žmona groja puikiai, vaikystėje daug grojusi fortepijonu, ji dar labiau man patinka! Ir pats pradėjau mokytis, tiesa, savarankiškai. Akcentuosiuosi į korektišką techniką, o ne skubėjimą. Labai labai patinka!

Dar vienas ilgai planuotas pirkinys – dulkių siurblys robotas. Mano dovana žmonai gimtadienio proga, jubiliejaus. Pirkiniui buvo taupyta šešis mėnesius, po 50 eurų per mėnesį, tai per daug nenusiskausminau. Kol kas esam labai patenkinti. Kol žmona moko vaikus skaityti, aš iš darbo įjungiu, kad siurblys išsiurbtų kilimą.

Apie finansus: išlaidos ir pajamos žemiau esančiuose grafikuose. Dalis papildomų pajamų – dovanos žmonos gimtadienio proga.. Dar nežinau, kaip skaičiuoti būsto paskolos įmokas. Ar tik prie išlaidų, ar palūkanas – kaip išlaidas, o kredito grąžintą dalį, kaip investiciją. Dabar įtraukiu, kaip išlaidas. Gal kada pakeisiu – tokiu atveju investicijų dalis gerokai procentaliai per mėnesį padidėtų. Sumoku apie 350 palūkanų per mėnesį, ~300 grąžinu kredito. Vėliau keisis į man palankesnę pusę.

Viso pajamų: 4850 eurų, išlaidų su švente ir dovanomis 3562 eurai. Noriu pabrėžti, kad nemaža dalis pajamų – dovanos žmonai. Čia mūsų dviejų pajamos (žmona dabar nedirba).

Investicijos:

  • +1500 eurų InteractiveBrokers account’as – viršyti 2000. Mokestis už mėnesį bus 10 USD. Beje, naudojuosi IB trečią mėnesį, dar nepritaikė jokio mokesčio. Pasirodo – pirmi trys mėnesiai nemokami (Portfelyje 27 IWDA vienetai ir 6 VWCE vienetai ir 68 eurai grynais).
  • +500 eurų auksui – BullionVault (viso turiu 24 gramus aukso).
  • +50 INVL III pakopa
  • +30 INVL žmonos III pakopa
  • +36 Mano gyvybės draudimas
  • +60 vaikų sąskaita

Pasidomėjau, tai vaikų sąskaitoje sukaupta visai nebloga suma. Kito mėnesio tikslas, pasiskaičiuoti ar apsimokejo ten laikyti. Sumokėta virš 2200, sukaupta apie 2140. Tikslių skaičių nepamenu, bet ne daugiau 30 eurų paklaida. Realiai dar prisideda GPM lengvata, kas sudaro 15 proc. Kaupiama kaip draudimo sutartyje, su 96 proc. obligacijų, bet mokesčiai panašus. Draudimo paslaugos nėra. Preliminariai – jeigu būčiau laikęs unijoje, būtų panaši arba kiek geresnė situacija. Manau viską tiksliai suskaičiavus, reikės parašyti atskirą postą.

Gruodį planuoju keisti savo gyvybės draudimo sutartį, peržiūrėti vaikų sąskaitas.

Toks lapkritis.

Kategorijos
Be kategorijos

Stresas

Ar tai būtų artimo žmogaus, ar augintinio, ar turto netektis – žmogus tą išgyvena (gal pavyzdys daugiau netekties, negu streso – bet anyway..). Daugiau ar mažiau. Pats mačiau ir kelis kartus iš arti patyriau gyvenimo neteisybę, kai ištinka force major. Labai sunkiai suserga vaikas, netikėtai žūsta artimas žmogus, sudega artimo namas, dingsta draugo gyvenimo santaupos. Kadangi pačiam (kaip turbūt ir daugeliui) teko išgyventi gana nemažai, kelis kartus stebėjau save, kaip kinta mano mintys. Nebuvau visai patenkintas savo reakcija, elgesiu, požiūriu. Nepatiko mano gynybiniai mechanizmai (kylanti agresija, sumažėjanti empatija, depresyvios mintys, atsirandantis komplikuotas gedulas). Norėjau suprasti, kas su manimi vyksta. Paskaičiau, pamiršau, vėliau – dar paskaičiau (pubmed). Gal ne viską supratau kaip reikia. Bet juk tam blogas ir reikalingas.. Kad galėtum rašyti ką nori. Dalį to, ką atsimenu, pasižymėjau ir parašysiu (citatas išsiverčiu ir išsisaugau Samsung notes apps’e).

Stresas

Charles Darvin (1809-1892) savo knygoje „The origin of species“ rašo, kad tik tie organizmai, kurie sugeba adaptuotis prie besikeičiančių aplinkos sąlygų sugeba išgyventi. Jis tikriausiai norėjo pasakyti, kad išgyvenimas – biologinio objekto sąveika su žiauria, žalojančia, stresą keliančia aplinka.

Claude Bernard (1813-1878) sakė, kad organizmo adaptacija prie kintančios aplinkos galima, tik išlaikant nekintančią vidinę terpę (milieu interieur). Walter B. Cannon (1871-1945) pirmasis suformavo detalias idėjas apie atsaką į stresą ir biologinius (fiziologinius) mechanizmus, įtraukiančius hormonus (1932). Jis įvedė ir psichologinį atsako į stresą aspektą, suformuodamas „Fight or Flight“ atsako į stresą modelį. Galiausiai, jis pristatė homeostazės sąvoką, remdamasis Bernard’o idėja apie milieu interieur.

Modernaus mokslo apie stresą pradininku laikomas Hans Selye (1907-1982). Jis suformavo „GAS“ (general adaptation syndrome) sąvoką ir teoriją (1936). Hans stebėjo, kad ilgalaikis išorinių dirgiklių poveikis vyksta pagal trijų stadijų modelį.

  • Alarm reaction (AR) (aliarmo)
  • Stage of resistance (SR) (atsparumo)
  • Stage of exhaustion (SE) (išsekimo)

Jis šias stadijas aiškino nervų ir hormonų valdomais procesais, vykstančiais kūne. T.y Greita AR stadija įtraukia autonominės simpatinės nervų sistemos atsaką, kuris lemia adrenalino išskyrimu į kraują. Toliau seka lėtesnė SR stadija, kai išskiriamas kortizolis ir kiti kortikosteroidai, keičiantys kūno metabolizmą. Ilgalaikis SR stadijos poveikis (per tikrai ilgą laiką) lems SE stadiją, kai pažeidžiamos kūno sistemos, tokios kaip virškinimo, imuninė ir t.t.

Sutrumpintai: Selye suformavo dvi idėjas.

  • Stresas yra fiziologinis atsakas.
  • Stresas yra nespecifinis kūno atsakas į bet kokį pavojų (threat) ar trūkumą (need), kuris jį veikia.

Deja, šie teiginiai nelabai patiko psichologams, kurie turėjo savų argumentų. 1975 J. W. Mason rašė, „Pakartotinai pastebėta, kad atsakas į bet kokį psichologinį stimulą gali labai smarkiai skirtis, priklausomai nuo individo, kurį jis veikia. Net tą patį individą veikiant kelis kartus – skirsis jo atsakas.“ Šitaip bandyta kritikuoti vien tik fiziologinį atsako į stresą paaiškinimą. H. Selye tais pačiais 1975 „atrašė“ „Stresą sukeliantis stimulas, gali sukelti skirtingą atsaką, priklausomai nuo jį sąlygojančių veiksnių, kurie jį gali inhibuoti ar skatinti.“ Jis savo idėją stengėsi įrodyti ir seniau atliktais laboratoriniais tyrimais. Pvz. gyvūnams atjungus pagumburį nuo smegenų žievės, taip nutraukiant bet kokius emocinius ar psichologinius stimulus, stebėti tokie patys fiziologiniai atsakai į skirtingus dirgiklius.

Kita garsi psichologė S. R. Burchfied rašė, „Mokslinė literatūra, nagrinėjanti gebėjimo adaptuotis į lėtinį stresą praradimą, siūlo mintį, kad negebėjimas prisitaikyti sąlygojamas psichologinių, o ne fiziologinių veiksnių, kaip, kad nurodo H. Selye.“ (1979). H. Selye iki pat savo mirties 1982, tikėjo savo atsako į stresą mechanizmu.

1989 metais Reznick „suliejo“ šias idėjas ir pasiūlė unifikuotą apibrėžimą – streso ciklą (the cycle of stress). Jį sudaro keturios fazės.

  • Resting ground phase (ramybės fazė)
  • Tension phase (įtampos fazė)
  • Response phase (atsako fazė)
  • Relief phase (atsipalaidavimo fazė)

Kiekvienoje fazėje gali būti vertinami tiek fiziologiniai, tiek psichologiniai komponentai.

Kaip tvarkytis su stresu

Dvi įdomios studijos, nagrinėjančios, kaip kūnas tvarkosi su stresu.

Norvegų eksperimentas: grupė mokslininkų (Ursin ir kiti, 1978 metais), tyrė jaunus Norvegijos armijos kareivėlius, kai jie treniravosi šuolius su parašiutu.. Prieš šokant iš lėktuvo, jie buvo apmokyti ant žemės, šokant nuo 12 metrų bokšto, kritimą stabdant virvėmis.

Gerokai prieš šuolį, buvo matuojama adrenalino, insulino, gliukozės, riebiųjų rūgščių koncentracija kraujyje. Šis kraujo rodiklių dydis buvo laikomas ramybėje normaliai esančiu. Po to kareiviai užlipo į bokštą ir nušoko. Iš karto po šuolio, buvo pakartoti tie patys laboratoriniai tyrimai. Tokie šuoliai vyko 11 dienų, kiekvieną dieną prieš ir po šuolio paimant kraują tyrimams.

Nustatyta, kad pirmų trijų dienų, ypač antros dienos, laboratorinių rodiklių dydžiai padidėjo 2-3 kartus. Nuo ketvirtos dienos – jie pradėjo mažėti, bet nepasiekė pradinio dydžio.

Mokslininkų išvada, buvo ta, kad pakartojant stresą sukeliančią veiklą, organizmas „adaptavosi“, kas dar literatūroje vadinama „vartų“ mechanizmu. T.y. „susitvarkant“ su psichologiniu stresu prieš šuolį (psichologiniai vartai smegenyse), „sutvarkomi“ ir fiziologiniai vartai, kas sąlygoja švelnesnį atsaką į stresą.

Lazarus modelis. Baimė ir pavojus yra stiprūs neigiami dirgikliai. Juos išgyvenant („susitvarkant“), neigiamas stresas virsta teigiama psichologine ir fiziologine reakcija, „atidaromi psichobiologiniai vartai“ smegenyse. Deja, nemaža dalis neigiamų dirgiklių yra tokie, kuriuos patiriame pirmą kartą ir neturime galimybės priprasti ir adaptuotis. Būtent apie kas vyksta, kai pirmą kartą susiduriame su stresu ir bando paaiškinti Lazaro (1974) paskirstantis modelis (mechanizmas).

Teigiama, kad stresas (neigiamas dirgiklis) gali būti vertinamas dvejopai:

  • Kaip pavojus
  • Kaip iššūkis

Kai stresas vertinamas kaip pavojus – mes su juo susidūrę pirmą kartą, stipriai reaguojame emociškai. Tik po kurio laiko, mes galime į dirgiklį reaguoti logiškai ir apgalvotai.

Jeigu dirgiklį vertiname, kaip iššūkį, daug trumpesnė emocinė stadija, loginis ir apgalvotas atsakas kur kas stipresnis ir ilgesnis. Normalesnė kūno reakcija, mažiau emocijų, ne toks stiprus fiziologinis atsakas.

Yra ir daugiau, modernesnių studijų, bet šios senienos man gana gražiai ir suprantamai išaiškino psichologinio ir fiziologinio atsako ryšį.

To sum up apie stresą

Tai tėra siauras, ne visai teisingas (mano asmenine nuomone ir suvokimu suformuotas) pablevyzgojimas apie stresą. Svarbu suvokti, kad stresas – ciklinis reikalas ir šis ciklas sugretina psichologinius ir fiziologinius procesus. Tada suvoki, kad toks dažnas dalykas mūsų gyvenime, kaip pvz. ligos – gali būti laikomos, kaip dar viena streso forma. Aha. Priimkim jas visas kaip iššūkį 🙂

Aš asmeniškai, patyręs nekontroliuojamą „gedulą“, po netekties – pradėjau daugiau dirbti su savimi. Netektį, neteisybę, negatyvą – vertinu, kaip iššūkius. Iš esmės. Dažniausiai emocijas išlieju greitai, gal kartais per stipriai. Ir nukreipiu jas į pozityvius dalykus – pajuokauju, ironizuoju, pasipasakoju kitiems, pasijuokiu iš tos smulkmenos, kuri nutiko. Praeina..

Ruošiuosi neigiamam kiekvieną dieną. Ryte suplanuoju dieną, džiaugiuosi savimi, kiek įdomaus ir prasmingo nuveiksiu. Jeigu laukia kažkas nemalonaus, įtempto – stengiuosi akcentuoti kitus dalykus. Maistą, santykius, sveikatą. Vakare – padėkoju sau už dar vieną nuostabią (kad ir ne visada) dieną, kurios metu tiek išmokau, patyriau, išgyvenau (populiariai įvardinkime tai, kaip meditaciją!). Kas mūsų nenužudo, padaro mus stipresniais..

Pvz. vadovo rėkimą vertinu, kaip jo nekompetenciją ir mano tolerancijos, kantrybės išbandymą. Agresyvaus bei girto jaunuolio prašymą duoti jam parūkyti ir po to sekantį stumtelėjimą gatvėje naktį, vertinu kaip mano emocijų, kantrybės, (ir brandaus vyriškumo :)) išbandymą. Jaunystėje pastoviai vėliausi į kontaktą (esu gana didelis, pilvotas, 107 kg vyrukas), dabar gūžteliu pečiais ir nueinu. Emocijos verda, norisi muštis. Bet jeigu nueini, labai greitai praeina. O jeigu trenktum atgal, net jeigu tik tuo viskas ir baigtųsi – negatyvas velkasi visą dieną (dar ilgai „verda kraujas„). Plius tampi irzlus, jautrus.

Organizmas – mėgsta rutinas. Kelis kartus sėkmingai „susitvarkius“ su stresu, adaptuojiesi.

Nesekmė – mokymosi ir tobulėjimo dalis. Negatyvas – tik maža gražios dienos ciklo dalis. Svarbu, kad pozityvių minčių ir emocijų būtų bent tris kartus daugiau negu negatyvių (neigiamus dalykus atsimename ir akcentuojame tris kartus labiau). Atvirumas, paprastumas – sumažina streso kiekį gyvenime ir tampa lengviau gyventi.

Manau, kad ir prarandant savo portfelio dalį – reikės adaptuotis ir vertinti tai, kaip pamoką. Lauksime ateities, žiūrėsim, kaip elgsiuosi.

Kategorijos
Mėnesio apžvalga

Spalis (2019-10)

Svarbu eiti keliu.

Gana įtemptas mėnuo. Daug emocijų. Nemažai įdomaus darbo. Pajamos adekvačios – mano alga (algos) 3273 eurai. Mano papildomos pajamos šį mėnesį – 950 eurų, žmonos pajamos 250 eurų (už vaikus+50 eurų dovanėlė iš sesės) – viso 4473 eurai.

Išlaidos deja nenormaliai didelės – viso per mėnesį automobiliui išleista 1855 eurai (didelis remontas po nupirkimo, techninė, draudimas, dar sugedo vairo stiprintuvas, padangų keitimas etc. – didelė dalis išlaidų rugsėjo mėnesio galo – bet sąskaitą sumokėjau tik spalį, tai išleistų 1500 neskaičiuosiu šiam mėnesiui, nes jau priskaičiavau rugsėjį prie išlaidų po auto nupirkimo – lieka 355 šio mėnesio), namams – 341 eurai, mokesčiams ir paslaugoms 333 eurai. Dovanoms 134 eurai. Kuras 130 eurų. Taxi ir transportui – 46, įvairioms pramogoms ne namuose 31, mokslams 28 (dar 40 esu nesumokėjęs), sveikatos prekėms 30.

Maistas – 574 – labai daug šį mėnesį, nes kelis kartus buvo svečiai, didelėmis šeimomis.

Vaikai – 635 – didžioji dalis auklei, vaikų prekėms (sauskelnės dviem vaikams ir maistas kūdikiui – motina maitina, bet vaikas labai alergiškas, reikia spec. maistelio, talpa 3 dienoms – 13.99 ir žinoma už įvairius būrelius (šokiai, dainavimas, baseinas, meno dirbiniai – dailė, keramika, anglų).

Viso išlaidų šį mėnesį – 2637 eurai, 637 eurais daugiau, negu planavau. Realiai tai dėl daugelio svečių maisto, kiek didesnių išlaidų už vaikus negu įprasta (rinkliava Kalėdoms), dovanų ir netikėto automobilio remonto. Lapkritį tikrai planuoju išleisti mažiau automobiliui. Vaikams, maistui ir dovanoms ko gero išleisiu tiek pat ar daugiau, nes yra daug artimiausių žmonių gimtadienių.

Investicijos – sumokėta 1310 eurų : 500 BullionVault (aukso pirkimas), 500 IBKR (6 vnt. VWCE FTSE All World Acc), 100 Robo.cash, 100 Mintos (mano ref: IFSL8Z), 50 mano III pensijos fondas, 30 žmonos III pensijos fondas, 30 vaikų sąskaitai. Pridedu ir Savy 100.

Likusius 526 palieku sąskaitoje. Po to, kai SEB internetinė bankininkystė nedirbo tris dienas, nutariau visose turimose sąskaitose turėti bent po 500 eurų. Kai gausiu algas, kažkur padėsiu. Viso per mėnesį atidėta 1836. 164 iki tikslo. Kai žmona pradės gauti pinigus – motinystės išmokas, manau taupysiu po 2000 į mėnesį ar kiek daugiau.

Kol kas portfelis atrodo visiškai chaotiškai, bet dėliojasi po truputį viskas į vietas. Neišeina iš karto sustyguoti. Gyvybės draudimo kol kas neatsisakysiu, esu vienintelis dirbantis namuose, pensijų III pakopoje kaupiu 50 eur per mėnesį, žmona 30 eurų, dar 30 kiekvienam vaikui. Noriu pasitikėti, kad pensijų sistema tobulės, tegul tai būna nedidelis mano įsipareigojimas ir paskata pensijų valdymo įmonių palaikymas. Reikia tikėti progresu.

Artimiausiu metu, planai pasiekti 2000 eurų sąskaitą IBKR, kad netaikytų 20 USD mėnesinio mokesčio. Pirmi trys mėnesiai nemokami, bet po to jau smarkiai kainuos. Virš 2000 turint sąskaitoje jau tik 10 USD per mėnesį.

Ilgalaikis planas siekti kažko panašaus į permanent portfolio. 25% aukso, 25% akcijų ETF, 25% REIT ir NT krypties P2P, 25% ne NT P2P ir fixed income pvz. kredito unijoms. Čia tolimas tikslas. Vien kredito unijose norėčiau laikyti bent 12000 eurų, kad esant reikalui galėčiau lengvai pasinaudoti (pvz. Šeimos kredito unijos taupomaisiais indėliais, su 1,8% palūkanomis).

Toks tas mėnesis. Mažokai asmeninio progreso. Profesine linkme mažas žingsnelis žengtas. Sporto nėra. Mityba šiaip sau. Svorio priaugau 🙁 Tiesiog labai mėgstu valgyti. Beveik nevartoju cukraus, druskos, padažų. Man turbūt dėl to, viskas labai skanu.

Buvo labai netikėtų ir skaudžių įvykių šalia manęs, darbe. Skaičiau apie streso valdymą ir kūno normalų atsaką į stresą, apie gailestį ir netektį, kas vyksta su žmogumi, kai jis gedi, kaip jam padėti. Jeigu rasiu laiko, sudėsiu mintis į atskirą įrašą.

Kategorijos
Investavimas, strategija

Auksas – BullionVault

Dalis žmonių mėgsta auksą. Ypač moterys (evil grin). Po diskusijų su mano pačia, tarėme – reikia bent dalį sutaupytų pinigų investuoti į auksą. Auksas yra labai įdomus reikalas. Jis blizga, yra inertiškas ir visada turi bent kažkokią vertę. Auksą galima sintezuoti, bet proceso kaina kosminė. Auksą galima pakeisti į pinigus kai visiems gerai ir tikriausiai į mėsą, vandenį ir kuoką, jeigu iš savo požeminio bunkerio išlindai po atominio karo į paviršių (tuo metu AAPL ir IWDA į kuoką niekas nekeis..). Yra įvairių aukso „turėjimo“ formų. Galima pirkti monetas, luitelius (ir Lietuvoje ir užsienio parduotuvėse), galima įsigyti auksą išgaunančių įmonių akcijų ar jų ETF, jį parduodančių įmonių akcijų ar ETF ir panašiai. Populiariausias SPDR Gold, milžiniškas aukso ETF, bet jo laikymas kainuoja. Siūlau pasiskaityti, kodėl ir kaip (puslapio apačioje). Panašiai ir su kitais ETF. Įdomus yra Xetra-Gold (puslapio apačioje kainos ir detalės).

Namuose auksą turėti mes nenorime, nes nėra kur jį saugiai laikyti, drausti – brangu ir papildomas vargas (ir reklama). Reiškia, saugoti reikia svetur. Geriausia – jeigu saugoma per kelias vietas, tikrai saugioje vietoje, patikimo juridinio asmens, kai mažesnė galimybė įmonei turtą ištaškyti esant reikalui (bosui pirkti rekordinę jachtą).

BullionVault – vienas didžiausių atstovų fizinio aukso pirkime/pardavime paprastam žmogeliui. Gana ilgai skaičiausi apie juos įvairias apžvalgas ir likau patenkintas tuo, ką perskaičiau. Viskas atrodo skaidru, rimta, solidu. Dirba netrumpai. Kliurkų nebuvo. Atsiliepimai internete geri. Žemiau jų pačių video – apie šį puslapį.

Labai smagiai viską paaiškina.

Registracija

Užsiregistruoti buvo labai paprasta. Next, next -> finish. Po to reikėjo aktyvuoti („validate“) savo paskyrą.

Reikėjo nusiųsti:

  1. Savo paso arba ID nuotraukas (aš siunčiau paso paprastą foto, atliktą mobiliu telefonu);
  2. Išrašą iš banko anglų kalba, kuriame matosi vardas, pavardė ir kitos detalės, kad būtų galima atlikti pavedimą. Kad man būtų paprasčiau, aš tiesiog atlikau savo BullionVault sąskaitos papildymą 50 eurų suma. Kai pinigai „įkrito“ (per nepilną vieną dieną), pakeičiau SEB kalbą į anglų, išsaugojau pavedimo „statement“ į PDF ir jį nusiunčiau. Kitą dieną paskyra jau buvo patvirtinta.
  3. Įrodymą apie savo gyvenamą adresą. Aš tiesiog nusiunčiau du sąskaitų PDF – komunalinių ir Telia.

Kai registravausi, dovanų gavau 4 gramus sidabro, 1 eurą, 1 dolerį ir 1 svarą – platformos pasibandymui. Manau, kad visi užsiregistravę irgi tą gaus, kad galėtų pasižiūrėti, kaip veikia sistema. „Prisipirkau“ sidabro už visas valiutas 🙂 Maždaug dovanos kainą kainuos pavedimas, norint „nusiimti“ savo pinigus (pervesti į savo sąskaitą), jeigu nuspręstumėte kažkada tą daryti (10 eurų).

Kaina

Aukso kaina pateikiama aiškiai. Yra nedidelis SPREAD tarp pirkimo ir pardavimo kainų. Pirkti ir saugoti galima vienoje iš 5 vietų – Ciūriche, Londone, New York’e, Toronto ir Singapūre. Dažnai kažkiek skiriasi ir kainos – apie +/- 10-80 dolerių už kg.

Siūlau gerai išsianalizuoti taikomus mokesčius. Pagrindiniams mokesčiams jie turi puikų skaičiuotuvą. Pirkimas/pardavimas iki 75k – 0,5% komisinis. Auksui 0,12% saugojimas per metus, minimum 4$ per mėnesį.

Pavedimas į jų sąskaitą – nemokamas. Pavedimas iš jų sąskaitos į jūsų (SEPA) sąskaitą – 10 eurų + gavėjo banko mokestis (SEB ~0,41 euro). Plačiau apie sąlygas, UK ir JAV – kitos sąlygos.

Pvz. pirkau 0,001 kg aukso, sumokėjau 44,04 euro, komisinis – 23 centai, viso – 44,27 euro (komisinis 0,52% – tikriausiai apvalintas iki didesnio sveiko skaičiaus).

Užklausiau VMI dėl mokesčių (nežinau, kaip ir kokie mokesčiai būtų taikomi perkant 10 metų ir parduodant vienu kartu, FIFO ar kaip).. Jeigu gausiu – atsakymą parašysiu čia.

Papildyta 2019-10-29

DĖL PAKLAUSIMO GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESTIS

Klausimas: Laba diena,

Kartu su žmona norėtume dalį savo sutaupomų pinigų investuoti į fizinį auksą (pirktume jį internetu iš patikimo, tarptautinio pardavėjo, kuris jį ir saugotų savo saugyklose Šveicarijoje ir kt. ir laikytume ilgai – galbūt vaikams). Pardavėjas už pirkimą ir pardavimą pasiimtų 0,5% mokestį ir dar taikytų 0,12% saugojimo mokestį kasmet, t..y nupirkto aukso kasmet po truputį netektume.

Įsivaizduokime, kad aš kas mėnesį perku aukso už 200 eurų, 10 metų. Gaunasi 24000 eurų sumokėtų pinigų. 240 sumokėčiau pirkimui/pardavimui, dar kelis šimtus saugojimui. Aukso kaina gali kilti, gali kristi.

Kokius mokesčius turėčiau mokėti, ar iš viso juos turėčiau mokėti?


Pvz. 1) jeigu mano visa sumokėtą kaina būtų didesnė negu galutinė (pardavimo). Pvz. sumokėjau 24400 su mokesčiais pardavėjui, pardaviau už 24000.
2) jeigu parduočiau už pvz. 25000 eurų (1000 pelnas per 10 metų).

Ačiū labai už pagalbą ir skirtą laiką.

Nuostabus VMI atsakymas

DĖL MOKESTINIŲ PRIEVOLIŲ, PARDUODANT AUKSĄ
 
Gerb. XXXXX,
 
Atsakydami į Jūsų paklausime pateiktus klausimus dėl mokestinių prievolių, parduodant auksą, paaiškiname:
 
Jūsų pajamos, gautos pardavus „fizinį“ auksą (pavyzdžiui, aukso luitelius), būtų apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – GPMĮ) nustatyta tvarka, priklausomai nuo pajamų rūšies: kaip individualios veiklos pajamos arba, atskirais atvejais, kaip kito ne individualios veiklos (neregistruotino) turto pardavimo pajamos.
 
Pagal GPMĮ 8 straipsnį, gyventojo pajamos pripažįstamos jų faktiniu gavimo momentu ir apmokestinamos pagal pajamų gavimo metu galiojančias GPMĮ nuostatas. Kai pajamos gaunamos pinigais, jų gavimo momentu laikomas teisės laisvai disponuoti lėšomis atsiradimo momentas, neatsižvelgiant į tai, ar lėšas gyventojas gauna grynaisiais pinigais, ar tie pinigai pervedami į jo sąskaitą banke ir pan.
Taigi, rašte paaiškinsime, kaip apmokestinamos aukso pardavimo pajamos pagal šiuo metu galiojančias GPMĮ nuostatas (parduodant auksą po 10 m. ar kt. laikotarpiu, turėtumėte pasitikslinti, ar nuostatos nepasikeitė ir apmokestinti pagal faktiniu pajamų gavimo momentu galiojančius įstatymus).
 
Atsižvelgiant tik į Jūsų paklausime išdėstytas aplinkybes, darome prielaidą, kad aukso pardavimo pajamas gausite iš atsitiktinio (vienkartinio) pobūdžio pardavimo sandorio (auksą pirksite kaip savo asmeninį turtą, kurį galbūt tik ateityje perduosite ar perduosite vaikams, t. y. neprekiausite auksu tęstinį laikotarpį, siekdamas ekonominės naudos, nenumatysite sudarinėti pardavimo sandorių ateityje). Pajamos, gautos iš atsitiktinio pobūdžio asmeninio turto pardavimo sandorio, būtų apmokestinamos pajamų mokesčiu kaip kito ne individualios veiklos turto pardavimo pajamos.
Pagal šiuo metu galiojančias GPMĮ nuostatas, kito ne individualios veiklos neregistruotino turto pardavimo pajamų ir tokio turto įsigijimo išlaidų (parduoto turto įsigijimo kainos ir su to turto įsigijimu / pardavimu susijusių teisės aktuose nustatytų privalomų mokėjimų) skirtumas, neviršijantis 2500 eurų per kalendorinius metus, pajamų mokesčiu neapmokestinamas (GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 27 punktas). Suma, viršijanti 2500 eurų per kalendorinius metus, apmokestinama pajamų mokesčiu taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą[1].
 
Turto įsigijimo kaina (kuri, apskaičiuojant turto pardavimo apmokestinamąsias pajamas, gali būti atimta iš gautų pardavimo pajamų) apskaičiuojama GPMĮ 19 straipsnyje nustatyta tvarka, priklausomai nuo to, kokiu būdu turtas įsigytas, ir visais atvejais turi būti pagrįsta galiojančiais sandoriais ar kitais juridinę galią turinčiais dokumentais, iš kurių galima nustatyti turto įsigijimo datą, įsigijimo būdą, įsigyto turto kiekį ir įsigijimo kainą. Pateiktu atveju pirkto aukso įsigijimo kaina būtų laikoma aukso vertė, už kurią šį turtą įsigytumėte ir kuri turėtų būti nurodyta pirkimo dokumente.
Aukso įsigijimo išlaidoms taip pat galėtų būti priskiriami su šio turto įsigijimu ir pardavimu susiję teisės aktuose nustatyti privalomi mokėjimai, pvz., komisinis atlyginimas, sumokėtas perkant auksą reguliuojamoje aukso rinkoje.
Sumokėtas įsigyto aukso saugojimo (pardavėjo saugyklose) mokestis, sumokėtas Jūsų nuožiūra pasirinkus tokį turto saugojimo būdą, nepriskiriamas teisės aktuose nustatytiems privalomiems mokėjimams ir tokios išlaidos (apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas) negalėtų būti atimtos iš gautų aukso pardavimo pajamų.
 
Vadovaujantis išdėstytomis nuostatomis, jeigu sukauptus aukso luitelius (ar kt. „fizinį auksą“) parduotumėte sudaręs atsitiktinio pobūdžio sandorį (pavyzdžiui, auksą parduotumėte tik prireikus piniginių lėšų asmeniniams poreikiams), toks sandoris nebūtų laikomas individualia veikla. Pajamų mokestį nuo pagal tokį sandorį gautų pajamų turėtumėte mokėti kaip nuo kito ne individualios veiklos turto pardavimo pajamų.
Darant prielaidą, kad kalendoriniais metais būtų parduotas tik paklausime nurodytas turtas ir, kad pajamų gavimo momentu būtų taikomos šiuo metu galiojančios GPMĮ nuostatos (paaiškintos rašte), pagal Jūsų pateiktus 1-2 pavyzdžius, kai skirtumas, apskaičiuotas iš per kalendorinius metus gautų aukso pardavimo pajamų atėmus GPMĮ 19 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotas parduoto aukso įsigijimo išlaidas (nepriklausomai nuo to, kuriais kalendoriniais metais pirktas auksas būtų parduotas), neviršytų 2500 eurų neapmokestinamo metinio dydžio, tai pajamų mokesčio mokėti nereikėtų.
 
Pajamų mokestį nuo gautų turto pardavimo pajamų turėtumėte apskaičiuoti (ir sumokėti, jeigu būtų apskaičiuota mokėtina suma) deklaruodamas metines pajamas, t. y., kai pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) pateiktumėte metinę pajamų mokesčio deklaraciją.
 
Jeigu parduodamas turtas yra sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas (įsigytas iš santuokoje įgytų lėšų ir vedybų sutartimi nenustatyta kitaip), tuomet laikoma, kad pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių po ½, todėl ir 2500 eurų neapmokestinama suma (apskaičiuota GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 27 punkte nustatyta tvarka) taikoma kiekvieno sutuoktinio gautoms pajamoms atskirai, pagal kiekvienam iš jų priskirtiną turto pardavimo pajamų dalį (neatsižvelgiant į tai, kurio iš sutuoktinių vardu sudaryti turto įsigijimo-pardavimo sandoriai).
 
Pažymėtina, kad atsakomybė įvertinti, ar sudaromi sandoriai atitinka / neatitinka GPMĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytus individualios veiklos požymius, tenka Jums, įvertinant visas faktines veiklos vykdymo aplinkybes.
Jei sukauptus aukso luitus įsigytumėte ne savo asmeniniams poreikiams, o pardavinėtumėte periodiškai / nuolat, siekdamas iš to uždirbti pajamų ar gauti kitos ekonominės naudos tęstinį laikotarpį, tai Jūsų veikla (sudaromi sandoriai) bendruoju atveju atitiktų individualios veiklos požymius (nustatytus GPMĮ 2 straipsnio 7 dalyje). Tokiu atveju VMI privalėtumėte įregistruoti individualią veiklą pagal pažymą, o gautas aukso pardavimo pajamas apmokestinti kaip individualios veiklos pajamas. Vykdant individualią veiklą, galėtų atsirasti prievolė mokėti ne tik gyventojų pajamų mokestį, bet ir pridėtinės vertės mokestį ar valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokomas. Informaciją apie individualios veiklos pajamų apmokestinimą savarankiškai galima rasti VMI interneto svetainėje www.vmi.lt > Gyventojams > Konsultacinės medžiagos katalogas.
 
Šis paaiškinimas parengtas pagal Jūsų išdėstytas aplinkybes. Jei paaiškėtų kitokių ar papildomų svarbių aplinkybių, pasiliekame teisę situaciją įvertinti kitaip.
 
Dėkojame už Jūsų klausimus. Jei kiltų daugiau klausimų, prašome kreiptis.
 
Mums labai svarbi Jūsų nuomonė apie VMI teikiamas konsultacijas raštu, būsime labai dėkingi, jei užpildysite anoniminę apklausos anketą .
 
Pagarbiai
XXXX
Mokesčių informacijos departamento
Gyventojų pajamų ir žemės mokesčių
skyriaus vyriausioji specialistė

Labai geras atsakymas, malonu žinoti.

Mano kito pirkimo pavyzdys. Kas mėnesį bandysiu pirkti už ~500 eurų.

Pagal esančią kainą, pasiskaičiuoju 11 gramų aukso 🙂
Kaina 482.02 eurai, komisinis – 2.42 euro – lygiai 0,5%.
Mano turimas metalas 🙂 Prieš pervesdamas 500 eurų, sistemą pasibandžiau su 50 eurų. Tai šiai dienai turiu 550 įmetęs + dovanos užsiregistravus.

Saugumas

Jie kiekvieną dieną paskelbia visus duomenis apie turimą auksą ir investuotojų turimą aukso kiekį. Žinant account „Nickname“ – galima gražiai stebėti, kiek kas turi aukso/sidabro/platinos. Čia nuoroda į mano accountą jų Daily Audit puslapyje. Galima pamatyti, kiek aš turiu aukso, sidabro.

Pabaigai

Planas – kas mėnesį kaupti po tuos 10-12 gramų, kol sukaupsiu normalų kiekį. Tada spręsiu – arba laikau toliau, arba pasiimu namo! (Tikriausiai ne). Bet galimybė – smagi 🙂

Jeigu kas nuspręstų pabandyti – pasinaudokite mano nuoroda. Už tai man „nutrupės“ 0,25% komisinio, kurį Jūs sumokėsite pirkdami. Jeigu tiesiog įdomu – apie savo taupymą ir aukso pirkimą retkarčiais parašysiu.